0bf2b4ff-5fd6-4e2d-b7de-1e3fd194f7f9 · Alytaus apylinkės teismas

?Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-137-791/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33764-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 5 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D., sekretoriaujant E. B., dalyvaujant prokurorams J. V. ir A. B., kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei V. P., nukentėjusiajam G. L., jo atstovei advokatei O.

K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , susituokęs, nedirbantis, turintis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2017 m. birželio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2. 2018 m. spalio 3 d. lytaus apylinkės tesimo Alytaus rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2019 m. rugsėjo 5 d., turintis teistumÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis V. S. 2021 m. rugsėjo 28 d. apie 13.00 val. savo gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ ir nesunkiai sužalojo, o bÅ«tent: minėto namo kieme, žodinio konflikto metu, bÅ«damas neblaivus, tyčia lazda sudavė nukentėjusiajam G. L. ne mažiau kaip du kartus, vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , o kitÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ ties pirÅ¡tais ir taip muÅ¡damas padarė nukentėjusiajam G. L. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės plaÅ¡takos bei III-IV-V pirÅ¡tų srityse, pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdelės kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to srityje su nago pakraujavimu, kairės plaÅ¡takos IV ir V pirÅ¡tų galinių falangų lūžių, ir dėl ko sveikatÄ nukentėjusiajam G.

L. sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jie su L. yra sodybos bendraturčiai, kadangi L. įsigijo jo broliui priklausančiÄ sodybos dalį. Turto dalys nebuvo atidalintos. Å iuo metu vyksta civilinis ginčas dėl naudojimosi turtu tvarkos. Teisme jį atstovauja jo žmona. Ginčai su L. vyksta jau ketveri metai. Brolis G. L. savo dalį pardavė už penkis tÅ«kstančius. Naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta.

L. yra konfliktiÅ¡ki asmenys. Å io įvykio dienÄ teisme vyko civilinės bylos nagrinėjimas. Žmona su dukra buvo teisme, o jis buvo likęs namuose. BÅ«damas namuose, iÅ¡gėrė alaus. Ä® namus sugrįžus žmonai su dukra, visi pietavo. Tuo metu atvažiavo L., kurie nuėjo prie jo garažo. Kadangi anksčiau iÅ¡ garažo buvo pavogtas akumuliatorius, todėl jis pakilo ir nuėjo pažiÅ«rėti. Išėjęs paklausė „kÄ Äia paliko“. O nukentėjusysis pasakė „tu, seni, tylėk, tau jau mažai liko gyventi“, ir kaimynas jį stumtelėjo.

Tuomet ir jis G. L. pastÅ«mė. Prasidėjo muÅ¡tynės, G. L. pradėjo jį spardyti. Pamatė, jog neapsigins, todėl pastvėrė pagalį ir juo kirto G. L.. Ä®vykio vietoje buvo jo dukra I. S., žmona D. S.. Garažas nuo namo nutolęs apie 50 metrų. Nuo savęs G. L. nusistÅ«mė ranka. Kai G. L. jam spyrė, jis nukrito ant žemės. Kai pastÅ«mė G. L., tuomet jis Å¡oko muÅ¡tis, spyrė jam, neatsimena, kur pataikė, įvykį matė žmona ir dukra. Neprisimena, į kuriÄ vietÄ Ä¯spyrė, tačiau jam visur skaudėjo.

Kai spyrė, nugriuvo, tuomet dar kartÄ G. L. spyrė. Po to nuo jo iÅ¡silaisvino. Vėliau G. L. jį pargriovė ant statinės su vandeniu. Statinė stovėjo prie pat namo verandos. Prie statinės atsidÅ«rė, kadangi bėgo nuo G. L.. G. L. jį atsivijo. Jo žmona filmavo. Prie statinės su vandeniu vėl susikibo. Å alia verandos buvo statinė, ant jos virÅ¡aus indas su vandeniu. L. iÅ¡ jo Å¡aipėsi, todėl jis juos apipylė ant statinės inde esančiu vandeniu. Neprisimena, ar G. L. iÅ¡ jo rankų atėmė dubenį.

G. L. jį pargriovė ant statinės, iÅ¡bėgo vanduo. Tuomet vėl iÅ¡trÅ«ko. BÅ«nant prie verandos, juos skyrė žmona ir duktė. Tuo metu G. L. kirto jo žmonai per rankÄ . Prie lauko virtuvės viduje prie durų buvo medinis kotas, jį pastvėrė ir G. L. galimai sudavė iÅ¡ to karščio. G. L. atėmė iÅ¡ jo rankų pagalį ir juo sudavė jam, kirto į nugarÄ . Tuo metu jis buvo suklupęs ant žemės. Negali nurodyti, kiek kartų ir į kurias vietas sudavė G. L. pagaliu. Kirto, kur pataikė.

Galimai du kartus sudavė G. L.. Norėjo apsiginti nuo G. L.. Atėjusi žmona jį parvedė namo. Tuo konfliktas baigėsi. Per visÄ konfliktÄ G. L. daugiau sudavė smÅ«gių jam, nei jis G. L.. Jam (V. S.) buvo sumuÅ¡ta nugara ir galva. GalvÄ galėjo susižaloti krisdamas. G. L. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris yra nutrauktas. Civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta. Jam nustatytas nedarbingumo lygis. Å iais metais sukaks senatvės pensijos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V.

S. parodė, jog jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona D.. Minėto namo dalį jo brolis H. pardavė jeigu neklysta 2017 metais. TÄ dalį nusipirko V. ir G. L.. Ä® minėtÄ sodybos dalį L. atvažiuoja maždaug į savaitę kartÄ . Å iuo metu vyksta teismai, jie dalinasi sklypÄ ir ant jo esančius pastatus, tai yra, namų valdÄ . Kol kas niekas nėra padalinta. Namų valda priklauso po vienÄ antrÄ jÄ , tik nėra numatyta, kuri vieta kam priklauso. Naudojimosi tvarka nenustatyta. Vienas kambarys priklauso L. jis yra jų nusipirktas. 2021-09-28 apie 13.00 val., jiems bÅ«nant namuose kartu su žmona D. ir dukra I. adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pas jį į kiemÄ V. ir G.

L.. Atėję į kiemÄ jie vaikÅ¡tinėjo, apžiÅ«rinėjo kažkÄ . Jie vaikÅ¡tinėjo aplink lauko virtuvę ir garaÅ¾Ä . Jiems atėjus į kiemÄ , jis tai pat išėjo į kiemÄ ir jiems pasakė, kÄ jÅ«s čia palikote. Jie atsakė kÄ jie nori, tÄ jie daro. Ir tuomet, jie pradėjo žodžiu konfliktuoti. Jie abudu susistumdė, G. L. jį pastÅ«mė pirmas. Tuomet, jis atbula ranka atsikirto. Dabar tiksliai visko papasakoti negali kas po ko sekė, nes jis buvo Å¡oke ir visko gerai nepamena.

Vienu momentu, jis buvo nukritęs ant žemės ir L. jį spardė. Tuomet, iÅ¡trÅ«kęs iÅ¡ G. L. rankų atsikėlė nuo žemės ir nubėgo į lauko virtuvę iÅ¡ kur pasiėmė ten buvusį medinį kotÄ . Pasiėmęs kauptuko kotÄ , jis užsivijo G. L. ir pasivijęs jam sudavė su mediniu kauptuku du kartus, kur tiksliai sudavė pasakyti negali, bet žino kad pataikė. Galimai galėjo pataikyti į tas vietas kur nurodyta praneÅ¡ime apie įtarimÄ . Po jo suduotų smÅ«gių G. L. atėmė iÅ¡ jo pagalį ir sudavė su juo jam, kiek kartų sudavė pasakyti negali, nepamena, bet žino, kad pataikė į nugarÄ .

G. L. už jį yra jaunesnis, tvirtesnio kÅ«no sudėjimo, o jis turi invalidumÄ todėl nuo jo jis gynėsi. Su L. santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl jiems atvykus jis kiekvienÄ kartÄ jaučia iÅ¡ jų provokacijÄ ir negali adekvačiai į tai reaguoti. Vandenį pylė ant L. todėl, kad buvo labai supykęs. Tai yra, jis G. L. sudavė du kartus su lazda, bet gindamasis, nes jis tvirtesnio bÅ«do, o jis turi invalidumÄ . Jie mušėsi tik dviese, niekas tarp jų nesikiÅ¡o. KiekvienÄ kartÄ jam atvykus jis iÅ¡ jo jaučia provokacijÄ , kaip ir šį kartÄ .

G. L. tai pat jį sužalojo, dėl to pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, jam tai pat yra nustatyti sužalojimai. Jis jį vijo nuo kiemo, nes prieš tai jam jau jis buvo sudavęs smūgius. Jis jį vijosi siekdamas, kad viskas pasibaigtų ir jis pasišalintų iš kiemo, ir jų konfliktas kuo greičiau pasibaigtų. Akistatoje atsisako dalyvauti, kadangi laikysis savo parodymų ir jų nekeis (2 t., b.l. 50–52, 58–59). Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus V. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 141–152).

Nukentėjusysis G. L. parodė, jog 2017 metais pavasarį iÅ¡ H. S. nusipirko dalį sodybos, kita dalis priklausė V. S.. IÅ¡ pradžių bendravo draugiÅ¡kai. V. S. žadėjo duoti žemės Å«kio paskirties žemės, o jis žadėjo duoti Å«kinius pastatus. Vėliau vyko ginčai dėl turto dalių. Sutarti geranoriÅ¡kai nepavyko, todėl kreipėsi į teismÄ . Jiems atvykus, prasidėjo koliojimai, grasinimai. SiÅ«lė atidalinimo įvairius variantus, braižė schemas, tačiau siÅ«lomi variantai V.

S. netiko. Å iai dienai byla teisme yra iÅ¡nagrinėta, nustatyta naudojimosi tvarka. Po teismo posėdžio dėl taikos sutarties sudarymo atvyko į sodybÄ . Norėjo pasitarti su S., kaip protingai iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ . Jiems atvykus išėjo neblaivus V. S.. Pradėjo juos keikti, įžeidinėti, priekaiÅ¡tavo, kad vaikščioja po jo žemę. Jie vaikščiojo po visÄ sklypÄ . Garažas yra sklypo gale prie pat Å«kinių pastatų, kurie faktiÅ¡kai priklauso jam (G. L.). Buvo priėję Å¡alia visų pastatų.

Jiems bÅ«nant prie garažo, atėjo G. L., kuris ant jų Å¡aukė. Prie garažo tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau jokio susistumdymo nebuvo. Tuomet nuo garažo priėjo iki namo verandos. Jo žmona (V. L.) paprašė pakelti kambario lango žaliuzes, kadangi norėjo pažiÅ«rėti, ar kambarys yra tuščias. Jis atsisakė tai padaryti. Dėl to vyko ginčai. V. S. supyko, griebė indÄ su vandeniu ir juos apipylė. Tas indas buvo Å¡alia namo ant statinės lietaus vandeniui surinkti.

Dar užsimojo tuo indu trenkti jo žmonai, tačiau dubenį atėmė iÅ¡ V. S. rankų. Mano, kad V. S. paslydo, neiÅ¡laikė pusiausvyros, pargriuvo, kadangi buvo neblaivus. IÅ¡virto statinė su vandeniu, buvo Å¡lapia. Tuomet V. S. žmona D. S. iÅ¡ nugaros griebė jam (G. L.) už striukės, jį tempė. D. S. bandė juos skirti, Å¡aukė ant jo. Juos atskyrė. Skiriant I. S. pastÅ«mė savo motinÄ , ji atsitrenkė į duris. Tuomet V. S. pastÅ«mė savo žmonÄ su dukra, nubėgo į verandÄ , paėmė pagalį.

Jo žmona (V. L.) liepė jam bėgti. Pamatęs, jog V. S. atbėga su pagaliu rankose, pradėjo nuo jo bėgti. V. S. jį pasivijo ir du kartus sudavė lazda. SmÅ«giai buvo stiprÅ«s. Jis nuo smÅ«gių dengėsi ranka. Vienas smÅ«gis buvo suduotas per rankos pirÅ¡tus, kitas į nugaros sritį. Pajuto skausmÄ . IÅ¡ didelio įkarščio iÅ¡ V. S. rankų iÅ¡traukė lazdÄ . Tuo momentu V. S. susvyravo ir pargriuvo. Skausmo pasėkoje jis lazda sudavė V. S.. Atbėgo dukra ir konfliktas tuo užsibaigė.

Jo atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas, kuris yra nutrauktas. V. S. sudavė lazda gindamasis. Viskas įvyko spontaniÅ¡kai. Å iuo metu yra teisiÅ¡kai nustatyta naudojimosi tvarka žeme ir pastatais. Po konflikto atvyko medikai, jam suteikė pagalbÄ . PirÅ¡tai buvo kruvini. Ligoninėje jam buvo suteikta pirmoji pagalba. Kairės rankos pirÅ¡tai buvo sužaloti, kruvini. Ligoninėje darė rentgeno nuotraukas, tačiau lūžių nenustatė. PirÅ¡tus subintavo ir iÅ¡leido į namus. Tris savaites po sužalojimo kentėjo didelius skausmus.

Å iuo laikotarpiu dirbo. Jis yra (duomenys neskelbtini), vežioja prekes. Po trijų savaičių kreipėsi į specialistÄ . Buvo pagamintos langetės, pirÅ¡tai įmobilizuoti. Nedarbingas buvo nuo spalio 25 dienos iki gruodžio 3 dienos. Dėl to prarado dalį pajamų. Å io įvykio pasekmes jaučia ir dabar. PirÅ¡tai yra kreivi, nusimato pirÅ¡tų operacija, kadangi tik operacijos metu gali bÅ«ti pirÅ¡tai iÅ¡tiesinti. Mano, jog pirmosios pagalbos metu gydytojai tinkamai neatliko savo darbo. PraÅ¡o priteisti civilinį ieÅ¡kinį.

PanaÅ¡ius parodymus nukentėjusysis G. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 1–7, 16–18, 129–140). Liudytoja V. L. teisme parodė, jog G. L. yra jos sutuoktinis. Jie yra įsigiję dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ , tai yra 2021 m. rugsėjo 28 d. teisme vyko civilinės bylos nagrinėjimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Å io teismo metu ji su vyru pasiÅ«lė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, sudarant taikos sutartį.

Reikėjo sudaryti naudojimosi turtu schemÄ . Jie S. pasiÅ«lė pasirinkti turto dalies pusę, kuria jie norėtų naudotis. Po teismo su vyru nuvyko į sodybÄ . Užėjo į bendrÄ sklypÄ . Ji norėjo nufilmuoti ir nufotografuoti dėl atidalinimo plano sudarymo. Pradėjo filmuoti. Kieme kitų asmenų nebuvo. Juos pamatė V. S.. Pradėjo juos vyti iÅ¡ sklypo, Å¡aukė „kÄ tu čia palikai? Dinkit iÅ¡ čia“. V. S. buvo labai piktas. Tokio elgesio nesitikėjo. Pradėjo visaip įžeidinėti.

Ji paprašė V. S., kad jis jų nesekiotų, trauktųsi nuo jos, kadangi anksčiau yra gavusi smÅ«gį nuo V. S.. Suprato, jog susitarti nepavyks. Taip pat V. S. žmonos paprašė, jog pakeltų roletÄ nuo jiems priklausančio kambario lango. Norėjo įsitikinti, kad Å¡is kambarys yra atlaisvintas nuo daiktų. IÅ¡ to kambario juos iÅ¡kraustė antstolis. Jai papraÅ¡ius pakelti roletÄ , jai pasakė, kad tavo lova yra kapuose. Prasidėjo grasinimai, užgauliojimai. V. S. keikėsi, ir tai darė girdint mažamečiui vaikui.

Grasino jÄ nuÅ¡auti. Liepė jos negÄ sdinti. Å alia stovėjo tokia bačka (statinė) su lietaus vandeniu. Ant statinės buvo plastmasinė balėja. V. S. paėmė tÄ balėjÄ ir vandenį iÅ¡pylė ant jos ir vyro. Taip pat užsimojo balėja. Tuo metu jos vyras sureagavo ir balėjÄ atėmė iÅ¡ V. S. rankų. V. S. Å¡iuo metu neiÅ¡silaikė ir pargriuvo. Tuo metu V. S. žmona puolė ant jos vyro. Pradėjo jį stumdyti. Vyras, norėdamas iÅ¡vengti konflikto, atbėgo iki jos, ji tuo metu viskÄ filmavo.

V. S. pakilo nuo žemės, jis buvo labai įpykęs. Ä®bėgo į lauko virtuvę, paėmė ilgÄ pagalį ir bėgo link jos vyro. SuÅ¡uko „G., bėk“. Vyras pradėjo bėgti. Gavo smÅ«gį į nugarÄ , iÅ¡girdo duslų garsÄ . Vyras ranka dengėsi, gavo antrÄ smÅ«gį. Jeigu bÅ«tų ranka nesiengęs, tikriausiai ir kaukolė bÅ«tų skilusi. V. S. buvo stipriai užsimojęs, be to neblaivus. Matė kraujÄ ant vyro rankos. Jos vyras gynėsi nuo V. S., iÅ¡ jo rankų atėmė lazdÄ ir lazda sudavė V.

S.. Kai sudavė V. S. buvo pargriuvęs ant žemės. Liepė vyrui palikti V. S.. Pribėgo V. S. dukra, vis kartojo „kÄ jÅ«s darote?“. IÅ¡kvietė medicininę pagalbÄ . Vyras buvo iÅ¡vežtas į ligoninės priėmimÄ . RankÄ perÅ¡vietė, tačiau lūžių medikai nematė, tik subintavo pirÅ¡tus. Tačiau vyro bÅ«klė kiekvienÄ dienÄ blogėjo. PirÅ¡tai buvo iÅ¡tinę, pamėlę. Vėliau specialistas nustatė, jog pirÅ¡tai yra lūžę. Norint pirÅ¡tus iÅ¡tiesinti, bus reikalinga plastinė operacija.

Policijos pareigÅ«nams pateikė vaizdo įraÅ¡as. Vienas įraÅ¡as darytas kambaryje įrengta filmavimo įranga, kitas įraÅ¡as filmuotas mobiliuoju telefonu. PanaÅ¡ius parodymus liudytoja V. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 158–160, 116–126). Liudytoja I. S. parodė, jog įvykio dienÄ abu tėvus iÅ¡ teismo parvežė namo. Papietavo. Ä® sodybÄ atvažiavo L.. V. L. atėjo į jų bendrÄ kiemÄ ir pradėjo filmuoti. NesikiÅ¡o, toliau pietavo.

L. visur vaikščiojo, apžiÅ«rinėjo pastatus. Abu nuėjo link tėvo nuosavo garažo. Garažas buvo atrakintas, jame sudėti tėčio asmeniniai daiktai. Tuomet jos tėtis išėjo į laukÄ . Lauke girdėjosi balsai. Vyko ginčas. Kai jie pareidinėjo atgal, netoli verandos vyko žodinis konfliktas. Jos su mama išėjo iÅ¡ verandos. G. L. matyt suerzino tėtės žodžiai, todėl G. L. prie lauko virtuvės tėtei kelis kartus iÅ¡ nugaros pusės sudavė į sprando sritį. Tuomet tėtė iÅ¡ inercijos atbėgo link mÅ«sų kambario įėjimo, blaÅ¡kėsi, ir pagriebė kampe stovintį „bliÅ«dÄ â€œ su vandeniu.

Tuo metu, kai tėtis kėlė indÄ su vandeniu, G. L. sudavė jam į veido sritį. Tėtis pargriuvo ant žemės, jis buvo visas Å¡lapias. Tada G. L. užsimojo jai suduoti kumščiu į veido sritį, ji pasitraukiau, ir smÅ«gis buvo suduotas jos motinai. Mama susigriebė už veido. Mama iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio suriko. Tėtis kėlėsi nuo žemės, blaÅ¡kėsi. Tuomet tėtis nubėgo prie lauko virtuvės, griebė pagalį ir pradėjo vytis G. L.. Pasivijo G. L. ir jam iÅ¡ inercijos pagaliu sudavė vienÄ kartÄ .

Tuomet pamatė, kad G. L. atėmęs pagalį juo kelis kartus sudavė tėtei per Å¡onÄ . Atbėgusi tėtę parvedė namo. Mama buvo Å¡oko bÅ«senoje, skaudėjo rankÄ . IÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Konflikto metu skyrė savo tėtę ir G. L.. Vaizdo įraÅ¡Ä matė. Mano, kad jis yra iÅ¡kirptas, nes yra labai daug dalykų nenufilmuota, pavyzdžiui, kaip G. L. suduoda tėčiui. Mano, jog tėtis buvo nepatenkintas, kad G. L. ėjo į jo garaÅ¾Ä . Tėvas gynė savo nuosavybę. Liudytoja I.

S. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalies pagrindu (1 t., b.l. 177). Liudytoja D. S. parodė, jog įvykio dienÄ buvo teisme, ji pagal įgaliojimÄ atstovavo savo vyrÄ V. S. civilinėje byloje. Bylos nagrinėjimo metu teisėja pasiÅ«lė sudaryti taikos sutartį. V. S. teisme nedalyvavo, su anÅ«ku buvo namuose. L. laimėjo bylÄ . Jie visas bylas laimi. Po teismo grįžo namo, pietavo. Ä® sodybÄ atvyko S.. Pastebėjo, jog V.

S. vaikÅ¡to po sodybÄ ir filmuoja. Tačiau dėmesio nekreipė, toliau pietavo. Pastebėjo, kaip abu L. nuėjo prie garažo. Garažas buvo atrakintas, anksčiau iÅ¡ jo buvo dingęs akumuliatorius. Vyras pakilo nuo stalo ir išėjo į laukÄ . Paklausė, kÄ veikia jo garaže. Kilo žodinis konfliktas. Vienas kitÄ koliojo. Prie lauko virtuvės G. L. kirto jos vyrui. Negali pasakyti, į kuriÄ vietÄ sudavė. V. L. filmavo, jų neskyrė. Jie patys iÅ¡siskyrė. V. S. atėjo arčiau namų. G. L. stovėjo Å¡alia V.

L.. Vėl įvyko žodinis konfliktas. G. L. pribėgęs prie namo, kirto V. S.. Ä®vyko grumtynės. Pajuto, kad G. L. kirto jai per galvÄ . Užsidengė rankÄ . Kai užsidengė ranka, pataikė į rankÄ . Å alia buvo mažametis vaikas, jis pradėjo verkti. Paėmė vaikÄ ir įėjo į verandÄ . Tuo metu V. S. iÅ¡ įkarščio paėmė pagalį. Tačiau kas vyko toliau, nematė, kadangi buvo su vaiku. Prie statinės V. S. parkrito ant žemės. Tikrų detalių negali nurodyti, tačiau jį pargriovė G.

L.. V. S. buvo visas Å¡lapias ir purvinas. V. S. gynėsi nuo G. L.. Nematė, kokius veiksmus Å¡ioje vietoje atliko V. S.. Nematė, kas paėmė dubenį su vandeniu. Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu (1 t., b.l. 172). Liudytojas M. R. teisme parodė, jog jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Vyko į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ dėl muÅ¡tynių. Sodyboje vyko bendraturčių ginčas.

Viena moteris filmavo. Tarp tos moters ir V. S. įvyko žodinis konfliktas. Moters ginti atėjo jos vyras. Tarp vyrų kilo muÅ¡tynės. MuÅ¡tynių metu buvo panaudota medinė lazda. Abu vyrai vienas kitam turėjo pretenzijų. Vienam vyrui buvo sužalotas rankos pirÅ¡tas. Taip pat vyras nurodė, kad lazdÄ atėmė iÅ¡ kito vyro. Moteris parodė vaizdo įraÅ¡Ä . Vaizdo įraÅ¡e buvo labai aiÅ¡kiai matyti epizodas, kai V. S. pasiima lazdÄ , puola G. L. muÅ¡ti, G. L. lazdÄ atima ir suduoda V. S.. Abiejų pusių parodymai buvo prieÅ¡taringi.

ApžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , paėmė lazdÄ . Abi konfliktuojančios pusės rašė pareiÅ¡kimus. V. S. buvo nustatytas lengvas girtumas. PanaÅ¡ius parodymus M. R. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 109–111). IÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. R. 2021 m. spalio 13 d.ir 2021 m. lapkričio 29 d. tarnybinių praneÅ¡imų matyti, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33764-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuriame nukentėjusiuoju pripažintas G.

L., o įtariamuoju V. S., ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33824-21, kuriame įtariamuoju pripažintas G. L., o nukentėjusiaisias V. S. ir D. S. (1 t., b.l. 107–112). IÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. R. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog 2021 m. lapkričio 26 d. apie 14.20 val. telefonu ((duomenys neskelbtini)) bendravo su kaimynystėje gyvenančia L. P.. Pastaroji kategoriÅ¡kai atsisakė bÅ«ti apklausta liudytoja ir pasakyti ar matė kažkÄ Ä¯vykio dienÄ .

Moteris motyvavo tuo, kad ji laukiasi, nenori patirti jokio streso ir jai reikia gyventi kaimynystėje su V. S., kuris yra konfliktiÅ¡ka asmenybė. O su minėtu kaimynu moteris konfliktuoti nenori. Daugiau moteris nepanoro bendrauti ir kažkÄ pasakyti (1 t., b.l. 180). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog apžiÅ«rėta įvykio vieta (gyvenamojo namo teritorija ir namas), esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 26–32). IÅ¡ Daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, jog kaip daiktinis įrodymas apžiÅ«rėta nukentėjusiojo G.

L. pateikta medinė lazda, kuri yra 105 cm ilgio ir 3 cm skersmens (1 t., b.l. 33–39). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 542/2021 (06) matyti, jog nukentėjusiajam G. L. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės plaÅ¡takos bei III-IV-V pirÅ¡tų srityje, pavirÅ¡inė muÅ¡tinė žaizdelė kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to srityje su nago pakraujavimu. Sužalojimai padaryti veikiant kairę rankÄ kietu buku žalojančiu daiktu.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b.l. 54–55). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. pG 600/2121 (06) matyti, jog nukentėjusiajam G.

L. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės plaÅ¡takos bei III-IV-V pirÅ¡tų srityje, pavirÅ¡inė muÅ¡tinė žaizdelė kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to srityje su nago pakraujavimu, kairės plaÅ¡takos IV ir V pirÅ¡tų galinių falangų lūžiai. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaÅ¡takos IV-V pirÅ¡tų falangų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Specialisto 2021-10-01 iÅ¡vados G 542/2021(06) akte duotos iÅ¡vados 1 punktÄ , aptariant teismo medicininę diagnozę bei iÅ¡vados 5 punktÄ , aptariantį sveikatos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacijÄ , laikyti negaliojančiais, kadangi iÅ¡vada buvo duota nesant duomenų apie nukentėjusiojo tolimesnį iÅ¡tyrimÄ ir gydymÄ (1 t., b.l. 56–60).

IÅ¡ SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog liudytoja V. L. pateikė CD-R diskÄ su įvykio metu įraÅ¡ytu vaizdo įraÅ¡u (1 t., b.l. 162). IÅ¡ ApžiÅ«ros protokolo matyti, jog apžiÅ«rėtas liudytojos V. L. CD-R diske pateiktas vaizdo įraÅ¡as. CD-R diske yra vienas failas, kuris pavadintas 3A66E3D0-3E1A-4153-B6B2-D5A9130CBE(1).MOV-VLC leistuvė“. Failas yra vaizdo įraÅ¡as MP4 formatu. Vaizdo įraÅ¡as paleidžiamas per kompiuterinę programÄ â€žWindows Media Player“.

ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as yra su garsiniu fonu. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 3.54 min. Vaizdo įraÅ¡as filmuotas sodybos kieme, dienos metu adresu (duomenys neskelbtini). Prasidėjus vaizdo įraÅ¡ui, matosi kiemas, jame esantys pastatai, ant žolės sudėti įvairÅ«s rakandai. Vėliau matosi susitinkantys du vyrai. Vienas iÅ¡ jų (nugara stovintis į kamerÄ , tamsiai apsirengęs) nukentėjusysis G. L.. Kitas vyras - tai įtariamasis V. S.. V. S. G. L. sako „eik iÅ¡ čia“. Pasigirsta moters balsas, kuri filmuoja, tai V.

L., kuri savo „V. eik iÅ¡ čia, nekabink mes tavęs nekalbiname“. Ji liepia V. S. baigti koliotis. O V. S. sako „eik, eik“. V. L. sako, kad ji neis praleis čia visÄ dienÄ . Tarp jų vyksta žodinio pobÅ«džio konfliktas. Vėliau pasigirsta dar vienos moters balsas, tai D. S.. Kuri sako, kad iÅ¡važiavimo jiems nėra. Ir jie dar vis konfliktuoja dėl vaikščiojimo minėtame kieme. Toliau vaizdo įrašė girdisi, kad konfliktuoja vyrai, vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėja. V. L. praÅ¡o pas D.

S. pakelti roletus ir parodyti, kas yra viename iÅ¡ kambarių. Tačiau, D. S. to daryti nesutinka. Toliau girdisi, kaip konfliktuoja V. L. su V. S., jis veja vis moterį nuo kiemo, tačiau ji nesutinka iÅ¡eiti. 2.15 min. vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip V. S. nuo statinės ima indÄ ir pila iÅ¡ jo vandenį ant V. L. ir G. L.. Matosi, kaip po to tuščias indas nukrenta ant žemės ir vanduo pasipila kieme ant žemės. Paskui tarp minėtų asmenų prasideda grumtynės, bet aiÅ¡kiai nėra nufilmuota, kas kÄ pastumia.

Vaizdo įraÅ¡e matosi moteris (I. S.), kuri asmenis bando skirti. 2.34 min. vaizdo įraÅ¡e matosi, kaip V. S. nubėga į namo prieangį ir pasiima medinę lazdÄ . IÅ¡bėgęs iÅ¡ prieangio su medine lazda rankoje 2.41 min. keliuku nusiveja G. L. ir jam su minėta lazda suduoda du smÅ«gius. Vėliau G. L. bando atimti iÅ¡ jo lazdÄ ir jie galynėjasi. Fone girdimas moters balsas (I. S.), kuri Å¡aukia „tėte“. Kita moteris (V. L.) sako gerai policijÄ iÅ¡kviesiu. 2.51 min. G. L. atima iÅ¡ V. S. medinę lazdÄ ir jam suduoda su minėta lazda du kartus.

VienÄ per rankÄ , kitÄ Ä¯ nugarÄ . Moteris (V. L.) sako „G. nelysk, paleisk“. V. L. Å¡aukia invalidas su lazda. 3.20 min. vaizdo įraÅ¡e girdisi, kaip V. L. konfliktuoja su I. S. ir D. S.. Tuo vaizdo įraÅ¡as ir baigiamas (1 t., b.l. 164–169). Vaizdo įraÅ¡as peržiÅ«rėtas teisiamojo posėdžio metu, jis atitinka ApžiÅ«ros protokole užfiksuotas aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėjus G. L. pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , matyti, jog filmuojama iÅ¡ patalpos. ŽiÅ«rinti vaizdo įraÅ¡Ä , matosi du vyrai.

Pirmas vyras (G. L.) bėga, o paskui jį atbėga kitas vyras (V. S.), deÅ¡inėje rankoje laikydamas medinę lazdÄ . Vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip V. S. lazda suduoda vienÄ smÅ«gį, pataiko į pakeltÄ rankÄ . Tuomet suduoda antrÄ smÅ«gį. G. L. bando lazdÄ atimti iÅ¡ V. S., vyksta grumtynės. Kas vyksta toliau, nesimato. Vaizdo stebėjimo lauke pasirodo dvi moterys, kurios eina link vyrų. Viena moteris rankose laiko mobilųjį telefonÄ . V. S. grįžta į tÄ pusę, iÅ¡ kurios atbėga, kiti trys asmenys tarpusavyje barasi.

IÅ¡ Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir teismo nutarčių matyti, jog 2022 m. sausio 20 d. ikiteisminis tyrimas G. L. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, o 2022 m. kovo 18 d. Alytaus apylinkės teismo ir 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimis pareiÅ¡kėjo V. S. skundai atmesti (2 t., b.l. 169–181, 183–189, 3 t., b.l. 11–20). Veikos kvalifikacija ir motyvai Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais bÅ«dais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina V.

S. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. S. tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalÄ nukentėjusiojo G. L. sveikatai dėl poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės plaÅ¡takos bei III-IV-V pirÅ¡tų srityse, pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdelės kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to srityje su nago pakraujavimu, kairės plaÅ¡takos IV ir V pirÅ¡tų galinių falangų lūžių, ir dėl ko sveikatÄ nukentėjusiajam G.

L. sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis V. S. teisme iš esmės pripažino, jog medine lazda sudavė G. L., tačiau tai padarė gindamasis nuo G. L. anksčiau jo ir D. S. atžvilgiu panaudotų smurtinių veiksmų, taip pat tai padarė iš įkarščio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad dėl šio įvykio buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, įtarimai buvo pareikšti tiek V. S., tiek ir G. L.. 2022 m. sausio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33824-21 G.

L. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (2 t., b.l. 169–181). Aplinkybės dėl V. S. sužalojimo buvo nagrinėjamos ir teisme pagal V. S. skundus. 2022 m. kovo 18 d. Alytaus apylinkės teismo ir 2022 m. balandžio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimis V. S. skundai buvo netenkinti, kaip nepagrįsti, buvo konstatuota, jog G. L. veiksmuose yra būtinosios ginties požymių (2 t., b.l. 183–189, 3 t., b.l. 11–20).

Ä®vertinus visus Å¡ios baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis V. S. pirmas pradėjo konfliktÄ , žodžiu konfliktavo su V. L. ir G. L., vėliau juos apipylė vandeniu, po to pasiėmęs lazdÄ nusivijo G. L. ir sudavė lazda du kartus G. L.. Po smÅ«gių sudavimo tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu G. L. atėmė iÅ¡ V. S. lazdÄ ir ja pastarajam taip pat sudavė du smÅ«gius. Å ias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo G. L., liudytojos V. L. parodymai, iÅ¡ dalies paties kaltinamojo V.

S. parodymai bei liudytojos I. S. parodymai. Be to, nukentėjusiojo G. L. ir liudytojos V. L. parodymus patvirtina vaizdo įraÅ¡ai, vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas. Todėl abejoti nukentėjusiojo G. L. ir liudytojos V. L. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo V. S. ir liudytojų D. S. bei I. S. parodymus, jog smurtÄ V. S. atžvilgiu pirmasis panaudojo nukentėjusysis G. L., kadangi Å¡ios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Be to, kaip nurodyta aukščiau, Å¡ios aplinkybės buvo nagrinėjamos teisme pagal V.

S. skundus. Padarytas kÅ«no sužalojimas ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto iÅ¡vada ir kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo V. S. smurtinius veiksmus teismas nevertina, kaip atliktus esant bÅ«tinosios ginties situacijai, kadangi nenustatyta, jog V. S. sveikatai ar gyvybei buvo iÅ¡kilusi reali grėsmė. Todėl teismas vertina, jog kaltinamasis V. S., tyčia suduodamas smÅ«gius, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad gali bÅ«ti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sÄ moningai leido tai žalai atsirasti.

Tarp kaltinamo V. S. tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V. S. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.  Civiliniai ieÅ¡kiniai Byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys (1 t., 85 – 86), ginant Vilniaus teritorinės ligonių kasos interesus už nukentėjusiojo G. L. gydymo iÅ¡laidas yra pagrįstas ir pilnai tenkinamas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.283 straipsnių reikalavimais, žalÄ , padarytÄ asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo.

Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. L. sveikata, dėl ko nukentėjusiajam buvo suteikta skubi pagalba ligoninėje, gydymo išlaidos sudaro 94,90 eurų suma, jos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti. Nukentėjusysis G. L. civiliniu ieškiniu (2 t., b.l. 107–120) prašo priteisti iš V. S. 564,17 eurų turtinės,10 000 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Tačiau baigiamojoje kalboje nukentėjusiojo atstovė advokatė O. K. paprašė priteisti 687,51 eur turtinės žalos, kadangi buvo pateikti papildomi dokumentai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. BPK 113 straipsnis numato, jog ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnis numato, jog ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ) arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Dėl ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas. Todėl toks nukentėjusiojo atstovės ieÅ¡kinio reikalavimo pakeitimas, praÅ¡ant žodžiu priteisti didesnę turtinės žalos sumÄ , nei nurodyta pačiame ieÅ¡kinyje, neatitinka įstatymo reikalavimų.

Taip pat ieÅ¡kiniu nukentėjusysis G. L. praÅ¡o priteisti 558,32 eur negautų pajamų, atsiradusių dėl jo laikino nedarbingumo. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, jog yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas už 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius (2 t., b.l. 113). O iÅ¡ Sodros duomenų matyti, jog G. L. sirgo nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. Sužalojimas G. L. padarytas 2021 m. rugsėjo 28 d.

Todėl teismui turi bÅ«ti pateikti duomenys iÅ¡ G. L. darbovietės apie jam per paskutinius tris mėnesius iki 2021 m. rugsėjo 28 d., kada buvo padarytas sužalojimas, dėl kurio buvo laikinai nedarbingas, apskaičiuotÄ darbo užmokestį, faktiÅ¡kai dirbtų dienų skaičių per nurodytÄ laikotarpį, taip pat, atskaičius privalomus mokesčius, iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Atsižvelgusi į tai, kad negavus papildomos medžiagos dėl turtinės žalos dydžio nustatymo bei ieÅ¡kinio reikalavimo tikslinimo, neatidėjus bylos nagrinėjimo to padaryti negalima, siekiant baudžiamojo proceso operatyvumo, civiliniam ieÅ¡kovui G.

L. pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusysis G. L. praÅ¡o priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nurodo, kad dėl Å¡io įvykio patyrė skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Dėl pirÅ¡tų lūžimo kentė didelį fizinį skausmÄ . Nurodo, jog po įvykio Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo suteikta bÅ«tinoji medicinos pagalba, atliktas dilbio ir plaÅ¡takos rentgeno tyrimas.

Tačiau gydytoja radiologė nepamatė pirÅ¡tų lūžimo, todėl kairės rankos IV ir V pirÅ¡tai nebuvo įmobilizuoti. Kentė skausmÄ , o pirÅ¡tų galinės falangos buvo keistai užlinkusios. Å iuo metu liko sÄ nario deformacija, dėl to kairės rankos plaÅ¡taka dėl IV ir V pirÅ¡tų distalinių falangų lūžimo tinkamai nefunkcionuoja. Jo gyvenimo kokybė pablogėjo. PraÅ¡o priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalÄ , teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Turi bÅ«ti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumÄ , taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, nes kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Žala turi bÅ«ti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Å iuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė nepatogumus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur).

Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus. Nukentėjusiajam G. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl kairės plaštakos IV ir V pirštų galinių falangų lūžių, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairio dilbio ir kairės plaštakos bei III-IV-V pirštų srityse, paviršinės muštinės žaizdelės kairės plaštakos IV piršto srityje su nago pakraujavimu, vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 54–55, 56–50).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiajam po 2021 m. rugsėjo 28 d. padaryto sužalojimo nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, neteisingai nustatyta diagnozė, dėl ko atsirado tam tikros ilgalaikės pasekmės. Nukentėjusysis G. L. sirgo nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. Pripažintina, kad dėl Å¡io įvykio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , bendravimo ir darbinių galimybių sumažėjimÄ , nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Ä®vykio pasekmės jaučiamos ir Å¡iuo metu, po įvykio praėjus beveik metams laiko. Tačiau pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo Å¡altiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bÅ«tų 2 600 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo (CPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Ä®vertinus paminėtų aplinkybių visumÄ , teismo vertinimu, 2 600 Eur suma nukentėjusiajam yra pakankama piniginė kompensacija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, Å¡is žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jo kilusioms pasekmėms. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas G. L. praÅ¡o jam atlyginti 800 Eur už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ â€“ atstovavimÄ , pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitÄ (3 t., b.l. 38). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Priimdamas sprendimÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į pakankamai didelę baudžiamosios bylos medžiagos apimtį, nustatinėjant faktines aplinkybes, į tai, kad įrodymų tyrimas buvo atliktas ne sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis savo kaltę neigė, taip pat atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti iÅ¡laidų už atstovavimÄ teisme dydžius.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, G. L. praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkinamas visiÅ¡kai, pripažįstant pagrįstomis proceso iÅ¡laidomis už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ bei nukentėjusiojo atstovavimÄ teisme 800 eurų ir jas priteisiant iÅ¡ kaltinamojo V. S.. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - lazda, saugojama Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitÄ AVPK Nr. 005129 (1 t., b.l. 33–39), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinama; -CD laikmenos su vaizdo medžiaga paliekamos saugoti prie bylos medžiagos.

Bausmės skyrimo klausimai Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Praeityje teistas du kartus už smurtÄ artimoje aplinkoje, baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b.l. 24–27, 28–31, 34–39). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykusio teistumo metu. IÅ¡ teistumo pažymos matyti, jog praeityje V. S. yra du kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Å iuo metu teisiamas už naujo smurtinio nusikaltimo padarymÄ .

IÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė. Kaltinamasis nedirba, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, gauna netekto darbingumo pensijÄ (3 t., b.l. 138, 139). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kaltinamajam V. S. kaip teistam asmeniui skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant minimaliam laikotarpiui, tikint, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnis). Prokuroras praÅ¡o skirti kaltinamajam V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti V.

S. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 722 straipsnis numato, jog teismas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę skiria asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Todėl Å¡iuo atveju teismas skiria ne baudžiamojo poveikio priemonę, o BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytÄ pareigÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje. Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliekama galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios (2 t., b.l. 61–63).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 7 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti vieniems metams ir įpareigoti V. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - lazdÄ , saugojamÄ Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitÄ AVPK Nr. 005129, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; -CD laikmenas su vaizdo medžiaga palikti saugoti prie bylos medžiagos. Priteisti iÅ¡ V. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 94,90 Eur už asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ V. S. nukentėjusiajam G. L. 2 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 800 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui G. L. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimÄ dėl jam padarytos turtinės žalos dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus ir nurodant savo pozicijÄ dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka. Teisėja V. D.