0bef1c63-9ac4-40cd-903d-9bbea6784ea2 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-533/2012                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00323-2010-6                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                        1.2.3.2.3.;1.2.3.2.6.;1.2.31.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                              2012 m. gruodžio 20 d.                                                         Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

RÅ«tos Mickevičienės, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nukentėjusiajai J. T., nukentėjusiųjų I. T. ir J. T. atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui,nuteistiesiems V. M., V. S.,gynėjams advokatams Annai Grinevič, Gediminui Skaisčiui, vertėjai Žanai Tadorovskajai,           vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ArÅ«no Saunoriaus, nukentėjusiųjų I.

T. ir J. T. bei nukentėjusiųjų I. T. ir J. T. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov), nuteistųjų V. M. (V. M.) ir V. S. (V. S.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:           - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus – laisvės atėmimu penkiolikai metų;          - pagal BK 311 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V.

M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.          V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:           - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus – laisvės atėmimu penkiolikai metų;          - pagal BK 311 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V.

S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.          V. M. ir V. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisinti, nepadarius veikos turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.           Nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms J. T. ir I. T. iÅ¡ nuteistųjų V. M. ir V. S. solidariai priteista po 100 000 Lt neturtinei žalai, o J. T. – 7 504,50 Lt turtinei žalai atlyginti.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

           V. M. ir V. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2010 m. birželio 16 d. laikotarpiu nuo 00 val. 00 min. iki 08 val. 00 min., UAB „V“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V. S. bÅ«nant apsvaigusiam nuo alkoholio, kilus konfliktui, kurio priežastis nenustatyta, veikdami bendrininkų grupe, tyčia sudavė nukentėjusiajam N. T. ne mažiau kaip vienuolika smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, nukentėjusįjį spaudė, apvyniojo ir suriÅ¡o rankas bei kojas elastinga stranguliuojančia kilpa ir taip padarė poodines kraujosruvas kairiajame dilbyje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, ant kairės kojos kelio, kaktos deÅ¡iniojo gumburo, kaktos kairėje pusėje, nosies, kairės akies virÅ¡utiniame voke, virÅ¡utinėje ir apatinėje lÅ«poje, deÅ¡iniajame smilkinyje, muÅ¡tinę pakauÅ¡io žaizdÄ ir įspaustinį kaukolės skliauto kaulų lūžimÄ , ovalo formos poodines kraujosruvas rankose, odos nubrozdinimus liemens nugariniuose pavirÅ¡iuose, suspaudimo žymes rankose ir kojose.

Taip pat, N. T. elastinga smaugvirvės kilpa suveržė kaklÄ , dėl ko nukentėjusysis užduso ir mirė. Tokiu bÅ«du, V. M. ir V. S. pavartodami fizinį smurtÄ ir atimdami nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, itin žiauriai nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmenį.            Taip pat, V. M. ir V. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2010 m. birželio 16 d. laikotarpiu nuo 00 val. 00 min. iki 08 val. 00 min., UAB „V“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), V.

S. bÅ«nant apsvaigusiam nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, iÅ¡niekino nužudytojo N. T. palaikus, t. y. kietu ir aÅ¡triu, duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu vienaÅ¡meniu įrankiu (galbÅ«t peiliu), per kakle esančiÄ stranguliacinę vagÄ atidalijo N. T. galvÄ nuo liemens, neteisėtai jÄ paėmė ir nugabenę prie S. upelio, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, užpylę ant kibire esančios mirusiojo galvos akmens skaldÄ , įmetė kibirÄ su galva į S. upelį, esančiu 2,5 km nuo R. pervažos, važiuojant link L.            Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras ArÅ«nas Saunorius apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtų bausmių ir nuteistiesiems V.

M. ir V. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus paskirti devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmes, o už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 311 straipsnio 1 dalį, paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir nuteistiesiems V. S. ir V. M. paskirti galutines subendrintas bausmes – laisvės atėmimÄ devyniolikai metų kiekvienam.        Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus tinkamai kvalifikavo nuteistųjų V.

S. ir V. M. padarytas nusikalstamas veikas, taip pat tinkamai išsprendė kardomųjų priemonių, civilinių ieškinių ir daiktinių įrodymų klausimus, tačiau nustatydamas bausmių dydį, nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybes ir paskyrė per švelnias bausmes. Prokuroro nuomone, šios bausmės neatitinka nei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, nei nuteistųjų asmenybes, nei nukentėjusiųjų interesus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punkto nuostatas.        Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V.

S. ir V. M. suverždami elastinga smaugvirvės kilpa nukentėjusiojo kaklÄ iÅ¡ karto N. T. neuždusino, o tai darė itin ciniÅ¡kai ir per keletÄ kartų. Be to, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistųjų tyčia nužudyti N. T. kilo ne spontaniÅ¡kai, o jie veikė suplanuotai, surišę nukentėjusįjį kankino, o siekdami suklaidinti nusikaltimÄ tiriančius pareigÅ«nus, iÅ¡nešė ir paliko nukentėjusiojo daiktus į koridorių bei paslėpė jo galvÄ . Prokuroro nuomone, Å¡ios aplinkybės įrodo itin didelį padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, o nuteistuosius apibÅ«dina kaip itin ciniÅ¡kus, Å¡altakraujiÅ¡kus, žiaurius ir visiÅ¡kai abejingus kito žmogaus iÅ¡gyvenimams ir gyvybei.         Atsikirtime į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ArÅ«nas Saunorius apeliacinį skundÄ nuteistasis V.

S. nurodo, kad nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, nes nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas.         Nukentėjusiosios I. T. ir J. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendį, pripažinti nuteistųjų V. S. ir V. M. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte bei paskirti nuteistiesiems dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmes.         Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems V.

S. ir V. M. padarė klaidų taikydamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas bei nesivadovavo teismų praktika.          Apeliančių nuomone, Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkÅ«s padariniai (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Nurodoma, kad nukentėjusysis N. T. buvo vienintelis Å¡eimos maitintojas, turėjo verslÄ , iÅ¡laikė savo Å¡eimÄ , mokėjo bÅ«sto kreditÄ .

Pažymi, kad Å¡iuo metu J. T. nepakanka lėšų sumokėti bÅ«sto kreditÄ , ji buvo priversta iÅ¡vykti į užsienį ieÅ¡koti darbo. Skunde remiamasi teismų praktika ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamojoje iÅ¡vadoje nenurodytÄ aplinkybę teismas gali pripažinti atsakomybę sunkinančia tada, kai pagal faktines bylos aplinkybes ji yra nustatyta, tačiau liko nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti.          Nukentėjusiosios skunde nurodo, kad nuteistieji savo kaltės nepripažino, nesigaili, nėra nuoÅ¡irdÅ«s, veikė tiesiogine tyčia, padaryti nusikaltimai ciniÅ¡ki, jais sukelti neatstatomi padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei.

Be to, nusikaltimų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das rodo ypatingÄ nuteistųjų žiaurumÄ ir cinizmÄ , abejingumÄ kito žmogaus gyvybei. Todėl nukentėjusiųjų nuomone, atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ bei bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistiesiems bausmes, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir paskyrė per Å¡velnias bausmes.        Nukentėjusiųjų I. T. ir J. T. atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendį, pripažinti nuteistųjų V.

S. ir V. M. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte bei paskirti nuteistiesiems dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmes.         Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems V. S. ir V. M. padarė klaidų taikydamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas bei nesivadovavo teismų praktika.          Atstovo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkÅ«s padariniai (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Nurodoma, kad nukentėjusysis N. T. buvo vienintelis Å¡eimos maitintojas, turėjo verslÄ , iÅ¡laikė savo Å¡eimÄ , mokėjo bÅ«sto kreditÄ . Pažymi, kad Å¡iuo metu nukentėjusiajai J. T. nepakanka lėšų sumokėti bÅ«sto kreditÄ , ji buvo priversta iÅ¡vykti į užsienį ieÅ¡koti darbo. Skunde remiamasi teismų praktika ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamojoje iÅ¡vadoje nenurodytÄ aplinkybę teismas gali pripažinti atsakomybę sunkinančia tada, kai pagal faktines bylos aplinkybes ji yra nustatyta, tačiau liko nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti.          Apeliantas skunde nurodo, kad nuteistieji savo kaltės nepripažino, nesigaili, nėra nuoÅ¡irdÅ«s, veikė tiesiogine tyčia, padaryti nusikaltimai ciniÅ¡ki, jais sukelti negrÄ Å¾inami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei.

Be to, nusikaltimų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das rodo ypatingÄ nuteistųjų žiaurumÄ ir cinizmÄ , abejingumÄ kito žmogaus gyvybei. Todėl atstovo nuomone, atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ bei bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistiesiems bausmes, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir paskyrė per Å¡velnias bausmes.          Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendį peržiÅ«rėti ir jį iÅ¡teisinti.

         Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas jį nuteisė griežta laisvės atėmimo bausme neįrodžius jo kaltės ir nesurinkus jokių įrodymų.          Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas pagrindinis liudytojas J. S., kuris po pusės metų neaiškiomis aplinkybėmis mirė. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu nuteistojo V. M. duoti parodymai prieštarauja liudytojų P. K., J.

D. ir D. P. duotiems parodymams.         Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendį, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas.         Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra daug prieštaravimų ir išgalvotų faktų, nuosprendyje pateiktos išvados grindžiamos prielaidomis, neapklausti byloje liudytojai, proceso dalyvių parodymai yra suklastoti, specialistų išvados taip pat grindžiamos prielaidomis.

Pažymi, kad byloje nebuvo pateiktos telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, kuriose matytųsi tiksli buvimo vieta ir laikas bei tikslus laikas, kuriuo metu susitiko ir bendravo su liudytoju T. C.        Nuteistojo nuomone, liudytojas P. K. duodamas parodymus jį (V. M.) apkalbėjo, o liudytojas V. B. neįvardijo konflikto esmės bei asmenų, su kuriais nukentėjusysis N. T. bendravo. Pažymi, kad byloje sÄ moningai neteisingai nurodyta, jog 2010 m. birželio 16 d. 7 val. 30 min. jam skambino liudytojas T.

C. Tačiau liudytojas jam skambino 2010 m. birželio 13 d. 7 val. 30 min. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiojo N. T. žmonos nepažįsta, niekada jos nėra sutikęs, todėl J. T. duodama parodymus jį (V. M.) apkalbėjo teikdama, jog kažkada yra jį mačiusi.        Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jo (V. M.) duoti parodymai buvo suklastoti, apklausos metu advokatas nedalyvavo, todėl tyrėja surašė parodymus tuos, kurie buvo reikalingi tyrimui.

Prokuroras ArÅ«nas Saunorius taip pat pateikė suklastotÄ kaltinamÄ jį aktÄ pirmosios instancijos teismui. Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai buvo susitarę Å¡iÄ bylÄ suklastoti, todėl byloje nuslėpė visus duomenis, kurie patvirtino jo nekaltumÄ . Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata bei eksperimentas, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus praÅ¡ymus dėl jo patikrinimo poligrafu bei liudytojų papildomų apklausų.        V. M. praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo V.

S. parodymais. Apelianto nuomone, nuteistasis V. S. nepagrįstai jį apkalba prisidėjus prie nusikaltimo padarymo, pateikdamas skirtingas parodymų versijas, taip pat pateikė melagingÄ informacijÄ apie jo asmenybę (iÅ¡siskyręs, neturi pastovios gyvenamosios vietos, neigiamai charakterizuojamas ir pan.).        Nuteistasis skunde teigia, kad galvos traumÄ ir sumuÅ¡imÄ patyrė tuo metu, kai buvo užpultas namo, kuriame gyveno jo sugyventinė, laiptinėje. Be to, Å¡is įvykis buvo užfiksuotas policijos komisariate, jam buvo suteikta medicininė pagalba.

Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai šiuos patirtus sužalojimus susiejo su įvykio aplinkybėmis, kurių metu buvo nužudytas N. T. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sulaikytas 2010 m. birželio 22 d., jį apžiūrėjęs medicinos specialistas užrašė, jog galvoje rastas įbrėžimas, nors žaizda buvo susiūta. Pirmosios instancijos teisme medicinos specialistas buvo kviečiamas atvykti į teismo posėdį duotoms išvadoms paaiškinti, tačiau neatvyko ir paaiškinimų nepateikė.        Skunde nuteistasis nurodo, kad su nukentėjusiojo N. T. aplinka jo niekas nesiejo, taip pat nežinojo kuo nukentėjusysis užsiėmė.

Teigia, kad jam grįžus iÅ¡ parduotuvės tarp V. S. ir N. T. įvyko antros muÅ¡tynės. V. S. elgėsi agresyviai, rankoje laikė pistoletÄ , todėl jis (V. M.) išėjo iÅ¡ biuro ir daugiau jų nematė. Jis į darbÄ grįžo po 40 min., skambino V. S., tačiau jis telefono ragelio nepakėlė. 2010 m. birželio 16 d. ryte, apie 10 val. 15 min. paskambino girtas V. S. ir pranešė, kad N. T. nužudytas. Pasak apelianto, jis nepatikėjo V. S. žodžiais, tačiau susirinko savo asmeninius daiktus ir iÅ¡vyko iÅ¡ jo (V.

S.) namų. Pažymi, kad V. S. ir vėliau jį informuodavo apie kažkokius įkalčius, tokiu bÅ«du siekdamas jį apkalbėti bei apkaltinti prisidėjus prie nusikaltimo padarymo. V. M. teigia, kad nematė įvykio ir nedalyvavo darant nusikaltimÄ , o apie paslėptÄ galvÄ sužinojo iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į byloje pateiktus dokumentus apie jo Å¡eiminę padėtį, sveikatos bÅ«klę, charakteristikas ir pan.                     Prokuroras praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skundÄ tenkinti, nukentėjusiųjų ir jų atstovo skundus tenkinti iÅ¡ dalies ir nuteistiesiems skirti griežtesnes bausmes, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

V. M., V. S. ir jų gynėjai praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro, nukentėjusiųjų ir jų atstovo – atmesti.            Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros, nukentėjusiųjų I. T. ir J. T. bei jų atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo, nuteistųjų V. M. ir V. S. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).            Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

V. M. ir V. S. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose, BK 311 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistieji V. M., V. S. skunduose tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, o išvados dėl įrodymų vertinimo prieštaringos rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų BPK normų pažeidimų nepadarė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismÄ savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju Klaipėdos apygardos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡kų visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantų iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų V.

M., V. S. lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas nuteistųjų, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę medžiagÄ , specialistų iÅ¡vadas vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. PrieÅ¡ingai, nuteistieji V. M. ir V. S. apeliaciniuose skunduose vadovaujasi tik jiems palankiais įrodymais, juos vienpusiÅ¡kai, atskirai ir selektyviai analizuoja, nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis.

Apeliantas V. M. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie buvo suklastoti, t. y. nedalyvaujant gynėjui ir parodymų turinį koreguojant tyrėjai. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras buvo susitarę Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ suklastoti.Remiantis bylos medžiaga matyti, kad V. M. 2010 m. birželio 19 d. praneÅ¡us apie įtarimÄ , jis savo paraÅ¡u patvirtino, jog žino apie įtariamajam garantuojamas teises (5 t., 31 b. l.).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. birželio 16 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. gegužės 11 d., apklausiant V. M. kaip įtariamÄ jį, visus kartus dalyvavo gynėjas bei buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas (5 t., 32-33, 34-41, 44 b. l.). Be to, 2010 m. birželio 29 d. apklausos metu V. M. sutiko duoti parodymus, o jų teisingumÄ patvirtino savo paraÅ¡u bei protokole nurodė, kad protokolÄ užrašė, perskaitė ir iÅ¡vertė teisingai (5 t., 34-41 b. l.). Nei gynėjas, nei įtariamasis jokių pastabų dėl protokole užfiksuotų duomenų nepareiÅ¡kė.

Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. M. būtų daromas bet kokio pobūdžio spaudimas. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu pats nuteistasis V. M. patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu niekas nemušė ir neterorizavo (6 t., 105 b. l.).Teisėjų kolegijos nuomone, V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra užfiksuoti teisingai, nepažeidžiant BPK normų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo V.

M. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant nuteistojo parodymus su visa kita bylos medžiaga. Be to, jais remtis galima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, nuteistojo V. S., liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vados ir pan.Apeliacinio teismo nuomone, nepagrįstas nuteistojo V. M. skundo argumentas, kad prokuroras ArÅ«nas Saunorius pirmosios instancijos teismui pateikė suklastotÄ kaltinamÄ jį aktÄ .Pažymėtina, kad kaltinimas, iÅ¡dėstytas kaltinamajame akte, turi atitikti kaltinimÄ , iÅ¡dėstytÄ praneÅ¡ime apie įtarimÄ .

Veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymas ir veikos kvalifikacija kaltinamajame akte turi atitikti faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ ir veikos kvalifikacijÄ , nurodytus paskutiniame praneÅ¡ime apie įtarimÄ (Kasacinė nutartis Nr. 2K-480/2012). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu paskelbus kaltinamojo akto esmę teisiamasis V. M. paaiÅ¡kino, kad suprato, kuo kaltinamas (6 t., 103 b. l.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei kaltinamasis, nei jo gynėjas nenurodė jokių Å¡io procesinio dokumento trÅ«kumų ir bylos nagrinėjimas vyko pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir veikų kvalifikacijÄ .

Taigi, Apeliacinis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prokuroras pirmosios instancijos teismui pateikė suklastotÄ ar iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantį kaltinamÄ jį aktÄ ir tai, trukdė pirmosios instancijos teismui nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ .Atmetami nuteistojo V. M. skundo argumentai, kaip nepagrįsti, kad pirmosios instancijos teisme papildomai nebuvo apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, jog liudyti gali bÅ«ti Å¡aukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žinojo kokių nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis).

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad prokuroras į sÄ raÅ¡Ä privalo įtraukti tik tuos asmenis, kurių dalyvavimas teisiamajame posėdyje reikalingas, siekiant nustatyti byloje tiesÄ . Kita vertus, remiantis BPK 233 straipsnio 3 dalimi, teisėjas, perduodamas bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje nusprendžia, kuriuos asmenis Å¡aukti į teisiamÄ jį posėdį kaip liudytojus. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad kai baudžiamoji byla buvo perduota 2011 m. birželio 6 d. nutartimi nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėja į teismo posėdį iÅ¡kvietė asmenis, nurodytus sÄ raÅ¡e prie kaltinamojo akto (6 t., 8 b. l.).

Be to, 2011 m. spalio 25 d. teisiamojo posėdžio metu buvo tenkinti nuteistojo V. M. ir jo gynėjo praÅ¡ymai bei buvo iÅ¡kviesti ir papildomai apklausti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai D. P., J. D. (7 t., 23, 26, 108-109 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio proceso metu dar kartÄ kviesti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus apklausai nėra tikslinga, nes nuteistasis nenurodė, kokias naujas aplinkybes Å¡ie asmenys galėtų paaiÅ¡kinti. Be to, Apeliacinio teismo teisiamojo posėdžio metu buvo tenkintas nuteistojo V.

M. praÅ¡ymas ir iÅ¡kviestas bei papildomai apklaustas liudytojas T. C.Svarbu pažymėti, kad apeliacinio proceso metu, teisėjų kolegija nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti telefoninių pokalbių iÅ¡klotines, kuriuose bÅ«tų užfiksuoti pokalbiai su nuteistuoju V. S. ir liudytoju T. C. svarstė, ir nutarė jį atmesti, pažymėdama, jog tiek pats nuteistasis V. M. (5 t., 34-41 b. l.; 6 t., 107 b. l.), tiek nuteistasis V. S. (4 t., 3-8, 15-28 b. l; 6 t., 107 b. l.) ir liudytojas T.

C. (2 t., 94-96 b. l.; 7 t., 20 b. l.) apklausų metu duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog tarpusavyje telefonu bendravo. Be to, remiantis tyrėjo J. D. 2010 m. lapkričio 17 d. tarnybiniu pranešimu matyti, kad 2010 m. birželio 15 d. V. M. ir V. S. telefonais kontaktavo tris kartus, o 2010 m. birželio 16 d. laikotarpiu nuo 00 val. 00 min. iki 05 val. 00 min. nuteistieji taip pat bendravo tik tarpusavyje (SIM kortelės) (3 t., 175-178 b. l.). Pirmosios instancijos teisme tyrėjas duodamas parodymus paaiškino, kad šiuo metu pateikti duomenų nėra galimybės, nes jie yra saugomi tik pusę metų (7 t., 110 b. l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad byloje nebuvo iÅ¡reikalauti skunde paminėti telefoniniai pokalbiai, nesukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , t. y. nėra jokio pagrindo manyti, kad tiriant Å¡iuos pokalbius galėtų bÅ«ti nustatytos kitokios bylos aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bei svarstydamas tiek nuteistojo V. M., tiek ir jo gynėjo praÅ¡ymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui.

Pažymėtina, kad teismas privalo patenkinti praÅ¡ymus, jeigu iÅ¡aiÅ¡kintos aplinkybės turi reikÅ¡mės bylai, tačiau teismas turi teisę ir atmesti tuos praÅ¡ymus, kuriais praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos surinkta bylos medžiaga arba nustatyti faktus, neturinčius reikÅ¡mės arba ryÅ¡io su byla, t. y. teismas nėra įstatymo įpareigotas tenkinti visus proceso dalyvių praÅ¡ymus (Kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2006; Nr. 2K-271/2009).Nuteistasis V. M. tiek apeliaciniame skunde, tiek Apeliacinio teismo teisiamojo posėdžio metu prašė atlikti poligrafinį tyrimÄ .

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo V. M. praÅ¡ymai atlikti poligrafinį tyrimÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2010 m. gruodžio 5 d. ir 2011 m. gegužės 13 d. nutarimais buvo atmesti (5 t., 168, 181 b. l.). Apeliacinio proceso metu teisėjų kolegija taip pat atmetė nuteistojo praÅ¡ymÄ atlikti poligrafo tyrimÄ ir nurodė, kad poligrafo tyrimo duomenys nėra pripažįstami įrodymais. Atkreipiamas V. M. dėmesys į tai, kad teismas gali vertinti tik tuos bylos duomenis, kurie yra įforminti nustatyta baudžiamojo proceso tvarka.

Tyrimas poligrafu nėra įteisintas Baudžiamojo proceso kodekse, o 2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas nesiejamas su baudžiamuoju procesu, todėl tyrimo atlikto poligrafu rezultatai BPK 20 straipsnio prasme nėra laikomi įrodymais, t. y. nėra numatyta galimybė nuteistųjų (įtariamųjų) asmenų parodymų teisingumÄ tikrinti naudojant poligrafÄ .Taip pat, apeliantas V. M. skunde nemotyvuodamas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata su asmenimis, kurie duoda prieÅ¡ jį parodymus bei eksperimentas.Akistata, numatyta BPK 190 straipsnyje, yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurį atliekant dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, vienu metu apklausiami du asmenys.

Remiantis bylos duomenimis matyti, kad nuteistasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė praÅ¡ymÄ atlikti akistatas su asmenimis, kurie duoda prieÅ¡ jį parodymus (5 t., 174 b. l.). Tačiau, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroras 2011 m. kovo 16 d. nutarimu atmetė V. M. praÅ¡ymÄ , nurodydamas, kad Å¡ioje ikiteisminio tyrimo stadijoje atlikti akistatas nėra bÅ«tinumo (5 t., 177 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimu, nes suvedimas į akistatÄ yra diskrecinė ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų ir prokurorų teisė, o ne pareiga.

Akistata yra tik vienas iÅ¡ prieÅ¡taravimų parodymuose paÅ¡alinimo bÅ«dų ir ne visuomet bÅ«na efektyvi. Be to, nuteistasis savo teisę užduoti klausimus proceso dalyviams galėjo realizuoti teisiamajame posėdyje.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis V. M. ar jo gynėjas bÅ«tų prašę atlikti eksperimentÄ . Be to, net ir esant tokiam praÅ¡ymui, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti, sprendžia ikiteisminio tyrimo tyrėjas ir prokuroras, kontroliuojantis ikiteisminį tyrimÄ .

Pažymėtina, kad eksperimento atlikimas nėra privalomas ikiteisminio tyrimo veiksmas (BPK 197 straipsnis).Nuteistasis V. M. tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinio proceso metu prašė apklausti teismo medicinos specialistÄ dėl jo patirtų sužalojimų. Be to, skunde nurodė, kad galvos traumÄ ir sumuÅ¡imÄ patyrė ankščiau, t. y. tuo metu, kai buvo užpultas namo, kuriame gyveno jo sugyventinė, laiptinėje. Tačiau, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai Å¡iuos patirtus sužalojimus nepagrįstai susiejo su įvykio aplinkybėmis, kurių metu buvo nužudytas N. T.

Pažymėtina, kad pagal BPK 285 straipsnį teismo medicinos specialistas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ir pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus Teismo medicinos eksperto Gintauto Pauliko specialisto išvada Nr. G 860/10 (03), kurioje išsamiai išdėstyti V.

M. padaryti sužalojimai ir jų lokalizacija, t. y. juostos formos status kampo pavidalo odos nubrozdinimas virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairėje blauzdoje ir deÅ¡inėje blauzdoje (5 t., 47 b. l.). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Vidmantas Armonas parodė, kad patyrus nubrozdinimÄ susidaro Å¡aÅ¡eliai, o linijiniai, brÅ«kÅ¡nio pavidalo Å¡aÅ¡eliai nukrenta per savaitę, todėl jei ekspertas stebėjo dar esančius Å¡aÅ¡elius ir nenukritusius, tai jie negalėjo bÅ«ti senesni negu savaitės laiko.

Taip pat, atkreipė dėmesį į tai, kad jei yra ypatumas, dėl kurio gijimo procesas yra sutrikęs, ekspertas apžiÅ«rėdamas mato kokiÄ tai tropinę opÄ , trombozę, kraujagyslių nepakankamumÄ , tai atžymi akte ir paaiÅ¡kina iÅ¡vadoje dėl sužalojimo senumo, nurodydamas paklaidÄ (7 t., 106 b. l.). Apeliacinio proceso metu nuteistasis iÅ¡ naujo pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ apklausti ekspertÄ , tačiau teisėjų kolegija apsvarsčiusi šį V. M. praÅ¡ymÄ atmetė, nes jokių abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. G 860/10 (03) patikimumo bei ekspertų Gintauto Pauliko ir Vidmanto Armono kompetentingumo nėra.

Be to, svarbu pažymėti, kad Å¡iuo atveju byloje yra tiriamos N. T. nužudymo aplinkybės, o ne kokie sužalojimai buvo padaryti V. M.Apeliaciniuose skunduose nuteistieji V. M. ir V. S. tvirtina, kad pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus ir BK 311 straipsnio 1 dalį nuteisti nepagrįstai, todėl praÅ¡o juos iÅ¡teisinti. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ nustatė, kad nuteistieji V.

M. ir V. S., veikdami bendrininkų grupe, V. S. bÅ«nant apsvaigusiam nuo alkoholio, kilus konfliktui, kurio priežastis nenustatyta, tyčia sudavė nukentėjusiajam N. T. ne mažiau kaip vienuolika smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, nukentėjusįjį spaudė, apvyniojo ir suriÅ¡o rankas bei kojas elastinga stranguliuojančia kilpa ir taip padarė poodines kraujosruvas kairiajame dilbyje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, ant kairės kojos kelio, kaktos deÅ¡iniojo gumburo, kaktos kairėje pusėje, nosies, kairės akies virÅ¡utiniame voke, virÅ¡utinėje ir apatinėje lÅ«poje, deÅ¡iniajame smilkinyje, muÅ¡tinę pakauÅ¡io žaizdÄ ir įspaustinį kaukolės skliauto kaulų lūžimÄ , ovalo formos poodines kraujosruvas rankose, odos nubrozdinimus liemens nugariniuose pavirÅ¡iuose, suspaudimo žymes rankose ir kojose.

Be to, suriÅ¡us nukentėjusiajam rankas ir kojas, jis negalėjo prieÅ¡intis, todėl buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, o prieÅ¡ jį vartojamo fizinio ir psichologinio smurto, jautė didelį fizinį skausmÄ ir dvasines kančias. Taip pat, N. T. elastinga smaugvirvės kilpa suveržė kaklÄ , dėl ko nukentėjusysis užduso ir mirė. Po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, iÅ¡niekino nužudytojo N. T. palaikus.Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai ir glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ dėl padarytų veikų, bet ir pagal kitas objektyviai nustatytas aplinkybes.Tai, kad V.

M. ir V. S., veikdami bendrininkų grupe, nužudė bejėgiškos būklės itin žiauriai N. T. bei išniekino nužudytojo palaikus, įrodo liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros ir atpažinimo protokolai, specialistų išvados, specialisto paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo pačių nuteistųjų V.

M. ir V. S. parodymai, liudytojų I. M., M. C., A. T., P. K., D. V., D. D., T. C., V. B., D. P., J. D. parodymai, nukentėjusiųjų I. T. ir J. T. parodymai bei teismo medicinos eksperto Vidmanto Armono paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai (1 t., 1, 110 b. l.; 3 t., 141-144, 175-178 b. l.), 2010 m. birželio 16 d., 2010 m. birželio 19 d., 2011 m. kovo 17 d. apžiūros protokolai (1 t., 7-72, 111-116,                 118-131, 104-109 b. l.), specialistų išvados (1 t., 77-80, 81, 82 b. l.; 3 t., 53-62, 70-82,                114-121 b. l.; 4 t., 31 b. l.; 5 t., 47 b. l.), kratos protokolai (4 t., 37-39 b. l.; 5 t., 53-57 b. l.), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai (4 t., 155-157 b. l.; 5 t., 163-165 b. l.), kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų V.

S. ir V. M. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.Be to, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistųjų V. S. ir V. M. parodymai apie nužudymo aplinkybes yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s bei nepakankamai informatyvÅ«s, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutelkė dėmesį kitų bylos duomenų tyrimui, iÅ¡nagrinėjo visus objektyvius bylos duomenis, kuriuose užfiksuoti nusikaltimo pėdsakai, lavono kÅ«no tyrimas, kraujo pėdsakai bei pasitelkė specialisto pagalbÄ aiÅ¡kinantis nužudymo aplinkybes ir pan.Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų pakanka nuteistųjų kaltei nustatyti ir paneigti V.

S. ir V. M. gynybÄ , kad jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.Remiantis teismų praktika pažymėtina, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, arba negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (Kasacinės nutartys Nr. 2K-183/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu nužudžius bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat, ar kaltininkas suvokė bejėgiÅ¡kÄ nukentėjusiojo bÅ«klę.

Be to, svarbu pažymėti, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas inkriminuotinas ir tais atvejais, kai nužudomas nukentėjusysis, tapęs bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo jau po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Tuo tarpu, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . Be to, įstatymų leidėjo vartojama sÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (Kasacinė nutartis Nr. 2K-253/2011).Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog nuteistųjų V.

M. ir V. S. veika kvalifikuota kaip bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nužudymas, padarytas itin žiauriai, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, reikia nustatyti, jog nuteistieji suvokė, kad nukentėjusysis buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir tuo pasinaudodami atėmė jam gyvybę bei nuteistieji suvokė, jog nukentėjusiajam gyvybę atėmė veikdami itin žiauriai.Remiantis bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 314/10 (03) nustatyta, kad nukentėjusysis N. T. mirė nuo uždusimo, kaklÄ suveržiant elastinga smaugvirvės kilpa.

Specialisto iÅ¡vadoje taip pat užfiksuota, kad nukentėjusiajam tyrimo metu ant kÅ«no rasti daugybiniai sužalojimai, kurie yra priskiriami prieÅ¡mirtinių sužalojimų kategorijai. Nustatyta, kad siekiant palaužti fizinį pasiprieÅ¡inimÄ , nukentėjusiajam rankos ir kojos buvo apvyniotos stranguliuojančia kilpa, dėl ko susidarė suspaudimo žymės, poodinės kraujosruvos rankose. Be to, nustatyti odos nubrozdinimai liemens nugariniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairio žasto srityse, kurie galėjo susidaryti gulint aukÅ¡tielninkai, spaudžiant prie plokÅ¡tumos ir judant, t. y. bandant iÅ¡trÅ«kti.

Tuo tarpu, poodinės kraujosruvos kairio dilbio, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės, kairės kojos kelio, kaktos deÅ¡inio gumburo, kaktos kairės pusės, nosies, kairės akies virÅ¡utinio voko, virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų srityse, deÅ¡inio smilkinio srityje susidarė dėl nemažiau kaip aÅ¡tuonių traumuojančių-smÅ«ginių kontaktų su kietais, bukais bei ribotai kontaktavusiais pavirÅ¡iais ar juos turinčiais daiktais (pvz. rankų kumščiais). Dėl ne mažiau kaip vieno traumuojančio smÅ«ginio poveikio į burnos sritį susidarė muÅ¡tinė žaizda, o dėl smÅ«ginių poveikių į abi akis – iÅ¡siliejo kraujas po akių obuolių junginėmis.

Nurodoma, kad poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, pagal savo anatominę-topografinę lokalizacijÄ galėjo bÅ«ti patirta ir pasyvios savigynos pasakoje, t. y. vyrui kaire ranka dengiantis nuo jį žalojusio traumuojančio poveikio. Taip pat, nustatytas ir vienas traumuojantis smÅ«ginis kontaktas į pakauÅ¡io sritį, dėl kurio nukentėjusiajam susidarė muÅ¡tinė pakauÅ¡io srities žaizda bei įspaustinis kaukolės skliauto kaulo lūžis. Å ioje iÅ¡vadoje pažymima, kad Å¡ių požymių visuma (pasyvios savigynos, galÅ«nių fiksavimo, galÅ«nių stranguliacijų, prieÅ¡mirtinių dauginių nubrozdinimų) nurodo, kad medicininiu požiÅ«riu yra labai tikėtina, jog sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis N. T. buvo sÄ moningas, suvokė jam daromų daugkartinių poveikių sukeliamus skausmus ar kankinimus (1 t., 77-80 b. l.).

Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Vidmantas Armonas nurodė, kad atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, galima teigti, jog nusikaltimo padarymu metu, pačiÄ veikÄ vykdė ne vienas asmuo. Teismo medicinos ekspertas pažymėjo, kad atliekant kÅ«no tyrimÄ , nebuvo nustatyti objektyvÅ«s požymiai, kurie patvirtintų, jog asmuo buvo neįgalus ir negalėjo prieÅ¡intis, kas įprastai vyksta, kai žmogui sukeliamas skausmas, o ypač Å¡iuo atveju, kai buvo sukeltas nevienkartinis skausmas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytos kraujosruvos tipinėse vietose, kurios patvirtina, jog asmuo jautė skausmÄ ir nuo jo gynėsi. Be to, norint fiksuoti asmeniui galÅ«nes, pirmiausia reikia palaužti asmens fizinį pasiprieÅ¡inimÄ , o Å¡iuo atveju, vienam žmogui nebuvo įmanoma fiksuoti dviejų rankų vienu metu ir dar uždėti kilpÄ , nes rankos turi bÅ«ti laikomos. Taip pat, ekspertas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam kaklo užveržimas ir atleidimas buvo daromas keletÄ kartų (7 t., 105-106 b. l.).Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad 2010 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus V.

M. parodė, kad pasiėmė nuo žemės gulintį elektros kabelį ir N. T. suriÅ¡o rankas ir kojas (5 t., 38-39 b. l.). Pirmosios instancijos teisme V. M. parodė, kad ant N. T. rankų užmetė laidÄ ir jas apvyniojo, tačiau ant kojų nieko nebuvo uždėjęs (6 t., 105 b. l.). Tuo tarpu, nuteistasis V. S. 2010 m. liepos 13 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas taip pat nurodė, kad V. M. suriÅ¡o kojas nukentėjusiajam N. T. (4 t., 9-11 b. l.). Pirmosios instancijos teisme V. S. parodė, kad V.

M. nukentėjusįjį buvo surišęs, tačiau vėliau jį atrišo (6 t., 107 b. l.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuos nuteistojo V. S. parodymus, t. y. kad, nukentėjusysis buvo atrištas, paneigia 2010 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei priedas prie jo - fotolentelės (1 t., 7-72 b. l.).Teisėjų kolegijos nuomone, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusiajam N. T. surišus rankas ir kojas, jis negalėjo aktyviai pasipriešinti nuteistiesiems kai buvo mušamas, o V.

S. ir V. M. matydami ir suvokdami, kad nukentėjusysis negali pasiprieÅ¡inti dėl suriÅ¡tų rankų ir kojų, t. y. kai buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, vartojo jo atžvilgiu smurtÄ . Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ byloje pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. M 314/10 (03) bei eksperto Vidmanto Armono paaiÅ¡kinimų, duotų pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu matyti, jog N. T. prieÅ¡ mirtį jautė didelį fizinį skausmÄ ir kančias. Taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų smÅ«gių skaičių (mažiausiai vienuolika), padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį (kaklo veržimai, rankų ir kojų suriÅ¡imas elastinga stranguliuojančia kilpa, daugybiniai kÅ«no sužalojimai), daroma iÅ¡vada, kad nuteistieji V.

M. ir V. S. veikdami bendrai suprato, jog N. T. jų veiksmai yra itin skausmingi ir sukelia didelę fizinę kančiÄ , ir tai, rodo nuteistųjų veikos ypatingÄ Å¾iaurumÄ . Be to, kad nuteistieji V. M. ir V. S. nusikalstamų veikų padarymo metu suvokė, jog nukentėjusysis N. T. buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir jam gyvybę atėmė itin žiauriai, patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų iÅ¡vados, kuriose nurodoma, kad tiek V. M., tiek V. S., inkriminuojamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichiniu sutrikimu, galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (4 t., 155-157 b. l.; 5 t., 163-165 b. l.).

Svarbu pažymėti, kad nors nukentėjusiojo N. T. mirties priežastimi buvo uždusimas, kaklÄ suveržiant elastinga smaugvirvės kilpa ir nėra nustatyta, kuris iÅ¡ nuteistųjų šį sužalojimÄ padarė, tačiau esant tokioms aplinkybėms, kai keli asmenys subendrintais veiksmais suduoda smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, nėra svarbiausia, nuo kurio veiksmo (smÅ«gio) nukentėjusysis mirė. Svarbu, kad nuteistieji suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ kito žmogaus gyvybei, numatė, jog jie gali sukelti mirtį ir to siekė.Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtÄ panaudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis liudija apie tyčiÄ nužudyti arba apie neapibrėžtÄ tyčiÄ , kuri apima ir gyvybės atėmimÄ , už nužudymÄ atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Kasacinė nutartys Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-191/2008, Nr. 2K-324/2009,            2K-7-156/2010).

Pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas yra privalomas subjektyvusis bendrininkavimo požymis ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais bei įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas norimas rezultatas, t. y. jis gali bÅ«ti tiek iÅ¡ankstinis, tiek spontaniÅ¡kas, staigus. Be to, esant bendrininkavimui visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, t. y. už bendrus veiksmus, iÅ¡skyrus, jeigu nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Apeliacinio teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad abu nuteistieji (V. M. ir V. S.) aktyviai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam N. T. Nuteistųjų susitarimas nužudyti nukentėjusįjį pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, kurie rodė, kad nuteistieji pritaria vienas kito elgesiui, sutinka su vienas kito neteisėtais veiksmais, taip iÅ¡reikÅ¡dami savo tikrÄ valiÄ , norÄ itin žiauriai smurtauti prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmenį, t. y.

N. T.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nužudymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nustatė, kad nuteistieji V. S. ir V. M. nukentėjusįjį nužudė tiesiogine tyčia, tačiau konkrečiai nenurodė, ar tiesioginė tyčia buvo apibrėžta, ar neapibrėžta. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje tikrai nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji dar iki atvykimo pas nukentėjusįjį N. T. bÅ«tų buvę susitarę bÅ«tinai atimti jam gyvybę. Todėl, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad nuteistieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes suprato savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, jog jie gali sukelti nukentėjusiajam sunkius sveikatos sutrikdymus, tarp jų ir tokį, nuo kurio asmuo gali mirti, tačiau savo sÄ monėję padarinių nesukonkretino, ir norėjo taip veikti.

Be to, nuteistieji naudodami prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ ir bÅ«dami protiÅ¡kai sveiki, suprato, kad suduodami bejėgiÅ¡kos bÅ«klės N. T. smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, kelia jo gyvybei didelį pavojų, o tai suprasdami kartu numatė, kad gali ne tik sunkiai sužaloti jo sveikatÄ , bet ir atimti jam gyvybę.Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. M. ir V. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus.Taip pat, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų V.

M. ir V. S. padarytus veiksmus, pasireiÅ¡kusius nužudytojo galvos atidalijimu nuo kÅ«no, kvalifikavo pagal BK 311 straipsnio 1 dalį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, kai po nužudymo nuteistasis padaro veiksmus, kuriais iÅ¡niekinamas mirusiojo kÅ«nas, iÅ¡ jo pasityčiojama, veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį, t. y. pagal BK 129 straipsnį ir BK 311 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. neigdamas savo kaltę nepagrįstai nurodo, apie nužudytojo galvos atidalijimÄ sužinojo tik iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja D.

P. 2010 m. birželio 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad apie nužudytojo N. T. galvÄ , kuri buvo įdėta į kibirÄ ir įmesta į S. upelį, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, nurodė V. M. (1 t., 110 b. l.). Pirmosios instancijos teisme tyrėja taip pat patvirtino, kad nuteistasis V. M. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nurodė, kur yra nukentėjusiojo galva (7 t., 108 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. liepos 13 d. apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad 2010 m. birželio 19 d. tarnybinėse patalpose, paklausus V.

M., ar jis žino kur yra paslėpta nukentėjusiojo galva, pasakė, jog nužudytojo galva yra įdėta į kibirÄ ir įmesta į S. upelį (2 t., 68-70 b. l.). Pirmosios instancijos teisme liudytojas P. K. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nurodė, kad jais remtis galima (7 t., 18 b. l.). ApžiÅ«ros metu V. M. nurodytoje vietoje buvo rasta nužudytojo N. T. galva (1 t., 111-131 b. l.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodymai dėl nužudytojo galvos suradimo aplinkybių yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad apie galvÄ pranešė nepažįstamas vyriÅ¡kis (5 t., 34-41 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. M. parodė, kad apie galvÄ pasakė žmogus, kuris atvažiavo į servisÄ ir padavė raÅ¡telį, tačiau į tai nekreipė dėmesio, o raÅ¡telį iÅ¡metė (6 t., 104-107 b. l.). Tačiau tokie V. M. parodymai nelogiÅ¡ki ir neįtikinami, nes apie tai galėjo žinoti tik asmuo, kuris žinojo tikrÄ sias įvykio aplinkybes.

Kita vertus, V. M. aplinkybių, susijusių su žmogaus galvos suradimu, teisėsaugos pareigūnų neinformavo. Be to, kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant nuteistųjų rūbų ir batų rasta nužudytojo N. T. kraujo pėdsakų (3 t., 70-82              b. l.). Taip pat, iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. M 314/10 (03) matyti, kad kūno fragmentavimas (galvos atidalijimas) padarytas kietu, aštriu, duriančiomis- pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu (1 t., 77-80 b. l.).

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Vidmantas Armonas parodė, kad atidalijant žmogaus galvÄ per kaklo sritį, atidalijus slankstelį kaip tvirčiausiÄ jungiančiÄ dalį ir darant pjovimo judesius, galvos laisvoji dalis juda ir maskatuoja. Å iuo atveju, atidalijant nužudytojo galvÄ nuo kÅ«no matosi, kad kaklo perdalijimas yra tiesus ir tai, rodo, jog pjovimo metu galva turėjo bÅ«ti fiksuota nejudant. Taip pat pažymėjo, kad jei asmuo vienoje rankoje laiko įrankį, tai su kita ranka negali apimti galvos dėl didelio diametro ir plaÅ¡taka ja fiksuoti.

Be to, kad susidarytų toks pjÅ«vis, kuris buvo nustatytas atlikus tyrimÄ , reikėjo galvÄ pakelti, todėl eksperto nuomone, atidalijant nužudytojo galvÄ nuo kÅ«no, dalyvavo ne vienas asmuo (7 t., 105 b. l.). Remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. sausio 18 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(5476)-ISI-312, matyti, kad ant tirti pateiktos kempinės, rastos kibire su amputuota nužudytojo galva, V. S. genotipas sutampa su nužudytojo N. T. genotipu (3 t., 70-82 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir V.

M. bei V. S. parodymų, jie su N. T. konfliktavo, barėsi, po to nukentėjusiajam suriÅ¡o rankas ir kojas, tokiu bÅ«du atėmė galimybę prieÅ¡intis. Bylos duomenys patvirtina, kai N. T. jau buvo miręs, nuteistieji atidalijo nukentėjusiojo galvÄ nuo kÅ«no, turėdami tikslÄ iÅ¡ jo pasityčioti, tokiu bÅ«du iÅ¡niekino palaikus. Apeliacinio teismo nuomone, iÅ¡ aukščiau paminėtų įrodymų, kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , akivaizdu, kad nužudytojo N. T. galvos atidalijime nuo kÅ«no, dalyvavo tiek nuteistasis V.

M., tiek V. S. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo V. M. dėmesį į tai, kad jis kaltu pripažintas įvertinus surinktų byloje įrodymų visuma, todėl nepagrįstais laikytini V. M. apeliacinio skundo argumentai, kad jo pripažinimÄ kaltu dėl N. T. nužudymo lėmė nuteistojo V. S. melagingi parodymai. IÅ¡ pirmosios instancijos atlikto įrodymų tyrimo ir iÅ¡tirtų įrodymų analizės nuosprendyje matyti, nuteistojo V. M. kaltė nustatyta ne vien tik nuteistojo V. S., bet ir kitų asmenų duotais parodymais, proceso veiksmų protokolais, specialistų iÅ¡vadomis bei kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.

Pažymėtina, kad 2010 m. birželio 19 d., 2010 m. liepos 13 d., 2011 m. balandžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (4 t., 3-8, 9-11, 15-28 b. l.) ir teisminio proceso metu (6 t., 107 b. l.) apklausto nuteistojo V. S. parodymais apkaltinamasis nuosprendis yra grįstas tik tiek, kiek tie parodymai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantas V. M. skunde iš esmės pateikia tik savo subjektyvius samprotavimus dėl to, kaip jo nuomone, turėjo būti vertinami byloje pateikti duomenys.

Tačiau, jei nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. nurodo, kad liudytojas P. K. bei nukentėjusioji J. T. duodami parodymus jį apkalbėjo, o liudytojas V. B. neįvardijo konflikto esmės. Tuo tarpu, nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklaustas pagrindinis liudytojas J. S., kuris šiuo metu yra miręs. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistojo V.

M. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme prieÅ¡tarauja liudytojų P. K., J. D. ir D. P. duotiems parodydamas.Pažymėtina, kad, ar Å¡ie apeliantų skunduose nurodyti liudytojų, nukentėjusios parodymai yra patikimi, nustatoma tik iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , palyginus juos su kita byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, t. y. įvertinus kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai ir visÄ Ä¯rodymų visumÄ . Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojų P. K. (2 t., 68-70 b. l.; 7 t., 18 b. l.), D.

P. (7 t., 108 b. l.), V. B. (2 t., 107-111, 134-135, 136-138 b. l.; 7 t., 21 b. l.), J. D. (7 t., 109 b. l.), nukentėjusiosios J. T. (2 t., 3-6, 10 b. l.; 6 t., 110-111 b. l.) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, ir nenustačius jų parodymų prieštaringumo, melagingumo ar nenuoseklumo, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai jais vadovavosi pagrindžiant nuteistųjų kaltę. Be to, byloje nenustatyta, kad liudytojas P. K., nukentėjusioji J.

T. ar kiti aukščiau nurodyti liudytojai bÅ«tų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi ir sakytų netiesÄ , t. y. leistų abejoti jų parodymų patikimumu. Todėl, Apeliacinis teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo vertinusio įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto iÅ¡samiu, neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Atkreipiamas nuteistojo V. S. dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrįstai nesivadovavo liudytojo J.

S. parodymais, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu Å¡is liudytojas nebuvo apklaustas. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad byloje sÄ moningai neteisingai nurodyta, jog 2010 m. birželio 16 d. 7 val. 30 min. jam skambino liudytojas T. C. Pažymi, kad Å¡is liudytojas jam skambino 2010 m. birželio 13 d. 7 val. 30 min.Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. kovo 29 d. duodant parodymus liudytojas T. C. parodė, kad 2010 m. birželio 16 d. apie 7 val. 30 min. suskambino su V.

M. (2 t., 20 b. l.). Pirmosios instancijos teisme liudytojas taip pat nurodė, kad 2010 m. birželio 16 d. apie 7 val. 30 min., skambino V. M. ir tarėsi kur jį pasiimti bei nuvežti į darbÄ (7 t., 20 b. l.). Tačiau, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinio proceso metu liudytojas T. C. parodė, jog tiksliai negali nurodyti, kuriÄ dienÄ , t. y. ar 2010 m. birželio 12 d., ar kitÄ kuriÄ dienÄ , jis skambino V. M. Tik patvirtino, kad visÄ laikÄ toje pačioje vietoje apie 7 val. 30 min. susitikdavo su V. M. ir važiuodavo į darbÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė teisingam bylos iÅ¡sprendimui neturi esminės reikÅ¡mės, nes tai, nei patvirtina, nei paneigia esminių bylos aplinkybių. Be to, apeliacinio proceso metu liudytojas T. C. parodė, kad iÅ¡ V. M. gavo laiÅ¡kÄ , kuriame nuteistasis prašė atvykti į Lietuvos apeliacinį teismÄ ir duoti naujus parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes. Tačiau, kai pareigÅ«nai norėjo iÅ¡ T. C. minėtÄ laiÅ¡kÄ paimti ir pateikti Apeliaciniam teismui, liudytojas pareiÅ¡kė, kad jo neturi, nors apeliacinio proceso metu teigė prieÅ¡ingai.

Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojas T. C. apeliacinio proceso metu siekė suklaidinti teismÄ ir taip padėti nuteistajam V. M. padėti iÅ¡vengti atsakomybės. Nuteistojo V. M. pateikta aplinkybė laikytina kaip gynybinė pozicija, siekiant bet kokiu bÅ«du suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Dėl bausmių skyrimo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos.

Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, nukentėjusiosios I.

T. ir J. T. bei nukentėjusiųjų atstovas savo apeliaciniuose skunduose praÅ¡o skirti griežtesnes nuteistiesiems V. M. ir V. S. bausmes. Taip pat, nukentėjusiosios ir jų atstovas skunduose argumentuodami tuo, kad nukentėjusysis N. T. buvo nužudytas žiauriai ir ciniÅ¡kai, be to, buvo vienintelis Å¡eimos maitintojas, turėjo savo verslÄ , iÅ¡laikė Å¡eimÄ , mokėjo bÅ«sto kreditÄ , praÅ¡o pripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, t. y. kai dėl padarytos veikos atsirado sunkÅ«s padariniai.Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog jei dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, teismas tai pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Sunkių padarinių sukėlimas teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia, jeigu sunkÅ«s padariniai nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tai seka iÅ¡ BK 60 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokiÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri baudžiamajame įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Pažymėtina, kad itin žiaurus asmens nužudymas yra BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino Å¡io fakto atsakomybę sunkinančia aplinkybę.

Tuo tarpu, į nukentėjusiųjų dvasinius sukrėtimus ir pergyvenimus, jų emocinę bÅ«senÄ po padarytų nusikalstamų veikų, Å¡eimines aplinkybes dėl Å¡eimos nario (tėvo ir vyro) bei maitintojo netekties, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino, nukentėjusioms priteisdamas iÅ¡ nuteistųjų V. M. ir V. S. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Savaime suprantama, kad N. T. nužudymas sukėlė jo Å¡eimai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, finansinius sunkumus dėl pragyvenimo finansavimo, kredito padengimo ir pan., tačiau Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti įvertintos kaip sunkÅ«s padariniai ir nuteistiesiems pripažintos kaip atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.            Apeliacinis teismas konstatuoja, kad nuteistieji V.

M. ir V. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Be to, remiantis skundžiamu nuosprendžiu matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistiesiems bausmes, įvertino ir nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, t. y. kad viena iÅ¡ nusikalstamų veikų – kvalifikuotas N. T. nužudymas, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Å is nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, be to, padarytas esant net dviem šį nusikaltimÄ kvalifikuojantiems požymiams, t. y. padarytas itin žiauriai bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogui.

Antra nuteistųjų padaryta nusikalstama veika – mirusiojo palaikų išniekinimas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 straipsnio 3 dalis). Klaipėdos apygardos teismas taip pat įvertino ir nuteistųjų asmenybes, t. y. praeityje neteisti, bausti administracine tvarka, nedirbantys. Be to, teismas įvertino ir nuteistųjų požiūrį į jų padarytas nusikalstamas veikas, t. y., kad jie, net ir esant nenuginčijamiems įrodymams kaltę neigė, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitė parodymus, savo veiksmų padarinių sunkumo, žiaurumo bei cinizmo kritiškai nevertino, gailesčio dėl padarytų nusikaltimų taip pat neparodė.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė dvi nuteistojo V. S. sunkinančias aplinkybes, t. y. nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir vienÄ nuteistojo V. M. sunkinančiÄ aplinkybę, t. y. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Klaipėdos apygardos teismas nuteistiesiems atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.Apeliacinis teismas sutinka su Klaipėdos apygardos prokuroro, nukentėjusiųjų ir jų atstovo skundų argumentais, kad nukentėjusiojo N. T. nužudymo aplinkybės įrodo didelį nusikalstamų veikų pavojingumÄ , o nuteistuosius apibÅ«dina kaip itin ciniÅ¡kus, Å¡altakraujiÅ¡kus, itin žiaurius ir visiÅ¡kai abejingus kito žmogaus iÅ¡gyvenimams bei gyvybei, tačiau vien tik Å¡ios skunduose nurodomos aplinkybės neduoda pagrindo nuteistiesiems skirti griežtesnes bausmes.Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, BK 311 straipsnio 1 dalį, paskyrė bausmes, kurios yra didesnės už įstatymo sankcijose numatytus bausmės vidurkius.

Be to, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, nukentėjusiosios I. T. ir J. T. bei nukentėjusiųjų atstovas savo apeliaciniuose skunduose neišdėsto jokių naujų įtikinamų argumentų, dėl kurių nuteistiesiems V. M. ir V. S. reikėtų paskirti griežtesnes bausmes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis V. M. skunde prašo atsižvelgti į jo šeiminę padėtį, sveikatos būklę, charakteristikas ir pan., tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės neduoda pagrindo jam paskirti švelnesnę bausmę.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. M. ir V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra adekvačios padarytų nusikaltimų pobÅ«džiui ir pavojingumui bei atitinka BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio nuostatas. Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. V. M. ir V. S. paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus, nėra neteisingos, ar aiÅ¡kiai per Å¡velnios, ar per griežtos, jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .   Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijami nukentėjusiosioms J.

T. ir I. T. priteisti turtinės ir neturtinė žalos dydžiai. Teisėjų kolegijos nuomone, civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteistos neturtinės žalos dydis atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ ir nėra akivaizdžiai  per didelis, ar per mažas.                Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

           Klaipėdos apygardos prokuratūros, nukentėjusiųjų I. T. ir J. T. bei jų atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo, nuteistųjų V. M. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                     Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                                  Viktoras Kažys                                                                                          Rūta Mickevičienė