Legislator Case Law & Legislation
0bf17fff-2210-4f0e-99c8-dbc5f3dc5057 AI generated

0bf17fff-2210-4f0e-99c8-dbc5f3dc5057 · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number 0bf17fff-2210-4f0e-99c8-dbc5f3dc5057
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

S.jos atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,atsakovo atstovams V. A., advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių I muzikos mokyklai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:IeÅ¡kovės atstovas advokatas Andrius Chudenkovas paaiÅ¡kino, kad 2013-05-17 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus darbo ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi A.

Legislator headnote

AI generated

0bf17fff-2210-4f0e-99c8-dbc5f3dc5057 · Å iaulių apylinkės teismas: Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Darbo teisių gynybos bÅ«dus nustatantis 36 str., greta teismo ir kitų darbo ginčus nagrinėjančių organų, teisę ginti darbo teises nustato ir profesinėms sÄ jungoms bei valstybinę kontrolę vykdančioms ir administracinę atsakomybę galinčioms taikyti institucijoms. Nepradedama darbo ginčo ieÅ¡kovė tikėjosi, jog taip darbovietėje nekils konfliktas, o nesutarimÄ pavyks iÅ¡spręsti, kai darbo inspektorius konstatuos ir nurodys iÅ¡taisyti vadovo klaidas.

Keywords

AI generated
work subject to authorization work education measure suitable employment finding on capacity to work limited work availability access to a profession
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr2 -Civilinė byla Nr. 2-5516-569 /2013 m.                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03455-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 116.4. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 10d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant ieškovei A.

S.jos atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,atsakovo atstovams V. A., advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių I muzikos mokyklai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:IeÅ¡kovės atstovas advokatas Andrius Chudenkovas paaiÅ¡kino, kad 2013-05-17 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus darbo ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi A.

S. praÅ¡ymÄ atsakovui Å iaulių 1-ajai muzikos mokyklai dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir delspinigių priteisimo, priėmė sprendimÄ Nr. DGKS - 1599 darbo byloje APS - 110-6882/2013. Buvo nuspręsta atmesti jos praÅ¡ymÄ atsakovui Å iaulių 1-ajai muzikos mokyklai dėl ,,konstatavimo, kad darbo sutarties sÄ lygos buvo pakeistos neteisėtai, darbo užmokesčio nepriemokos bei delspinigių priteisimo atmesti, ieÅ¡kovei praleidus DK 296 str. nustatytÄ trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminÄ ".

Vadovaujantis DK 296 str., jeigu ginčo Å¡alys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Su Darbo ginčų komisijos sprendimu ieÅ¡kovė nesutinka. 1977-08-26 įsakymu ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti Å iaulių muzikos mokykloje, muzikos mokytojos pareigose. Mokyklos direktorius              2009-01-27 įsakymu Nr. V-7(1.3) nustatė jai 34,60 val. pedagoginį darbo krÅ«vį ir 26,53 darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientÄ ; 2009-06-15 raÅ¡tu Nr. IS-174(2.5) įspėjo ieÅ¡kovę, kad dėl biudžeto asignavimų sumažinimo nuo 2009-09-01 gali keistis mokytojų darbo krÅ«viai; 2009-09-29 įsakymu Nr. V-47(1.3) pagal patvirtintÄ 2009-2010 mokslo metų pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikacijÄ buvo patvirtintas ieÅ¡kovės darbo krÅ«vis 23,5 val., darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas – 18; 2009-11-03 raÅ¡tu Nr. 71-303 bei 2009-11-30 raÅ¡tu Nr. P-84 ieÅ¡kovė buvo įspėta, kad nuo 2009-12-03 bus sumažintas pedagoginis krÅ«vis 1 savaitine kontaktine pedagoginevalanda; 2009-11-17 raÅ¡tu Nr. IS-308 ieÅ¡kovė buvo įspėta, kad nuo 2009-12-17 bus sumažintas darbo krÅ«vis 1 savaitine kontaktine pedagogine valanda ir sumažės darbo užmokestis, nurodyta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis ieÅ¡kovė bus atleista iÅ¡ mokytojos pareigų; 2009-12-14 įsakymu Nr. P-85 nuo 2009-12-17 buvo 1 kontaktine pedagogine valanda sumažintas mano darbo krÅ«vis.LR Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyrius konstatavo, jog ieÅ¡kovės darbo krÅ«vis nuo 34,60 val. (darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas 26,53) iki 23,50 val. (darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas 18) buvo sumažintas be jos raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, pažeidžiant Darbo kodekso 120 str. nuostatas.

Valstybinės darbo inspekcijos tikrinimas ir iÅ¡vada buvo pateikta 2010-03-02, tačiau ir toliau atsakovas neiÅ¡taisė konstatuotų darbo teisių pažeidimų, kurie tęsėsi iki pat 2010-09-15, kuomet atsakovas jau su ieÅ¡kovės sutikimu nustatė jos darbo krÅ«vį. Direktorius nesivadovavo DK 120 str. 3 d., numatančia, kad darbo apmokėjimo sÄ lygas be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas.

Keičiant darbo apmokėjimo sÄ lygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negalima. Taip pat atsakovas pažeidė DK 203 str., numatantį, jog kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sÄ lygos (DK 120 str. 3 d.), darbdavys turi raÅ¡tu praneÅ¡ti darbuotojams ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki jų įsigaliojimo. Dėl Å¡io pažeidimo ieÅ¡kovė 2009-12-01 kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyrių. Atlikęs patikrinimÄ inspektorius priėmė sprendimÄ (2010-03-02 Nr. (4) SD - 4165 Dėl Å iaulių 1 - osios muzikos mokyklos patikrinimo), kuriame nurodė ieÅ¡kovės 2009-12-01 VDI Å iaulių skyriuje gautÄ praÅ¡ymÄ tenkinti ta dalimi, kuri susijusi su Å iaulių 1-oje muzikos mokykloje nustatytais darbo įstatymų pažeidimais bei pažeistų ieÅ¡kovės teisių, sumažinant darbo krÅ«vį ir darbo užmokestį be jos raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo.

Å iaulių 1-osios muzikos mokyklos direktoriui 2010-03-01 suraÅ¡ytas Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas -iki 2010-03-31 paÅ¡alinti pažeidimus. Å io sprendimo vadovas nevykdė ir neiÅ¡taisė konstatuotų ieÅ¡kovės darbo teisių pažeidimų, kurie tęsėsi iki pat 2010-09-15, kai ieÅ¡kovė davė sutikimÄ dėl darbo krÅ«vio sumažinimo. Vadovas VDI Å iaulių skyriaus sprendimÄ skundė Valstybinei darbo inspekcijai, vėliau Å iaulių apygardos administraciniam teismui. Ginčas tęsėsi ir Lietuvos Vyriausiame Administraciniame teisme. 2011-08-18 LVAT tenkino atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinius skundus, panaikino Å iaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ ir pareiÅ¡kėjo Å iaulių 1-osios muzikos mokyklos skundÄ dėl Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus sprendimo atmetė.

Å iame sprendime nurodyta, kad Darbo kodekso 120 str. 3 d. nustato, jog darbo apmokėjimo sÄ lygas be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonės ar darbuotojų kategorijos apmokėjimas, keičiant darbo apmokėjimo sÄ lygas sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negalima. Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, turėjo bÅ«ti sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. klausimas.

Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybės, kad įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį būtų keičiamas tam tikros darbuotojų kategorijos apmokėjimas. DK 120 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi ir teisės normos nenumato galimybės darbdaviui elgtis kitaip. Teisminis ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos konstatuotų ieškovės darbo teisių pažeidimų vyko tęstinį laikotarpį, per kurį atsakovas neištaisė jos darbo teisių pažeidimų, todėl laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15 jai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, negu priklauso.

Å iuo atveju atskaitos taÅ¡kas apskaičiuojant ieÅ¡kovei priklausančiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ yra 2009-01-27 įsakymu Nr. V-7 (1.3) patvirtintas 34,60 pedagoginio darbo valandų darbo krÅ«vis ir 26,53 darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas. Aptariamu laikotarpiu ieÅ¡kovė tik 2010-03-10 sutiko, kad jos darbo krÅ«vis bÅ«tų sumažintas 2 kontaktinėmis valandomis. Å iuo sutikimu ieÅ¡kovė neiÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimo dėl darbdavio savavaliÅ¡kai ir neteisėtai jau anksčiau nustatyto mažesnio jos darbo krÅ«vio.

Darbo ginÄÄ nagrinėjusi darbo ginčų komisija 2013-05-17 sprendimu nutarė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmesti dėl to, kad buvo praleistas DK 296 str. nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminas. Atsakovas 2009-09-29 priėmė įsakymÄ , kuris drastiÅ¡kai sumažino ieÅ¡kovės darbo krÅ«vį ir atlygio koeficientÄ , paskui darbo krÅ«vis dar buvo mažinamas. Pažeidimams tęsiantis, o vadovui faktiÅ¡kai iÅ¡mokant mažesnį nei priklauso darbo užmokestį, ji kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ , siekdama apginti savo pažeistas teises.

Palankus Å¡ios institucijos sprendimas bei vykę teismai dėl VDI sprendimo jai pagrįstai leido manyti, jog elgėsi protingai ir apdariai, siekdama atkurti pažeistus interesus, kad vadovas paklus teisėtiems valstybės institucijų reikalavimams, kurių vykdymo privalomumÄ nustato eilė teisės aktų. Pagal DK 32 str. kaip darbdaviai laikosi Å¡io Kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, pagal įstatymų nustatytÄ kompetencijÄ kontroliuoja ir jų pažeidimų prevencijÄ vykdo Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos.

Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Darbo teisių gynybos bÅ«dus nustatantis 36 str., greta teismo ir kitų darbo ginčus nagrinėjančių organų, teisę ginti darbo teises nustato ir profesinėms sÄ jungoms bei valstybinę kontrolę vykdančioms ir administracinę atsakomybę galinčioms taikyti institucijoms. Nepradedama darbo ginčo ieÅ¡kovė tikėjosi, jog taip darbovietėje nekils konfliktas, o nesutarimÄ pavyks iÅ¡spręsti, kai darbo inspektorius konstatuos ir nurodys iÅ¡taisyti vadovo klaidas.

IeÅ¡kovė mano, kad LVAT nutartimi byloje, kur ieÅ¡kovas buvo Å iaulių 1-oji muzikos mokykla, o atsakovas Valstybinė darbo inspekcija bei Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyrius, ieÅ¡kovė dalyvavo kaip tretysis suinteresuotas asmuo, nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai ir jų įrodinėti daugiau ieÅ¡kovei nebereikia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginÄÄ nagrinėti baigė tik 2011-08-18. Tuo metu pas atsakovÄ ji nedirbo, todėl neturėjo faktinių galimybių kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . 2011-05-04 vadovas neteisėtai nutraukė su ieÅ¡kove darbo sutartį.

Tai pripažinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-11 ieÅ¡kovę grÄ Å¾ino į darbÄ . Å iuo metu darbo santykiai pas atsakovÄ tęsiasi. Darbo kodekso 2011-05-26 redakcijos (Nr. XI-1419 2011-05-26 Žin., 2011, Nr. 72-3470), galiojusios nuo 2011-07-11, 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas numatė, jog nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrÅ«kę. 2012-06-05 ji kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos bei delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovo Å iaulių 1-osios muzikos mokyklos. 2012-12-05 sprendimu teismas ieÅ¡kinį atmetė.

Å iaulių apygardos teismas 2013-04-09 nutartimi Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimÄ panaikino, o jos pareiÅ¡kimÄ paliko nenagrinėtÄ , jai iÅ¡aiÅ¡kindamas jos teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Vadovaudamasi Å¡ia nutartimi, ieÅ¡kovė kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ . Tęstinio jos teisių pažeidimo pabaiga laikytinas 2010-09-15 įsakymas, kai teisėtai ir laikantis teisės aktų reikalavimų man buvo nustatytas darbo krÅ«vis. Ä® teismÄ , praÅ¡ydama priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15, ieÅ¡kovė kreipėsi 2012-06-05.

Todėl laiko, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi trejų metų termino kreiptis į teismÄ dėl pažeistų darbo teisių gynimo.             Vadovas aptariamu tęstiniu laikotarpiu be ieÅ¡kovės sutikimo keitė darbo sutarties sÄ lygas ir mažino jos darbo užmokestį. Tokie direktoriaus veiksmai pažeidė DK 120 str. bei DK 203 str. ir Å¡is pažeidimas ne kartÄ buvo konstatuotas tiek Valstybinės darbo inspekcijos, tiek teismų sprendimais. IeÅ¡kovę 1977-08-26 Å iaulių miesto liaudies Å¡vietimo skyriaus įsakymu Nr.20 priimant į Å iaulių muzikos mokyklos vaikų muzikos mokytojos pareigas, nebuvo nustatytas ieÅ¡kovės darbo valandų krÅ«vis.

Nors su ja darbo sutartis niekuomet nebuvo sudaryta, tačiau tai niekaip negali apriboti jos teisės į tinkamÄ darbo sutarties sÄ lygų nustatymÄ . Pagal DK 99 str. 3 d., už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys. Tai, jog darbo sutartis nebuvo sudaryta, neleidžia vadovui vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti sprendimų dėl darbuotojo darbo sÄ lygų. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymu dėl Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo (2009-12-14 įsakymu patvirtinta redakcija).

Paminėtina, kad Å¡is įsakymas yra netekęs galios (o pati Darbo ginčų šį teisės aktÄ taikė nepaisydama to fakto, kad darbdavys pirmÄ kartÄ be sutikimo ieÅ¡kovės darbo sÄ lygas pakeitė dar beveik prieÅ¡ tris mėnesius iki Å¡io akto įsigaliojimo), o dabar galiojantis Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as yra nustatytas Å vietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1315. Nepaisant to, nei aktuali redakcija, nei 2009-12-14 galiojusi redakcija „pedagoginio darbo valandų normos" mokytojui nenustato.

Darbo laiko norma yra įstatymo nustatyta leistina laiko norma, kuriÄ reikia iÅ¡dirbti per tam tikrÄ laikotarpį. Å iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustato darbuotojų darbo laiko normÄ , kuriÄ reikia iÅ¡dirbti per savaitę, tai yra 40 valandų per savaitę (DK 144 str. 1 d.). DK 145 str. 2 d. nustato, kad darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkÄ nustato Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos (aktuali redakcija nuo 2009-06-24) 2.1 p., „ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė nustatoma mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukÅ¡tesniosiose, neformaliojo Å¡vietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose".

Tuo pačiu nutarimu patvirtintų Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sÄ lygų (aktuali redakcija nuo 2009-06-24) 1 p., „darbuotojams, nurodytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnyje už sutrumpintÄ darbo laikÄ mokama kaip už visÄ darbo laikÄ ". Todėl laikytina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas kartu su jį detalizuojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-30 nutarimu Nr. 1195, mokytojams nustato 36 valandų darbo laiko normÄ . Todėl, jeigu mokytojo darbo sutartyje nėra įtvirtinta, jog jis dirba ne visÄ darbo laikÄ , laikytina, jog mokytojo darbo laiko norma yra 36 valandos per savaitę.

Tačiau darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 3p. yra nustatyta, kad konkrečiÄ darbo savaitės sandarÄ ir jos trukmę darbuotojams, nurodytiems Å¡ios Tvarkos 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.6, 2.7 punktuose, nustato Å¡vietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Å vietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtino Mokytojų, auklėtojų, papildomojo ugdymo pedagogų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sÄ lygas, kurių 12 p. buvo nurodyta, jog mokytojų pedagoginio darbo valandų norma per savaitę yra 18 valandų.

Tačiau vėlesnėse, nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. galiojusiose nuostatose dėl pedagogų darbo apmokėjimo sÄ lygų, Å¡ios nuostatos nebeliko. Å iuo metu galiojančiame Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡e taip pat nėra įtvirtinama mokytojo darbo laiko norma. Å vietimo ir mokslo ministerija neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų ir nepatvirtina konkrečios darbo savaitės sandaros ir jos trukmės Å¡vietimo darbuotojams, dėl ko Å¡iuo klausimu reikia vadovautis aukÅ¡tesnę teisinę galiÄ turinčiais aukščiau nurodytais teisės aktais.

IeÅ¡kovė su vadovu niekuomet nesitarė dėl ne viso darbo laiko nustatymo. Todėl Å¡iuo atveju reikėtų laikytis bendrųjų darbo teisės principų, kad mokytojas yra priimamas dirbti Darbo kodekso nustatytai darbo laiko normai -36 darbo valandoms per savaitę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-30 nutarimÄ Nr. 1195. Tai yra, nenustačius ne viso darbo laiko, darbuotojas dirba įstatymo jam garantuojamÄ darbo laiko normÄ , kuri jam garantuoja teisingÄ darbo apmokėjimÄ už darbÄ . PraÅ¡o              priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15 - 16 340,97 Lt, 10 677, 88 Lt delspinigių, apskaičiuotų iki 2012-10-22, 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti nuo 2012-10-23 ir baigiant skaičiuoti ieÅ¡kovės naudai priteistos darbo užmokesčio nepriemokos galutinę iÅ¡mokėjimo dienÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.IeÅ¡kovė A.

S. ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti.              Atsakovo atstovas Rolandas TamaÅ¡auskas su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad dėl ieÅ¡kovės reikalavimo yra priimtas 2013-05-17 Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės reikalavimai atmesti. Pagal DK 299 str. 1 d. teismuose nagrinėjami Darbo kodekso 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai, t.y. ieÅ¡kinio ir bylos dalykas yra darbo ginčų komisijos sprendimas, dėl kurio galiojimo teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ privalo bÅ«ti priimtas sprendimas.

IeÅ¡kovė panaikinti 2013-05-17 Darbo ginčų komisijos sprendimo nepraÅ¡o, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinyje nesuformuluotas ieÅ¡kinio reikalavimas, atitinkantis DK 299 str. 1 d. 2009-01-27 įsakymu Nr. V-7 ieÅ¡kovei buvo patvirtintas 34,60 val. pedagoginis krÅ«vis ir 26,53 darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas. Vėlesniais darbdavio įsakymais jai pedagoginis krÅ«vis ir darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas buvo sumažintas be jos raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo. Atsakovo 2009-09-29 įsakymas Nr. V-47, nustatęs ieÅ¡kovės darbo apmokėjimÄ jos nurodomu laikotarpiu nuo 2009-09- 29 iki 2010-03-10, nebuvo ginčijamas ir nėra panaikintas, t.y. galiojo darbo ieÅ¡kovės darbo metu, o taip pat nepanaikintas ir Å¡iuo metu.

Atsakovo 2009-09-29 įsakymas Nr. V-47, kurio panaikinti ieÅ¡kovė nepraÅ¡o, sukėlė teisines pasekmes darbo santykio Å¡alims bei kitiems atsakovo darbuotojams. 2009-09-29 įsakymo Nr. V-47 Å¡alims sukeltos teisinės pasekmės negali bÅ«ti ignoruojamos. Atitinkamai negali bÅ«ti tenkinami ieÅ¡kovės reikalavimai dėl skolos priteisimo, nepriimant dėl 2009-09-29 įsakymo Nr. V-47 galiojimo ir teisėtumo jokio sprendimo, nes taip bÅ«tų pažeisti atsakovo teisėti lÅ«kesčiai, konstituciniai teisinio tikrumo, aiÅ¡kumo principai, nes atsakovui nebÅ«tų žinomi motyvai, kodėl jo teises nustatantis 2009-09-29 įsakymas Nr. V-47 nebegalioja ir nuo kurio konkrečiai momento bÅ«tų pažeista atsakovo teisė kreiptis į teismÄ ir į tinkamÄ teismo procesÄ .

DK 296 str. numatyta, kad darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisijÄ per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. 2009-09-29 įsakymui Nr. V-47 panaikinti yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovei neginčijus 2009-09-29 įsakymo Nr. V-47 nustatytu 3 mėnesių terminu, atsakovas turėjo pagrįstus lÅ«kesčius, kad ieÅ¡kovė minėto įsakymo nebeginčys ir iÅ¡ minėto įsakymo atsiradusius teisinius santykius pripažins.

IeÅ¡kovė nenurodo svarbių priežasčių, dėl kurių 2009-09-29 įsakymo Nr. V-47 sukeltas teisines pasekmes ji ginčija praleidusi DK 296 str. nustatytÄ 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Be to, 2009-09-29 įsakymo Nr. V-47 priėmimo metu galiojusi teisės norma DK 297 str. 1 d. nustatė, kad jei darbuotojas nesutinka su bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu, nuÅ¡alinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovė nustatytu vieno mėnesio terminu į teismÄ nesikreipė. 2009-01-27 įsakymas Nr. V-7 nėra nurodytas ieÅ¡kovės darbo sutartyje kaip lokalinis aktas. DK 99 str. 4 d. numatyta, kad sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasiraÅ¡ytinai supažindinti priimamÄ dirbti asmenį su jo bÅ«simo darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ . Ä®statymas nenumato, kad lokalinius teisės aktus nustatomos bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos arba kad keičiant lokalinius teisės aktus bÅ«tina gauti darbuotojo sutikimÄ .

TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad abiem darbo sutarties Å¡alims - darbdaviui ir darbuotojui - yra privalomos sÄ lygos, įtrauktos į darbo sutartį, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktÄ , abi sutarties Å¡alys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sÄ lygomis  Atsakovas laiko, kad ieÅ¡kovei darbo užmokestis mokamas priklausomai nuo atlikto darbo, tačiau ne mažesnis, nei nustatyta Å vietimo ir mokslo ministro 2009-12-14 įsakymu Nr. ISAK-2711 Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo tvarkos apmokėjimo apraÅ¡o 23.2, 24, 27.3 punktuose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje nurodyta, kad civilinėje byloje 3K-3-10/2011 pateikti teisiniai iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad vienam pedagogo darbo etatui prilyginama aÅ¡tuoniolikos pedagoginio darbo valandų, už kurias mokytojui skaičiuojamas darbo užmokestis, per savaitę norma. Å i taisyklė aktuali, kadangi darbo sutarties su ieÅ¡kove sÄ lygos nebuvo detalizuotos, ieÅ¡kovė priimta į darbÄ atsakovo įsakymu į mokytojos etatÄ . Darbo laiko norma yra įstatyme nustatyta leistina laiko norma, kuriÄ darbuotojas privalo iÅ¡dirbti jam pavestÄ darbÄ per tam tikrÄ laikotarpį.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nustatyta bendra keturiasdeÅ¡imties valandų per savaitę darbo laiko norma (DK 44 straipsnio 1 dalis). Darbuotojams, kurių darbo pobÅ«dis susijęs su didesne protine, emocine įtampa, nustatomas sutrumpintas darbo laikas; darbo laiko sutrumpinimo tvarkÄ nustato Vyriausybė (DK 145. straipsnis). Vyriausybės 2003-09-30 nutarime Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sÄ lygų patvirtinimo" reglamentuojamas darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo sutrumpinimas, nustatant sutrumpinto darbo laiko savaitę tam tikrų kategorijų darbuotojams (tarp jų ir dirbantiems pedagogais).

Nagrinėjamo ginčo atveju aktualiame nurodytu nutarimu patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobÅ«dis su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 2.1 punkte nustatyta, kad mokytojams, dirbantiems, be kita ko, ir neformaliojo Å¡vietimo mokyklose, nustatoma ne ilgesnė kaip trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių valandų darbo savaitė, iÅ¡skyrus Å¡vietimo ir mokslo ministro nustatytus iÅ¡imties atvejus, kai gali bÅ«ti virÅ¡ijama Å¡i trukmė. TrisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių valandų darbo savaitės trukmė yra maksimaliai leistina darbo laiko norma, kuri paprastai negali bÅ«ti virÅ¡ijama, dirbant pedagoginį darbÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad vienam mokytojo, pedagoginio profilio darbuotojo, etatui gali bÅ«ti nustatyta ne ilgesnė kaip trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių pedagoginio darbo valandų (kontaktinio ir papildomo laiko) per savaitę norma, nebent egzistuoja specialių iÅ¡imčių, kai Å¡i trukmė gali bÅ«ti virÅ¡ijama. Å vietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2300 patvirtinto Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o 24 punkte, taip pat šį įsakymÄ panaikinusiu Å¡vietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. ISAK-3545 patvirtinto Å vietimo Ä®staigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o 24 punkte nurodyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomos už aÅ¡tuoniolika pedagoginio darbo valandų per savaite. Pagal Å¡ių teisės aktų 3 punktÄ pedagoginio darbo valandomis vadinamos kontaktinės valandos ir pertraukos tarp pamokų kartu bei papildomos valandos. Taigi standartinis (įprastas) vienam mokytojo etatui nustatytinų pedagoginio darbo (kontaktinio ir papildomo laiko) valandų per savaitę skaičius yra aÅ¡tuoniolika savaitinių tokio darbo valandų.

Å is darbo krÅ«vis sudaro etatÄ . Didesnis arba mažesnis darbo krÅ«vis (pridedant ar atimant tiek kontaktinių, tiek papildomų valandų, laikantis pirmiau aptartos maksimaliai leistinos trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių valandų darbo laiko normos, nustatomas, priklausomai nuo moksleivių skaičiaus, įstaigai skirtų lėšų, jos veiklai taikytinų teisės aktų, ugdymo programų ir kt. objektyvių aplinkybių. Todėl vienam pedagogo darbo etatui prilyginama aÅ¡tuoniolikos pedagoginio darbo valandų, už kurias mokytojui skaičiuojamas darbo užmokestis, per savaitę norma.

Atsakovas darbo užmokestį ieÅ¡kovei mokėjo nepažeisdamas Å vietimo ir mokslo ministro priimtų, pedagogų darbo apmokėjimÄ nustatančių norminių teisės aktų. Pedagogų darbo krÅ«vio nustatymas pagal Å vietimo ir mokslo ministro patvirtintus Å vietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡us, nelaikomas darbo sutartimi sulygtų sÄ lygų pakeitimu. Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai.

Darbo sutartis yra jos Å¡alių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). DK 95 str. 1 d. iÅ¡vardytos darbo sutarties sÄ lygos vadinamos bÅ«tinosiomis, nes, Å¡alims dėl jų nesusitarus, laikoma, jog nesudaryta darbo sutarties. Å ioje DK straipsnio normoje nurodytos bendrosios, kiekvienai darbo sutarčiai bÅ«tinos, sÄ lygos; pagal Å¡io straipsnio 3 dalį Å¡alys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt).

Tam tikrų kategorijų darbuotojams, atsižvelgiant į jų teisinį statusÄ , darbo pobÅ«dį, darbo apmokėjimo sÄ lygas nustato specialieji teisės aktai, taip ribojant darbo sutarties Å¡alių dispozityviÅ¡kumÄ . Abiem darbo sutarties Å¡alims - darbdaviui ir darbuotojui - yra privalomos sÄ lygos, įtrauktos į darbo sutartį. Å iuo konkrečiu atveju Å¡alys susitarė, kad darbdavys ieÅ¡kovei mokės darbo užmokestį pagal tarifikacijÄ . DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas.

Å io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji norma dėl darbo apmokėjimo. Pagal DK 10 straipsnio 1 dalį, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant DK 120 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į DK 95 ir 120 straipsnių, reglamentuojančių darbo sutarties sÄ lygas ir jų keitimÄ , sÄ sajas, laikytina, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimÄ . Å alims sutarus dėl darbo užmokesčio pagal tarifikacijÄ , konkretus darbo užmokestis bei darbo valandų skaičius darbo sutartyje nebuvo nurodytas ir nebuvo detalizuotas.

             IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ taip pat grindžia ta aplinkybe, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-08-18 priėmė galutinį ir neskundžiamÄ sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-2719/2011. Atsakovas nesutinka, kad Å¡is procesinis sprendimas turi prejudicinę galiÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs teisinius iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad teisinė praktika formuojama tik per kasacine tvarka priimtas precedentines nutartis. Pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės prejudiciniais faktais pripažintinos tik tada, kai jos toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis.

IeÅ¡kovės nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje darbo sutarties pakeitimas ar darbo užmokesčio dydis nebuvo nagrinėjimo dalyku. Pagal CPK 36 str. 2 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 2 d., kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėdamas administracinę bylÄ , pripažino, kad minėtoje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai - Valstybinės darbo inspekcijos teisės duoti privalomus nurodymus darbdaviui aspektu, todėl nenagrinėjo darbo ginčo, netaikė darbo teisių gynimo bÅ«dų (DK 36 str. 2 d.) ir nenustatė su tuo susijusių prejudicinių faktų.

Be to, Darbo kodekso 36 str. 5 d. numatyta, kad darbo teisės administracine tvarka ginamos darbo įstatymų specialiai nustatytais atvejais. Å iuo atveju darbo įstatymai nenumato, kad ieÅ¡kovės vertinimu, jos darbo teisės ir jų galimas pažeidimas galėtų bÅ«ti ginamos administracine tvarka sprendžiant ginÄÄ dėl darbo sutarties sÄ lygų. Valstybinė darbo inspekcija nenurodė atsakovui iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei kokias nors pinigų sumas, o taip pat nenurodė panaikinti ar pakeisti atsakovo 2009-09-29 įsakymÄ Nr. V-47.

Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyrius pateikė Savivaldybės biudžetinei įstaigai Å iaulių 1-oji muzikos mokykla, reikalavimÄ , kuriuo konstatavo, kad darbdavys darbuotojai A. S. darbo krÅ«vį ir darbo užmokestį sumažino be darbuotojo sutikimo, darbdaviui Å iaulių 1-ajai muzikos mokyklai nurodyta šį pažeidimÄ paÅ¡alinti. 2010-03-10 ieÅ¡kovė sutiko dirbti mažesniu krÅ«viu, todėl iÅ¡ esmės VDI reikalavimo pagrindu buvusios aplinkybės iÅ¡nyko sutapus abiejų ginčo Å¡alių valiai.

Be to, esant prieÅ¡taravimų tarp Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų identiÅ¡kais klausimais, pagal KonstitucijÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi konstitucinių įgaliojimų nagrinėti administracines bylas priimdamas galutinius ir neskundžiamus sprendimus, tuo faktiÅ¡kai vykdydamas kasacinio teismo funkcijas, o taip pat neturi konstitucinių įgaliojimų teikti teismams privalomus teisinius iÅ¡aiÅ¡kinimus, o Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Konstitucijos nustatyta kompetencija dėl ginčų, kylančių iÅ¡ administracinių teisinių santykių, negali bÅ«ti apribota.             Atsako atstovas V.

A. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.              IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė 1977-08-26 įsakymu buvo priimta dirbti Å iaulių muzikos mokykloje, muzikos mokytojos pareigose. Mokyklos direktorius 2009-01-27 įsakymu Nr. V-7(1.3) nustatė jai 34,60 val. pedagoginį darbo krÅ«vį ir 26,53 darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientÄ . 2009-06-15 raÅ¡tu Nr. IS-174(2.5) atsakovas įspėjo ieÅ¡kovę, kad dėl biudžeto asignavimų sumažinimo nuo 2009-09-01 gali keistis mokytojų darbo krÅ«viai. 2009-09-29 įsakymu Nr. V-47(1.3) pagal patvirtintÄ 2009-2010 mokslo metų pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikacijÄ buvo patvirtintas ieÅ¡kovės darbo krÅ«vis 23,5 val., darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas – 18. 2009-12-14 įsakymu Nr. P-85 nuo 2009-12-17 ieÅ¡kovės darbo krÅ«vis buvo sumažintas 1 kontaktine pedagogine valanda.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokas už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15, nes šį laikotarpį jai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nesant jos sutikimo dėl darbo sÄ lygų pakeitimo.              IeÅ¡kovė į teismÄ su analogiÅ¡kais reikalavimais kreipėsi 2012-06-06, tačiau, iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. 2-4374-79/2012), ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi ieÅ¡kovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ dėl individualaus ginčo iÅ¡sprendimo, vadovaujantis LR DK 289str.             IeÅ¡kovė 2013m. balandžio 23d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus Darbo ginčų komisijÄ .

IeÅ¡kovė prašė konstatuoti, jog jos darbo sutarties sÄ lygos yra pakeistos neteisėtai, priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15, delspinigius. 2013-05-17 Darbo ginčų komisijos sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimai buvo atmesti, nes ieÅ¡kovė praleido DK 296str. nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .               IeÅ¡kovė, nesutikdama su minėtu sprendimu, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio nepriemokas už laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2010-09-15, delspinigius, kitų reikalavimų teismui nereiÅ¡kia.

Atsakovas yra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes mano, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimus teismui pateikė praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .              IeÅ¡kinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis, DK 27 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina asmenį, kurio teisės pažeistos, imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti tas teises.

IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . IeÅ¡kinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas nustato tik atitinkamus ieÅ¡kinio senaties terminus, atskirais atvejais – ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentÄ . Å ie darbo teisės aktai nereglamentuoja ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo, jų eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių, todėl tiems su ieÅ¡kinio senatimi susijusiems klausimams, kurie nereglamentuojami aptariamuose norminiuose teisės aktuose, spręsti turi bÅ«ti taikomos Civilinio kodekso normos.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas, jeigu ieÅ¡kinio senatis ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam reikalavimui taikoma, turi nustatyti reikÅ¡mingas jos taikymui aplinkybes, tarp jų: kokios trukmės ieÅ¡kinio senaties terminas tam reikalavimui nustatytas įstatyme, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga, ar ji nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar, ieÅ¡kinio senaties terminui esant praleistam, nėra pagrindo jį atnaujinti, nes Å¡ių aplinkybių nenustačius. Kai ginčo Å¡alis reikalauja ieÅ¡kinio senatį taikyti keliems ieÅ¡kovo pareikÅ¡tiems reikalavimams, teismas minėtas reikÅ¡mingas ieÅ¡kinio senaties taikymui aplinkybes turi nustatyti dėl kiekvieno reikalavimo, kuriam praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį.             DK 296 straipsnyje yra nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , jei mano, kad buvo pažeistos darbuotojo teisės ir įstatymų saugomi interesai.

Savo pobÅ«džiu Å¡is terminas yra panaÅ¡us į ieÅ¡kinio senaties terminus, tačiau Å¡is siejamas tik su teismine pažeistų darbo teisės subjektų gynyba, o DK 296 straipsnyje yra įtvirtintas procedÅ«rinis terminas, skirtas kitiems darbo teisių gynimo bÅ«dams. DK 296 straipsnio norma yra specialioji DK 27 straipsnio, įtvirtinančio bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ DK reglamentuojamiems santykiams, teisės norma. Jei darbuotojas nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ iÅ¡spręsti darbo ginÄÄ per tris mėnesius, teismas, spręsdamas darbuotojo reikalavimus, DK 296 straipsnyje nustatytÄ terminÄ taiko pagal ieÅ¡kinio senaties taisykles, nustatytas CK 1.126, 1.128–1.131 straipsniuose (DK 10, 27 straipsniai, CK 1.1 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis Nr. 3k-3-393/2009).

IÅ¡ darbo ginčų komisijos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė apie tai, jog jai bus sumažintas darbo krÅ«vis, o tuo pačiu ir darbo užmokestis, sužinojo 2009-10-05, susipažindama su atsakovo 2009m. rugsėjo 29d. įsakymu Nr. V-49, taip pat 2009-12-16 dienÄ susipažindama su 2009m. gruodžio 14d. įsakymu Nr. P-85. Todėl ieÅ¡kovė per 3 mėnesius nuo 2009-10-05 ir 2009-12-16 privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl nepriemokų priteisimo. IeÅ¡kovei to nepadarius ir 2013-04-23 pateikus praÅ¡ymÄ darbo ginčų nagrinėjimo komisijai, komisija jos reikalavimus atmetė todėl, kad ji praleido terminÄ kreiptis į privalomÄ darbo ginčų nagrinėjimo organÄ .

Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimus tik dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo. Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo matyti, kad ieÅ¡kovė ne tik praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokas, bet ir nesutinka su jos darbo sÄ lygų pakeitimu - darbo krÅ«vio sumažinimu, kuris yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu priteisti nepriemokas. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovė įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ , o jai tai padarius pavėluotai, darbo ginčų komisija nustatė, jog ji praleido terminÄ kreiptis.

Jei ieÅ¡kovė laikė, kad neprivalėjo kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , kad tinkamai gynė savo teises kreipdamasi tiesiogiai į teismÄ , ji privalėjo pagal LR DK 297str. kreiptis į teismÄ per vienÄ mėnesį dėl bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų pakeitimo, tačiau ir šį terminÄ ieÅ¡kovė yra praleidusi. IeÅ¡kovė motyvuoja tuo, kad Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi nustatė, kad atsakovas darbo sutarties sÄ lygas neteisėtai jai pakeitė be jos sutikimo ir laiko, kad įsakymų teisėtumas tokiu bÅ«du jau yra įvertintas.

Tačiau minėta nutartimi įsakymai, kuriais buvo pakeistas ieÅ¡kovės darbo krÅ«vis, Å¡iuo metu yra galiojantys. Dėl minėta nutartimi konstatuotų aplinkybių prejudicinės galios teismas privalėtų pasisakyti, jei ginčas bÅ«tų nagrinėjamas iÅ¡ esmės.              CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytos ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes: ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti.              IeÅ¡kovė prašė teismo atnaujinti jai ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodė, kad savo teisės gynė kreipdamasi į Valstybinę darbo inspekcijÄ , kuri buvo priėmusi nurodymÄ atsakovui paÅ¡alinti trÅ«kumus, laukė, kol baigsis bylinėjimosi procesas tarp atsakovo ir Valstybinės darbo inspekcijos.

Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimÄ , vadovaujasi bendrais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, Å¡alies elgesį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tačiau vien kreipimasis į kitas institucijas dėl aplinkybių ar sÄ lygų, susijusių su darbo ginčais, iÅ¡aiÅ¡kinimo nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .

Toks kreipimasis gali bÅ«ti reikÅ¡mingas, jeigu jis, vertinant su kitais faktais, patvirtina darbuotojo siekimÄ iÅ¡spręsti darbo ginÄÄ taikiu, ne teisminiu bÅ«du, ir, kad pagrindas tikėtis tokio rezultato galėjo bÅ«ti ginčo Å¡alių elgesys. Tačiau iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė, pateikus skundÄ valstybinei darbo inspekcijai, o Å¡iai institucijai davus atsakovui privalomus nurodymus, atsakovas inicijavo bylÄ administraciniame teisme. Å ios aplinkybės rodo, kad atsakovo pozicija dėl darbo krÅ«vio pakeitimo ieÅ¡kovei buvo kategoriÅ¡ka jau nuo tada, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcija.

Todėl nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė galėjo tikėtis baigti ginÄÄ su darbdaviui gera valia. IeÅ¡kinio senaties termino darbo teisiniuose santykiuose maksimalumas reiÅ¡kia, kad, praleidus šį terminÄ , jis gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, nes darbo teisiniai santykiai yra nuolat kintantys bei susiję su kitais dirbančiais asmenimis, todėl Å¡ių santykių stabilumo užtikrinimui turi bÅ«ti teikiamas prioritetas. Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimÄ teismas turi diskrecijÄ pripažinti arba nepripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ senaties terminÄ Ä¯ jį nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Vien kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl aplinkybių ar sÄ lygų, susijusių su darbo ginčais iÅ¡aiÅ¡kinimo nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ (2004 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-258/2004).

Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos nuostatų 5p. numato, kad pagrindiniai Valstybinės darbo inspekcijos uždaviniai pagal priskirtÄ kompetencijÄ â€“ vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų prevencijÄ ir kontrolę įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktÅ«rose (toliau – įmonėse), nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobÅ«džio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau - darbdaviai).

Å i institucija nepriskirta darbo ginčų tarp darbdavio ir darbuotojo nagrinėjimo funkcija. IeÅ¡kovė, jau kreipdamasi į Valstybinę darbo inspekcijÄ , suvokė savo teisių pažeidimus, todėl nepagrįstai delsė kreiptis į darbo ginčų nagrinėjimo komisijÄ ar teismÄ . Kreipimasis į VDI ieÅ¡kinio senaties termino darbo teisiniuose santykiuose nesustabdo ir nepratęsia, nes kreipimasis į Å¡iÄ institucijÄ yra subsidiari (papildoma) darbuotojo pažeistų teisių gynimo priemonė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik po beveik po 3 metų, kai sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ .              CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytos ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes - ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti, todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas.

             Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-270str., teismasn u s p r e n d ė:IeÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių I muzikos mokyklai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atmesti. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .    Teisėja                                                                                             Lina Muchtarovienė