0bf31b4a-2202-4fe3-a07a-a47ba2cb2e43 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja VPranešėja Jolanta Gailevičienė                                Civilinė byla Nr. 2A-1158-777/2014Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė                                 (Proceso Nr. 2-06-3-12850-2013-3)                                Procesinio sprendimo kategorijos : (S)                                                                                               16.7.; 16.8.; 99.1; 99.5; 114.11; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. liepos 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Geratas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

P. dėl žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė :              ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo ir prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 52 323 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad              2013-10-16 atsakovas, eidamas vairuotojo ekspeditoriaus pareigas, esant sudarytai visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarčiai, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,66 prom. girtumas, vairavo ieÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonę MAN/TGA 18.460, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe bei atsitrenkė į ieÅ¡kovei priklausančiÄ puspriekabę KOEGEL SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to buvo apgadintas ieÅ¡kovei priklausantis turtas: vilkikas MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabė KOEGEL SWCT24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei buvo padaryta atitinkamai 34 485 Lt ir 16 075 Lt žala. Be to, ieÅ¡kovė patyrė 763 Lt iÅ¡laidų už sugadintų transporto priemonių pargabenimÄ iÅ¡ autoįvykio vietos bei 1 000 Lt iÅ¡laidų už sugadintų transporto priemonių vertinimÄ .             Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-02 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 43 415,73 Lt žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo 2013-11-07 iki teismo sprendimo įvykdymo bei 3137 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, kuris transporto priemonę vairavo neblaivus. Byloje nustatytos visos sÄ lygos materialinei atsakovo atsakomybei kilti: atsakovui atliekant darbo pareigas 2013-10-16 įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas atsakovas, ginčo, kad dėl jo kaltės darbdaviui buvo padaryta žala, nėra. Su atsakovu buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, ieÅ¡kovė buvo suteikusi atsakovui darbui reikalingas priemones, įrankius, įrangÄ : krovininį automobilį – vilkikÄ MAN/TGA 18.460, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe WIELTON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitas priemones, darbuotojui reikalingas naudotis darbe. Atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumÄ . Atsakovo pareiga atlyginti visÄ Å¾alÄ atsirado dėl to, kad su atsakovu buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, bei dėl to, kad žala ieÅ¡kovei padaryta atsakovui esant neblaiviam. Teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, atsižvelgė į ieÅ¡kovės užsakymu atliktus sugadinto turto vertinimus ir konstatavo, kad puspriekabės KOEGEL SWCT24, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atkuriamoji (remonto) vertė, kuri, pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis, sudaro 13 285 Lt (be PVM), apskaičiuota pritaikius dvideÅ¡imt procentų nuvertinimo normÄ nuo keičiamų detalių vertės. Vilkiko MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkÅ«rimo kaÅ¡tai (be PVM) sudaro 59 492 Lt, vilkiko vertė iki apgadinimo buvo 41 700 Lt (be PVM), o jo likutinė vertė po apgadinimo – 13 200,00 Lt. Kadangi vilkiko atkÅ«rimo kaÅ¡tai iki pusantro karto didesni nei transporto priemonės rinkos vertė iki sugadinimo, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog transporto priemonė nepataisomai sugadinta ir jÄ remontuoti netikslinga.

Konstatuota, kad ieÅ¡kovė pagrįstai vilkiko MAN/TGA 18.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinimu padarytÄ Å¾alÄ apskaičiavo kaip skirtumÄ tarp iki įvykio buvusios vilkiko vertės ir po įvykio esančios vilkiko vertės, t. y. 28 500 Lt (be PVM) (41 700 Lt – 13 200 Lt). Teismas atsakovo argumentus dėl žalos dydžio atmetė kaip neįrodytus, pagrįstus tik bendro pobÅ«džio pamÄ stymais bei prielaidomis. Teismas į priteisto žalos atlyginimo dydį neįskaičiavo PVM, nes priteisus žalos sumÄ su PVM, ieÅ¡kovė ir susigrÄ Å¾intų PVM iÅ¡ biudžeto (už krovininį automobilį pridėtinės vertės mokestis valstybės jau grÄ Å¾intas, kadangi už krovininius automobilius PVM atskaita galima), ir gautų iÅ¡ atsakovo, o tai reikÅ¡tų nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Taip pat teismas nenustatė pagrindo, dėl kurio bÅ«tų galima mažinti ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį.             Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas nepasisakė, kodėl atmetė atsakovo argumentus, susijusius su žalos dydžiu. Atsakovas mano, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama transporto priemonių savininke, galėjo pati apskaičiuoti patirtÄ Å¾alÄ ir tam nereikėjo atlikti turto vertinimo.

Atsakovas nurodo, kad žala buvo nepagrįstai padidinta, be to, abejoja, ar turto vertintojas apskritai apžiÅ«rėjo transporto priemones. Teismas neįvertino atsakovo siÅ«lymo suremontuoti transporto priemones atsakovo jėgomis. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingas iÅ¡vadas. Teismas nesuteikė Å¡alims galimybės sudaryti taikos sutartį. IeÅ¡kovės UAB „Geratas“ atstovas advokatas A. Surblys pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti, o ginčijamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad teismas teisingai nustatė reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Atsakovo skundas paremtas prielaidomis ir bendro pobÅ«džio teiginiais. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, įrodančių ieÅ¡kovės atlikto žalos skaičiavimo klaidingumÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK                  329 straipsnio 2 dalyje.Byloje nėra ginčo dėl atsakovo kaltės, žalos fakto, tačiau atsakovas nesutinka su priteisto žalos atlyginimo dydžiu ir mano, jog teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo ieÅ¡kovei padarytos žalos dydžiu.

Darbo teisėje viena iÅ¡ turtinės atsakomybės rÅ«Å¡ių – materialinė atsakomybė. Bendriausia prasme ji suprantama kaip kaltojo dėl žalos padarymo darbo santykio subjekto pareiga atlyginti dėl teisės pažeidimo (neatlikimo darbo pareigų ar netinkamo jų atlikimo) padarytÄ Å¾alÄ kitam darbo santykio subjektui (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas.

Å ios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytÄ turtinę (tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos) ir neturtinę žalÄ (DK 250, 257 straipsniai). Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rÅ«Å¡is: ribotÄ jÄ ir visiÅ¡kÄ . VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali bÅ«ti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Å i sutartis turi bÅ«ti įforminama raÅ¡tu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su atsakovu buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 10). Pagal Å¡ios sutarties 1 punktÄ atsakovas prisiima visiÅ¡kÄ atsakomybę už jam patikėtų bendrovės materialinių vertybių saugumÄ . Darbo kodekso 255 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas eismo įvykį, dėl kurio ieÅ¡kovės turtui – vilkikui ir puspriekabei – buvo padaryta žala, padarė bÅ«damas neblaivus (b. l. 7, 8).

Iš byloje esančių eismo įvykyje apgadintų transporto priemonių – vilkiko ir puspriekabės –vertinimo ataskaitų Nr. 13-10-19/1 ir Nr. 13-10-21/1 matyti, kad iki apgadinimo vilkiko MAN TGA18.460XXL rinkos vertė – 41 700 Lt, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė –                 13 200 Lt, transporto priemonės atkūrimo kaštai – 59 492 Lt (b. l. 20). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apgadintos transporto priemonės – vilkiko atkūrimas ekonomiškai visiškai netikslingas.

Atsakovas teigė, kad jis galėjo savo jėgomis suremontuoti automobilį žymiai pigiau, tačiau nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apgadintos puspriekabės KOEGEL SWCT24 vertė iki apgadinimo buvo 42 000 Lt, atkÅ«rimo kaÅ¡tai – 13 285 Lt (b. l. 22). Taigi remonto iÅ¡laidos nevirÅ¡ija puspriekabės vertės, dėl to Å¡i transporto priemonė remontuotina. Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 28 500 Lt nuostolių atlyginimo už vilkikÄ , nuostolius apskaičiavo iÅ¡ automobilio vertės atėmęs jo likutinę vertę (41 700 Lt – 13 200 Lt), bei 13 285 Lt nuostolių už puspriekabės remontÄ .

Taip pat teismas priteisė 1 000 Lt už turto vertinimÄ bei 630,73 Lt už transporto priemonių pargabenimÄ . Apeliantas teigia, kad teismas negalėjo tenkinti ieÅ¡kinio, nes įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, yra nepatikimi, apeliantas abejoja, ar turto vertintojas apskritai automobilius apžiÅ«rėjo. Teisėjų kolegija Å¡iuos atsakovo argumentus vertina kritiÅ¡kai. Žala ieÅ¡kovei neabejotinai yra padaryta, o jos dydis yra apskaičiuotas atestuotos vertinimo įmonės UAB „Autosigma“. IÅ¡ byloje esančių turto vertinimo ataskaitų akivaizdu, kad transporto priemonės buvo apžiÅ«rėtos, padarytos jų nuotraukos, atlikti remonto darbų skaičiavimai, dėl to nėra jokio pagrindo abejoti atlikto vertinimo teisingumu ir teisėtumu (b. l. 48–105, CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , jog ieÅ¡kovė neprivalėjo užsakyti apgadinto turto vertinimo, nes pati, kaip transporto priemonių savininkė, turtÄ galėjo įvertinti. Turto vertinimas buvo patikėtas kvalifikuotam vertintojui, o tuo atveju, jeigu vertinimÄ bÅ«tų atlikęs savininkas, tokio vertinimu objektyvumas bÅ«tų abejotinas. Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino jo galimybių transporto priemones suremontuoti pigiau. Å i nuostata nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas savo teiginiams dėl pigesnio remonto bei mažesnės padarytos žalos pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o rėmėsi tik bendro pobÅ«džio prielaidomis bei iÅ¡vedžiojimais.

Atsakovo hipotetinė galimybė pigiau suremontuoti transporto priemones jo pareigos atlyginti nuostolius nešalina, nes ieškovė nereikalauja jokių mokėjimų, viršijančių realias išlaidas.Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nepasisakė, kodėl atmetė atsakovo argumentus, susijusius su padarytos žalos dydžiu, bei neteisingai ištyrė ir įvertino įrodymus dėl ieškovės transporto priemonės padarytos žalos dydžio. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir iÅ¡plėtojęs gausiÄ ir vienodÄ Ä¯rodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK                 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-25 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-415/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir tyrimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė šalims galimybės sudaryti taikos sutartį. Ši nuostata nepagrįsta. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad taikos sutarties sudarymas yra galimas, atsakovas atsiliepime į ieškinį neteikė jokių pasiūlymų dėl taikos sutarties, nebuvo aktyvus. Teismo posėdžio metu teismas paklausė šalių dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė neteikė jokių pasiūlymų dėl taikos sutarties.

Per bylos nagrinėjimÄ atsakovas, kuris yra atsakingas už žalos padarymÄ , nesiÅ«lė jokių taikos sutarties variantų, nors bÅ«tent jis turėjo bÅ«ti suinteresuotas taikos sutartimi. Å i byla nepriskirtina bylų kategorijai, kai teismo vaidmuo yra aktyvus, dėl to teismas neturi pareigos primygtinai siÅ«lyti Å¡alims sudaryti taikos sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika panaÅ¡iose bylose, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 400 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-07 nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimas. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinas 1 102 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ valstybei (CPK            84 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Geratas“ iÅ¡ atsakovo V. P. 400 Lt turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinėje instancijoje. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. 1102 Lt žyminio mokesčio valstybei.             Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Jolanta Gailevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                      Irma Čuchraj                                                                                                                                 Alvydas Žerlauskas