0bf91e7e-eafd-4917-bda1-64e905d5a9b2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-718-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02145-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.3.1.19.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nord Service“ ir trečiojo asmens bankrutavusios kredito unijos ,,Vilniaus kreditas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5235-258/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai bendrovei „Nord Service“ dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi kredito unija „Vilniaus kreditas“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB Å iaulių bankas 2018 m. lapkričio 19 d. su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės BUAB „Nord Service“ 464 091,57 Eur baudÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 228 Eur žyminio mokesčio bei 490 Eur kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“, kurios teises ir pareigas 2017 m. gruodžio 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties pagrindu perėmė ieÅ¡kovė, su dabar jau bankrutavusia KU „Vilniaus kreditas“ 2015 m. birželio 29 d. sudarė veiklos nuomos sutartį Nr. NV-152-02511, pagal kuriÄ UAB „Šiaulių banko lizingas“ iÅ¡nuomojo trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus kreditas“ 32277/56500 dalis 0,0565 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), 1687/2053 dalis negyvenamų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

Tarp UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir BKU „Vilniaus kreditas“ 2015 m. liepos 7 d. taip pat buvo sudaryta veiklos nuomos sutartis Nr. NV-152-02509, pagal kuriÄ BKU „Vilniaus kreditas“ buvo iÅ¡nuomotos 24223/56500 dalys 0,0565 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 366/2053 dalys negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), bei neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).

Pirmojoje sutartyje jos Å¡alys susitarė, kad įmokos už nurodyto turto nuomÄ bus mokamos kiekvienÄ mėnesį pagal grafikÄ iki 2019 m. birželio 28 d., o antrojoje – kad įmokos už šį turtÄ bus mokamos kiekvienÄ mėnesį pagal grafikÄ iki 2019 m. liepos 6 d. Abiejose sutartyse susitarta dėl BKU „Vilniaus kreditas“ pirmumo teisė įsigyti turtÄ už likutinę jo vertę, jeigu unija tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal sutartis.

3. IeÅ¡kovės teigimu, trečiojo asmens BKU „Vilniaus kreditas“ įsipareigojimų pagal minėtas veiklos nuomos sutartis įvykdymui užtikrinti tarp BKU „Vilniaus kreditas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir dabar jau bankrutuojančios atsakovės UAB „Nord Service“ buvo sudarytos 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 7 d. besÄ lyginio atpirkimo sutartys, kuriomis atsakovė įsipareigojo per 30 dienų atpirkti iÅ¡ UAB „Šiaulių banko lizingas“ nekilnojamÄ jį turtÄ veiklos nuomos sutartims pasibaigus anksčiau nuomos sutarties nustatyto termino. 2015 m. birželio 29 d. besÄ lyginio atpirkimo sutartyje jos Å¡alys, be kita ko, susitarė, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ nutraukus Å¡iÄ atpirkimo sutartį, atsakovė įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei 20 proc. nuo sutartyje nurodytos atpirkimo sumos dydžio baudÄ per vienÄ savaitę nuo pareikalavimo jÄ sumokėti gavimo dienos.

4. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų besÄ lyginio atpirkimo sutartyse, t. y. ieÅ¡kovės, UAB „Šiaulių banko lizingas“ teisių perėmėjos, nustatytais terminais ir tvarka neatsiskaitė su ieÅ¡kove (banku) pagal minėtas sutartis, nes 2018 m. gegužės 28 d. bankas negavo lėšų, skirtų turto pagal besÄ lygines atpirkimo sutartis atpirkimui. Todėl atsakovei 2018 m. gegužės 31 d. raÅ¡tu buvo praneÅ¡ta, kad abi besÄ lyginės atpirkimo sutartys yra nutraukiamos. Ä®vertinus tai, kad turto atpirkimo kaina sudarė 2 230 457,86 Eur, atsakovės bankui mokėtina baudos suma yra 464 091,57 Eur. Nors bankas ne kartÄ iÅ¡ atsakovės reikalavo vykdyti savo įsipareigojimus ir sumokėti baudÄ , atsakovė to iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nėra padariusi.

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 464 091,57 Eur baudÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 464 091,57 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 718 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Atsakovė BUAB ,,Nord Service“ su preliminariu teismo sprendimu nesutiko, prieÅ¡taravimuose nurodžiusi, kad jai nekilo pareiga atsikaityti su ieÅ¡kove pagal atpirkimo sutartis, nes pati ieÅ¡kovė nevykdė sutartyse nustatytų pareigų, su kuriomis siejamas atsakovės mokėjimo prievolės atsiradimas. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 7 d. praneÅ¡ime turto atpirkimo kainÄ , kitaip nei buvo susitarta sutartyse, nurodė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), ir dėl neteisingai apskaičiuotos turto atpirkimo kainos, t. y. dėl ieÅ¡kovės kaltės, atsakovė negalėjo įvykdyti savo pareigos atpirkti turtÄ .

Atitinkamai, ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti sumokėti sutartyse numatytÄ baudos. Nesant atsakovės padaryto atpirkimo sutarčių pažeidimo, ieÅ¡kovė nepagrįstai ir neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė atpirkimo sutartis, dėl ko atsakovė prarado galimybę įsigyti turtÄ atpirkimo sutartyse nustatyta kaina ir galimybę vėliau tÄ turtÄ brangiau perparduoti. PrieÅ¡taravimuose atsakovė taip pat pažymėjo, kad sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jų paskirtis kompensacinė, o ne baudinė ir jos negali tapti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altiniu, juolab kad ieÅ¡kovė atpirkimo sutarčių objektu esantį turtÄ realizavo iÅ¡ viso už 2 675 900 Eur sumÄ , t. y. net 355 442,14 Eur daugiau, nei 2018 m. gegužės 7 d. praneÅ¡ime reikalavo iÅ¡ atsakovės sumokėti pagal abi atpirkimo sutartis.

Todėl ieÅ¡kovė, brangiau pardavusi turtÄ trečiajam asmeniui ir kartu reikalaudama priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės dar ir 464 091,57 Eur baudÄ , piktnaudžiauja savo teise ir nepagrįstai siekia praturtėti atsakovės sÄ skaita. Be to, netesybų suma yra akivaizdžiai neadekvati.

7. Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus kreditas“ taip pat pateikė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad preliminarus teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai neįvertinus visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių. IeÅ¡kovė yra perėmusi iÅ¡ trečiojo asmens veiklos nuomos sutarčių (kurių vykdymÄ užtikrinant sudarytos besÄ lyginio atpirkimo sutartys) objektÄ ir jį perleidusi kitam juridiniam asmeniui už kainÄ , kuri yra gerokai didesnė nei veiklos nuomos sutartyse nustatyta turto atpirkimo kaina, t. y. ieÅ¡kovė nėra patyrusi jokių realių nuostolių dėl to, kad atsakovė neįvykdė prievolės pagal besÄ lyginio atpirkimo sutartis.

Atitinkamai, preliminaraus teismo sprendimo įvykdymas sudarys pagrindÄ ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti. Preliminariu teismo sprendimu atsakovei yra pritaikytos baudinio pobÅ«džio netesybos, kurios yra nesuderinamos su civilinės atsakomybės kompensacine funkcija. Be to, toks teismo sprendimas turi įtakos trečiojo asmens BKU „Vilniaus kreditas“ kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, nes jo įvykdymas ženkliai sumažintų jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais (įskaitant ir Lietuvos valstybę).

8. IeÅ¡kovė savo atsiliepime į prieÅ¡taravimus su jais nesutiko, tvirtindama, kad atpirkimo kainÄ ji yra nurodžiusi teisingai, o atsakovės įsitikinimas, kad ji neturi mokėti baudos, nes ieÅ¡kovė ginčo objektu tapusį turtÄ pardavė UAB „Via LT“ už žymiai didesnę sumÄ , nei pagal atpirkimo sutartis bÅ«tų sumokėjusi atsakovė, nepagrįstas. Atsakovė niekaip neprisidėjo prie veiklos nuomos ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių su UAB „Via LT“ sudarymo, Å¡ios sutartys sudarytos ieÅ¡kovės pastangomis ir patiriant sÄ naudų, be to, veiklos nuomos ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartys nėra turto pardavimo sutartys, todėl ieÅ¡kovė dar nėra gavusi 355 442,14 Eur didesnės sumos, negu bÅ«tų sumokėjusi atsakovė. su UAB „Via Lt“ sutartys sudarytos iki 2028 m. birželio 30 d., todėl tik po 10 metų ieÅ¡kovė turės galimybę atgauti lėšas už turtÄ ir tik su sÄ lyga, kad UAB „Via LT“ tinkamai vykdys savo įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė 9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ , papildomai priteisė iÅ¡ atsakovės BUAB „Nord Service“ ieÅ¡kovei AB Šiaulių bankui 590 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; grÄ Å¾ino iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo depozitinės sÄ skaitos atsakovei 2019 m. spalio 18 d. įmokėtÄ 100 Eur užstatÄ .

10. Teismas nustatė, kad atsakovė BUAB „Nord Service“ nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ ir administracines, negyvenamÄ sias patalpas, (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo 2015 m. vasario 18 d. sutartimi dalis Å¡io turto buvo perleista trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus kreditas“ už 1 583 272,63 Eur kainÄ , kita dalis pirkimo–pardavimo 2015 m. liepos 8 d. sutartimi buvo perleista UAB „Šiaulių banko lizingas“. Veiklos nuomos 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 7 d. sutartimis BKU „Vilniaus kreditas“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“, kurios teises vėliau perėmė ieÅ¡kovė AB Å iaulių bankas, susitarė, kad lizingo bendrovė, savo nuosavybėn įsigijusi turtÄ , jį nuomos trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus kreditas“.

Ä®mokos už nurodyto turto nuomÄ bus mokamos kiekvienÄ mėnesį pagal prie veiklos nuomos sutarčių pridėtÄ grafikÄ iki 2019 m. birželio 28 d., taip pat bus mokamos kintamo dydžio palÅ«kanos (EURIBOR 6 mėn. 0,049 proc.+ marža 3,75 proc.), tačiau ne mažesnes kaip 5 proc. Veiklos nuomos sutarčių specialiosios dalies 3 punkte BKU „Vilniaus kreditas“ ir lizingo bendrovė susitarė, kad, pasibaigus terminui ir trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus kreditas“ įvykdžius lizingo bendrovei visus įsipareigojimus pagal visas tarp Å¡alių sudarytas sutartis, pirmumo teisę (bet ne pareigÄ ) į viso turto įsigijimÄ iÅ¡ lizingo bendrovės už likutinę vertę turi BKU „Vilniaus kreditas“.

Visgi jau veiklos nuomos sutarčių sudarymo metu buvo pažymėta, kad, tikėtina, tokia teise kredito unija nepasinaudos. Teismo nuomone, tokia sutarties nuostata – nepasinaudoti atpirkimo teise – buvo susijusi su kredito unijos veiklÄ ribojančiais normatyvais.

11. Teismas taip pat nustatė, kad veiklos nuomos sutarčių įvykdymo užtikrinimui tarp trečiojo asmens BKU „Vilniaus kreditas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir atsakovės BUAB „Nord Service“ 2015 m. birželio 29 d. buvo sudaryta besÄ lyginio atpirkimo sutartis Nr. NV-152-02511, o 2015 m. liepos 7 d. – besÄ lyginio atpirkimo sutartis Nr. NV-152-02509, kuriomis BUAB „Nord Service“ įsipareigojo atpirkti nekilnojamÄ jį turtÄ . Atpirkimo sutarties Å¡alys susitarė, kad BUAB „Nord Service“ pareiga atpirkti turtÄ yra besÄ lyginė ir negalioja jokie atsakovo atsisakymai atpirkti turtÄ ar sumokėti atpirkimo kainÄ (atpirkimo sutarties 28 punktas).

BesÄ lyginio atpirkimo sutarčių bendrosios dalies 2 straipsnyje nurodoma, kad kai nuomos sutartis pasibaigia suėjus nuomos terminui, o klientė (kredito unija) iki nuomos termino paskutinės dienos raÅ¡tu neinformuoja lizingo bendrovės apie ketinimÄ ginčo turtÄ už likutinę vertę įsigyti pirmumo tvarka ir, suėjus nuomos terminui, klientė per bendrovės nurodytÄ terminÄ nesudaro bendrovei priimtino turinio bei formos notarinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, šį turtÄ , gavusi bendrovės praneÅ¡imÄ , privalo atpirkti atpirkėja atpirkimo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis.

Jei atpirkėja nustatytu terminu nesudaro pirkimo–pardavimo sutarties, ji įsipareigoja sumokėti 20 proc. dydžio atpirkimo sumos baudÄ lizingo bendrovei.

12. Teismas nustatė ir tai, kad BKU „Vilniaus kreditas“ priežiÅ«ros institucija Lietuvos banko valdyba 2017 m. lapkričio 10 d. pripažino unijÄ nemokia ir atÅ¡aukė jai iÅ¡duotÄ kredito unijos licencijÄ . Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi unijai iÅ¡kelta bankroto byla, o nuo 2018 m. vasario 1 d. nutrauktos veiklos nuomos sutartys. Atsakovei buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus rajono 7-ajame notarų biure įvykdyti atpirkimo sandorį, t. y. sudaryti su ieÅ¡kove nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ieÅ¡kovės nurodyta turto atpirkimo suma – 320 457,86 Eur. Atsakovė nurodytu terminu turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė ir turto neatpirko. BesÄ lyginio atpirkimo sutartimis atsakovė (sutartyse atpirkėja) už savo įsipareigojimų nevykdymÄ , įsipareigojo AB Å iaulių bankui sumokėti baudÄ , kuri sudaro 20 proc. nuo sutartyse nurodytos atpirkimo sumos (sutarčių 30 punktai).

13. Teismas sprendė, kad atpirkimo sutartys ir jose nustatyta 20 proc. dydžio atpirkimo sumos bauda buvo sudarytos verslo subjektų laisva valia. Å alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Todėl, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti baudÄ yra pagrįsti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 14.

Atsakovė BUAB „Nord Service“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Teismas sprendime visiÅ¡kai neatsižvelgė bei neįvertino atsakovės procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu pateiktų teisinių argumentų dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nepagrįstumo, nepateikdamas jokių argumentų (motyvų), kuriais vadovaujantis atmetė atsakovės teisinius argumentus. 14.2.

Teismas nevertino esminės Å¡ios bylos aplinkybės, t. y. ar ieÅ¡kovė tinkamai apskaičiavo turto atpirkimo kainÄ , kurios sumokėjimo už atperkamÄ turtÄ reikalavo iÅ¡ atsakovės. Pagal atpirkimo sutarčių nuostatas ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ atpirkimo sutartyse nustatyta tvarka apskaičiuoti turto atpirkimo kainÄ bei jÄ nurodyti praneÅ¡ime, kuriuo informuoja atsakovę apie pasibaigusiÄ nuomos sutartį bei atsakovės pareigÄ atpirkti minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Taigi ieÅ¡kovė, reikalaudama atpirkti turtÄ , visų pirma turi pareigÄ teisingai apskaičiuoti turto atpirkimo kainÄ bei jÄ nurodyti praneÅ¡ime.

Tačiau Å¡iuo atveju kaina buvo apskaičiuota neteisingai – be PVM. Todėl ir pareiga atpirkti turtÄ už neteisingai nurodytÄ kainÄ atsakovei neatsirado (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) CK 6.64 straipsnis). 14.3. Akivaizdu, kad Å¡alys buvo susitariusios, jog turto atpirkimo kaina bus skaičiuojama su PVM, nes prieÅ¡ingu atveju atpirkimo sutarčių 24 punkte nebÅ«tų numačiusios, kad, pasikeitus PVM tarifui, yra atitinkamai pakeičiama atpirkimo suma. Be to, atpirkimo sutarčių nuostatomis yra įtvirtinta, kad turto atpirkimo kainos apskaičiavimui yra imamos turto likutinės vertės, kurios yra nurodytos veiklos nuomos sutarčių prieduose – mokėjimo grafikuose, o juose atitinkamos vertės nurodomos su PVM. 14.4.

Nurodydama atpirkimo sumÄ be PVM, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai vienaÅ¡aliÅ¡kai padidino atpirkimo sutartyse nustatytÄ turto atpirkimo kainÄ . Faktinė turto atpirkimo kaina pagal atpirkimo sutartis turėjo bÅ«ti 1 917 733,77 Eur, nes PVM sumÄ (402 724,09 Eur), pasinaudodama PVM atskaita, atsakovė bÅ«tų susigrÄ Å¾inusi iÅ¡ valstybės biudžeto (Å¡iuo atveju atsakovė tokiÄ galimybę prarado). Taigi, ieÅ¡kovei turėjo likti 1 917 733,77 Eur suma, kuria ji bÅ«tų galėjusi laisvai disponuoti, tuo tarpu pagal nesilaikant atpirkimo sutarties sÄ lygų ieÅ¡kovės apskaičiuotÄ turto atpirkimo kainÄ , Å¡io sandorio įvykdymas atsakovei bÅ«tų kainavęs 2 320 457,86 Eur, o ieÅ¡kovė nepagrįstai bÅ«tų gavusi 402 724,09 Eur sumÄ . 14.5.

Jeigu ieÅ¡kovė už turto atpirkimÄ nusprendė neskaičiuoti PVM, tai ir apskaičiuodama turto atpirkimo kainÄ , parduodamo turto likutines vertes ir prie 2018 m. gegužės 7 d. praneÅ¡imo pridėtos iÅ¡ankstinės sÄ skaitos eilutėse Nr. 11–18 nurodytas palÅ«kanas turėjo sumažinti 21 proc., nes veiklos nuomos sutarčių mokėjimo grafikuose turto likutinės vertės yra nurodytos su PVM. Atitinkamai, ir baudÄ turėjo skaičiuoti nuo 21 proc. mažesnės sumos (t. y. nuo 1 917 733,77 Eur), tokiu atveju bauda nebÅ«tų didesnė nei 383 546,75 Eur, o teismas priteisė 464 091,57 Eur netesybas. 14.6.

Teismas neįvertino ir tokių atsakovės argumentų, kad ieÅ¡kovės reikalaujamos priteisti netesybos – 20 proc. bauda, yra aiÅ¡kiai per didelės ir turėjo bÅ«ti sumažintos iki 0 Eur, nes ieÅ¡kovė, perleidusi atpirkimo sutarčių objektu esantį turtÄ trečiajam asmeniui, nepatyrė jokių nuostolių, prieÅ¡ingai, realizavo šį turtÄ už 355 442,14 Eur didesnę sumÄ nei reikalavo, kad sumokėtų atsakovė. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės baudÄ , kurios dydis 464 091,57 Eur, yra akivaizdžiai neteisėtas.

Be to, su ieÅ¡kove sudarytos veiklos nuomos sutartys, kurių įvykdymas buvo užtikrintas atpirkimo sutartimis, savo turiniu yra lizingo sutartys, todėl reikia remtis atitinkama kasacinio teismo praktika 14.7. Tokia aplinkybė, kad ieÅ¡kovė savo 2018 m. gegužės 31 d. raÅ¡te nurodė, jog atsakovė turi galimybę iki 2018 m. birželio 1 d. (t. y. vos per 1 dienÄ ) pateikti ieÅ¡kovei finansų institucijos įsipareigojantį raÅ¡tÄ finansuoti atsakovę, taip pat toks faktas, kad su naujÄ ja pirkėja UAB „Via LT“ finansinės nuomos sutartis ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis buvo sudarytos vos po 22 d. nuo atpirkimo sutarčių nutraukimo dienos, o ieÅ¡kovė yra bankas, turėjusi atlikti visÄ eilę veiksmų, susijusių su naujos pirkėjos finansavimu ir sutarčių sudarymu, leidžia daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovė naujÄ jÄ turto pirkėjÄ buvo suradusi dar net nenutraukusi atpirkimo sutarčių su atsakove.

Taigi ji atsakovei tik formaliai pateikė pasiÅ«lymÄ , žinodama, kad jo pagal pateiktas sÄ lygas nebus įmanoma įgyvendinti. 14.8. Atsakovė prašė iÅ¡kviesti liudyti naujosios pirkėjos UAB „Via LT“ vadovę, teismas patenkino tokį praÅ¡ymÄ ir, atsakovei sumokėjus užstatÄ , iÅ¡siuntė Å¡aukimÄ liudytojai. Tačiau Å¡iai liudytojai neatvykus į teismo posėdį, teismas, visiÅ¡kai nemotyvuodamas, savo pozicijÄ dėl poreikio apklausti minėtÄ liudytojÄ pakeitė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo jos neapklausęs.

15. IeÅ¡kovė AB Å iaulių bankas atsiliepime į atsakovės BUAB „Nord Service“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Atpirkimo sutartys buvo besÄ lyginės. Atsakovė ir neneigia fakto, kad jos prievolės bankui pagal atpirkimo sutartis nebuvo įvykdytos.

Tai, kad veiklos nuomos sutartys bus nutrauktos ir atsakovė privalės atpirkti turtÄ , atsakovei buvo žinoma jau 2018 metų sausio mėnesį, todėl ji turėjo pakankamai laiko iki besÄ lyginio atpirkimo sutarčių nutraukimo pasirÅ«pinti turto atpirkimo finansavimu kitose kredito įstaigose arba sukaupti reikiamÄ lėšų sumÄ savo sÄ skaitoje. 15.2. Remiantis atpirkimo sutarčių 24 punktu, atsakovė prisiėmė rizikÄ , susijusiÄ su mokesčių tarifo pasikeitimu. Atsakovė neteisingai nurodo, kad Å¡alys atpirkimo sutartimis buvo susitariusios, kad turto atpirkimo kaina bus skaičiuojama su PVM.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, taip pat banko apskaitos politika, finansinės paslaugos, kurias teikia bankai, pridėtinės vertės mokesčiu nėra apmokestinamos. Taigi Å¡iuo atveju teigtina, kad sutartyse buvęs PVM tarifas pasikeitė į 0 tarifÄ , t. y. sumažėjo, o kadangi atsakovė atpirkimo sutartyse buvo prisiėmusi rizikÄ , susijusiÄ su turto atpirkimo suma, pasikeitus PVM tarifui, tai nekeičia atsakovės įsipareigojimų bankui pagal atpirkimo sutartis apimties. 15.3.

Be to, dėl PVM iÅ¡skyrimo, apskaičiuojant turto kainÄ , bankas buvo saistomas su kredito unija „Vilniaus kreditas“ sudarytos taikos sutarties, patvirtintos Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3679-1031/2018, sÄ lygų. Taikos sutarties 7 punktas numatė, kad atsakovei atpirkimo sutartyse nustatytais terminais ir sÄ lygomis neatpirkus turto, bankas įsipareigoja 2 savaites pardavinėti turtÄ vieÅ¡ai rinkoje už ne mažiau kaip 2 365 398,43 Eur, įskaitant PVM, jei turtas bus parduodamas sudarant lizingo sutartį / PVM neiÅ¡skiriant, jei turtas bus parduodamas sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o nepardavus turto už Å¡iÄ pinigų sumÄ â€“ pardavinėti jį dar 2 savaites vieÅ¡ai rinkoje, už ne mažiau kaip 2 250 600 Eur, įskaitant PVM, jei turtas bus parduodamas sudarant lizingo sutartį / PVM neiÅ¡skiriant, jei turtas bus parduodamas sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. 15.4.

Atsakovė, kaip ir ieÅ¡kovė, yra verslo subjektas, turintis verslo patirties, todėl jai turėjo bÅ«ti žinomos pasekmės, kylančios sutarčių neįvykdymo atveju. VisÄ atpirkimo sutarčių galiojimo laikotarpį atsakovė nesikreipė nei į lizingo bendrovę, nei į bankÄ dėl baudos dydžio sumažinimo ar kitų sutartinių sÄ lygų keitimo. 15.5. Atsakovė neteisi, kad bankas nepatyrė jokių nuostolių ir dar gavo pelnÄ . Atsakovė visiÅ¡kai nevertina nei banko veiklos specifikos, nei su veikla susijusių sÄ naudų ir kaÅ¡tų.

Bankui nuostoliai atsirado vos tik nutraukus veiklos nuomos sutartis nuo 2018 m. vasario 1 d., kadangi bankas įstatymų nustatyta tvarka privalėjo sudaryti atidėjimus savo veiklos rizikai sumažinti (Lietuvos Respublikos bankų įstatymų 47 straipsnis). Kadangi trečiajam asmeniui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, atsakovės finansinė bÅ«klė buvo bloga, neįvykdyto sandorio suma buvo virÅ¡ 2 000 000 Eur, dėl turto prasidėjo teisminiai ginčai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose, todėl sandoris buvo priskirtas prie itin rizikingų, ir bankas privalėjo suformuoti privalomus atidėjimus, atitinkamai mažinant banko pelnÄ , skolinimosi reitingus ir pan. 15.6.

Atsakovė taip pat neatsižvelgia į tai, kad sandoriai su UAB „Via LT“ buvo sudaryti 10 metų laikotarpiui – iki 2028 m. birželio 30 d., taigi bankas iÅ¡ karto 2 675 900 Eur sumos negavo. Sudarydamas sandorį ilgam laikotarpiui bankas turėjo prisiimti rizikÄ dėl infliacijos, galimo turtÄ Ä¯sigijusio subjekto nemokumo ir kitų faktorių. Be to, prieÅ¡ sudarant sandorius su UAB „Via LT“ bankas turėjo panaudoti tiek piniginius iÅ¡teklius, tiek žmogiÅ¡kuosius resursus – samdyti nekilnojamojo turto agentÅ«ras, turto vertintojus, vesti derybas su potencialiais turto pirkėjais bei atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus, siekiant kaip galima greičiau realizuoti turtÄ , kuris bankui kiekvienÄ dienÄ generavo nuostolius.

Tokiu bÅ«du bankas, atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, yra patyręs didelių nuostolių, taigi priteista bauda atlieka nuostolių kompensavimo funkcijÄ â€“ ji kompensuoja tuos praradimus, kuriuos patyrė bankas. 15.7. Sutarčių sudarymas su UAB „Via LT“ po 22 dienų nuo atpirkimo sutarčių su atsakove nutraukimo dienos yra pakankamas laikotarpis tiek deryboms įvykti, tiek sprendimams priimti. 15.8. Liudytoja L. Z. buvo kviečiama į posėdį atsakovės iniciatyva. Todėl atsakovė galėjo pasirÅ«pinti, kad Å¡i liudytoja į posėdį atvyktų, nes posėdžio atidėjimas keletÄ kartų dėl liudytojos neatvykimo prieÅ¡tarautų proceso operatyvumo principui.

Be to, bankui nežinoma, kokias aplinkybes galėtų liudytoja nurodyti, nes ji nėra dalyvavusi banko, atsakovės ir trečiojo asmens santykiuose, jai negali bÅ«ti žinomos veiklos nuomos ir atpirkimo sutarčių vykdymo sÄ lygos ir aplinkybės, todėl tokios liudytojos apklausos ir parodymų vertė byloje kelia pagrįstų abejonių.

16. Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus kreditas“ atsiliepime į atsakovės BUAB „Nord Service“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 16.1. IeÅ¡kovė pažeidė besÄ lyginio turto atpirkimo sutartyse ir CK normose, reglamentuojančiose sutarčių vykdymÄ (CK 6.38 straipsnis), įtvirtintas pareigas: ieÅ¡kovė atsakovei galimai sudarė tik formalias sÄ lygas įgyvendinti atpirkimo teisę, neįvykdė pareigos tinkamai apskaičiuoti ir aiÅ¡kiai nurodyti turto atpirkimo kainÄ , klaidino atsakovę dėl pagal sutartį mokėtino PVM (ne)įskaitymo į pardavimo kainÄ . 16.2.

Atsakovei pateikus praÅ¡ymÄ liudytoja apklausti naujojo ginčo turto savininko atstovę, teismas nesudarė realių galimybių Å¡iÄ liudytojÄ apklausti (nebuvo užtikrintas Å¡io asmens dalyvavimas teismo posėdyje). Tokiu bÅ«du buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. 16.3. Sprendimu iÅ¡ atsakovės buvo priteistos baudinės netesybos, kurias įstatymas ir Å¡ioje srityje formuojama nuosekli teismų praktika draudžia, ir sudarytos sÄ lygos ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti.

17. Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus kreditas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 17.1. Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, apribojo proceso Å¡alių teisę tinkamai įvykdyti įrodinėjimo pareigÄ ir todėl liko nenustatyta dalis bylai reikÅ¡mingų aplinkybių: kaip vyko turto perleidimo naujam savininkui procesas, ar jį vykdydama ieÅ¡kovė nepažeidė besÄ lyginio atpirkimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, ar atsakovei buvo sudarytos teisėtos ir realios galimybės įgyvendinti atpirkimo teisę.

Liudytojai L. Z. neatvykus į teismo posėdį, teismas tik abstrakčiai nurodė, jog dėjo pastangas tam, kad apklaustų liudytojÄ , tačiau ji neatvyko, visiÅ¡kai nepagrįstai ir formaliai netenkinęs atsakovės pakartotinai pareikÅ¡to praÅ¡ymo apklausti minėtÄ liudytojÄ teismo posėdyje. 17.2. Sprendimas yra nemotyvuotas. Jame apskritai nepasisakoma dėl prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo ir teismo posėdžio metu trečiojo asmens iÅ¡dėstytų argumentų bei prieÅ¡taravimų.

Aplinkybės, kurios nustatytos nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, bei įrodymai, kurie buvo tiriami bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, sprendime apskritai neįvertinti ir neaptarti. Sprendimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas tik dokumentais (įrodymais), kurie teismui pateikti iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo. Sprendimo motyvai, susiję su įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimu, sudaro mažiau kaip pusę puslapio (likusiÄ motyvuojamosios teismo sprendimo dalies dalį sudaro tiesiog konstatuojami faktai apie tai, kokios yra Å¡alių sudarytų sutarčių sÄ lygos), o dėl to, kodėl atmesti atsakovės ir trečiojo asmens pateikti įrodymai bei nurodyti argumentai, apskritai nepasisakoma. 17.3.

Skirtumas tarp turto kainos pagal sutartis su UAB „Via LT“ ir atsakovės kreditorinio reikalavimo (įvertinus pagal 2018 m. balandžio 18 d. taikos sutarties 4 punkto unijos bankui sumokėtas sumas už laikotarpį iki 2018 m. balandžio 1 d.), t. y. 357 086,07 Eur, teisiÅ¡kai vertintinas kaip banko nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.237 straipsnis). Skundžiamu sprendimu visiÅ¡kai nepagrįstai sudaromos sÄ lygos ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti. 17.4. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė nepatyrė jokių realių nuostolių, susijusių su veiklos nuomos sutarčių nutraukimu, ieÅ¡kovė ne tik Å¡ioje byloje yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl baudos priteisimo, tačiau taip pat BKU „Vilniaus kreditas“ bankroto byloje yra pareiÅ¡kusi kreditorinį reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ veiklos nuomos sutarčių.

IÅ¡kėlus unijai bankroto bylÄ , bankas nutraukė veiklos nuomos sutartis ir 2018 m. vasario 15 d. pateikė unijos bankroto administratoriui 2 365 398,43 Eur sumos kreditorinį reikalavimÄ . PareiÅ¡kime dėl kreditorinio reikalavimo bankas nurodė, kad, realizavus veiklos nuomos sutarčių objektu buvusį turtÄ , kreditorinis reikalavimas bus tikslinamas. Tačiau prieÅ¡taravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimo dienÄ tai dar nebuvo padaryta (prieÅ¡taravimų dėl preliminaraus sprendimo priedas Nr. 3 ir priedas Nr. 11). 17.5.

Trečiasis asmuo yra bankrutavusi kredito unija, kuriai bankroto byla iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi. Bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 14 984 815,18 Eur. Pagrindinis ir didžiausias kreditorius su 14 858 946,99 Eur vertės antros eilės kreditoriniu reikalavimu yra VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuri kreditorinį reikalavimÄ Ä¯gijo iÅ¡mokėjusi atitinkamas sumas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ .

BesÄ lyginio atpirkimo sutarčių vykdymas (įskaitant ir sumokėti baudÄ ) buvo užtikrintas 75 400 000 vnt. unijai priklausančių 754 000 Eur vertės vertybinių popierių įkeitimu. Atsižvelgiant į atsakovės finansinę situacijÄ (juolab kad ir atsakovei keliama bankroto byla), taip pat į tai, kad Å¡ioje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (unijos turto areÅ¡tas), pagrįstai tikėtina, kad, atsakovei neįvykdžius prievolės sumokėti skundžiamu spendimu priteistÄ sumÄ (baudÄ ), iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreiptas į 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 8 d.

įkeitimo sandoriais įkeistus BKU „Vilniaus kreditas“ priklausančius vertybinius popierius, t. y. į turtÄ , kurį unija turėtų naudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Tokiu atveju neabejotinai sumažėtų unijos galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, tarp jų ir su valstybe. 17.6. Priėmus skundžiamÄ sprendimÄ , atsakovei buvo pritaikytos baudinio pobÅ«džio netesybos, kurios nesuderinamos su civilinės atsakomybės kompensacine funkcija. Netesybos, jei teismas apskirtai įžvelgtų esant pagrindÄ jas taikyti, privalo bÅ«ti mažinamos atsižvelgiant į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį (t. y. tai, kad jokių realių nuostolių kreditorius nepatyrė) bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (palikus galioti sprendimÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti, ir tikėtina, bus nukreiptas į įkeistÄ , trečiajam asmeniui priklausantį turtÄ , o tai kartu reikÅ¡ trečiojo asmens kreditorių, įskaitant ir valstybę, interesų pažeidimÄ ).

18. IeÅ¡kovė AB Å iaulių bankas atsiliepime į trečiojo asmens BKU „Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimÄ nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ BKU „Vilniaus kreditas“ administravimui skirtų lėšų. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Nepalankus įrodymų vertinimas vienai iÅ¡ Å¡alių nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad teismas apskritai neteisingai įvertino įrodymus.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , pirmiausia vertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie atskleidžia tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių turinį. Nei sudarant veiklos nuomos sutartis, nei sudarant atpirkimo sutartis tarp banko, atsakovės ir trečiojo asmens, liudytoja nedalyvavo, jai nėra žinomos aplinkybės apie banko veiksmus, nutraukiant atpirkimo sutartis, taip pat jai negali bÅ«ti žinomi atsakovės ar banko veiksmai atpirkimo sutarčių vykdymo procese, bankui reikalaujant, kad atsakovė sumokėtų paskaičiuotÄ baudÄ .

Turto perleidimo UAB „VIA LT“ procesas vyko jau po to, kai atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų bankui pagal atpirkimo sutartis, bankas buvo su atsakove nutraukęs atpirkimo sutartis ir pareikalavęs sumokėti baudÄ . Todėl atsakovės praÅ¡ymas pakartotinai kviesti Å¡iÄ liudytojÄ vertintinas kaip siekis vilkinti bylinėjimosi procesÄ , kuris tęsėsi apie metus laiko. 18.2. Kredito unija, iki bankroto paskelbimo pati turėjusi finansų įstaigos statusÄ ir teikusi finansines paslaugas, turėtų suprasti, kas yra atidėjinių suformavimas ir kokiÄ Ä¯takÄ tai gali turėti finansų įstaigos veiklai.

Akivaizdu, kad suformuodama atidėjimus finansų įstaiga patiria nuostolių. Todėl toks jos teiginys, kad ieÅ¡kovė nepatyrė jokių nuostolių, yra nepagrįstas. 18.3. BesÄ lyginio atpirkimo sutarčių įvykdymas bankui yra užtikrintas trečiajam asmeniui priklausančio turto – 75 400 000 vnt. vertybinių popierių įkeitimu. Nurodyti vertybiniai popieriai buvo įkeisti notariÅ¡kai patvirtintais sutartinio įkeitimo sandoriais. Bankas yra sÄ Å¾iningas įkaito turėtojas, o įstatymas gina sÄ Å¾iningo įkaito turėtojo interesus, todėl bankas turi teisę į savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ nurodyto įkeisto turto.

Tuo tarpu kitiems trečiojo asmens kreditoriams, nepriklausomai nuo jų statuso, vertybiniai popieriai nebuvo įkeisti, taigi jie neturi pirmenybės teisės prieÅ¡ bankÄ nukreipti savo reikalavimų patenkinimo į įkeistÄ turtÄ ar iÅ¡ jo gautinas lėšas. 18.4. Atsakovė, prisiimdama įsipareigojimus pagal atpirkimo sutartis, patvirtino, kad ji Å¡ias sutartis perskaitė ir susipažino su visomis jų sÄ lygomis, patvirtino, kad sutartys atitinka jos valiÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus (atpirkimo sutarčių 55 punktai).

Taigi, pati atsakovė sudarydama atpirkimo sutartis, su baudos dydžiu sutiko ir prisiėmė rizikÄ Å¡iÄ baudÄ sumokėti, jei bus neįvykdyti įsipareigojimai pagal atpirkimo sutartis. Å alys dėl baudos dydžio susitarė atsižvelgdamos į sandorio sudėtingumÄ , į sandorio sumÄ , kuri virÅ¡ija 2 milijonus eurų, į pasekmes, kurios kyla neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį. Todėl Å¡alių sutartas baudos dydis yra optimalus ir neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Teismui nusprendus mažinti baudos dydį, bÅ«tų paneigta Å¡alių (verslo subjektų) teisė laisva valia susitarti dėl sutarčių sÄ lygų, nustatyti atsakomybės ribas dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Be to, bÅ«tų pripažinta, kad skolininkas turi teisę nevykdyti savo įsipareigojimų, elgtis nesÄ Å¾iningai, ir jam už tai nebus sukeliamos jokios neigiamos pasekmės.

19. Atsakovė BUAB „Nord Service“ atsiliepime į trečiojo asmens BKU „Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė sutinka su trečiojo asmens pateiktame apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl teismo pareigos motyvuoti galutinį sprendimÄ , kai byloje buvo priimtas preliminarus sprendimas 20.

IeÅ¡kovė ginčo nagrinėjimÄ teisme inicijavo, o pirmosios instancijos teismas jį iÅ¡nagrinėjo pagal dokumentiniam procesui CPK nustatytas taisykles (CPK XXII skyrius, CPK 424 – 430 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, tačiau kiti proceso dalyviai, nesutikdami su tokia ginčo iÅ¡nagrinėjimo baigtimi, pateikė dėl preliminaraus teismo sprendimo prieÅ¡taravimus, kuriuos priėmęs ir iÅ¡nagrinėjęs teismas galutiniu 2019 m. gruodžio 10 d. savo sprendimu preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

21. Atsakovės ir trečiojo asmens (toliau – ir apeliančių) apeliaciniai skundai visų pirma yra grindžiami argumentais, susijusiais su skundžiamo teismo galutinio sprendimo turinio ydingumu. Apeliantės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, priimtas neįvertinus jų procesiniuose dokumentuose (prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus sprendimo) ir teismo posėdžio metu nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, dar daugiau, apribojus atsakovei galimybę įrodinėti Å¡ių argumentų pagrįstumÄ (t. y. gintis nuo jai pareikÅ¡to ieÅ¡kinio). Taigi, apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės yra keliamas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas klausimas.

22. Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis – joje glausta forma turi būti nurodoma:

1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas;

3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimÄ (CPK 263 straipsnis).

23. Tuo tarpu preliminaraus teismo sprendimo turiniui (jo motyvuojamai daliai) keliami kiek kitokie reikalavimai, o tokio sprendimo motyvuojamoje dalyje glaustai turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados; 3) įstatymai, kuriais vadovavosi teismas (CPK 428 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka yra neskundžiamas – jis įsiteisėja, jeigu per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ antroji Å¡alis (atsakovas) nepareiÅ¡kia motyvuotų prieÅ¡taravimų ir nepateikia Å¡iÄ pozicijÄ atitinkančių įrodymų. Pateikus prieÅ¡taravimus ir juos priėmus, teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , priima galutinį sprendimÄ (CPK 430 straipsnio 6 dalis).

24. Kadangi preliminarus teismo sprendimas yra priimamas tik pagal vienos Å¡alies (t. y. ieÅ¡kovo) pateiktus įrodymus ir tik tos Å¡alies argumentų pagrindu (CPK 428 straipsnio 1 dalis), teismas, nežinodamas antrosios Å¡alies nuomonės dėl jai pareikÅ¡tų reikalavimų ir nežinodamas, kokiais įrodymais (įrodinėjimo priemonėmis) ji grindžia ar ketina grįsti savo procesinę pozicijÄ , preliminariame sprendime objektyviai negali atlikti tokios iÅ¡samios įrodymų analizės, kuriÄ atlieka iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ pagal bendrÄ sias ieÅ¡kinio teisenos taisykles. Kitaip tariant, galutinis teismo sprendimas, priimtas iÅ¡tyrus abiejų Å¡alių pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, įvertinus jų sÄ sajumÄ su ginčo dalyku, iÅ¡sprendus įrodymų patikimumo ir kitus svarbius klausimus (CPK 185 straipsnis), savo turiniu privalo bÅ«ti ir iÅ¡samesnis, ir labiau argumentuotas, nei preliminarus teismo sprendimas.

25. Kaip nurodyta, proceso įstatyme yra įtvirtinta speciali preliminaraus teismo sprendimo peržiÅ«ros tvarka, t. y. įstatymų leidėjas apribojo instancinės patikros procedÅ«ras, visų pirma pareigÄ Ä¯vertinti taip pat ir antrosios Å¡alies teikiamus įrodymus bei argumentus nustatydamas pačiam pirmosios instancijos teismui (žr. Å¡ios nutarties 23 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas tokios savo pareigos neatliko ir pažeidė antrosios Å¡alies teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai.

26. Kasacinis teismas Å¡iuo aspektu yra pasisakęs, kad preliminaraus teismo sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylÄ dokumentinio proceso tvarka, reiÅ¡kia, jog yra priimtas sÄ lyginis sprendimas tik pagal ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos Å¡alies požiÅ«rį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tik dokumentinio proceso pradžiÄ , atsakovo nuomonė dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus iÅ¡dėstyta prieÅ¡taravimuose (CPK 430 straipsnis) ir bÅ«tent taip yra užtikrinama jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam.

Atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles (iÅ¡skyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

27. Be to, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiÅ¡kiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieÅ¡kinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424, 425 straipsniai). Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas, gavęs preliminaraus sprendimo nuoraÅ¡Ä , pareiÅ¡kia prieÅ¡taravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Å iame etape tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

28. Priklausomai nuo ginčo pobÅ«džio, praÅ¡omos ginti teisės atsiradimo pagrindo ieÅ¡kovui suteikiama teisė pasirinkti vienÄ iÅ¡ alternatyvių civilinio proceso formų – ginčo teisenÄ , dokumentinį (preliminaraus sprendimo) procesÄ , teismo įsakymo procesÄ ir kt. Nepaisant Å¡ių formų įvairovės, visose jose turi bÅ«ti užtikrinamos esminės byloje dalyvaujančių asmenų teisės, kurių visuma apibÅ«dinama kaip teisė į teisingÄ procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

29. Nurodyta kasacinio teismo praktika ir pirmiau aptartos CPK normos suponuoja teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad tiek prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus sprendimo, tiek ieÅ¡kovo atsiliepime į šį prieÅ¡taravimÄ pateikti argumentai, visų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimai ir kiti bylos įrodymai neabejotinai turėjo bÅ«ti teismo įvertinti, dėl jų turėjo bÅ«ti pasisakyta galutiniame teismo sprendime, kurio motyvuojamoje dalyje privalėjo bÅ«ti visi CPK 270 straipsnio 4 dalyje iÅ¡vardinti sprendimo motyvuojamosios dalies elementai.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai, taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams, yra siejami su įstatymu teismams pavesta pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020).

31. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ .

32. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė priteisti sutartines netesybas (baudÄ ), kadangi atsakovė atpirkimo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais su ieÅ¡kove neatsiskaitė. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad jai nekilo pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove pagal atpirkimo sutartis, kadangi pati ieÅ¡kovė Å¡ias sutartis pažeidė. Tokius teiginius atsakovė grindė pareigos tinkamai apskaičiuoti atpirkimo kainÄ pažeidimu, tvirtindama, kad atpirkimo kainÄ , prieÅ¡ingai nei padarė, ieÅ¡kovė turėjo nurodyti su PVM, taigi įrodinėjo CK 6.64 straipsnyje nustatytos sÄ lygos buvimÄ .

33. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali bÅ«ti laikomas jÄ pažeidusi.

34. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Atsakovė prieÅ¡taravimus, be kita ko, grindė ir tokiais argumentais, kad atpirkimo sutartyje nustatytų netesybų jai taikymas reikÅ¡tų baudinės, o ne kompensacinės paskirties netesybas, netesybų dydis neprotingas ir per didelis, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio patenkinimo atveju Å¡i nepagrįstai praturtėtų atsakovės sÄ skaita, turėtų jas sumažinti iki 0 Eur.

35. Atsakovė atsikirtimuose į prieÅ¡taravimus laikėsi pozicijos, kad atpirkimo kainÄ ji nurodė teisingai, atpirkimo sutartyse nustatyta, kad atpirkimo sumÄ sudaro likutinės vertės bei kitos kliento mokėtinos sumos pagal veiklos nuomos sutartis, be to, atsikirsdama į atsakovės prieÅ¡taravimus, įvardijo ir savo patirtus nuostolius.

36. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas kilo tiek dėl sutartį pažeidusios Å¡alies, tiek ir dėl netesybų mokėjimo pareigos bei jų dydžio, atsakovei įrodinėjant, kad ieÅ¡kovė pirmoji pažeidė sutartinę prievolę. Tačiau visiÅ¡kai jokių argumentų dėl ginčo esmės galutiniame teismo sprendime nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbiÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje galėtų turėti apeliančių akcentuojama aplinkybė, ar ieÅ¡kovė savo 2018 m. gegužės 7 d. praneÅ¡ime nurodydama turto atpirkimo kainÄ (be PVM), jÄ nurodė teisingai. Tik tokiÄ aplinkybę nustačius, toliau jau galima spręsti, kuri Å¡alis pažeidė (ir ar pažeidė) sutartį, ar gali bÅ«ti atsakovei taikomos (ir kokio dydžio) netesybos.

37. Todėl teisėjų kolegija pritaria abiejų apeliančių pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas nepakeistÄ preliminarų teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys tik pagal vienos Å¡alies pateiktus įrodymus buvo patenkintas, neatliko visiÅ¡kai jokios antrosios ginčijamo teisinio santykio Å¡alies ir jos pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens pateiktų motyvų, argumentų bei įrodymų analizės. Teismas iÅ¡ esmės apsiribojo preliminaraus sprendimo priėmimo metu nustatytų faktinių aplinkybių aptarimu galutiniame savo sprendime, t. y. veiklos nuomos sutarčių ir atpirkimo sutarčių nuostatų iÅ¡dėstymu (perraÅ¡ymu).

38. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl dokumentiniame procese pareikÅ¡tų prieÅ¡taravimų reikÅ¡mės bei įvertinęs juos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo užtikrinimo kontekste, yra pažymėjęs, kad CPK 17 straipsnis reikalauja užtikrinti lygias galimybes proceso Å¡alims įgyvendinti savo teises procese. Atsakovas gali gintis nuo ieÅ¡kinio pareikÅ¡damas prieÅ¡taravimus, t. y. paaiÅ¡kinimus, pagrindžiančius jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . CPK 430 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo pareiga dokumentinio proceso antrajame etape iÅ¡nagrinėti bylÄ ir galutiniu sprendimu ginÄÄ iÅ¡spręsti visiÅ¡kai kartu reiÅ¡kia, kad toks sprendimas priimamas iÅ¡tyrus visus įrodymus, teismui galint iÅ¡spręsti pareikÅ¡tų visų reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 260 straipsnis).

Teismas negali atsisakyti svarstyti atsakovo pareikÅ¡tų prieÅ¡taravimų, o atsisakymas atsižvelgti į pareikÅ¡tus prieÅ¡taravimus reikÅ¡tų proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir teisės į gynybÄ pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2008).

39. Taigi, ir nagrinėjamoje byloje teismas turėjo vertinti atsakovės prieÅ¡taravimų pagrįstumÄ , savo iÅ¡vadas argumentuoti ir jas pagrįsti bylos duomenimis, nurodyti, kokiais įrodymais remiantis konkrečios iÅ¡vados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikÅ¡mingi. Todėl tokio turinio galutinis teismo sprendimas, kuriame neaptarta ir neįvertinta abiejų ginčijamo teisinio santykio Å¡alių faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikÅ¡mė, aiÅ¡kiai neatitinka baigiamajam teismo dokumentui keliamų reikalavimų, ir vien dėl Å¡ios priežasties skundžiamas sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisingu, tesėtu ir pagrįstu. Be to, visiÅ¡kas argumentų teismo sprendime nebuvimas neleidžia teisėjų kolegijai atlikti instancinės teismo sprendimo kontrolės funkcijos, patikrinti ir įsitikinti, ar teismo iÅ¡vada dėl tenkintino ieÅ¡kinio iÅ¡ tiesų yra teisinga.

40. Nustatytas esminis proceso teisės pažeidimas sudaro pagrindÄ spręsti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti. Teismo sprendimo panaikinimas dėl esminių civilinio proceso taisyklių pažeidimo suponuoja vertinimÄ apie tinkamo proceso byloje nebuvimÄ , todėl Å¡is procesas pakartotinas, grÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju dėl kitų apeliacinių skundų argumentų pagrįstumo nepasisakytina. Dėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, turi bÅ«ti sprendžiamas už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inamo klausimas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

42. Å iuo konkrečiu atveju žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi iki galutinio teismo sprendimo nutarties priėmimo, o po apeliacinio skundo pateikimo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi jai iÅ¡kelta bankroto byla (Å¡i nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 21 d.). Trečiasis asmuo taip pat turi bankrutuojančio juridinio asmens statusÄ , todėl žyminio mokesčio nemokėjo. Taigi, žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas kaip neaktualus.

43. BylÄ grÄ Å¾indamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo taip pat nesprendžia, Å¡iuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Agnė TikniÅ«tė