0bf5c01a-8a8e-4b7b-89bf-558032010a46 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr NuoraÅ¡as Byla Nr. 1-1667-486/2019 Proceso Nr. 1-01-1-39178-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei AuÅ¡rai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Mantui JanuÅ¡kevičiui, kaltinamajam E. V., nukentėjusiajam T. P., civiliniam ieÅ¡kovui L. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia –BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : E. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: jis 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.30 val., parkelyje, adresu, (duomenys neskelbtini) tyčia ranka sudavė vienÄ smÅ«gį T. P. į veidÄ , taip nukentėjusiajam T. P. padarė nosikaulių lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Å iais savo veiksmais jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, dėl įvykdyto nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Parodė, kad įvykio dienÄ jis su draugėmis M. P. ir A. V. susitiko parkelyje, netoli mokyklos. Kartu su jais buvo T. P. su savo draugu E. S.. Jie iÅ¡ pradžių bendravo, lošė „Uno“ kortomis. Vėliau T. P. pradėjo prie E. V. kabinėtis, sakė, kad jis yra gėjus ir jam patinka E. V. kÅ«no sudėjimas ir panaÅ¡iai. E. V. tai nepatiko ir jis pasakė nukentėjusiajam, kad jis turi atsipraÅ¡yti. Be to jis turi atsipraÅ¡yti ir M., nes jÄ internete iÅ¡vadino „kekÅ¡e“. Kaltinamasis T.

P. nenustojo kalbėti ir neatsiprašė, E. V. nesusilaikė ir ranka smÅ«giavo nukentėjusiajam į veidÄ . Nukentėjusysis po smÅ«gio prisėdo ant kojų ir laikė prie veido rankas, jam bėgo kraujas iÅ¡ nosies. Civilinius ieÅ¡kinius E. V. pripažįsta. Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieÅ¡kovas L. P. paaiÅ¡kino, kad civilinio ieÅ¡kinio sumÄ sudaro 27 eurai turtinė žala už gydymÄ , bei neturtinė žala sudaro 530 eurų iÅ¡ kurių 330 eurų sÅ«nui už patirtÄ skausmÄ bei po 100 eurų jiems su žmonÄ už stresÄ , iÅ¡gyvenimus dėl sÅ«naus patirto smurto.

Taigi kaltinamasis E. V. visiÅ¡kai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 straipsnis). Kaltinamojo E. V. kaltę, be jo visiÅ¡ko prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. P. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.00 val., jo dvi draugės M. ir A. pakvietė per mobilųjį telefonÄ susitikti prie miÅ¡ko parkelyje. Parkelis buvo Å¡alia (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) gimnazijÄ , esančiÄ vaikų žaidimų aikÅ¡telę. Sutiko susitikti ir praėjus apie 30 min., atvyko į sutartÄ vietÄ , vietoje jis buvo 18.15 val., M. P. ir A. V. jo jau laukė parkelyje vaikų žaidimų aikÅ¡telėje.

Jis jų dar paklausė ar dar kažkas atvyks, M. nurodė, kad daugiau nieko nebus tik jos ir jis. Jie visÄ laikÄ bendravo, kai netikėtai, praėjus 20 min., po jo atvykimo, pasirodė dar du vaikinai, jam yra žinomi tik jų vardai. Jiems atvykus jie visi pradėjo žaisti “UNO” kortomis. Vienas iÅ¡ jų, tai buvo E. , priėjo prie jo ir nustatė jam laikmatį, t.y. 5 min., bei liepė jam paaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių jis jį įžeidė. Tas įžeidimas buvo galimai 2018 metų liepos mėnesį, kai jis su juo susitiko Vilniaus Akropolyje, kadangi jis per tÄ susitikimÄ vėlavo jis kaltinamÄ jį pavadino “Duchu”, tačiau jis jam paaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių vėlavo ir jo atsiprašė.

Jis jam atleido ir jie susitaikė. Galimai dėl to 2018 metų liepos mėn., įvykio viskas ir prasidėjo. Nukentėjusiajam jo praÅ¡ymas viskÄ paaiÅ¡kinti pasirodė juokingas ir jis jam pasakė, kodėl jis jam per laikmatį turi kažkÄ aiÅ¡kinti. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ jie, t.y. A. V., M. P., E. ir jis nieko negėrė, tik rÅ«kė cigaretes. Jis minėtam E., kurį jis buvo įžeidęs tiesė rankÄ , norėjo su juo susitaikyti, tačiau jis ignoravo jį, vengė susitaikymo. VisÄ Å¡Ä¯ įvyki matė M.

P., A. V. ir kitas E., visi elgėsi neutraliai nieko nedarė ir nesakė. P. E. nustatytam laikui jis paprašė jo atsistoti ir dar kartÄ paprašė paaiÅ¡kinti, dėl ko jis jo gerai nepažinodamas įžeidinėjo Å¡ių metų liepos mėnesį. Jam atsistojus, jis jam pasakė palauk dar valandÄ ir tuo metu kaltinamasis jam ranka vienÄ kartÄ trenkė į veido sritį, visa tai vyko jiems abiem stovint. Nukentėjusysis nuo smÅ«gio nenugriuvo, nuo smÅ«gio iÅ¡ nosies pasipylė kraujas, jis pats jokio skausmo nejuto, tik buvo pasidarę silpna.

Jis dar pasakė E. ar gali trenkti jam atgal, jam tai pasakius kitas E.pasakė, kad jeigu jis trenks jam bus tik blogiau. Å alia buvo M. P., kuri jam davė servetėlę, kad nusivalytų kraujÄ . Jis iÅ¡kart po to grįžo namo. E., M. P. ir A. V. pasiliko parkelyje. Jam grįžus namo ir praėjus laikui jis jokio skausmo nejuto, praėjus dienai jis kreipėsi pas medikus, kurie jam nustatė nosies lūžį. Po Å¡io įvykio jam į “facebook” parašė M. P. ir A. V., teiravosi kaip jaučiasi, kaip nosis (b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie Å¡alia esančios (duomenys neskelbtini) gimnazijos susitiko su pažįstamais M. P., T. P., E. (jo pavardės nežino, kiek jai yra žinoma jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), ir dar buvo kažkoks vaikinas vardu E. ( duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiek jai yra žinoma mokosi (duomenys neskelbtini), kurį matė kelis kartus. Jie visi nuėjo į vaikų žaidimų aikÅ¡telę, esančiÄ prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) gimnazijÄ , Å¡alia miÅ¡kelio.

Ten visi lošė kortomis, alkoholio nevartojo. V. E., kuris galimai gyvena (duomenys neskelbtini), ramiu balso tonu, atsistojęs paklausė T., kodėl jis kažkada, jų susiraÅ¡inėjimo metu trumposiomis žinutėmis, jį pavadino “duchu”. T. pradėjo aiÅ¡kintis (buvo ramus), kad tai buvo pasakyta (paraÅ¡yta) perkeltine prasme, juoko forma. Tada T. E. pasakė, kad jis yra gražus. T. sakė , “AÅ¡ esu gejus”. V. E. paprašė T. atsistoti. T. atsistojus, visai netikėtai E. kumščiu, kurios rankos neprisimena, jam trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ nosį.

T. ramiu balso tonu paklausė E., ar jis galėtų trenkti jam atgal. E. nieko neatsakė, tačiau jo draugas irgi E. pasakė “gali trenkti, bet smÅ«gis bus ne vienas”. Ji su M. pasiÅ«lė servetėlių, nes iÅ¡ jo nosies bėgo kraujas, tačiau jis atsisakė paimti ir išėjo. T. išėjus, ji su M. irgi išėjo. Nori patikslinti, kad T. P. pažįsta apie metus laiko. Juos supažindino M. Bendrauja labai retai. E. ir jo draugÄ taip pat vardu E. pažįsta apie kelias savaites. Juos supažindino T., kokiomis aplinkybėmis neprisimena.

Ji asmeniÅ¡kai su minėtais E. bendravo labai minimaliai, tik socialiniame tinklapyje Facebook. Nei vieno nei kito E. telefono numerio neturi. Daugiau dėl Å¡io įvykio nieko paaiÅ¡kinti negali (b. l. 56-57). T. P. ir A. V. pagal asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolÄ atpažino asmenį, įvykdžiusį nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ T. P.. Atpažįstantieji atpažino E. V., kaip asmenį, kuris trenkė T. P. (b. l. 51-54, 59-62). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2917/2018(01), konstatuota, kad T.

P. nustatytas nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos į VÅ¡Ä® VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninę, 2018-08-14. Sužalojimas, nustatytas T. P., vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 64). Civilinis ieÅ¡kovas L. P. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.00 val., namo grįžo jo sÅ«nus T. P.. Matėsi, kad jis sumuÅ¡tas, matėsi mėlynė po kairiÄ ja akimi, buvo kreiva nosies pertvara.

Paklausus sūnaus kas nutiko, jis jam papasakojo, kad buvo su draugais parkelyje, (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje. Kartu su sūnumi buvo A. V., M. P.. Parkelyje taip pat buvo du vaikinai, kurių abiejų vardai E. Abiem vaikinams po (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Sūnus T. prie jų prisijungė apie 20.00 val., jį pakvietė ateiti į parkelį M. Parkelyje sūnus žaidė kortomis. Vakaro metu vienas iš E., kuris apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini). Šio vaikino kontaktų sūnus neturi, kur gyvena ir pavardės nežino.

Jis kabinėjosi prie sÅ«naus, nes jis kažkada jį pavadino ,,duchu”. Apie 21.30 val. E. paprašė sÅ«naus T. atsistoti, paklausė kodėl jis jį pavadino ,,duchu” ir staigiu smÅ«giu iÅ¡ deÅ¡inės rankos kumščio sudavė į nosį. Po smÅ«gio sÅ«nus T. nugriuvęs nebuvo, sÄ monės netekęs nebuvo, iÅ¡ nosies kraujavo. Grįžęs namo papasakojo viskÄ jam ir motinai. Policijai vakar nepranešė, nes sÅ«nus blogai jautėsi, nieko nenorėjo. Vėliau nuvyko į ligoninę, kur diagnozuotas nosies kaulų lūžimas (b. l. 29).

L. P. papildomai parodė, kad po tos dienos įvykio, kai jo sūnui T. P. buvo sulaužyta nosis ir po operacijos padarymo, turėjo išlaidų. O būtent pirko vaistus į nosį pooperaciniam gydymui, jų kaina 8 eurai, priešuždegiminius vaistus skausmui mažinti, jų kaina, 2 eurai, transporto išlaidos, 7 eurai, vaiko slaugymui po operacijos, 10 eurų, iš viso vaistams ir slaugai išleido 27 eurus. Sūnui T. P. jeigu bus apsunkintas kvėpavimas ateityje bus reikalinga dar viena operacija. Dėl sūnui T.

P. sukelto fizinio skausmo ir moralinių iÅ¡gyvenimų, operacijos, pooperacinio laikotarpio, hematomos po akimi ir galimai dar vienos operacijos ateityje reikalingumas, tai yra moralinės žalos padarymas, kurį jie vertina 530 eurų. Nori pateikti civilinį ieÅ¡kinį 557 eurų sumai (b. l. 46-47). Å ių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma visiÅ¡kai patvirtino kaltinamajam E. V. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Kaltinamojo parodymai yra nuoseklÅ«s, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Jo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , be jo visiÅ¡ko prisipažinimo patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, kuriuos papildo kita surinkta raÅ¡ytinė medžiaga, o bÅ«tent: specialisto iÅ¡vada, kita bylos raÅ¡ytinė medžiaga. IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo E. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia ranka sudavė vienÄ smÅ«gį T.

P. į veidÄ , taip nukentėjusiajam T. P. padarė nosikaulių lūžį, kas vertinama nesunkių sveikatos sutrikdymu, kuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Dėl bausmės skyrimo. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę, turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panaÅ¡iai. Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl įvykdyto gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti LR BK XI skyriuje. Å io skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aÅ¡tuoniolika metų (LR BK 81 straipsnio 1 dalis). Nepilnametis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnį gali bÅ«ti atleistas tik esant Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytoms trims sÄ lygoms ir bent vienai iÅ¡ Å¡ioje normoje numatytų alternatyvių sÄ lygų.

BÅ«tinos sÄ lygos yra trys:

1) toks asmuo turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ dar nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus;

2) turi bÅ«ti padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ;

3) turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ . Alternatyvios sÄ lygos yra Å¡ios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad E. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, be to padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , yra neteistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , todėl teismas vertina, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos sÄ lygos leidžiančios jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnį ir yra pagrindas manyti, kad jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes mokosi, nors baustas administracine tvarka, tačiau neteistas.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys nėra vien tik privataus pobÅ«džio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamÄ ar kaltinamÄ nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal LR BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifikÄ , civilinis ieÅ¡kinys ikiteisminio tyrimo metu gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 316,71 eurų civilinį ieÅ¡minį dėl žalos atlyginimo. Civilinio ieÅ¡kinio sumÄ sudarė nukentėjusiojo T. P. gydymo iÅ¡laidos (b. l. 67-76).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, be to civilinio ieÅ¡kinio sumos dydį įrodo teismui pateikti dokumentai. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Be to, baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kovas L. P. (nukentėjusiojo tėvas) yra pareiÅ¡kęs 557 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį. Civilinio ieÅ¡kinio sumÄ sudaro pirkti vaistai, transportavimo ir slaugos iÅ¡laidos, pooperacinis gydymai bei moraliniai iÅ¡gyvenimai.

Teismo posėdžio metu civilinis ieÅ¡kovas papildė, kad sumÄ sudaro 27 eurų turtinė žala (vaistų kainos), bei 530 eurų neturtinė žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose. Nagrinėjamu atveju nustatant civiliniam ieÅ¡kovui L. P. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimų patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ,.

Siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalÄ . E. V. yra dirbantis, tačiau pakankamai jauno amžiaus, todėl turėtų bÅ«ti atkreiptinas dėmesys, jog didelė neturtinė žalos suma, jam gali bÅ«ti didelė finansinė naÅ¡ta. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012).

Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvarios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt).

Taigi, įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , taip pat ir aplinkybę, kad nukentėjusysis pats prisidėjo prie padarinių kilimo, o bÅ«tent byloje nenuginčyta, kad jis nemandagiai elgėsi su kaltinamuoju atėjusia moterimi, laikytina, kad teismo nustatytas 530 eurų neturtinės žalos dydis neprieÅ¡tarautų formuojamai teismų praktikai. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo E. V. civilinio ieÅ¡kovo L.

P. naudai 557 eurus turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ jų 27 eurus turtinės žalos atlyginimo bei 530 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kompaktinį diskÄ CD, esantį baudžiamojoje byloje (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Dėl kardomųjų priemonių. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu n u s p r e n d ž i a : E. V. padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1667-486/2019 E. V. atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis LR BK 82 straipsniu, paskirti E. V. auklėjamojo poveikio priemones - 12 (dvylikos) mėnesių elgesio apribojimÄ Ä¯pareigojant:

1) bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., iÅ¡skyrus darbÄ , arba mokymÄ si, gydymÄ si;

2) mokytis, tęsti mokslÄ arba dirbti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 316,71 (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų 71 ct.) eurų nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. L. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisiant iÅ¡ E. V. civilinio ieÅ¡kovo L. P. naudai 27 (dvideÅ¡imt septynis) eurus turtinei žalai atlyginti bei 530 (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti E. V. palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diskÄ CD, esantį baudžiamojoje byloje (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas (parašas) Nuorašas tikras T. J. Jaglinski