2024-03-13 Nr. AB-4697-3-62-3-02430-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-52-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02430-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 1 800 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. sausio 1 d., atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad bendrose dušo patalpose jam nebuvo užtikrintas minimalus privatumas, kadangi tarp dušų nebuvo įrengtos pertvaros. Pareiškėjas pažymėjo, kad sulaukdavo neigiamų replikų iš kitų nuteistųjų, todėl į dušą eidavo retai, nes dušas niekada nebūdavo tuščias. Dėl neužtikrinto privatumo pareiškėjas nurodė patyręs neigiamus dvasinius išgyvenimus ir kančią, buvo prislėgtas, pablogėjo tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais, jautė fizinius nepatogumus ir diskomfortą.

3. Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog kad nuo 2022 m. spalio 14 d. Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) bendrojo naudojimo dušinėse nuteistiesiems buvo įrengtos pertvaros. Atsakovo atstovo teigimu, teisės aktai nenumato įstaigai prievolės nuteistųjų dušinėse įrengti matomumą ribojančias pertvaras. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, dušo kabinos įrengiamos tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nėra reglamentuoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui D. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu, pareiškėjas naudojosi Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiojo sektoriaus dušo patalpomis. Iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus 2023 m. spalio 3 d. pažymos Nr. SV-22-2941 bei Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikų nustatyta, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu tris kartus per savaitę, kai jis nedirbo, o laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., kai jis dirbo, – kasdien (b l. 12–14, 37–38). Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų vedimo į dušą apskaita nėra vedama (b. l. 56), todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek dienų pareiškėjas naudojosi dušu ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau pats pareiškėjas skunde nurodo, kad dušu naudojosi retai būtent dėl to, kad jam nebuvo užtikrinamas privatumas.

7. Teismas pažymėjo, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2023 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir išplėtotos teisminės praktikos kontekste, teismas sprendė, kad: 1) laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, nes pertvaros buvo įrengtos ir pastaruoju laikotarpiu dėl skunde nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų; 2) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. spalio 13 d. atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes nevykdė pozityvios pareigos suteikti pareiškėjui prieigą prie sanitarinio įrenginio – maudymosi vietos, kuri būtų atskirta nuo bendros erdvės taip, kad užtikrintų pareiškėjui minimalų privatumą, todėl dėl pertvarų nebuvimo dušo patalpoje pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

9. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad: pareiškėjo privatumas buvo pažeidinėjamas sistemingai, pažeidimas tęsėsi devynis mėnesius, per kuriuos pareiškėjas turėjo teisę 178 kartus pasinaudoti dušu neužtikrinant jam tinkamo privatumo; taip pat į tai, kad pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes, kad pareiškėjas nesinaudojo dušu jam paskirtu laiku, todėl jo patirti išgyvenimai labiau susiję ne dėl maudymosi duše be pertvarų, o dėl apsisprendimo vengti maudytis; kad pareiškėjas nesikreipė su prašymais į atsakovą dėl tinkamų kalinimo sąlygų sudarymo, kad atsakovo kaltę suponuoja ne sąmoningas teisės aktų nevykdymas, siekiant sukelti nepatogumus pareiškėjui, o jos, kaip nacionalinės institucijos pozityvios pareigos užtikrinti kaliniams minimalų privatumą, nevykdymas. Teismas taip pat atsižvelgė į analogiško pobūdžio bylose suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai asmenims, nepatyrusiems didelių išgyvenimų, fizinės ir (ar) psichinės sveikatos sutikimų, priteisiama iki 10 Eur dydžio neturtinė žala už kiekvieną pažeidimo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-625-662/2023). Įvertinęs ir tai, kad dėl nevestos apskaitos nėra galimybės nustatyti, kiek kartų realiai pareiškėjas naudojosi dušu, be to ir tai, kad jis vengė naudotis dušu dėl privatumo neužtikrinimo, tačiau turėjo galimybę juo pasinaudoti 178 kartus, pareiškėjo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį teismas sumažino ir jam priteisė 950 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

III. 10. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį iki 810 Eur.

11. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nesikreipė į kalėjimo administraciją su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kas leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos.

12. Atsakovo atstovas nurodo pripažįstantis, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau vertina, kad tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai numato prievolę sudaryti galimybę nusiprausti duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, atsakovo atstovas mano, kad vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą ir kiek kartų galimai buvo neužtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, turėjo būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu naudotasi du kartus net ir tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas dirbo (laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. pažeidimas turėjo būti konstatuojamas ne 163 kartus, o 66 kartus), nepriklausomai nuo to, kad buvo sudaryta galimybė dušu naudotis ir dažniau.

14. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismui vertinant neturtinę žalą pagal tai, kiek kartų pagal grafiką pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu, atsakovas iš esmės yra baudžiamas už tai, kad sudaro papildomas galimybes pasinaudoti dušu, nors pagal teisės aktų reikalavimus turi būti užtikrinami tik du prausimaisi per savaitę

15. Atsakovo atstovo vertinimu, teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki 810 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui D. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. sausio 1 d.

17. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 950 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinei žalai atlyginti piniginę kompensaciją, taip pat mano, kad teismas netinkamai apskaičiavo priteistinos kompensacijos dydį.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. spalio 13 d. atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes nevykdė pozityvios pareigos suteikti pareiškėjui prieigą prie sanitarinio įrenginio – maudymosi vietos, kuri būtų atskirta nuo bendros erdvės taip, kad užtikrintų pareiškėjui minimalų privatumą, todėl dėl pertvarų nebuvimo dušo patalpoje pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

21. Apskaičiuodamas pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pagal bylos duomenis turėjo galimybę pasinaudoti dušu 178 kartus.

22. Kaip jau minėta, paties pažeidimo fakto atsakovas neginčija, tačiau mano, kad pareiškėjo teisės gali būti apgintos konstatavus pažeidimo faktą, o teismui nusprendus, kad pareiškėjui turi būti priteista piniginė kompensacija, prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 810 Eur.

23. Šiuo aspektu pažymėtina, kad paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

24. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nurodytu aspektu yra nepagrįsti.

25. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais atsakovo atstovo argumentus, kad pažeidimo trukmė turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kiek kartų pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjas turėjo galimybę praustis duše, o ne tai, kiek kartų kalėjimų administracija jam realiai buvo sudariusi galimybę praustis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 17.5 punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien), socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu (gynėju). Taigi, pataisos įstaigos pareiga sudaryti nuteistiesiems galimybę praustis ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sąlygos – kasdien, yra įtvirtinta teisės aktuose ir šios pareigos pataisos įstaiga turi laikytis, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė praustis dažniau, nei du kartus per savaitę, pagrįstai neturtinės žalos dydį skaičiavo už visas dienas, kai pareiškėjas pagal bylos duomenis turėjo galimybę pasinaudoti dušu. Tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-463/2023). Pažymėtina, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, todėl atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, kad jis yra baudžiamas už tai, kad sudaro papildomas galimybes pasinaudoti dušu. Be to, kaip jau minėta, pataisos įstaigos pareiga, esant sąlygoms, sudaryti galimybę naudotis nuteistiesiems dušu kasdien, yra įtvirtinta teisės aktuose.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertino pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kuris vertinamas kaip proporcingas ir teisingas.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis