0bf17fff-2210-4f0e-99c8-dbc5f3dc5057 · Å iaulių apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedS.jos atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,atsakovo atstovams V. A., advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui, teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs A. S. ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių I muzikos mokyklai dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos priteisimo.              Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä:IeÅ¡kovÄs atstovas advokatas Andrius Chudenkovas paaiÅ¡kino, kad 2013-05-17 Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus darbo ginÄų komisija, iÅ¡nagrinÄjusi A.
Legislator headnote
AI generated0bf17fff-2210-4f0e-99c8-dbc5f3dc5057 · Å iaulių apylinkÄs teismas: ValstybinÄs darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Darbo teisių gynybos bÅ«dus nustatantis 36 str., greta teismo ir kitų darbo ginÄus nagrinÄjanÄių organų, teisÄ ginti darbo teises nustato ir profesinÄms sÄ jungoms bei valstybinÄ kontrolÄ vykdanÄioms ir administracinÄ atsakomybÄ galinÄioms taikyti institucijoms. Nepradedama darbo ginÄo ieÅ¡kovÄ tikÄjosi, jog taip darbovietÄje nekils konfliktas, o nesutarimÄ pavyks iÅ¡sprÄsti, kai darbo inspektorius konstatuos ir nurodys iÅ¡taisyti vadovo klaidas.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr2 -CivilinÄ byla Nr. 2-5516-569 /2013 m.                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03455-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 116.4. (S) Å IAULIŲ APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 10d.Å iauliai Å iaulių apylinkÄs teismo teisÄja Lina MuchtarovienÄ,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant ieÅ¡kovei A.
S.jos atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,atsakovo atstovams V. A., advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui, teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs A. S. ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių I muzikos mokyklai dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos priteisimo.              Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä:IeÅ¡kovÄs atstovas advokatas Andrius Chudenkovas paaiÅ¡kino, kad 2013-05-17 Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus darbo ginÄų komisija, iÅ¡nagrinÄjusi A.
S. praÅ¡ymÄ atsakovui Å iaulių 1-ajai muzikos mokyklai dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos ir delspinigių priteisimo, priÄmÄ sprendimÄ Nr. DGKS - 1599 darbo byloje APS - 110-6882/2013. Buvo nusprÄsta atmesti jos praÅ¡ymÄ atsakovui Å iaulių 1-ajai muzikos mokyklai dÄl ,,konstatavimo, kad darbo sutarties sÄ lygos buvo pakeistos neteisÄtai, darbo užmokesÄio nepriemokos bei delspinigių priteisimo atmesti, ieÅ¡kovei praleidus DK 296 str. nustatytÄ trijų mÄnesių kreipimosi į darbo ginÄų komisijÄ terminÄ ".
Vadovaujantis DK 296 str., jeigu ginÄo Å¡alys nesutinka su darbo ginÄų komisijos sprendimu, jos per mÄnesį nuo darbo ginÄų komisijos sprendimo priÄmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkÄs teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Su Darbo ginÄų komisijos sprendimu ieÅ¡kovÄ nesutinka. 1977-08-26 įsakymu ieÅ¡kovÄ buvo priimta dirbti Å iaulių muzikos mokykloje, muzikos mokytojos pareigose. Mokyklos direktorius              2009-01-27 įsakymu Nr. V-7(1.3) nustatÄ jai 34,60 val. pedagoginį darbo krÅ«vį ir 26,53 darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo koeficientÄ ; 2009-06-15 raÅ¡tu Nr. IS-174(2.5) įspÄjo ieÅ¡kovÄ, kad dÄl biudžeto asignavimų sumažinimo nuo 2009-09-01 gali keistis mokytojų darbo krÅ«viai; 2009-09-29 įsakymu Nr. V-47(1.3) pagal patvirtintÄ 2009-2010 mokslo metų pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikacijÄ buvo patvirtintas ieÅ¡kovÄs darbo krÅ«vis 23,5 val., darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo koeficientas â 18; 2009-11-03 raÅ¡tu Nr. 71-303 bei 2009-11-30 raÅ¡tu Nr. P-84 ieÅ¡kovÄ buvo įspÄta, kad nuo 2009-12-03 bus sumažintas pedagoginis krÅ«vis 1 savaitine kontaktine pedagoginevalanda; 2009-11-17 raÅ¡tu Nr. IS-308 ieÅ¡kovÄ buvo įspÄta, kad nuo 2009-12-17 bus sumažintas darbo krÅ«vis 1 savaitine kontaktine pedagogine valanda ir sumažÄs darbo užmokestis, nurodyta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis ieÅ¡kovÄ bus atleista iÅ¡ mokytojos pareigų; 2009-12-14 įsakymu Nr. P-85 nuo 2009-12-17 buvo 1 kontaktine pedagogine valanda sumažintas mano darbo krÅ«vis.LR ValstybinÄs darbo inspekcijos Å iaulių skyrius konstatavo, jog ieÅ¡kovÄs darbo krÅ«vis nuo 34,60 val. (darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo koeficientas 26,53) iki 23,50 val. (darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo koeficientas 18) buvo sumažintas be jos raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, pažeidžiant Darbo kodekso 120 str. nuostatas.
ValstybinÄs darbo inspekcijos tikrinimas ir iÅ¡vada buvo pateikta 2010-03-02, taÄiau ir toliau atsakovas neiÅ¡taisÄ konstatuotų darbo teisių pažeidimų, kurie tÄsÄsi iki pat 2010-09-15, kuomet atsakovas jau su ieÅ¡kovÄs sutikimu nustatÄ jos darbo krÅ«vį. Direktorius nesivadovavo DK 120 str. 3 d., numatanÄia, kad darbo apmokÄjimo sÄ lygas be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, VyriausybÄs nutarimais ar pagal kolektyvinÄ sutartį yra keiÄiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonÄs ar darbuotojų kategorijos darbo apmokÄjimas.
KeiÄiant darbo apmokÄjimo sÄ lygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negalima. Taip pat atsakovas pažeidÄ DK 203 str., numatantį, jog kai nustatomos naujos darbo apmokÄjimo sÄ lygos (DK 120 str. 3 d.), darbdavys turi raÅ¡tu praneÅ¡ti darbuotojams ne vÄliau kaip prieÅ¡ vienÄ mÄnesį iki jų įsigaliojimo. DÄl Å¡io pažeidimo ieÅ¡kovÄ 2009-12-01 kreipÄsi į ValstybinÄs darbo inspekcijos Å iaulių skyrių. AtlikÄs patikrinimÄ inspektorius priÄmÄ sprendimÄ (2010-03-02 Nr. (4) SD - 4165 DÄl Å iaulių 1 - osios muzikos mokyklos patikrinimo), kuriame nurodÄ ieÅ¡kovÄs 2009-12-01 VDI Å iaulių skyriuje gautÄ praÅ¡ymÄ tenkinti ta dalimi, kuri susijusi su Å iaulių 1-oje muzikos mokykloje nustatytais darbo įstatymų pažeidimais bei pažeistų ieÅ¡kovÄs teisių, sumažinant darbo krÅ«vį ir darbo užmokestį be jos raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo.
Å iaulių 1-osios muzikos mokyklos direktoriui 2010-03-01 suraÅ¡ytas ValstybinÄs darbo inspekcijos reikalavimas -iki 2010-03-31 paÅ¡alinti pažeidimus. Å io sprendimo vadovas nevykdÄ ir neiÅ¡taisÄ konstatuotų ieÅ¡kovÄs darbo teisių pažeidimų, kurie tÄsÄsi iki pat 2010-09-15, kai ieÅ¡kovÄ davÄ sutikimÄ dÄl darbo krÅ«vio sumažinimo. Vadovas VDI Å iaulių skyriaus sprendimÄ skundÄ Valstybinei darbo inspekcijai, vÄliau Å iaulių apygardos administraciniam teismui. GinÄas tÄsÄsi ir Lietuvos Vyriausiame Administraciniame teisme. 2011-08-18 LVAT tenkino atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus ir treÄiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos apeliacinius skundus, panaikino Å iaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ ir pareiÅ¡kÄjo Å iaulių 1-osios muzikos mokyklos skundÄ dÄl ValstybinÄs darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus sprendimo atmetÄ.
Å iame sprendime nurodyta, kad Darbo kodekso 120 str. 3 d. nustato, jog darbo apmokÄjimo sÄ lygas be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, VyriausybÄs nutarimais ar pagal kolektyvinÄ sutartį yra keiÄiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonÄs ar darbuotojų kategorijos apmokÄjimas, keiÄiant darbo apmokÄjimo sÄ lygas sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negalima. Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, turÄjo bÅ«ti sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. klausimas.
NagrinÄjamu atveju nÄra aplinkybÄs, kad įstatymais, VyriausybÄs nutarimais ar pagal kolektyvinÄ sutartį bÅ«tų keiÄiamas tam tikros darbuotojų kategorijos apmokÄjimas. DK 120 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi ir teisÄs normos nenumato galimybÄs darbdaviui elgtis kitaip. Teisminis ginÄas dÄl ValstybinÄs darbo inspekcijos konstatuotų ieÅ¡kovÄs darbo teisių pažeidimų vyko tÄstinį laikotarpį, per kurį atsakovas neiÅ¡taisÄ jos darbo teisių pažeidimų, todÄl laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15 jai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, negu priklauso.
Å iuo atveju atskaitos taÅ¡kas apskaiÄiuojant ieÅ¡kovei priklausanÄiÄ darbo užmokesÄio nepriemokÄ yra 2009-01-27 įsakymu Nr. V-7 (1.3) patvirtintas 34,60 pedagoginio darbo valandų darbo krÅ«vis ir 26,53 darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo koeficientas. Aptariamu laikotarpiu ieÅ¡kovÄ tik 2010-03-10 sutiko, kad jos darbo krÅ«vis bÅ«tų sumažintas 2 kontaktinÄmis valandomis. Å iuo sutikimu ieÅ¡kovÄ neiÅ¡reiÅ¡kÄ savo sutikimo dÄl darbdavio savavaliÅ¡kai ir neteisÄtai jau anksÄiau nustatyto mažesnio jos darbo krÅ«vio.
Darbo ginÄÄ nagrinÄjusi darbo ginÄų komisija 2013-05-17 sprendimu nutarÄ ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ atmesti dÄl to, kad buvo praleistas DK 296 str. nustatytas trijų mÄnesių kreipimosi į darbo ginÄų komisijÄ terminas. Atsakovas 2009-09-29 priÄmÄ Ä¯sakymÄ , kuris drastiÅ¡kai sumažino ieÅ¡kovÄs darbo krÅ«vį ir atlygio koeficientÄ , paskui darbo krÅ«vis dar buvo mažinamas. Pažeidimams tÄsiantis, o vadovui faktiÅ¡kai iÅ¡mokant mažesnį nei priklauso darbo užmokestį, ji kreipÄsi į ValstybinÄ darbo inspekcijÄ , siekdama apginti savo pažeistas teises.
Palankus Å¡ios institucijos sprendimas bei vykÄ teismai dÄl VDI sprendimo jai pagrįstai leido manyti, jog elgÄsi protingai ir apdariai, siekdama atkurti pažeistus interesus, kad vadovas paklus teisÄtiems valstybÄs institucijų reikalavimams, kurių vykdymo privalomumÄ nustato eilÄ teisÄs aktų. Pagal DK 32 str. kaip darbdaviai laikosi Å¡io Kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisÄs aktų bei kolektyvinių sutarÄių normatyvinių nuostatų, pagal įstatymų nustatytÄ kompetencijÄ kontroliuoja ir jų pažeidimų prevencijÄ vykdo ValstybinÄ darbo inspekcija ir kitos institucijos.
ValstybinÄs darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Darbo teisių gynybos bÅ«dus nustatantis 36 str., greta teismo ir kitų darbo ginÄus nagrinÄjanÄių organų, teisÄ ginti darbo teises nustato ir profesinÄms sÄ jungoms bei valstybinÄ kontrolÄ vykdanÄioms ir administracinÄ atsakomybÄ galinÄioms taikyti institucijoms. Nepradedama darbo ginÄo ieÅ¡kovÄ tikÄjosi, jog taip darbovietÄje nekils konfliktas, o nesutarimÄ pavyks iÅ¡sprÄsti, kai darbo inspektorius konstatuos ir nurodys iÅ¡taisyti vadovo klaidas.
IeÅ¡kovÄ mano, kad LVAT nutartimi byloje, kur ieÅ¡kovas buvo Å iaulių 1-oji muzikos mokykla, o atsakovas ValstybinÄ darbo inspekcija bei ValstybinÄs darbo inspekcijos Å iaulių skyrius, ieÅ¡kovÄ dalyvavo kaip tretysis suinteresuotas asmuo, nustatytos aplinkybÄs yra prejudiciniai faktai ir jų įrodinÄti daugiau ieÅ¡kovei nebereikia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginÄÄ nagrinÄti baigÄ tik 2011-08-18. Tuo metu pas atsakovÄ ji nedirbo, todÄl neturÄjo faktinių galimybių kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ . 2011-05-04 vadovas neteisÄtai nutraukÄ su ieÅ¡kove darbo sutartį.
Tai pripažinÄs Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2012-06-11 ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾ino į darbÄ . Å iuo metu darbo santykiai pas atsakovÄ tÄsiasi. Darbo kodekso 2011-05-26 redakcijos (Nr. XI-1419 2011-05-26 Žin., 2011, Nr. 72-3470), galiojusios nuo 2011-07-11, 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas numatÄ, jog nesikreipiant į darbo ginÄų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinÄjami ginÄai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrÅ«kÄ. 2012-06-05 ji kreipÄsi į Å iaulių miesto apylinkÄs teismÄ dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos bei delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovo Å iaulių 1-osios muzikos mokyklos. 2012-12-05 sprendimu teismas ieÅ¡kinį atmetÄ.
Å iaulių apygardos teismas 2013-04-09 nutartimi Å iaulių miesto apylinkÄs teismo sprendimÄ panaikino, o jos pareiÅ¡kimÄ paliko nenagrinÄtÄ , jai iÅ¡aiÅ¡kindamas jos teisÄ pasinaudoti ginÄo nagrinÄjimo ne teisme tvarka. Vadovaudamasi Å¡ia nutartimi, ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į darbo ginÄų komisijÄ . TÄstinio jos teisių pažeidimo pabaiga laikytinas 2010-09-15 įsakymas, kai teisÄtai ir laikantis teisÄs aktų reikalavimų man buvo nustatytas darbo krÅ«vis. Ä® teismÄ , praÅ¡ydama priteisti darbo užmokesÄio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15, ieÅ¡kovÄ kreipÄsi 2012-06-05.
TodÄl laiko, kad ieÅ¡kovÄ nÄra praleidusi trejų metų termino kreiptis į teismÄ dÄl pažeistų darbo teisių gynimo.             Vadovas aptariamu tÄstiniu laikotarpiu be ieÅ¡kovÄs sutikimo keitÄ darbo sutarties sÄ lygas ir mažino jos darbo užmokestį. Tokie direktoriaus veiksmai pažeidÄ DK 120 str. bei DK 203 str. ir Å¡is pažeidimas ne kartÄ buvo konstatuotas tiek ValstybinÄs darbo inspekcijos, tiek teismų sprendimais. IeÅ¡kovÄ 1977-08-26 Å iaulių miesto liaudies Å¡vietimo skyriaus įsakymu Nr.20 priimant į Å iaulių muzikos mokyklos vaikų muzikos mokytojos pareigas, nebuvo nustatytas ieÅ¡kovÄs darbo valandų krÅ«vis.
Nors su ja darbo sutartis niekuomet nebuvo sudaryta, taÄiau tai niekaip negali apriboti jos teisÄs į tinkamÄ darbo sutarties sÄ lygų nustatymÄ . Pagal DK 99 str. 3 d., už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys. Tai, jog darbo sutartis nebuvo sudaryta, neleidžia vadovui vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti sprendimų dÄl darbuotojo darbo sÄ lygų. Darbo ginÄų komisija, nagrinÄdama ieÅ¡kovÄs pareiÅ¡kimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymu dÄl Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokÄjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo (2009-12-14 įsakymu patvirtinta redakcija).
PaminÄtina, kad Å¡is įsakymas yra netekÄs galios (o pati Darbo ginÄų šį teisÄs aktÄ taikÄ nepaisydama to fakto, kad darbdavys pirmÄ kartÄ be sutikimo ieÅ¡kovÄs darbo sÄ lygas pakeitÄ dar beveik prieÅ¡ tris mÄnesius iki Å¡io akto įsigaliojimo), o dabar galiojantis Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokÄjimo tvarkos apraÅ¡as yra nustatytas Å vietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1315. Nepaisant to, nei aktuali redakcija, nei 2009-12-14 galiojusi redakcija âpedagoginio darbo valandų normos" mokytojui nenustato.
Darbo laiko norma yra įstatymo nustatyta leistina laiko norma, kuriÄ reikia iÅ¡dirbti per tam tikrÄ laikotarpį. Å iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustato darbuotojų darbo laiko normÄ , kuriÄ reikia iÅ¡dirbti per savaitÄ, tai yra 40 valandų per savaitÄ (DK 144 str. 1 d.). DK 145 str. 2 d. nustato, kad darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis yra susijÄs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkÄ nustato VyriausybÄ. Pagal Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis yra susijÄs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos (aktuali redakcija nuo 2009-06-24) 2.1 p., âne ilgesnÄ kaip 36 valandų darbo savaitÄ nustatoma mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinÄse, aukÅ¡tesniosiose, neformaliojo Å¡vietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklÄjimo namuose".
Tuo paÄiu nutarimu patvirtintų Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokÄjimo sÄ lygų (aktuali redakcija nuo 2009-06-24) 1 p., âdarbuotojams, nurodytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnyje už sutrumpintÄ darbo laikÄ mokama kaip už visÄ darbo laikÄ ". TodÄl laikytina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas kartu su jį detalizuojanÄiu Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003-09-30 nutarimu Nr. 1195, mokytojams nustato 36 valandų darbo laiko normÄ . TodÄl, jeigu mokytojo darbo sutartyje nÄra įtvirtinta, jog jis dirba ne visÄ darbo laikÄ , laikytina, jog mokytojo darbo laiko norma yra 36 valandos per savaitÄ.
TaÄiau darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis yra susijÄs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 3p. yra nustatyta, kad konkreÄiÄ darbo savaitÄs sandarÄ ir jos trukmÄ darbuotojams, nurodytiems Å¡ios Tvarkos 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.6, 2.7 punktuose, nustato Å¡vietimo ir mokslo ministras, suderinÄs su Finansų ministerija ir SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerija. Å vietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtino Mokytojų, auklÄtojų, papildomojo ugdymo pedagogų ir dÄstytojų darbo apmokÄjimo sÄ lygas, kurių 12 p. buvo nurodyta, jog mokytojų pedagoginio darbo valandų norma per savaitÄ yra 18 valandų.
TaÄiau vÄlesnÄse, nuo 2006 m. rugsÄjo 1 d. galiojusiose nuostatose dÄl pedagogų darbo apmokÄjimo sÄ lygų, Å¡ios nuostatos nebeliko. Å iuo metu galiojanÄiame Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokÄjimo tvarkos apraÅ¡e taip pat nÄra įtvirtinama mokytojo darbo laiko norma. Å vietimo ir mokslo ministerija neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų ir nepatvirtina konkreÄios darbo savaitÄs sandaros ir jos trukmÄs Å¡vietimo darbuotojams, dÄl ko Å¡iuo klausimu reikia vadovautis aukÅ¡tesnÄ teisinÄ galiÄ turinÄiais aukÅ¡Äiau nurodytais teisÄs aktais.
IeÅ¡kovÄ su vadovu niekuomet nesitarÄ dÄl ne viso darbo laiko nustatymo. TodÄl Å¡iuo atveju reikÄtų laikytis bendrųjų darbo teisÄs principų, kad mokytojas yra priimamas dirbti Darbo kodekso nustatytai darbo laiko normai -36 darbo valandoms per savaitÄ pagal Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003-09-30 nutarimÄ Nr. 1195. Tai yra, nenustaÄius ne viso darbo laiko, darbuotojas dirba įstatymo jam garantuojamÄ darbo laiko normÄ , kuri jam garantuoja teisingÄ darbo apmokÄjimÄ už darbÄ . PraÅ¡o              priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo darbo užmokesÄio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15 - 16 340,97 Lt, 10 677, 88 Lt delspinigių, apskaiÄiuotų iki 2012-10-22, 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo priklausanÄios iÅ¡mokÄti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinÄ dienÄ , pradedant skaiÄiuoti nuo 2012-10-23 ir baigiant skaiÄiuoti ieÅ¡kovÄs naudai priteistos darbo užmokesÄio nepriemokos galutinÄ iÅ¡mokÄjimo dienÄ , bylinÄjimosi iÅ¡laidas, įskaitant iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti.IeÅ¡kovÄ A.
S. ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti.              Atsakovo atstovas Rolandas TamaÅ¡auskas su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. NurodÄ, kad dÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimo yra priimtas 2013-05-17 Darbo ginÄų komisijos sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovÄs reikalavimai atmesti. Pagal DK 299 str. 1 d. teismuose nagrinÄjami Darbo kodekso 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginÄų komisijos sprendimai, t.y. ieÅ¡kinio ir bylos dalykas yra darbo ginÄų komisijos sprendimas, dÄl kurio galiojimo teismui iÅ¡nagrinÄjus bylÄ privalo bÅ«ti priimtas sprendimas.
IeÅ¡kovÄ panaikinti 2013-05-17 Darbo ginÄų komisijos sprendimo nepraÅ¡o, todÄl laikytina, kad ieÅ¡kinyje nesuformuluotas ieÅ¡kinio reikalavimas, atitinkantis DK 299 str. 1 d. 2009-01-27 įsakymu Nr. V-7 ieÅ¡kovei buvo patvirtintas 34,60 val. pedagoginis krÅ«vis ir 26,53 darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo koeficientas. VÄlesniais darbdavio įsakymais jai pedagoginis krÅ«vis ir darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo koeficientas buvo sumažintas be jos raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo. Atsakovo 2009-09-29 įsakymas Nr. V-47, nustatÄs ieÅ¡kovÄs darbo apmokÄjimÄ jos nurodomu laikotarpiu nuo 2009-09- 29 iki 2010-03-10, nebuvo ginÄijamas ir nÄra panaikintas, t.y. galiojo darbo ieÅ¡kovÄs darbo metu, o taip pat nepanaikintas ir Å¡iuo metu.
Atsakovo 2009-09-29 įsakymas Nr. V-47, kurio panaikinti ieÅ¡kovÄ nepraÅ¡o, sukÄlÄ teisines pasekmes darbo santykio Å¡alims bei kitiems atsakovo darbuotojams. 2009-09-29 įsakymo Nr. V-47 Å¡alims sukeltos teisinÄs pasekmÄs negali bÅ«ti ignoruojamos. Atitinkamai negali bÅ«ti tenkinami ieÅ¡kovÄs reikalavimai dÄl skolos priteisimo, nepriimant dÄl 2009-09-29 įsakymo Nr. V-47 galiojimo ir teisÄtumo jokio sprendimo, nes taip bÅ«tų pažeisti atsakovo teisÄti lÅ«kesÄiai, konstituciniai teisinio tikrumo, aiÅ¡kumo principai, nes atsakovui nebÅ«tų žinomi motyvai, kodÄl jo teises nustatantis 2009-09-29 įsakymas Nr. V-47 nebegalioja ir nuo kurio konkreÄiai momento bÅ«tų pažeista atsakovo teisÄ kreiptis į teismÄ ir į tinkamÄ teismo procesÄ .
DK 296 str. numatyta, kad darbuotojas gali kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ per tris mÄnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turÄjo sužinoti, kad pažeistos jo teisÄs. 2009-09-29 įsakymui Nr. V-47 panaikinti yra suÄjÄs ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovei neginÄijus 2009-09-29 įsakymo Nr. V-47 nustatytu 3 mÄnesių terminu, atsakovas turÄjo pagrįstus lÅ«kesÄius, kad ieÅ¡kovÄ minÄto įsakymo nebeginÄys ir iÅ¡ minÄto įsakymo atsiradusius teisinius santykius pripažins.
IeÅ¡kovÄ nenurodo svarbių priežasÄių, dÄl kurių 2009-09-29 įsakymo Nr. V-47 sukeltas teisines pasekmes ji ginÄija praleidusi DK 296 str. nustatytÄ 3 mÄnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Be to, 2009-09-29 įsakymo Nr. V-47 priÄmimo metu galiojusi teisÄs norma DK 297 str. 1 d. nustatÄ, kad jei darbuotojas nesutinka su bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu, nuÅ¡alinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mÄnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisÄ kreiptis į teismÄ .
IeÅ¡kovÄ nustatytu vieno mÄnesio terminu į teismÄ nesikreipÄ. 2009-01-27 įsakymas Nr. V-7 nÄra nurodytas ieÅ¡kovÄs darbo sutartyje kaip lokalinis aktas. DK 99 str. 4 d. numatyta, kad sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasiraÅ¡ytinai supažindinti priimamÄ dirbti asmenį su jo bÅ«simo darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklÄmis, kitais darbovietÄje galiojanÄiais aktais, reglamentuojanÄiais jo darbÄ . Ä®statymas nenumato, kad lokalinius teisÄs aktus nustatomos bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos arba kad keiÄiant lokalinius teisÄs aktus bÅ«tina gauti darbuotojo sutikimÄ .
TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, nurodÄs, kad abiem darbo sutarties Å¡alims - darbdaviui ir darbuotojui - yra privalomos sÄ lygos, įtrauktos į darbo sutartį, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonÄs vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktÄ , abi sutarties Å¡alys susitarÄ tokio akto nuostatas laikyti sutarties sÄ lygomis  Atsakovas laiko, kad ieÅ¡kovei darbo užmokestis mokamas priklausomai nuo atlikto darbo, taÄiau ne mažesnis, nei nustatyta Å vietimo ir mokslo ministro 2009-12-14 įsakymu Nr. ISAK-2711 Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo tvarkos apmokÄjimo apraÅ¡o 23.2, 24, 27.3 punktuose.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje nurodyta, kad civilinÄje byloje 3K-3-10/2011 pateikti teisiniai iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad vienam pedagogo darbo etatui prilyginama aÅ¡tuoniolikos pedagoginio darbo valandų, už kurias mokytojui skaiÄiuojamas darbo užmokestis, per savaitÄ norma. Å i taisyklÄ aktuali, kadangi darbo sutarties su ieÅ¡kove sÄ lygos nebuvo detalizuotos, ieÅ¡kovÄ priimta į darbÄ atsakovo įsakymu į mokytojos etatÄ . Darbo laiko norma yra įstatyme nustatyta leistina laiko norma, kuriÄ darbuotojas privalo iÅ¡dirbti jam pavestÄ darbÄ per tam tikrÄ laikotarpį.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nustatyta bendra keturiasdeÅ¡imties valandų per savaitÄ darbo laiko norma (DK 44 straipsnio 1 dalis). Darbuotojams, kurių darbo pobÅ«dis susijÄs su didesne protine, emocine įtampa, nustatomas sutrumpintas darbo laikas; darbo laiko sutrumpinimo tvarkÄ nustato VyriausybÄ (DK 145. straipsnis). VyriausybÄs 2003-09-30 nutarime Nr. 1195 âDÄl darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis yra susijÄs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokÄjimo sÄ lygų patvirtinimo" reglamentuojamas darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis susijÄs su didesne protine, emocine įtampa, darbo sutrumpinimas, nustatant sutrumpinto darbo laiko savaitÄ tam tikrų kategorijų darbuotojams (tarp jų ir dirbantiems pedagogais).
NagrinÄjamo ginÄo atveju aktualiame nurodytu nutarimu patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 2.1 punkte nustatyta, kad mokytojams, dirbantiems, be kita ko, ir neformaliojo Å¡vietimo mokyklose, nustatoma ne ilgesnÄ kaip trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių valandų darbo savaitÄ, iÅ¡skyrus Å¡vietimo ir mokslo ministro nustatytus iÅ¡imties atvejus, kai gali bÅ«ti virÅ¡ijama Å¡i trukmÄ. TrisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių valandų darbo savaitÄs trukmÄ yra maksimaliai leistina darbo laiko norma, kuri paprastai negali bÅ«ti virÅ¡ijama, dirbant pedagoginį darbÄ .
Tai reiÅ¡kia, kad vienam mokytojo, pedagoginio profilio darbuotojo, etatui gali bÅ«ti nustatyta ne ilgesnÄ kaip trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių pedagoginio darbo valandų (kontaktinio ir papildomo laiko) per savaitÄ norma, nebent egzistuoja specialių iÅ¡imÄių, kai Å¡i trukmÄ gali bÅ«ti virÅ¡ijama. Å vietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjÅ«Äio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2300 patvirtinto Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokÄjimo tvarkos apraÅ¡o 24 punkte, taip pat šį įsakymÄ panaikinusiu Å¡vietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. ISAK-3545 patvirtinto Å vietimo Ä®staigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokÄjimo tvarkos apraÅ¡o 24 punkte nurodyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomos už aÅ¡tuoniolika pedagoginio darbo valandų per savaite. Pagal Å¡ių teisÄs aktų 3 punktÄ pedagoginio darbo valandomis vadinamos kontaktinÄs valandos ir pertraukos tarp pamokų kartu bei papildomos valandos. Taigi standartinis (įprastas) vienam mokytojo etatui nustatytinų pedagoginio darbo (kontaktinio ir papildomo laiko) valandų per savaitÄ skaiÄius yra aÅ¡tuoniolika savaitinių tokio darbo valandų.
Å is darbo krÅ«vis sudaro etatÄ . Didesnis arba mažesnis darbo krÅ«vis (pridedant ar atimant tiek kontaktinių, tiek papildomų valandų, laikantis pirmiau aptartos maksimaliai leistinos trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių valandų darbo laiko normos, nustatomas, priklausomai nuo moksleivių skaiÄiaus, įstaigai skirtų lÄšų, jos veiklai taikytinų teisÄs aktų, ugdymo programų ir kt. objektyvių aplinkybių. TodÄl vienam pedagogo darbo etatui prilyginama aÅ¡tuoniolikos pedagoginio darbo valandų, už kurias mokytojui skaiÄiuojamas darbo užmokestis, per savaitÄ norma.
Atsakovas darbo užmokestį ieÅ¡kovei mokÄjo nepažeisdamas Å vietimo ir mokslo ministro priimtų, pedagogų darbo apmokÄjimÄ nustatanÄių norminių teisÄs aktų. Pedagogų darbo krÅ«vio nustatymas pagal Å vietimo ir mokslo ministro patvirtintus Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokÄjimo tvarkos apraÅ¡us, nelaikomas darbo sutartimi sulygtų sÄ lygų pakeitimu. Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarÄiai.
Darbo sutartis yra jos Å¡alių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisÄs ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). DK 95 str. 1 d. iÅ¡vardytos darbo sutarties sÄ lygos vadinamos bÅ«tinosiomis, nes, Å¡alims dÄl jų nesusitarus, laikoma, jog nesudaryta darbo sutarties. Å ioje DK straipsnio normoje nurodytos bendrosios, kiekvienai darbo sutarÄiai bÅ«tinos, sÄ lygos; pagal Å¡io straipsnio 3 dalį Å¡alys sulygsta dÄl darbo apmokÄjimo sÄ lygų (darbo užmokesÄio sistemos, darbo užmokesÄio dydžio, mokÄjimo tvarkos ir kt).
Tam tikrų kategorijų darbuotojams, atsižvelgiant į jų teisinį statusÄ , darbo pobÅ«dį, darbo apmokÄjimo sÄ lygas nustato specialieji teisÄs aktai, taip ribojant darbo sutarties Å¡alių dispozityviÅ¡kumÄ . Abiem darbo sutarties Å¡alims - darbdaviui ir darbuotojui - yra privalomos sÄ lygos, įtrauktos į darbo sutartį. Å iuo konkreÄiu atveju Å¡alys susitarÄ, kad darbdavys ieÅ¡kovei mokÄs darbo užmokestį pagal tarifikacijÄ . DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas.
Å io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji norma dÄl darbo apmokÄjimo. Pagal DK 10 straipsnio 1 dalį, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant DK 120 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į DK 95 ir 120 straipsnių, reglamentuojanÄių darbo sutarties sÄ lygas ir jų keitimÄ , sÄ sajas, laikytina, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokÄjimo sÄ lygų pakeitimÄ . Å alims sutarus dÄl darbo užmokesÄio pagal tarifikacijÄ , konkretus darbo užmokestis bei darbo valandų skaiÄius darbo sutartyje nebuvo nurodytas ir nebuvo detalizuotas.
             IeÅ¡kovÄ savo reikalavimÄ taip pat grindžia ta aplinkybe, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-08-18 priÄmÄ galutinį ir neskundžiamÄ sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A492-2719/2011. Atsakovas nesutinka, kad Å¡is procesinis sprendimas turi prejudicinÄ galiÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pateikÄs teisinius iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad teisinÄ praktika formuojama tik per kasacine tvarka priimtas precedentines nutartis. PirmesnÄje civilinÄje ar administracinÄje byloje nustatytos aplinkybÄs prejudiciniais faktais pripažintinos tik tada, kai jos toje byloje buvo įrodinÄjimo dalykas ar jo dalis.
IeÅ¡kovÄs nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinÄtoje byloje darbo sutarties pakeitimas ar darbo užmokesÄio dydis nebuvo nagrinÄjimo dalyku. Pagal CPK 36 str. 2 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 2 d., kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinÄdamas administracinÄ bylÄ , pripažino, kad minÄtoje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai - ValstybinÄs darbo inspekcijos teisÄs duoti privalomus nurodymus darbdaviui aspektu, todÄl nenagrinÄjo darbo ginÄo, netaikÄ darbo teisių gynimo bÅ«dų (DK 36 str. 2 d.) ir nenustatÄ su tuo susijusių prejudicinių faktų.
Be to, Darbo kodekso 36 str. 5 d. numatyta, kad darbo teisÄs administracine tvarka ginamos darbo įstatymų specialiai nustatytais atvejais. Å iuo atveju darbo įstatymai nenumato, kad ieÅ¡kovÄs vertinimu, jos darbo teisÄs ir jų galimas pažeidimas galÄtų bÅ«ti ginamos administracine tvarka sprendžiant ginÄÄ dÄl darbo sutarties sÄ lygų. ValstybinÄ darbo inspekcija nenurodÄ atsakovui iÅ¡mokÄti ieÅ¡kovei kokias nors pinigų sumas, o taip pat nenurodÄ panaikinti ar pakeisti atsakovo 2009-09-29 įsakymÄ Nr. V-47.
ValstybinÄs darbo inspekcijos Å iaulių skyrius pateikÄ SavivaldybÄs biudžetinei įstaigai Å iaulių 1-oji muzikos mokykla, reikalavimÄ , kuriuo konstatavo, kad darbdavys darbuotojai A. S. darbo krÅ«vį ir darbo užmokestį sumažino be darbuotojo sutikimo, darbdaviui Å iaulių 1-ajai muzikos mokyklai nurodyta šį pažeidimÄ paÅ¡alinti. 2010-03-10 ieÅ¡kovÄ sutiko dirbti mažesniu krÅ«viu, todÄl iÅ¡ esmÄs VDI reikalavimo pagrindu buvusios aplinkybÄs iÅ¡nyko sutapus abiejų ginÄo Å¡alių valiai.
Be to, esant prieÅ¡taravimų tarp Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų identiÅ¡kais klausimais, pagal KonstitucijÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi konstitucinių įgaliojimų nagrinÄti administracines bylas priimdamas galutinius ir neskundžiamus sprendimus, tuo faktiÅ¡kai vykdydamas kasacinio teismo funkcijas, o taip pat neturi konstitucinių įgaliojimų teikti teismams privalomus teisinius iÅ¡aiÅ¡kinimus, o Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Konstitucijos nustatyta kompetencija dÄl ginÄų, kylanÄių iÅ¡ administracinių teisinių santykių, negali bÅ«ti apribota.             Atsako atstovas V.
A. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.              IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ 1977-08-26 įsakymu buvo priimta dirbti Å iaulių muzikos mokykloje, muzikos mokytojos pareigose. Mokyklos direktorius 2009-01-27 įsakymu Nr. V-7(1.3) nustatÄ jai 34,60 val. pedagoginį darbo krÅ«vį ir 26,53 darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo koeficientÄ . 2009-06-15 raÅ¡tu Nr. IS-174(2.5) atsakovas įspÄjo ieÅ¡kovÄ, kad dÄl biudžeto asignavimų sumažinimo nuo 2009-09-01 gali keistis mokytojų darbo krÅ«viai. 2009-09-29 įsakymu Nr. V-47(1.3) pagal patvirtintÄ 2009-2010 mokslo metų pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikacijÄ buvo patvirtintas ieÅ¡kovÄs darbo krÅ«vis 23,5 val., darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo koeficientas â 18. 2009-12-14 įsakymu Nr. P-85 nuo 2009-12-17 ieÅ¡kovÄs darbo krÅ«vis buvo sumažintas 1 kontaktine pedagogine valanda.
IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti darbo užmokesÄio nepriemokas už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15, nes šį laikotarpį jai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nesant jos sutikimo dÄl darbo sÄ lygų pakeitimo.              IeÅ¡kovÄ Ä¯ teismÄ su analogiÅ¡kais reikalavimais kreipÄsi 2012-06-06, taÄiau, iÅ¡nagrinÄjus bylÄ apeliacine tvarka (civilinÄ byla Nr. 2-4374-79/2012), ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinÄtas, kadangi ieÅ¡kovÄ nepasinaudojo ikiteismine ginÄo nagrinÄjimo tvarka ir nesikreipÄ Ä¯ darbo ginÄų komisijÄ dÄl individualaus ginÄo iÅ¡sprendimo, vadovaujantis LR DK 289str.             IeÅ¡kovÄ 2013m. balandžio 23d. kreipÄsi į Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus Darbo ginÄų komisijÄ .
IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä konstatuoti, jog jos darbo sutarties sÄ lygos yra pakeistos neteisÄtai, priteisti darbo užmokesÄio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15, delspinigius. 2013-05-17 Darbo ginÄų komisijos sprendimu ieÅ¡kovÄs reikalavimai buvo atmesti, nes ieÅ¡kovÄ praleido DK 296str. nustatytÄ 3 mÄnesių terminÄ kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ .               IeÅ¡kovÄ, nesutikdama su minÄtu sprendimu, kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokesÄio nepriemokas už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15, delspinigius, kitų reikalavimų teismui nereiÅ¡kia.
Atsakovas yra pareiÅ¡kÄs praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes mano, kad ieÅ¡kovÄ savo reikalavimus teismui pateikÄ praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .              IeÅ¡kinio senaties terminas â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis, DK 27 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina asmenį, kurio teisÄs pažeistos, imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti tas teises.
IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis â užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir apibrÄžtumÄ . IeÅ¡kinio senaties taikymas yra susijÄs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojÄs Darbo kodeksas nustato tik atitinkamus ieÅ¡kinio senaties terminus, atskirais atvejais â ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentÄ . Å ie darbo teisÄs aktai nereglamentuoja ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo, jų eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių, todÄl tiems su ieÅ¡kinio senatimi susijusiems klausimams, kurie nereglamentuojami aptariamuose norminiuose teisÄs aktuose, sprÄsti turi bÅ«ti taikomos Civilinio kodekso normos.
GinÄo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas, jeigu ieÅ¡kinio senatis ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam reikalavimui taikoma, turi nustatyti reikÅ¡mingas jos taikymui aplinkybes, tarp jų: kokios trukmÄs ieÅ¡kinio senaties terminas tam reikalavimui nustatytas įstatyme, kada prasidÄjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga, ar ji nebuvo sustabdyta, pratÄsta arba nutraukta, ar, ieÅ¡kinio senaties terminui esant praleistam, nÄra pagrindo jį atnaujinti, nes Å¡ių aplinkybių nenustaÄius. Kai ginÄo Å¡alis reikalauja ieÅ¡kinio senatį taikyti keliems ieÅ¡kovo pareikÅ¡tiems reikalavimams, teismas minÄtas reikÅ¡mingas ieÅ¡kinio senaties taikymui aplinkybes turi nustatyti dÄl kiekvieno reikalavimo, kuriam praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį.             DK 296 straipsnyje yra nustatytas trijų mÄnesių terminas, per kurį darbuotojas gali kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ , jei mano, kad buvo pažeistos darbuotojo teisÄs ir įstatymų saugomi interesai.
Savo pobÅ«džiu Å¡is terminas yra panaÅ¡us į ieÅ¡kinio senaties terminus, taÄiau Å¡is siejamas tik su teismine pažeistų darbo teisÄs subjektų gynyba, o DK 296 straipsnyje yra įtvirtintas procedÅ«rinis terminas, skirtas kitiems darbo teisių gynimo bÅ«dams. DK 296 straipsnio norma yra specialioji DK 27 straipsnio, įtvirtinanÄio bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ DK reglamentuojamiems santykiams, teisÄs norma. Jei darbuotojas nesikreipÄ Ä¯ darbo ginÄų komisijÄ iÅ¡sprÄsti darbo ginÄÄ per tris mÄnesius, teismas, sprÄsdamas darbuotojo reikalavimus, DK 296 straipsnyje nustatytÄ terminÄ taiko pagal ieÅ¡kinio senaties taisykles, nustatytas CK 1.126, 1.128â1.131 straipsniuose (DK 10, 27 straipsniai, CK 1.1 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis Nr. 3k-3-393/2009).
IÅ¡ darbo ginÄų komisijos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovÄ apie tai, jog jai bus sumažintas darbo krÅ«vis, o tuo paÄiu ir darbo užmokestis, sužinojo 2009-10-05, susipažindama su atsakovo 2009m. rugsÄjo 29d. įsakymu Nr. V-49, taip pat 2009-12-16 dienÄ susipažindama su 2009m. gruodžio 14d. įsakymu Nr. P-85. TodÄl ieÅ¡kovÄ per 3 mÄnesius nuo 2009-10-05 ir 2009-12-16 privalÄjo kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ dÄl nepriemokų priteisimo. IeÅ¡kovei to nepadarius ir 2013-04-23 pateikus praÅ¡ymÄ darbo ginÄų nagrinÄjimo komisijai, komisija jos reikalavimus atmetÄ todÄl, kad ji praleido terminÄ kreiptis į privalomÄ darbo ginÄų nagrinÄjimo organÄ .
Kaip jau buvo minÄta, ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ reikalavimus tik dÄl darbo užmokesÄio nepriemokų priteisimo. TaÄiau iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo matyti, kad ieÅ¡kovÄ ne tik praÅ¡o priteisti darbo užmokesÄio nepriemokas, bet ir nesutinka su jos darbo sÄ lygų pakeitimu - darbo krÅ«vio sumažinimu, kuris yra tiesiogiai susijÄs su reikalavimu priteisti nepriemokas. Kaip jau buvo minÄta, ieÅ¡kovÄ Ä¯statymo nustatytu terminu nesikreipÄ Ä¯ darbo ginÄų komisijÄ , o jai tai padarius pavÄluotai, darbo ginÄų komisija nustatÄ, jog ji praleido terminÄ kreiptis.
Jei ieÅ¡kovÄ laikÄ, kad neprivalÄjo kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ , kad tinkamai gynÄ savo teises kreipdamasi tiesiogiai į teismÄ , ji privalÄjo pagal LR DK 297str. kreiptis į teismÄ per vienÄ mÄnesį dÄl bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų pakeitimo, taÄiau ir šį terminÄ ieÅ¡kovÄ yra praleidusi. IeÅ¡kovÄ motyvuoja tuo, kad Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi nustatÄ, kad atsakovas darbo sutarties sÄ lygas neteisÄtai jai pakeitÄ be jos sutikimo ir laiko, kad įsakymų teisÄtumas tokiu bÅ«du jau yra įvertintas.
TaÄiau minÄta nutartimi įsakymai, kuriais buvo pakeistas ieÅ¡kovÄs darbo krÅ«vis, Å¡iuo metu yra galiojantys. DÄl minÄta nutartimi konstatuotų aplinkybių prejudicinÄs galios teismas privalÄtų pasisakyti, jei ginÄas bÅ«tų nagrinÄjamas iÅ¡ esmÄs.              CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytos ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes: ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti.              IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä teismo atnaujinti jai ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodÄ, kad savo teisÄs gynÄ kreipdamasi į ValstybinÄ darbo inspekcijÄ , kuri buvo priÄmusi nurodymÄ atsakovui paÅ¡alinti trÅ«kumus, laukÄ, kol baigsis bylinÄjimosi procesas tarp atsakovo ir ValstybinÄs darbo inspekcijos.
Teismas, sprÄsdamas svarbių priežasÄių buvimo ar nebuvimo klausimÄ , vadovaujasi bendrais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį, ginÄo esmÄ, Å¡alies elgesį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. TaÄiau vien kreipimasis į kitas institucijas dÄl aplinkybių ar sÄ lygų, susijusių su darbo ginÄais, iÅ¡aiÅ¡kinimo nÄra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .
Toks kreipimasis gali bÅ«ti reikÅ¡mingas, jeigu jis, vertinant su kitais faktais, patvirtina darbuotojo siekimÄ iÅ¡sprÄsti darbo ginÄÄ taikiu, ne teisminiu bÅ«du, ir, kad pagrindas tikÄtis tokio rezultato galÄjo bÅ«ti ginÄo Å¡alių elgesys. TaÄiau iÅ¡ bylos nagrinÄjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovÄ, pateikus skundÄ valstybinei darbo inspekcijai, o Å¡iai institucijai davus atsakovui privalomus nurodymus, atsakovas inicijavo bylÄ administraciniame teisme. Å ios aplinkybÄs rodo, kad atsakovo pozicija dÄl darbo krÅ«vio pakeitimo ieÅ¡kovei buvo kategoriÅ¡ka jau nuo tada, kai ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į ValstybinÄ darbo inspekcija.
TodÄl nÄra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovÄ galÄjo tikÄtis baigti ginÄÄ su darbdaviui gera valia. IeÅ¡kinio senaties termino darbo teisiniuose santykiuose maksimalumas reiÅ¡kia, kad, praleidus šį terminÄ , jis gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, nes darbo teisiniai santykiai yra nuolat kintantys bei susijÄ su kitais dirbanÄiais asmenimis, todÄl Å¡ių santykių stabilumo užtikrinimui turi bÅ«ti teikiamas prioritetas. Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustaÄius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima sprÄsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai sprÄsdamas šį klausimÄ teismas turi diskrecijÄ pripažinti arba nepripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu asmuo, žinodamas ar turÄdamas žinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ , per visÄ senaties terminÄ Ä¯ jį nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikÄtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisÄs, arba nemano, kad jo teisÄ yra pažeista. Vien kreipimasis į kompetentingas institucijas dÄl aplinkybių ar sÄ lygų, susijusių su darbo ginÄais iÅ¡aiÅ¡kinimo nÄra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ (2004 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-258/2004).
Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos nuostatų 5p. numato, kad pagrindiniai ValstybinÄs darbo inspekcijos uždaviniai pagal priskirtÄ kompetencijÄ â vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų pažeidimų prevencijÄ ir kontrolÄ Ä¯monÄse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinÄse struktÅ«rose (toliau â įmonÄse), nepaisant jų nuosavybÄs formos, rūšies, veiklos pobÅ«džio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau - darbdaviai).
Å i institucija nepriskirta darbo ginÄų tarp darbdavio ir darbuotojo nagrinÄjimo funkcija. IeÅ¡kovÄ, jau kreipdamasi į ValstybinÄ darbo inspekcijÄ , suvokÄ savo teisių pažeidimus, todÄl nepagrįstai delsÄ kreiptis į darbo ginÄų nagrinÄjimo komisijÄ ar teismÄ . Kreipimasis į VDI ieÅ¡kinio senaties termino darbo teisiniuose santykiuose nesustabdo ir nepratÄsia, nes kreipimasis į Å¡iÄ institucijÄ yra subsidiari (papildoma) darbuotojo pažeistų teisių gynimo priemonÄ. Be to, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ Ä¯ teismÄ kreipÄsi tik po beveik po 3 metų, kai sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ .              CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytos ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes - ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti, todÄl, atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys atmestinas.
             Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-270str., teismasn u s p r e n d Ä:IeÅ¡kovÄs A. S. ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių I muzikos mokyklai dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos priteisimo atmesti. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .    TeisÄja                                                                                             Lina MuchtarovienÄ