2019-06-26 Nr. DBT-93-2-68-3-36427-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-48/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36427-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2019 m. birželio 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei M. T. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės M. T. 3 048,61 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, kreditoriaus biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi atnaujino terminą ir priėmė skolininkės M. T. prieštaravimus civilinėje byloje pagal kreditoriaus biudžetinės įstaigos VSDFV Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei M. T.

VSDFV Mažeikių skyrius pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš M. T. VSDFV Mažeikių skyriaus naudai 3048,61 Eur bei 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249, 6.263 strapsniai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje nurodoma, kad ginčas kilo todėl, jog skolininkė M. T. laiku neinformavo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Vaikų išlaikymo fondo administracija) apie tai, kad ji 2011 m. spalio 6 d. kartu su vaiku išvyko į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę), todėl už laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. susidarė permoka. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, skolininkės dukrai buvo skirta atitinkamo dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Skolininkė įstatymų nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, tačiau to nepadarė (anksčiau galiojusios Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo redakcijos 6 straipsnio 2 dalis; nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 12 straipsnis). Fondo administracija, 2016 m. gegužės 4 d. gavusi valstybės įmonės Registrų centro pranešimą apie skolininkės ir jos dukters išvykimą į užsienio valstybę nuo 2011 m. spalio 6 d., 2016 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“. Nors skolininkei buvo siunčiamos pretenzijos, atitinkama permoka nebuvo grąžinta, todėl ji priteistina (Civilinio kodekso 6.263, 6.237 straipsniai, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnis, Vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-5, 68 punktas).

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo priteisimo“, kaip neteisėtą; 2) atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti; 3) priteisti iš Vaikų išlaikymo fondo atsakovės naudai vaikų išlaikymo fondo išmoką už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn., t. y. 1140 Eur; 4) priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1140 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad tik 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymui, teisė į šio Fondo mokamas išmokas buvo susieta su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje (7 ir 10 straipsniai).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi atsakovės priešieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, nurodant, kad tokio pobūdžio ginčą kompetentingi spręsti apygardų administraciniai teismai (šiuo atveju – Regionų apygardos administracinis teismas).

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją tesiėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas, įvertinęs atsakovės atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje (kurį atsisakyta priimti) nurodytus argumentus, pažymėjo, jog akivaizdu, kad atsakovė kvestionuoja viešojo administravimo subjekto jos atžvilgiu atliktų veiksmų ir priimto individualaus pobūdžio akto – Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą. Teismui kilo abejonė dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, buvo nuspręsta M. T. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ buvo nuspręsta nuo 2011 m. spalio 6 d. nutraukti išmokų mokėjimą (nurodyto Sprendimo 2 punktas).

Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), 2 straipsnio 8 dalį, Vaikų išlaikymo fondo išmokos – piniginės lėšos, išmokamos iš Fondo lėšų įgyvendinant šio įstatymo nustatytą Lietuvos Respublikos įsipareigojimą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka mokėti vaiko išlaikymo lėšas. Vaikų išlaikymo fondas – Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus administruojamos valstybės piniginės lėšos, iš kurių pagal šį įstatymą mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Vaikų išlaikymo fondo 12 straipsnį, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.

Pagal šiuo metu (nuo 2018 m. sausio 1 d.) galiojančio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai. Išmokų administratorius – VSDFV ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis.

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas (anksčiau – Vaikų išlaikymo fondo administracija) – viešojo administravimo subjektas, kuris, priimdamas atitinkamus sprendimus dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo ar tokios išmokos mokėjimo nutraukimo, veikia viešojo administravimo srityje. Nors atsakovu yra nurodomas fizinis asmuo, tačiau keliamas ginčas dėl išmokos, išmokėtos iš Vaikų išlaikymo fondo priteisimo už tam tikrą laikotarpį, yra viešojo administravimo srities ginčas, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei M. T. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas