0bfaadfc-d613-4788-b3af-e9b5e52f0d53 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1247-897/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19337-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 2.3.2.10; 3.2.3.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Lilijai Miftachovai, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovei N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas neskirti termino susitaikyti ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti jo ir atsakovės santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovui pavardę – B.; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo su atsakove neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nevysto šeiminių santykių, nes atsakovė nieko jam nepranešusi išvyko iš judviejų gyvenamosios vietos bei nuo to momento jokių artimų kontaktų su ja nebepalaiko. Mano, kad santuoka iširo, nes abu pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

Santuokos metu įgyto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio bei šioje byloje dalintino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Jokio kito dalintino kilnojamojo turto taip pat neturi. Skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovui lieka jo pavardė – B., o atsakovei – jos pavardė – K.. Atsižvelgiant į tai, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį padengia būtiniausius jo poreikius, išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o atsakovei išlaikymas iš ieškovo nepriteistinas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų pagrindu. Atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai Dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 str. numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64 str., 3.54 str.).

Å iuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieÅ¡kovo apsisprendimas nutraukti santuokÄ yra tvirtas ir galutinis, o atsakovė po santuokos įregistravimo, nepraneÅ¡usi ieÅ¡kovui, iÅ¡vyko, su ieÅ¡kovu nebendrauja, ryÅ¡ių nepalaiko, duomenų apie faktinę atsakovės buvimo vietÄ ieÅ¡kovas neturi. Å eimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobÅ«dį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima, kitos pareigos).

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ bÅ«tent Å¡ių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiÅ¡kai nepriimtinas atsižvelgiant į Å¡eimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas vaikais, visiÅ¡kas neprisidėjimas prie materialiųjų Å¡eimos poreikių ir panaÅ¡iai). Nors Å¡eimos teisinių santykių specifika ir Å¡eimos teisės normomis ginamos vertybės lemia Å¡eimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau Å¡alims iÅ¡lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovo pozicija dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikytina pagrįsta. Ä®vertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju santuoka tarp Å¡alių iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos iÅ¡saugojimÄ ir puoselėjimÄ tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo bÅ«ti pakantÅ«s ir lojalÅ«s, dėti pastangas santuokai iÅ¡saugoti, abu turi prisidėti prie materialinės Å¡eimos gerovės kÅ«rimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).

Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.). Bylos duomenimis Å¡alys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, dalintino kilnojamojo ir privalomo registruoti nekilnojamojo turto. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo klausimÄ (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieÅ¡kovas sau iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės nereikalauja, o atsakovė yra jauno, darbo amžiaus, todėl jai iÅ¡laikymas iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti jam jo prigimtinę pavardę, o atsakovei – jos pavardę. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas Å¡iuo atveju nenustatė nei ieÅ¡kovo, nei atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palieka jo prigimtinę pavardę – „B.“, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina jos pavardė – „K.“.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti pilnai, ieÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje patyrė viso 155,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (75 Eur žyminis mokestis, 80,16 Eur procesinių dokumentų vertimo į atsakovei suprantamÄ kalbÄ iÅ¡laidos), todėl teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisia 155,16 Eur ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieÅ¡kovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. K. (iki santuokos – K.), gim. (duomenys neskelbtini), santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui R. B. palikti jo prigimtinę pavardę – „B.“, atsakovei N. K. palikti jos pavardę – „K.“. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui R.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) 155,16 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt penkis euru 16 ct) jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®siteisėjusio sprendimo kopijÄ nusiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lina Tamulevičienė