0bf901c8-e49c-4651-8fc5-38de0ae20872 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P

NuoraÅ¡as                                      Â

                                                                                             Baudžiamoji byla

Nr. 1 – 173/20 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.1.5.1.,1.1.3.1.,1.1.7.2.7.,

1.1.8.1.1.,1.1.8.8.,1.2.3.2.,2.1.10.1.

                                Â

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zenono Birštono,

teisėjų Jūratės Damanskienės, Pavelo Frolovo

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,

gynėjai Leokadijai Leikauskienei,

nukentėjusiajai T. C.,

vertėjai Jelenai Terechovai,

teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. S., a/k (duomenys neskelbtini) gimusi 1957 m. rugsėjo 11 d., Vilniaus rajone, lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, netekėjusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

Kaltinamoji G.

S. nužudė savo šeimos narį – sugyventinį V. Š. tokiomis aplinkybėmis:

2009 m. lapkričio 20 d. apie 15 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), G. S., būdama

apsvaigusi nuo alkoholio, abipusio konflikto su savo sugyventiniu V. Å . metu, virtuviniu peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė jam į

krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę, padarydama durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdÄ su Å¡irdplėvės ir Å¡irdies kairio skilvelio sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, kraujo iÅ¡siliejimu į Å¡irdiplėvės ertmę, Å¡irdies tamponada, nuo ko nukentėjusysis mirė, ir tokiu bÅ«du nužudė savo Å¡eimos narį V. Å ..

Kaltinamoji G. S. kalta dėl savo sugyventinio V. Å . nužudymo prisipažino pilnai ir parodė, kad su V. Å . ji kartu gyveno 17 metų. Savo santykius su juo ji apibÅ«dina kaip sugyventinių, tačiau santuokos oficialiai neregristravo. Su V. Å . ji turėjo sÅ«nų A., gimusį 1993 m. Jos sugyventinis niekados nedirbo, ji pati anksčiau turėjo darbÄ , pastaruoju metu yra bedarbė, įraÅ¡yta darbo biržos įskaitoje ir gauna bedarbės paÅ¡alpÄ , be to, Å¡iek tiek užsidirba privačiai padėdama Å«kiniuose darbuose aplinkiniams gyventojams. Gaudama pinigų ji iÅ¡laikydavo ir sugyventinį V. Å .. Sugyventinis buvo sunkaus charakterio, pastoviai girtavo, dėl to jų santykiai buvo prastoki. V. Å . ne kartÄ yra jÄ sumušęs be jokios priežasties, tačiau dėl to į policijÄ ji nesiskųsdavo. Ji pati kartais taip pat iÅ¡gerdavo alkoholinių gėrimų.

2009 m. lapkričio 20 d. ryte ji iÅ¡leido į mokyklÄ sÅ«nų A., sugyventinis V. atsikėlęs, kaip paprastai, išėjo į (duomenys neskelbtini) miestelį. Po kurio laiko grįžęs namo, V. Å . paprašė atneÅ¡ti butelį vyno, nes žinojo, kad ji turi pinigų. Nuėjusi į valgyklÄ , ji nupirko butelį vyno, kurį jis iÅ¡gėrė. Ji pati irgi truputį gėrė Å¡io vyno. Po to jiedu pavalgė, V. Å . pagulėjo, po to vėl kažkur išėjo.

Kai sugyventinis grįžo į namus, jis jau iÅ¡ karto buvo agresyviai nusiteikęs. V. Å . pradėjo jÄ kolioti necenzÅ«riniais žodžiais. Jai

stovint virtuvėje prie stalo, V. Å . be jokios priežasties du kartus su kumščiu sudavė jai į pilvÄ . Tada pagriebusi ant stalo gulėjusį

peilį ji vienÄ kartÄ sudavė juo sugyventiniui į krÅ«tinės kairę pusę. Tuo metu V. Å . stovėjo veidu prieÅ¡ais jÄ . Po suduoto smÅ«gio ji peilį

numetė ant grindų ir pati iÅ¡bėgo į laukÄ . Kai netrukus ji grįžo į namÄ pažiÅ«rėti, pamatė, kad sugyventinis guli virtuvėje ant grindų, jo veidas buvo pabalęs. Tada ji nubėgo pas kaimynę, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau tiesos apie tai, kÄ ji padarė sugyventiniui kaimynei nesakė.

TÄ Ä¯vykio dienÄ bendroje apimtyje ji buvo iÅ¡gėrusi apie vienÄ butelį 18 laipsnių stiprumo vyno. Dėl įvykio ji nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Savo parodymus kaltinamoji G. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, vietoje paaiškindama įvykio aplinkybes (b.l. 104-111).

Be kaltinamosios visiÅ¡ko prisipažinimo padarius jai inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , jos kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų parodymo atpažinti protokolais, specialistų iÅ¡vadomis, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji T. C. parodė,

kad V. Š. buvo jos brolis. V. apie 16 metų gyveno pas G. S., juodu buvo sugyventiniai. V. ir G. buvo mėgėjai

išgerti, jiedu gerdavo ir kartu, dažnai tarp jų būdavo barniai, kivirčai.

2009 m. lapkričio 20 d. jai į namus paskambino dukterėčia ir pranešė, kad jos brolis V. mirė. Ji pati irgi gyvena (duomenys neskelbtini) ir kai atėjo prie G. S. namo, kieme stovėjo greitosios pagalbos automobilis. G. S. aiÅ¡kino, kad Viktoras griuvo ir galva trenkėsi į stalÄ . Tačiau kai gydytojas atvertė gulėjusį virtuvėje V. Å . kÅ«nÄ , matėsi, kad jo galva yra sveika, o po jo pilvu ant grindų gulėjo peilis.

Liudytoja B. K.-S. parodė, kad jos kaimynystėje (duomenys neskelbtini) apie 17-18 metų gyveno G. S. ir V. Š.. Jiedu buvo sugyventiniai. Abu jie buvo mėgėjai išgerti. Išgėrę jie konfliktuodavo, bardavosi tarpusavyje.

2009 m. lapkričio 20 d. apie 15-15.30 val. pas jÄ Ä¯ namus atbėgo G. S. ir paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , nes V. neva persipjovė venas. Ji telefonu iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Kai ji pati netrukus nuėjo prie G. S. namo, pastaroji išėjusi iÅ¡ namo į laukÄ , pasakė, kad V. mirė. TÄ dienÄ matėsi, kad G. S. yra neblaivi.

Liudytoja O. S. parodė, kad ji yra G. S. dukra. Su V. Å . jos motina kartu gyventi pradėjo, kai jai pačiai buvo penkeri metai. Tuo metu motina dirbo, gaudavo atlyginimÄ . Jos sugyventinis V. Å . niekur nedirbo, vogdavo iÅ¡ motinos pinigus ir gerdavo. BÅ«damas iÅ¡gėręs jis kabinėdavosi prie motinos, muÅ¡davo jÄ , yra motinÄ sužalojęs peiliu.

Nuo 2007 metų ji pradėjo gyventi atskirai nuo motinos. Ji motinai dažnai skambindavo telefonu, motina skųsdavosi, kad sugyventinis jÄ muÅ¡a. Jos motina kartais irgi iÅ¡gerdavo.

Liudytojas A. Š. – kaltinamosios G. S. sūnus pasinaudojo BPK 82 str. 2 d. suteikta teise ir teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus.

2010 11 20 įvykio vietos apžiūros, atliktos (duomenys

neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, metu virtuvėje ant grindų rastas V. Å . lavonas su durtine-pjautine žaizda krÅ«tinės lÄ stos

kairėje pusėje. Iš įvykio vietos paimti peiliai, G. S. ir

V. Š. rūbai (b.l. 4-26).

Iš 2010 03 24 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kaltinamoji G. S. tarp jai parodytų atpažinti

3 peilių, ji atpažino peilį, kuriuo 2009 11 20 sudavė smūgį V. Š. į krūtinės kairę pusę (b.l. 113-114).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, jog V. Å . mirė nuo durtinės-pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje su Å¡irdiplėvės ir Å¡irdies kairio skilvelio sužalojimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu, kraujo iÅ¡siliejimu į Å¡irdiplėvės ertmę, Å¡irdies temponada. V. Å . lavono kraujyje rasta 2,84% etilo alkoholio, Å¡lapime rasta 3.51% etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Durtinė-pjautinė žaizda krÅ«tinės lÄ stoje padaryta duriančiu-pjaunančiu įrankiu vieno trauminio poveikio pasekoje (b.l. 42-47).

Specialisto

išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kaltinamosios G. S. kūne konstatuoti įvairūs kūno sužalojimai, kuire

padaryti prieš pusę metų, prieš mėnesį, prieš savaitę iki apžiūros (b.l. 120-121).

Iš byloje esančios pažymos matyti, kad 2009 11 21 00.22 val. G.

S. nustatytas 1,05% girtumas (b.l. 84).

Įvertinusi visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus

ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kolegija konstatuoja, jog G. S., apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su taip

pat neblaiviu sugyventiniu V. Å . metu, suduodama pastarajam vienÄ smÅ«gį virtuviniu peiliu į krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę, nužudė savo Å¡eimos narį.

Teismo kolegijai nekyla abejonių, kad G. S. ir V. Š. buvo vienos šeimos nariai. Tai patvirtina pačios kaltinamosios G. S., nukentėjusiosios

T. C., liudytojų B. K.-S., O. S. parodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. ir V. Š. gyveno faktinėje

santuokoje, nors jos oficialiai ir nebuvo įregistravę. Kartu jie gyveno ilgÄ laikÄ â€“ 17 metų, 1993 metais jiems gimė sÅ«nus A. Å ..

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, G. S. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Teismo kolegija tiki kaltinamosios G.

S. parodymais apie tai, kad V. Å . įvykio metu sudavė du smÅ«gius kumsčiu kaltinamajai į pilvÄ , po ko ji peiliu sudavė smÅ«gį jam į

krÅ«tinės sritį. Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo teigti, kad G. S. veikÄ V. Å . atžvilgiu padarė

neperžengdama bÅ«tinosios ginties ribas, jas peržengdama ar staiga labai susijaudinus dėl neteisėto nukentėjusiojo asmens poelgio. IÅ¡ bylos duomenų seka, jog konfliktai tarp G. S. ir V. Å . kildavo pastoviai, dažnai nukentėjusysis savo sugyventinę muÅ¡davo. Taigi, įvykio dienÄ toks V. Å . elgesys, suduodant jai į pilvÄ du smÅ«gius, kaltinamajai nebuvo netikėtas, prie tokio sugyventinio elgesio ji buvo pripratusi.

Atsižvelgdama į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad G. S. nusikaltimÄ padarė netiesiogine tyčia ir jos atsakomybė priklauso nuo pasekmių. Ji sÄ moningai veikė ir suvokė, kad jos veika gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, nors ir nesiekė Å¡ių pasekmių, tačiau sÄ moningai leido joms kilti. Apie tai, kad

kaltinamoji nesiekė V. Š. mirties liudija ir tai, jog G. S., pamačiusi bei suvokusi savo veiksmų pasekmes, nubėgo

pas kaimynę, kad pastaroji iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ .

Kaltinamosios G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Be to, kolegija, atsižvelgdama į V. Å . netinkamÄ elgesį G. S. atžvilgiu, suduodant jai smÅ«gius kumščiu, vertina jį provokuojančiu ir taipogi kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

G. S. anksčiau neteista, 2009

06 04 patraukta administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios nepanaudojimÄ auklėti vaikus, 4 kartus gydyta psichiatrijos ligoninėje (paskutinį kartÄ 1986

07 29-1986 09 19), yra bedarbė.

Atsižvelgdama į iÅ¡vardintas aplinkybes, kolegija skiria kaltinamajai bausmę, atitinkančiÄ jos padarytÄ veikÄ , konkrečias jos padarymo aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, priežastis, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

G. S. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , jo pasekmės nebepataisomos.

Priimant domėn visas aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad yra dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo netinkamas nukentėjusiojo elgesys G. S. atžvilgiu, kurį teismas vertina provokuojančiu, jai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytai šios bausmės rūšies ribai.

Taikyti kokias nors baudžiamojo įstatymo lengvatas, skiriant bausmę G. S., nėra pagrindo.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia sutinkamai su BPK 94 str. reikalavimais.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 307, 308 str.,

n u s p r e n d ė :

G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti jÄ laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymÄ nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. lapkričio 22 d.

KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir

dokumentų paėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai

nagrinėti,: 6 peilius, kurie nebuvo nusikaltimo padarymo įrankiai, G. S. rÅ«bus: 2 striukes, raudonÄ megztinį, kelnes, saugomus

Vilniaus rajono policijos komisariato saugojimo kameroje, grÄ Å¾inti A. S., V. Å . rÅ«bus: striukę, džemperį,

liemenę, marškinius, 2 marškinėlius, saugomus ten pat, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Kolegijos

pirmininkas                        (parašas)                                                     Zenonas Birštonas

Teisėjai

                                              (parašas)                                                   Jūratė Damanskienė

                                                           (parašas)                                                         Pavelas

Frolovas

Nuorašas tikras:

Teisėjas                                                                                                                    Zenonas Birštonas