0bf0cb80-9e23-4191-bbf2-584dc1c90ea5 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-506-828/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23194-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 15 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

S. ieÅ¡kinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. S. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 363,38 Eur žalos atlyginimui, 1 140 Eur patirtus nuostolius, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. Nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iÅ¡ virÅ¡uje esančių Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Naujininkų Å«kis“ užfiksavo faktines įvykio aplinkybes ir visÄ informacijÄ perdavė atsakovei. 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl įvykusio įvykio, kadangi tyrimo metu galimų įvykio liudytojų ar asmenų, galėjusių sugadinti turtÄ , ar asmenų mačiusių įvykį nustatyta nebuvo.

VÅ¡Ä® Nepriklausomų draudimo ekspertas T. M. apskaičiavo 1 183,38 Eur žalos atstatymo kaÅ¡tus. IeÅ¡kovė už suteiktas paslaugas ekspertui sumokėjo 180 Eur. 2019 m. vasario 5 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti jai padarytÄ Å¾alÄ , tačiau atsakovė žalos ieÅ¡kovei neatlygino.

3. IeÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kino, kad užlietame bute pati negyvena, 2019 m. sausio 15 d. buvo sudariusi nuomos sutartį su nuomininku A. H., kuris buvo įsipareigojęs už buto nuomÄ kas mėnesį jai mokėti po 380 Eur. Po įvykio nuomininkas iÅ¡sikėlė, nors buvo susitarta dėl vienerių metų buto nuomos. PraÅ¡omi priteisti nuostoliai (negautos pajamos) skaičiuojami už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 1 363,38 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 305 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , ekspertui T.

M. 27 Eur iÅ¡laidų. Taip priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 245 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ bei ekspertui T. M. 22 Eur iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. I-474 buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Todėl sprendė, jog įvykio dienÄ ir iki 2019 m. liepos 23 d., kai patalpos buvo grÄ Å¾intos Vilniaus miesto savivaldybei, minėtų patalpų valdytoja buvo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, todėl yra tinkama atsakovė byloje.

6. Nustatė, kad 2019 m. sausio 31 d. buvo užlietos ieÅ¡kovei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ UAB „Naujininkų Å«kis“ konstatavo įvykio faktines aplinkybes, surašė aktÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovei priklausančios patalpos buvo užpiltos iÅ¡ penkto negyvenamojo buto, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 31 d. buvo padaryta žala.

7. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmajame pastato aukÅ¡te, virÅ¡ buto yra negyvenamoji pastogė, cokolinėje pastato dalyje įrengtos patalpos, tarp jų ir ieÅ¡kovei priklausančios patalpos, kurioms buvo padaryta žala. Atsakovės užsakymu atlikto tyrimo (ekspertizės) akto duomenimis, hidraulinio bandymo metu buvo nustatyta, kad vanduo prasisunkia pro buto vandens skaitiklio, sumontuoto po laiptais į palėpę, korpusÄ ; vandentiekio vamzdis prie skaitiklio turi perėjimÄ per jungtį, kuri galimai buvo nesandari; bandymo metu nelaikė ventilis, skirtas praustuvo maiÅ¡ytuvo pajungimui.

Tyrimo (ekspertizės) atlikimo metu taip pat buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir butų, esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijų būklės ir vidaus apdaila yra labai nusidėvėjusios, konstrukcijos (stogas, stogo konstrukcijos, perdangos) turi galimai avarinės būklės požymių, todėl dalis kritulių gali patekti į statinio konstrukcijas ir gadinti vidaus apdailos būklę. Tyrimo (ekspertizės) akte aiškiai išvardintos nustatyto galimo vandens užliejimo priežastys:

1) savivaldybės buto vandens skaitiklio korpusas yra nesandarus, praleidžia vandenį, reikalingas skaitiklio pakeitimas;

2) vandens įvade į savivaldybės butÄ nesandarus vamzdynas ties perėjimu plastikas metalas, reikalinga užsandarinti jungtį arba pakeisti Å¡iÄ jungtį nauja jungtimi;

3) ventilis po praustuvu nesandarus, būtinas jo pakeitimas;

4) dėl susidėvėjusių pastato stogo dangos, stogo konstrukcijų, perdangų, atmosferos krituliai gali patekti į statinio konstrukcijas ir gadinti vidaus apdailÄ . Atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog pagrindiniu įvykio Å¡altiniu buvo savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė. Å ios iÅ¡vados nepaneigė tyrimo metu padaryta iÅ¡vada, kad per laikotarpį nuo buto priėmimo iÅ¡ nuomininkės (2019 m. sausio 29 d.) iki ieÅ¡kovės patalpų užliejimo (2019 m. sausio 31 d.) į pastato konstrukcijas negalėjo patekti 4,664 kub. m. vandens.

Teismas sprendė, kad savivaldybės bÅ«sto vidaus vamzdynų trÅ«kumai yra aiÅ¡kiai konstatuoti pačios atsakovės užsakymu atliktame tyrimo (ekspertizės) akte, todėl neatmetė, kad tam tikras vandens kiekis iki įvykio galėjo patekti į ieÅ¡kovei priklausančias patalpas. Byloje nėra pakankamai įrodymų iÅ¡vadai, kad įvykio dienÄ ieÅ¡kovei priklausančios patalpos buvo užlietos 4,664 kub. m. vandens. Pažymėjo, kad priduodant savivaldybės butÄ , pagrindinis ventilius (sklendė) buvo užsuktas, tačiau ventilis nebuvo užplombuotas, kaip reikalaujama pripažįstant atitinkamas gyvenamÄ sias patalpas netinkamomis gyventi.

Be to, net ir preziumuojant, kad įvykio dienÄ ieÅ¡kovei priklausančios patalpos buvo užlietos mažiau, nei 4,664 kub. m. vandens, tai nepaneigė iÅ¡vados, kad pagrindinis užliejimo Å¡altinis buvo savivaldybei priklausančiame bute. Å ios iÅ¡vados taip pat nepaneigė 2019 m. vasario 19 d. atliktos savivaldybės buto apžiÅ«ros duomenys, nes minėta apžiÅ«ra buvo atlikta praėjus dvideÅ¡imčiai dienų nuo įvykio, todėl apžiÅ«rimo buto bÅ«klė galėjo neatitikti jo bÅ«klės įvykio metu.

8. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas faktas, kad ieÅ¡kovei priklausančios patalpos buvo užlietos dėl kitų priežasčių, susijusių su trečiųjų asmenų galimai neteisėtais veiksmais. Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais nustatė, kad įvykio metu vandens sklendė galimai buvo atsukta, kÄ patvirtino liudytojas D. K., kuris ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atvyko į įvykio vietÄ ir užsuko vandens sklendę sandėliuke. Tačiau nenustatė, kad vandens sklendės atsukimas galėjo bÅ«ti tiesiogiai susijęs su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais, o ne su savivaldybės bute nustatytais vidaus vandentiekio trÅ«kumais.

9. Teismas sprendė, kad jog labiau tikėtina, kad ieškovei priklausančių patalpų užliejimo židinys buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė bei kuris po įvykio buvo pripažintas netinkamu gyventi.

10. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų visumÄ , sprendė, kad atsakovė, kaip įvykio metu buvusi teisėta savivaldybei priklausančio buto valdytoja, pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pareigÄ eksploatuoti jai perduotÄ bÅ«stÄ (butÄ ) taip, kad toks bÅ«sto eksploatavimas nepadarytų žalos kitiems asmenims. Nurodė, kad po įvykio 2019 m. liepos 23 d. patikėjimo teise valdomas butas buvo grÄ Å¾intas Vilniaus miesto savivaldybei kaip netinkamas gyventi. Atsakovė nesukontroliavo savo žinioje esančio turto tinkamos priežiÅ«ros jį (tokį turtÄ ) eksploatuojant. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai įrodyti, tinkamai pagrįsti, atsakovė savo kaltės prezumpcijos nepaneigė.

11. Nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡omus atlyginti 1 183,38 Eur dydžio tiesioginius nuostolius grindžia eksperto T. M. atliktu žalos atstatymo kaÅ¡tų apskaičiavimu bei pateikta lokaline sÄ mata 1 183,38 Eur sumai. Teismas nenustatė, kad sÄ matoje bÅ«tų nurodyti padidinti lubų, grindų bei sienų plotai, faktiÅ¡kai įvykio metu neapgadinti kilnojamieji daiktai. Atsakovė, teigdama, kad ieÅ¡kovė galimai padidino remontui atlikti reikalingas iÅ¡laidas, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Teismo vertinimu, vien liudytojų parodymai, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ LED lemputės degė, grindų danga vaizdžiai nebuvo pažeista, nepaneigė iÅ¡vados, kad po įvykio minėti daiktai dėl sÄ lyčio su drėgme tapo netinkami naudoti pagal paskirtį. Atsakovė neteikė teismui duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovės pasirinktas ekspertas neteisingai taikė žalos paskaičiavimo metodikÄ ar neteisingai apskaičiavo.

12. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo mažinti sÄ matoje nurodytus 1 183,38 Eur dydžio nuostolius, todėl Å¡iÄ sumÄ ir 180,00 Eur iÅ¡laidas, susijusias su sÄ matos parengimu, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės.

13. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė fakto, kad jai priklausančios patalpos buvo iÅ¡nuomotos bei dėl įvykio ji patyrė netiesioginius nuostolius, susijusius su patalpų nuoma. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 140 Eur nuostolių, susijusių su negautomis pajamomis už užlieto buto nuomÄ , atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu atsakovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kurioje teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 1 363,38 Eur žalÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ - netenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti žalÄ ; netenkinus praÅ¡ymo, praÅ¡o nustatant žalos dydį, įvertinti ieÅ¡kovės buto nusidėvėjimÄ ir nusidėvėjimo procentu mažinti žalos dydį. Nesant tokios galimybės, praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

15. Nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad įvykio Å¡altinis buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis bÅ«stas, nes vandens pratekėjimÄ sÄ lygojo žmogiÅ¡kieji veiksmai - Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandens ventilio atsukimas. Neatsukus vandens ventilio, vanduo į butÄ (duomenys neskelbtini) netiekiamas. V. M. firma „Tyrimai ir projektai“ 2019-05-14 atliko tyrimo (aktas Nr. 19-88T) dėl Patalpų vidaus vandentiekio vamzdyno bÅ«klės. Tyrimo iÅ¡vadose nurodyta, kad dėl užfiksuotų defektų - nepakankamai sandaraus skaitiklio korpuso, nepakankamai sandaraus vamzdyno, nesandaraus ventilio per laikotarpį nuo buto priėmimo iÅ¡ nuomininko (2019-01-29) iki užliejimo (2019-01-31) į pastato konstrukcijas negalėjo patekti 4,664 kub. m. vandens.

PanaÅ¡us vandens kiekis dėl aukščiau apraÅ¡ytų defektų į konstrukcijas galėjo patekti tik per santykinai ilgÄ laiko tarpÄ arba dėl kitų priežasčių. Ekpertizė, skirtingai nei nurodo teismas, tik patvirtino faktÄ , kad nustatyti buto (duomenys neskelbtini) vandens vamzdyno trÅ«kumai negalėjo sukelti 2019-01-31 avarijos. IeÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo buto užpylimÄ sÄ lygojo kitos priežastys. Tyrimo akte taip pat pažymima, kad „gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) <...> konstrukcijos (stogas, stogo konstrukcijos, perdangos) yra susidėvėjusios, turi galimos avarinės bÅ«klės požymių, todėl dalis atmosferos kritulių gali patekti į statinio konstrukcijas ir gadinti vidaus apdailos bÅ«klę.“ Todėl vanduo į namo (duomenys neskelbtini) konstrukcijas galėjo patekti dėl blogos stogo bÅ«klės ar kitų veiksnių.

16. Be to, ir ilgametė buto (duomenys neskelbtini) nuomininkė R. G. teisme paliudijo, jog nė karto nėra kilę problemų dėl nuomojamo buto vandens vamzdynų. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų ar pasisakymų ir dėl iki avarijos pasireiškusių užliejimų ar jų požymių. Todėl mano, kad avarija įvyko ne dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto (duomenys neskelbtini) vandens vamzdynų trūkumų. Atitinkamai teismas neteisėtai bei nepagrįstai konstatavo atsakovės kaltę dėl įvykusios avarijos.

17. Nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ eksploatuoti jai perduotÄ bÅ«stÄ (butÄ ) taip, kad toks bÅ«sto eksploatavimas nepadarytų žalos kitiems asmenims, nes avarija įvyko ne dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto vandens vamzdynų trÅ«kumų. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad bÅ«tent atsakovė netinkamai vykdė (nevykdė) Å¡io buto vandens vamzdynų priežiÅ«rÄ .

Pažymi, kad butas (duomenys neskelbtini)iki 2019-01-29 buvo nuomojamas R. G. pagal 2014-04-29 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-GI4/0220. Sutartyje yra numatyta nuomininko pareiga sutarties galiojimo laikotarpiu prižiÅ«rėti butÄ bei jame esančiÄ Ä¯rangÄ , savo sÄ skaitÄ daryti buto ir jame esančios įrangos remontÄ . Teismui Å¡is faktas buvo žinomas, tačiau teismas Å¡io fakto nevertino ir dėl galimos nuomininkės atsakomybės dėl buto (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros nepasisakė.

Teismui priėjus iÅ¡vadÄ , kad avarija įvyko dėl buto (duomenys neskelbtini)netinkamos priežiÅ«ros bei nerÅ«pestingumo, turėjo bÅ«ti sprendžiama ir dėl buvusios bÅ«sto nuomininkės R. G. atsakomybės Å¡ioje byloje. Nuomininkė bute (duomenys neskelbtini)gyveno iki 2019 m. sausio 29 d., t. y. butas buvo perduotas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ likus dvejoms dienoms iki įvykio dienos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žala yra neįrodyta ir nepagrįsta.

18. Nurodo, kad apskaičiuojant žalos dydį ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo buto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas (šį faktÄ teisme patvirtino ir ekspertas T. M.). Todėl buvo pažeistas teisingumo principas ir ieÅ¡kovei priteistas nepagrįstas žalos dydis bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei ir į sÄ matÄ Ä¯trauktÄ Å¾alÄ už kilimo keitimÄ (61,98 Eur). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų (kvitų ar kt), už kokiÄ kainÄ buvo pirktas sÄ matoje nurodytas kilimas, ar tikrai šį kilimÄ pirko pati ieÅ¡kovė.

19. Be to, į sÄ matÄ yra įtraukti darbai, kurie iÅ¡ esmės sietini ne su buto grÄ Å¾inimu į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, o jÄ pagerinti - ekspertas žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitoje nurodo, kad grindų plytelės gali atÅ¡okti, todėl turi bÅ«ti keičiamos. Realiai nepatirtų nuostolių įtraukimas į žalos dydį prieÅ¡tarauja teismų praktikai.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė L. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog apeliantė bando perkelti savo civilinę atsakomybę kitam nenustatytam asmeniui, ar asmenims, nuo kurių neva veiksmų buvo padaryta ieÅ¡kovės turtui žala. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vandens ventilio (sklendės) atsukimas galėjo bÅ«ti tiesiogiai susijęs su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais, o ne su savivaldybės bute ir sandėliuke nustatytais vidaus vandentiekio įrenginių trÅ«kumais. Teismas teisingai konstatavo, kad nesant tokių duomenų, vien prielaidomis negali bÅ«ti padaryta iÅ¡vada dėl galimai netesėtų trečiųjų asmenų veiksmų ir Å¡ių veiksmų tiesioginio ryÅ¡io su įvykiu bei ieÅ¡kovei padaryta žala.

21. Nurodė, kad ieÅ¡kovė vykdydama savo pareigÄ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jos patalpa buvo užlieta vandeniu patekusiu iÅ¡ SÄ® buto Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-01-31 įvykio diena UAB „Naujininkų Å«kis“ konstatavo įvykio faktines aplinkybes, surašė aktÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovei priklausančios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpiltos vandeniu iÅ¡ priklausančio SÄ® buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įvykio metu niekas negyveno. Teismas tinkamai nustatė faktinės bylos aplinkybes ir pagristai konstatavo, kad ieÅ¡kovei priklausančioms patalpoms Nr. 3 įvykio metu 2019-01-31 buvo padaryta žala.

22. Teismas pagrįstai kritiškai vertino 2019-02-19 SĮ specialistų buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros pateiktas išvadas, nes akivaizdu, kad po įvykio 2019-01-31 metu ir SĮ specialistų 2019-02-19 apžiūros metu šio buto apžiūrimų vietų, t. y. sanitarinio mazgo ir prie dušo kabinos būklė galėjo žymiai pasikeisti, nes praėjo tam tikras laiko tarpas, 19 dienų, ir drėgmė galėjo išgaruoti.

23. Teismas iÅ¡analizavo ir įvertino esamus byloje įrodymus, tinkamai nustatė faktines įvykio aplinkybes ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog pagrindiniu įvykio Å¡altiniu buvo savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė. Apeliantė savo veiksmais pažeidė bendrojo pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. apeliantė pasirinko tokį buto valdymo modelį, kuomet nesukontroliavo savo žinioje esančio buto priežiÅ«ros jį eksploatuojant.

24. Nesutinka, kad turėjo bÅ«ti skaičiuojamas buto nusidėvėjimas, kadangi apdailos patalpų remontas buvo pilnai atliktas ir užbaigtas 2019 m. sausio mėnesio pradžioje, ir iki įvykio 2019-01-31 praėjo labai mažas laiko tarpas ir todėl joks nusidėvėjimas ieÅ¡kovės apdailos patalpų negalėjo įvykti, nes Å¡iomis patalpomis niekas nesinaudojo ir juose negyveno. Patalpų bendras nusidėvėjimas nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės, nes po patalpų užliejimo buvo apgadinta tik patalpų apdaila, kuri buvo suremontuota ir įrengta prieÅ¡ pat užliejimÄ . Teismo priteistas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei žalos 1 363,38 Eur dydis leistinomis priemonėmis yra įrodytas ir pagrįstas.

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, jog palaiko apeliacinį skundÄ ir jame iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teismas visiÅ¡kai neanalizavo kitų galimų buto užliejimo priežasčių ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisakė, todėl teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra grįstas tik tikėtinomis prielaidomis.

26. Pažymi, kad teismas plačiau neanalizavo pačios sÄ matos duomenų, darbų reikalingumo ir to, ar darbai laikytini bÅ«tinais buto grÄ Å¾inimui į buvusiÄ padėtį, ar gali bÅ«ti laikomi buvusios padėties pagerinimu. Apskaičiuojant žalos dydį ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo buto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Remdamasis Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ , pripažįsta, kad ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir, nuspręsdamas tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio motyvams pritaria, jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

29. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad ji patyrė žalÄ , nes 2019 m. sausio 31 d. jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iÅ¡ virÅ¡uje esančių Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Naujininkų Å«kis“ užfiksavo faktines įvykio aplinkybes bei padarė iÅ¡vadÄ , kad užliejimas įvyko iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto, valdyto atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino, kad ieÅ¡kovei priklausančių patalpų užliejimo židinys buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė bei kuris po įvykio buvo pripažintas netinkamu gyventi.

30. Apeliantė teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įvykio Å¡altinis buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, nes jos teigimu vandens pratekėjimÄ iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) į ieÅ¡kovės patalpÄ (duomenys neskelbtini) „sÄ lygojo žmogiÅ¡kieji veiksmai“, t. y. vandens ventilio, esančio pirmojo aukÅ¡to sandėliuke, atsukimas. Taip pat nurodo, kad bÅ«stas buvo iÅ¡nuomotas R. G. ir teismas turėjo spręsti klausimÄ dėl jai tenkančios atsakomybės. Be to, apskaičiuojant žalos dydį ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo buto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas. Todėl buvo pažeistas teisingumo principas ir ieÅ¡kovei priteistas nepagrįstas žalos dydis bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas detaliai sprendime išdėstė aplinkybes apie ieškovei padarytos žalos priežastis.

32. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovei L. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 26,27 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos pusrÅ«syje, esančios (duomenys neskelbtini). VirÅ¡ jos patalpų yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007 m. kovo 28 d. priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (el. b. t. 1, l. 18, 19, 20-21). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, tarp jų ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 31 d. buvo užlietos ieÅ¡kovei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). UAB „Naujininkų Å«kis“ tÄ pačiÄ dienÄ konstatavo įvykio faktines aplinkybes, surašė aktÄ ..

33. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų), yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad yra bÅ«tina nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

ŽalÄ padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

34. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nustatyta, kad ieškovės butas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš aukščiau esančio atsakovės valdomo buto. Pasak apeliantės, pagal V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2019-05-14 atliko tyrimo dėl Patalpų vidaus vandentiekio vamzdyno būklės aiškiai nurodyta, kad nustatyti buto (duomenys neskelbtini) vandens vamzdyno trūkumai negalėjo sukelti 2019-01-31 avarijos.

35. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog buto apliejimo židinys buvo atsakovės valdomame bute, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma. V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2019-05-14 atliktame tyrime dėl Patalpų vidaus vandentiekio vamzdyno bÅ«klės yra aiÅ¡kiai iÅ¡vardintos nustatyto galimo vandens užliejimo priežastys:

1) savivaldybės buto vandens skaitiklio korpusas yra nesandarus, praleidžia vandenį, reikalingas skaitiklio pakeitimas;

2) vandens įvade į savivaldybės butÄ nesandarus vamzdynas ties perėjimu plastikas metalas, reikalinga užsandarinti jungtį arba pakeisti Å¡iÄ jungtį nauja jungtimi;

3) ventilis po praustuvu nesandarus, būtinas jo pakeitimas;

4) dėl susidėvėjusių pastato stogo dangos, stogo konstrukcijų, perdangų, atmosferos krituliai gali patekti į statinio konstrukcijas ir gadinti vidaus apdailÄ . Be to iÅ¡ UAB „Naujininkų Å«kis“ įvykio metu suraÅ¡yto akto, matyti, kad ieÅ¡kovei priklausančios patalpos buvo užpiltos bÅ«tent iÅ¡ penkto negyvenamojo buto, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Taip pat pažymėtina, jog byloje apklausta liudytoja R. U. patvirtino, kad priduodant savivaldybės butÄ pagrindinis ventilis (sklendė) buvo užsuktas, tačiau jis nebuvo užplombuotas, užaklintas. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, specialistų iÅ¡vados patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad pagrindiniu įvykio Å¡altiniu buvo bÅ«tent savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė.

36. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK 2 PK skyrius patikrino ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl jai priklausančios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad buvusi socialinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkė R. G. iÅ¡ buto faktiÅ¡kai iÅ¡sikėlė 2019-01-23. Buto perdavimo - priėmimo metu R. G. gražino raktus atsakovei, o po jos iÅ¡sikraustymo niekas tame bute negyveno. ApžiÅ«rėjus buto Nr. (duomenys neskelbtini) bei sandėliuko duris, policijos pareigÅ«nai įsilaužimo požymių nenustatė.

Todėl esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad butas buvo užlietas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, t. y. kad kažkas atsuko vandens ventilį, esantį pirmojo aukšto sandėliuke. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant tokių duomenų, vien prielaidomis negali būti padaryta išvada dėl galimai netesėtų trečiųjų asmenų veiksmų ir šių veiksmų tiesioginio ryšio su įvykiu bei ieškovei padaryta žala.

37. Apie tai, kad ieÅ¡kovės butas buvo aplietas iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) spręstina ir iÅ¡ apliejimo lokalizacijos: ieÅ¡kovės butas yra tiesiai po atsakovės valdomu butu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad bÅ«tų buvę užlieti kiti butai ar bÅ«tų pažeisti, nesandarÅ«s bendri inžinieriniai tinklai. Nors apeliantė ir nurodo užliejimo aplinkybes dėl galimai stogo konstrukcijos trÅ«kumų, tačiau pakankamai Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių ir jos valdomo buto užliejimÄ (jei užliejimo priežastis bÅ«tų stogo trÅ«kumai).

38. Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

39. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, taip pat buvo perduotas ir butas (duomenys neskelbtini). Šį objektÄ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdė ir įvykio dienÄ , todėl atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja ir yra atsakinga už atsiradusiÄ Å¾alÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog dėl ieÅ¡kovės buto užliejimo yra atsakinga bÅ«tent atsakovė, pagrįsta.

40. Pažymėtina, kad R. G., buvusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė 2019 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto perdavimo - priėmimo aktu Nr. 5.22-19/1601 grÄ Å¾ino butÄ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Savivaldybės bÅ«sto perdavimo akte jokių pastabų dėl vandentiekio trÅ«kumų nėra nurodyta. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas turėjo vertinti ir R. G. atsakomybę dėl buto užliejimo, juolab, jog R. G. iÅ¡ buto iÅ¡sikraustė 2019 m. sausio 23 d., t. y. žymiai anksčiau negu įvyko buto užliejimas.

41. Minėta, jog teismų praktikoje yra nurodoma, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. IeÅ¡kovė neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančio atsakovės valdomo buto. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas virÅ¡uje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), o šį faktÄ paneigiančių įrodymų atsakovė į bylÄ nepateikė. Tokiu bÅ«du byloje yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis).

42. Nors apeliantė ir nesutinka su žalos dydžio nustatymu, nes nebuvo vertinamas patalpų nusidėvėjimas, tačiau jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, paneigiančių padarytos žalos dydį, nepateikė. Byloje yra pateikta padarytos žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaita, kurioje aiÅ¡kiai ir detaliai nurodoma, kokia bÅ«tent žala yra padaryta ieÅ¡kovės butui, kas po buto užliejimo buvo sugadinta, kÄ reikia keisti, kokie atstatymo darbai turi bÅ«ti. Visi reikalingiausi darbai yra iÅ¡dėstyti lokalinėje sÄ matoje.

Apeliantė Å¡ios ataskaitos neginčijo, nepateikė duomenų apie tai, kad sÄ matoje nurodyta darbų apimtis, medžiagos, nėra bÅ«tini atkurti buto bÅ«klę, buvusiÄ iki jo užliejimo, kad darbai gali bÅ«ti atlikti mažesnėmis kainomis. Nepaneigti ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie tai, kad iki užliejimo bute buvo atliktas naujas remontas. Taigi nepagrįsta žalos dydį mažinti ir dėl nusidėvėjimo, kaip to reikalauja apeliantė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantės prieÅ¡taravimai dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos dydžio yra nepagrįsti.

43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Dėl paminėtų motyvų, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Atmetus atsakovės SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovei L. S. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 300 Eur iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, todėl priteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“, juridinio asmens kodas 124568293, 300 Eur (tris Å¡imtus eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovei L.

S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) Teisėjas Vygintas Mažuika