0beea6a4-c15f-4a1d-b2dd-2d8be19c66cc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1001-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00949-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.6.2; 34.3; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo K. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-860-877/2014 pagal ieÅ¡kovo K. L. ieÅ¡kinį atsakovams VÄ® Registrų centras, V. L., V. L.-V., trečiajam asmeniui L. L. dėl nuosavybės teisės gynimo, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmėIeÅ¡kovas K. L. ieÅ¡kiniu prašė:

1) panaikinti 2012-06-15 VÄ® Registrų centro Kauno filialo sprendimÄ bei 2012-08-23 VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimÄ Nr. 224;

2) pripažinti, kad atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktas Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų pakeitimas, pasireiškęs padarymu įrašo, jog V. L. nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įrašas galioja nuo 1962-01-29, yra neteisėtas;

3) pripažinti negaliojančiu 2012 07 05 nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. 1-LR-1074, kuriuo patvirtinta A. L. priklausiusi santuokinio turto dalis - 63/200 Pastato dalys, ir grÄ Å¾inti turtÄ Ä¯ iki liudijimo iÅ¡davimo buvusiÄ padėtį;

4) pripažinti negaliojančiu 2012-10-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. l-RL-1617, kuriuo patvirtinta atsakovei V. V. priklausanti palikimo dalis - 189/800 Pastato dalis, ir grÄ Å¾inti turtÄ Ä¯ iki liudijimo iÅ¡davimo buvusiÄ padėtį;

5) pripažinti negaliojančia 2012-09-17 dovanojimo sutartį Nr. 2-9108, kuria atsakovas V. L. padovanojo atsakovei V. V. 137/200 Pastato dalis, ir pritaikyti restitucijÄ natÅ«ra - įpareigoti atsakovę V. V. grÄ Å¾inti sandoriu įgytÄ turtÄ V. L. nuosavybėn;

6) pripažinti neteisėtais penkis Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų, susijusių su Pastatu, pakeitimus: įraÅ¡Ä , kad V. L. nuosavybės teise priklauso 63/100 Pastato; įraÅ¡Ä , kad V. L. nuosavybės teise priklauso 137/200 Pastato; įraÅ¡Ä , kad A. L. nuosavybės teise priklauso 63/200 Pastato; įraÅ¡Ä , kad A. L. nuosavybės teise priklauso 63/800 Pastato; įraÅ¡Ä , kad V. V. nuosavybės teise priklauso 737/800 Pastato;

7) pripažinti galiojančiu Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų įraÅ¡Ä , jog V. L. priklauso Pastatas ir įraÅ¡as galioja nuo 1962-01-29.IeÅ¡kovas nurodė, kad jo motinai A. L. ir tėvui V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas buvo įgytas V. L. iki santuokos, tačiau santuokos metu jis buvo iÅ¡ esmės pagerintas, todėl gyvenamasis namas tapo bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. Nekilnojamojo turto registre turto savininku buvo nurodytas vienas asmuo - V.

L., tačiau nebuvo iÅ¡skirtos jam asmeninės nuosavybės teise priklausanti dalis ir bendrosios su sutuoktine nuosavybės teise priklausanti dalis. 2011-09-20 motina A. L. mirė. Ji nesudarė testamento. IeÅ¡kovas yra vienas iÅ¡ įpėdinių pagal įstatymÄ ir pretenduoja į A. L. paliktÄ turtÄ . Ä® palikimÄ taip pat pretenduoja jo seserys V. L.- V. ir L. L., bei tėvas V. L.. Notaras neiÅ¡davė paveldėjimo dokumentų, kadangi buvo neaiÅ¡ki sutuoktinių A. L. ir V. L. asmeninės ir bendrosios nuosavybės teisės dalys turte.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas K. L. ir atsakovai V. L. ir V. L. – V. bei trečiasis asmuo L. L. yra 2011 m. rugsėjo 9 d. mirusios A. L. turto paveldėtojai pagal įstatymÄ . Ä®vertinęs inv. bylos Nr. 19/10479 dokumentus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismas nustatė, kad gyvenamasis namas buvo rekonstruotas jo plotÄ Å¾ymiai padidinus, pastačius antrÄ jį aukÅ¡tÄ , tačiau duomenų, kad namas buvo nugriautas visiÅ¡kai ir naujai pastatytas, byloje nėra, to nepatvirtina ir ieÅ¡kovo pateiktas ekspertizės aktas (II t. 98-102 b. l.). 2012 m. kovo 27 d.

V. L. kreipėsi į VÄ® Registrų centras Kauno filialÄ su praÅ¡ymu jo vardu Å¡iuo metu įregistruotÄ turtÄ Ä¯registruoti dalimis, nurodant kokia dalis yra iki santuokos ir kokia dalis yra bendra jungtinė nuosavybė (I t., 41 b.l.). 2012-05-14 atsakovas prašė patikslinti namo statybos (1928 m.) ir rekonstrukcijos (1975 m.) registro duomenis (I t. 42-45 b.l.). 2012 m. birželio 14 d. praÅ¡ymu atsakovas prašė įregistruoti V. L. asmeninės nuosavybės teise iki santuokos su A. L. 1967-09-09 įgytÄ visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ -41,83 kv. m. ploto gyvenamÄ jį namÄ 1A1m su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ; pagal VÄ® Registrų centras Kauno filialo 2012-04-10 pastato dalių paskaičiavimÄ esamo gyvenamojo namo dalis iki santuokos buvo 37/1000, o atliktos rekonstrukcijos dalis yra 63/100 dalys (I t., 46-48 b.l.).Teismas sprendė, kad atsakovo praÅ¡ymas atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. 2012 m. birželio 15 d. patenkinus atsakovo V.

L. praÅ¡ymÄ (I t. 46 b.l.) Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 p., 31 p. nustatyta tvarka duomenys buvo įraÅ¡yti į registrÄ , tai patvirtina 2012-06-18 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 4.1 p., iÅ¡ kurio matyti, kad 63/100 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. L..Jei perraÅ¡ant duomenis buvo įraÅ¡yta neteisinga V. L. nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo data, t.y. padaryta klaida, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ , vadovaudamasis Registro įstatymo 33 str. nuostata, privalėjo neteisingus duomenis iÅ¡taisyti, kas ir buvo padaryta.Remiantis Å¡iais duomenimis bei aukščiau nurodytais V.

L. nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, buvo atskirai įregistruotos V. L. nuosavybės dalys iki ir po pastato rekonstrukcijos. Å ie apskaičiavimai atlikti archyvinėje byloje esančių faktinių duomenų pagrindu, abejoti jų teisingumu nėra pagrindo. 2012 m. liepos 5 d. notarė R. L. iÅ¡davė nuosavybės teisės liudijimÄ , kuriuo patvirtino, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiai 2011-09-20, priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Å¡io liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o įregistruojamas juridinis faktas, kad 63/200 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė A.

L. nuosavybė (I t. 54-56 b.l.).Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Å¡iuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įregistruotas tokiomis dalimis: A. L. 63/800 dalys (juridinis įregistravimo pagrindas - 2012-07-05 nuosavybės teisės liudijimas Nr. 1RL-1074); V. V. 737/800 dalys (juridinis įregistravimo pagrindas - 2012-09-17 dovanojimo sutartis Nr. 2-9108; 2012-10-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. l-RL-1617). IÅ¡vardinti dokumentai nėra nuginčyti ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais.A.

L. iki savo mirties dienos jokių reikalavimų dėl viso gyvenamojo namo pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nereiÅ¡kė. Taigi, ieÅ¡kovas, siekdamas ir tÄ gyvenamojo namo dalį, kuri atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kaip įgyta iki santuokos sudarymo, pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatyti joje mirusiosios A. L. dalį, tokiu bÅ«du padidinant ieÅ¡kovo paveldėtino turto apimtį, visų pirma turėtų tokį reikalavimÄ teismui pareikÅ¡ti, be to, ieÅ¡kinį turėtų pagrįsti leistinais įrodymais, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.A.

L. nuosavybės teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas į ½ jos santuokoje įgyto turto dalį, kuri buvo apskaičiuota pagal galiojančius vieÅ¡ojo registro duomenis, ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė reikalavimo nustatyti kitokiÄ , negu preziumuojama įstatyme, santuokinio turto dalį, dėl Å¡ios priežasties 2012-07-05 nuosavybės teisės liudijimo Nr. 1RL-1074 ir 2012-10-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. l-RL-1617 nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais. Netenkinus ieÅ¡kovo reikalavimų teisinius nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus- 2012-07-05 nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. 1RL-1074, 2012-09-17 dovanojimo sutartį Nr. 2-9108; 2012-10-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. l-RL-1617 pripažinti negaliojančiais, nėra pagrindo tenkinti ir kitų iÅ¡vestinių ieÅ¡kovo reikalavimų pripažinti neteisėtais penkis Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų, susijusių su Pastatu, pakeitimus.

Tais pačiais motyvais atmestinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas pripažinti galiojančiu Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų įraÅ¡Ä , jog V. L. priklauso Pastatas ir įraÅ¡as galioja nuo 1962 01 29, įvertinus ir tai, kad Å¡is įraÅ¡as pasikeitus nuosavybės teisės turėtojams jau tapo istoriniu ir yra saugomas archyvinėje byloje. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. L. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodo, kad:Po mirusiosios A. L. mirties palikimÄ priėmė jis ir jo sesuo V. V.. Ginčijami nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai ir jų pagrindu atlikti notariniai veiksmai tarpusavyje susiję priežastiniu ryÅ¡iu ir visi kartu nulėmė apeliantui tenkančio palikimo neteisėtÄ sumažėjimÄ , kas pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus. Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka negali bÅ«ti keičiami nekilnojamojo turto registro duomenys dėl kitų priežasčių nei techninė klaida, kadangi tai peržengia klaidos taisymo sampratÄ ir prilygsta sprendimo dėl asmenų daiktinių teisių turinio priėmimui.

Nesant techninės klaidos nekilnojamojo turto registre, registro duomenų keitimus įmanomus tik pateikus registro tvarkytojui Registro įstatymo 22 straipsnyje numatytus dokumentus.Skundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad atsakovo V. L. prašymų (1 t., 41–45 b. l.) pagrindu registro tvarkytojas padarė dviejų pobūdžių pakeitimus. Pirma, 1962 m. sausio 27 d, turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. 1-498, 198S m. vasario 19 d. Požėlos raj. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 50 ir kitų tuometinių valdžios institucijų sprendimų pagrindu buvo padaryti pakeitimai apie gyvenamojo namo statybos ir rekonstrukcijos laikotarpius.

Antra, 2012 ra. balandžio 10 d. pastato dalių apskaičiavimo projekto Nr. K-278 (I t., 46-48 b. l.) pagrindu buvo padaryti pakeitimai apie gyvenamojo namo 37/100 priklausymÄ atsakovui V. L. asmeninės nuosavybės teise ir 63/100 priklausymÄ jungtinės nuosavybės teise.Antrasis pakeitimas negali bÅ«ti laikomas klaidos taisymu, kadangi nekilnojamojo turto registre nebuvo dokumentų apie gyvenamojo namo priklausymÄ atitinkamomis dalimis asmeninės nuosavybės teise ir jungtinės nuosavybės teise. 2012 m, balandžio 10 d. pastato dalių apskaičiavimo projektas Nr. K-278 (1 t. 46-48 b. l.) negali bÅ«ti priskirtas prie nei vieno iÅ¡ Registro įstatymo 22 straipsnyje numatytų dokumentų, todėl pagal jį negalėjo bÅ«ti įregistruoti ar pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenys.Nėra teisės akto, pagal kurį atitinkamas pastato dalių apskaičiavimo projektas turėtų bÅ«ti rengiamas asmenų nuosavybės dalims po statinio rekonstrukcijos nustatyti.

Taip pat nėra patvirtintos metodikos asmenų nuosavybės dalims po statinio rekonstrukcijos nustatyti. Dėl to 2012 m. balandžio 10 d, pastato dalių apskaičiavimo projektas Nr. K-278 (1 t, 46–48 b. l.) negali būti pagrindu spręsti apie asmenų nuosavybės dalis po statinio rekonstrukcijos,2012 m. balandžio 10 d. pastato dalių apskaičiavimo projektu Nr. K-278 (I t. 46–48 b. l.) nustatytos nuosavybės dalys (atitinkamai 37/100 ir 63/100) prieštarauja teismo ekspertizės akte nustatytoms nuosavybės dalims (atitinkamai 2/100 ir 98/100), kas reiškia, jog ginčijamu registro tvarkytojo sprendimu buvo nepagrįstai padidinta iki santuokos po rekonstrukcijos likusių nepakeistų konstrukcijų vertė ir atitinkamai atsakovo V.

L. asmeninės nuosavybės dydis. Skundžiamame teismo sprendime pažeidžiant CPK 270 str. 4 d, 5 p. neatsižvelgta į eksperto išvadas, tokiu būdu pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kas turėjo įtakos neteisingam registro tvarkytojo veiksmų įvertinimui.Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas akivaizdžiai neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jis priimtas nesilaikant Registro įstatymo ir Registro nuostatų reikalavimų ir neatitinka gyvenamojo namo verčių prieš ir po rekonstrukcijos.

Vadovaujantis LR ABTÄ® 89 straipsnio I dalies 1 punktu jis privalo bÅ«ti panaikintas.Pripažinus neteisėtu nekilnojamojo tÅ«rio registro tvarkytojo atliktÄ nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimÄ Nr. 20/96404, kuris pasireiÅ¡kė įraÅ¡o padarymu, pagal kurį atsakovui V. L. nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1997-5011-9014), turi bÅ«ti sprendžiama dėl jo pasekmes sudarančių registro įrašų ir notarinių veiksmų teisėtumo.Mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia (LR CK 3.100 straipsnis) ir yra padalinama pagal LR CK III knygos taisykles.

Mirusiojo sutuoktinio dalis jÄ atidalinus yra paveldima LR CK V knygos nustatyta tvarka, todėl neatidalinus bendrosios jungtinės nuosavybės negalima iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo (LR CK 5.66 straipsnis). IÅ¡ to seka, jog nenustačius bendrosios jungtinės nuosavybės dydžio negalėjo bÅ«ti sudaromas nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo atidalinamas turtas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės, Nesant Å¡io dokumento negalėjo bÅ«ti nekilnojamojo turto registre įregistruotos bendrosios jungtinės nuosavybės dalys kaip sutuoktinių asmeninis turtas.

Neįregistravus mirusio sutuoktinio turto dalies negalėjo bÅ«ti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai į jo turto dalį ir atitinkamai padaryti įraÅ¡ai nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės perėjimÄ Ä¯pėdiniams. Atitinkamai neįregistravus pergyvenusio sutuoktinio turto dalies jis negalėjo jos padovanoti ar kitaip perleisti. Vadinasi, visi atitinkami įraÅ¡ai nekilnojamojo turto registre, jų pagrindu atlikti notariniai veiksmai ir sudaryti sandoriai yra neteisėti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai V.

L., V. L.-V., trečiasis asmuo L. L. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodo, kad:PalikimÄ priėmė trys mirusiosios A. L. vaikai: ieÅ¡kovas K. L., atsakovė V. L.-V., trečiasis asmuo L. L. ir sutuoktinis atsakovas V. L.. Visi įpėdiniai buvo įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis. Teismas sprendime pasisakė, kad Å¡ie asmenys yra mirusiosios A. L. turto paveldėtojai pagal įstatymÄ . Todėl atsakovams visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad palikimÄ priėmė dviese – jis ir sesuo V.

L.-V.. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovas nepagrindė jokiais dokumentais.IeÅ¡kovo apeliacinis skundas neatitinka Civilinio proceso kodekso 306 straipsnyje iÅ¡dėstytų reikalavimų apeliacinio skundo turiniui, t. y. apeliantas nenurodė, kokios aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes kaip ir ieÅ¡kinyje, tačiau nekritikuoja sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nenurodo materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, kuriuos padarė teismas, priimdamas sprendimÄ ir jame nurodęs, kad tapusių istoriniais (archyviniais) įrašų ginčijimas nesukels ieÅ¡kovui teisinių pasekmių.

Atsakovai pritaria, kad daiktinių teisių turėtojų (subjektų) ir daiktinių teisių pasikeitimas galimas tik tais pagrindais, kurie nurodyti Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje, o šiuos pasikeitimus registruoja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Todėl atsakovai nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad, jeigu nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nebūtų padaręs neteisėtų įrašų nekilnojamojo turto registre, kuriuos ieškovas ginčija, A. L. palikimo dydis pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį būtų 1/2 gyvenamojo namo.

IeÅ¡kovas mano, kad pripažinti visÄ gyvenamÄ jį namÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe, užtenka nuginčyti padarytus įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre.Nesant teisinių pagrindų visÄ gyvenamÄ jį namÄ Ä¯registruoti V. L. ir A. L. bendrÄ ja jungtine nuosavybe, net tuo atveju, jeigu teismas panaikintų įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre, dėl to ieÅ¡kovo K. L. paveldimo turto dalis nepasikeis (nepadidės).Teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio pripažinti V. L. asmeninę nuosavybę bendrÄ ja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe ir todėl nevertino su Å¡iuo reikalavimu susijusio įrodymo - ekspertizės akto, kuriuo nustatyta 1928 m. pastatyto ir 1975 m. rekonstruoto gyvenamojo namo vertė.

Tačiau ieÅ¡kovas, skųsdamas teismo sprendimÄ , apeliaciniame skunde remiasi Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu.Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas, o ieÅ¡kovas skundžia visÄ teismo sprendimÄ , todėl mano, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo neteisingÄ apeliaciniu skundu ginčijamÄ sumÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai VÄ® Registrų centras (3 t., b. l. 12–18) ir VÄ® Registrų centro Kauno filialas (3 t., b. l. 7–10) praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad:Atsakovui V. L. jo tėvas A. L. 1958-12-23 dovanojo 0,29 dalis namų valdos, susidedančios iÅ¡ dviejų gyvenamųjų namų, garažo ir Å«kio pastato. Kauno m. DŽDT VK 1961-08-03 sprendimu Nr. 599 nusprendė Å¡iÄ namų valdÄ padalinti į dvi valdas. Minėto sprendimo pagrindu 1962-01-27 buvo sudaryta namų valdų pasidalinimo sutartis Nr. 1-498. V. L. atiteko namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), susidedanti iÅ¡ medinio vieno aukÅ¡to su dviem priestatais gyvenamojo namo, 41,83 kv. m. bendro naudingo ploto, betoninio Å«kio pastato ir kiemo įrenginių.

Sutartis Kauno TTI biure užregistruota 1962-01-29, suraÅ¡ant teisinės registracijos iÅ¡vadÄ . Pagal tuo metu galiojusį 1964 m. Civilinį kodeksÄ Å¡is turtas yra laikomas V. L. asmenine nuosavybe. Rekonstravus gyvenamÄ jį namÄ jo plotas buvo padidintas iki 115,33 kv. m. Nei 1982-06-23 gyvenamojo namo priėmimo eksploatacijon aktas, nei ieÅ¡kovo teismui pateiktas ekspertizės aktas nepatvirtina, kad V. L. asmeninės nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas buvo visiÅ¡kai sunaikintas (nugriautas), o jo vietoje pastatytas naujas.Tenka pabrėžti akivaizdų faktÄ , kad nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose, kuriuos ieÅ¡kovo reikalavimu teismui pateikė notarė R.

L., V. L. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo pagrindai nurodyti: DŽDT vykdomojo komiteto 1961-08-03 sprendimas Nr. 599; turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės 1962-01-27 sutartis Nr. 1-498 ir DŽDT vykdomojo komiteto 1988-02-19 sprendimas Nr. 50 bei šių dokumentų įregistravimo datos (1962-01-29 ir 1988-02-19). Nurodyti dokumentai yra saugomi nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų archyvinėje byloje Nr. 19/10479, kuri buvo pateikta Kauno apylinkės teismui.

BÅ«tent į Å¡iuos dokumentus teismas atsižvelgė nagrinėdamas K. L. ieÅ¡kinį ir priimdamas sprendimÄ . Pažymėtina, kad nei vienas iÅ¡ paminėtų dokumentų nėra nuginčytas ar įstatymo nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu. Dalių paskaičiavimo projektas nepakeičia nuosavybės teisių, o tik parodo V. L. 1962-01-29 nuosavybės teise įregistruoto gyvenamojo namo ploto santykį su atliktos rekonstrukcijos pasekmėje namo ploto padidėjimu. Tikslinant nekilnojamojo turto registro duomenis, buvo atskirais įraÅ¡ais nurodyta V.

L. nuosavybės į pastatus įgijimo dalys pagal nuosavybės teisių įgijimo dokumentus ir jų įregistravimo datas.IeÅ¡kovas, neigdamas atsakovo asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad V. L. asmeninės nuosavybės dalis - 37/100 dalys gyvenamojo namo lA2m(p) (apskaičiuotos nuo bendrojo ploto) yra nustatytos nepagrįstai ar neteisingai, todėl nėra pagrindo laikyti Å¡iuos duomenis neteisėtais, tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2012-07-05 nuosavybės teisės liudijimÄ I-RL-1074; 2012-10-22 paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. I-RL-1617; 2012-10-22 dovanojimo sutartį Nr. 2-9108.Jei ieÅ¡kovas mano turįs pagrindo teigti, kad po gyvenamojo namo rekonstrukcijos galėjo sumažėti V.

L. asmeninės nuosavybės į gyvenamÄ jį namÄ dalis, tai turėjo įrodinėti įstatymo nustatyta tvarka, o ne ginčydamas nekilnojamojo turto registro įraÅ¡us, padarytus nenuginčytų nuosavybės teises nustatančių dokumentų pagrindu.Vienintelis dokumentas, kuriuo ieÅ¡kovas įrodinėja atsakovo V. L. asmeninės nuosavybės sumažėjimÄ , yra teismui pateiktas 2013-11-18 ekspertizės aktas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas bei Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato, kad ekspertizės akto pagrindu gali bÅ«ti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenys.

Ekspertizės aktas nėra nuosavybės ar kitas daiktines teises nustatantis dokumentas.2012-07-05 notarė R. L. iÅ¡davė nuosavybės teisės liudijimÄ kuriuo patvirtino, kad A. L., mirusiai 2011-09-20 priklauso nuosavybės teise 1/2 dalis bendro turto, įgyto santuokoje su V. L. ir Å¡io liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre (registro įraÅ¡o Nr. 20/96404) įregistruotas juridinis faktas, kad 63/200 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1997-5011-9014) yra asmeninė A. L. nuosavybė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas ginčas dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktų įrašų, kurių pagrindu vėliau buvo atlikti notariniai veiksmai, tarpusavyje susiję priežastiniu ryÅ¡iu ir visi kartu apelianto vertinimu, nulėmė apeliantui tenkančio palikimo neteisėtÄ sumažėjimÄ , kas, jo manymu, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1958 m. gruodžio 23 d. A. L. padovanojo savo sÅ«nui atsakovui V. L. 0,29 idealines dalis namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. 50 (1 t., b. l. 51–52). Kauno miesto DŽD tarybos vykdomojo komiteto 1961 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 599 A. L., A. L. ir atsakovui V. L. priklausanti namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), padalinta į dvi valdas (1 t., b. l. 107). Tuo pagrindu visi trys savininkai 1962 m. sausio 27 d. sudarė sutartį, registro Nr. I-498, pagal kuriÄ atsidalino namų valdÄ nuosavybėn lygiomis dalimis ir atsakovui V.

L. asmeninės nuosavybės teise atiteko namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), kvartale 632, žemės sklype Nr. 50a, susidedanti iš medinio vieno aukšto su priestatais gyvenamojo namo iš 3 kambarių ir vienos virtuvės (2A1/m), betoninio ūkio pastato ir kiemo įrenginių, bendro ploto 41,83 kv. m. (1 t., b. l. 49–50, 63–64, 108). Ši sutartis (1 t., b. l. 117) 1962 m. sausio 29 d. įregistruota tuometiniame Kauno inventorizacijos biure ir 1962 m. vasario 3 d. patvirtinta notarės L. L.. 1962 m. sausio 29 d. atsakovo V.

L. vardu atlikta einamoji teisinė registracija. Atsakovas V. L. su A. L. susituokė 1967 m. rugsėjo 9 d. (1 t., b. l. 169) ir kartu apsigyveno atsakovo V. L. nuosavybės teise priklausančioje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 131 straipsnio nuostatas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į jų bendrÄ turtÄ reguliavo Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos įstatymai. Pagal tuo metu galiojusio 1969 m. Lietuvos Respublikos Santuokos ir Å¡eimos kodekso 22 straipsnio nuostatas, turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno iÅ¡ jų asmeninė nuosavybė.

AnalogiÅ¡kos įstatymo nuostatos įtvirtintos ir Å¡iuo metu galiojančio Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taigi nustatyta, kad atsakovas anksčiau minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo iki santuokos su A. L., todėl pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso, Å eimos ir santuokos kodekso ir Å¡iuo metu galiojančio Civilinio kodekso nuostatas Å¡is turtas yra laikomas asmenine V. L. nuosavybe. 1970 m. rugpjūčio 7 d. Statybos ir architektÅ«ros kontrolės skyrius atsakovui V. L. iÅ¡davė leidimÄ Nr. 143 „C“ gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal patvirtintÄ projektÄ (1 t., b. l. 53).

Namo rekonstrukcija atlikta 1975 m., pagal patvirtintÄ projektÄ ant esamo pirmo aukÅ¡to pristatant antrÄ aukÅ¡tÄ . Po rekonstrukcijos bendras namo plotas padidėjo iki 113,69 kv. m. (1 t., b. l. 39). Kauno miesto Požėlos rajono LDT Vykdomojo komiteto 1988 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 50 atsakovui V. L. buvo pripažinta nuosavybės teisė į namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 168). Visi Å¡ie duomenys buvo įregistruoti tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure.

Pagal 1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnį, duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perraÅ¡omi į Nekilnojamojo turto registrÄ nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Taigi, įgyvendinant anksčiau minėto įstatymo nuostatas, visi inventorizavimo biure esantys duomenys buvo perraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto registrÄ .Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė.

Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir Å¡iuo metu galiojančio Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte. IÅ¡ prieÅ¡ tai esančių duomenų nustatyta, kad po santuokos sudarymo atsakovas V. L. su savo sutuoktine A. L. bendrai padidino namų valdÄ nuo 41,83 kv. m. iki 113,69 kv. m., t.y. sutuoktinių bendromis jėgomis namų valda padidinta 71,86 kv. m.

Atsakovo V. L. sutuoktinė A. L. mirė 2011 m. rugsėjo 20 d. (1 t., b. l. 54). Pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 5.13 straipsnio nuostatas, mirusiosios turto paveldėtojai pagal įstatymÄ yra sutuoktinis V. L., dukterys L. L., V. V. ir sÅ«nus K. L. (1 t., b. l. 112). IÅ¡ byloje esančio 2011 m. gruodžio 5 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 4.1 p. matyti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas V. L. vardu. Ä®registravimo pagrindas: turto atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės sutartis, 1962-01-27, Nr. 1-498; DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas, 1988-02-19 Nr. 50;

įrašas galioja nuo 1988-02-19; 2.1 punkte nurodyti statybos pabaigos metai 1975 (2 t., b. l. 109–110). Taigi, nors ir Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas, Marvelės g. 7, Kaune, bendro ploto 113,69 kv. m. buvo įregistruota vieno iš sutuoktinių V. L. vardu, tačiau, kaip jau buvo minėta prieš tai, šis turtas po rekonstrukcijos padidintas ir pagal tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po sutuoktinės A. L. mirties notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, todėl siekdamas sutvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, atsakovas V.

L. 2012 m. kovo 27 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centro Kauno filialÄ dėl dalių, priklausiusių atsakovui V. L. iki santuokos sudarymo ir po santuokos sudarymo įregistravimo (1 t., b. l. 41). Gavęs nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ir pastebėjęs klaidas, atsakovas 2012 m. gegužės 15 d. pakartotinai kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl klaidų iÅ¡taisymo (1 t., b. l. 42–45). Atsakovas nurodė, kad iÅ¡raÅ¡e neteisingai nurodyti gyvenamojo namo statybos metai, vietoje 1975 metų turi bÅ«ti 1928 statybos metai, nes 1975 metais vyko namo rekonstrukcija.

Kartu su praÅ¡ymu VÄ® Registrų centrui buvo pateikti visi pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 45). 2012 m. birželio 14 d. atsakovas V. L. kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu įregistruoti atsakovo V. L. asmeninės nuosavybės teise iki santuokos su A. L. turėtÄ 41,83 kv. m. ploto, kas sudaro 37/100 dalis, nekilnojamÄ jį turtÄ , ir po santuokos sudarymo bei atliktos rekonstrukcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teises į 63/100 dalis nekilnojamojo turto, esančio Marvelės g. 7, Kaune.

Kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu buvo pateiktas 2012 m. balandžio 10 d. pastato dalių paskaičiavimo projektas Nr. K-278 (1 t., b. l. 46–48). Pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir iÅ¡taisytų arba neiÅ¡samius papildytų.

Techninės klaidos gali bÅ«ti iÅ¡taisytos suinteresuoto asmens praÅ¡ymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidÄ , jei nėra pagrindo manyti, kad toks iÅ¡taisymas pažeis teisių į tÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo V. L. praÅ¡ymas bÅ«tent atitiko anksčiau minėto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, be to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pastato dalių skaičiavimas buvo atliktas 1958 m. gruodžio 6 d. ir 1990 m. liepos 20 d. (1 t., b. l. 48), be to anksčiau minėtas atsakovo pateiktas Registrų centrui projektas nebuvo dokumentas, kurio pagrindu galėjo bÅ«ti keičiama asmenų teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tai reiškia, kad gyvenamojo namų nuosavybės dalys, kurios buvo nustatytos iki santuokos sudarymo ir po santuokos sudarymo bei rekonstrukcijos atlikimo, šiuo pateiktu projektu nebuvo pakeistos, ir VĮ Registrų centre įregistruotos tokios, kokios buvo nustatytos 1990 m. liepos 20 d. Iš ginčijamo 2012 m. rugpjūčio 23 d. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo Nr. 224 matyti, jog atsakovo V. L. prašymas (1 t. b. l.

46) buvo patenkintas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu (1 t., b. l. 7–8) ir tuo pagrindu 2012 m. birželio 16 d. atsakovui V. L. iÅ¡duotas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (2 t., b. l. 111–112), kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1997-5011-9014 statybos pabaigos metai 1928, rekonstravimo pabaigos metai 1975, bei 4.1. Ir 4.2 punktuose nustatytos nuosavybės dalys.Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumÄ ir apsaugÄ .

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti. Kaip jau buvo minėta prieÅ¡ tai, atsakovas kartu su praÅ¡ymu registrų centrui buvo pateikęs visus nuosavybės teisės pagrindžiančius dokumentus, todėl registrų tvarkytojas jų pagrindu priėmė sprendimÄ iÅ¡taisyti klaidas ir įregistravo nuosavybės tesies. Pagal Nekilnojamojo turto registrų nuostatų 35 punktÄ , registro įraÅ¡ai apie buvusį daiktinės teisės turėtojÄ registro duomenų bazėje pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi archyvinių nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazėje.

Duomenų, kad įraÅ¡ai apie buvusį daiktinių teisių turėtojÄ buvo įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti, nagrinėjamoje byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, ieÅ¡kovo ginčijamas įraÅ¡as apie V. L. nuosavybės teisės dalis yra panaikintas Registro įstatymo 16 str. ir Registro nuostatų 35, 45 punktuose nustatyta tvarka, Å¡is įraÅ¡as pažymėtas kaip archyvinis ir saugomas Nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų bazėje kaip archyvinis įraÅ¡as.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog registro duomenų tvarkytojas, priėmęs sprendimÄ iÅ¡taisyti klaidingai nurodytus duomenis pagal archyvinėje byloje esančius dokumentus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl naikinti VÄ® Registrų centro 2012 m. birželio 15 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimus nėra jokio teisinio pagrindo. Remiantis Å¡iais duomenimis bei aukščiau nurodytais V.

L. nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, buvo atskirai įregistruotos V. L. nuosavybės dalys iki ir po pastato rekonstrukcijos. Šie apskaičiavimai atlikti archyvinėje byloje esančių faktinių duomenų pagrindu, abejoti jų teisingumu nėra pagrindo. Konstatavus, kad nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi ir abejoti jų teisingumu nėra jokio pagrindo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo naikinti ir išvestinių duomenų. Nustatyta, kad remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, notarė R.

L. 2012 m. liepos 5 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovo ginčijamÄ nuosavybės teisės liudijimÄ , kuriuo patvirtino, kad A. L., mirusiai 2011-09-20, priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su V. L.. Liudijime nurodyta, kad bendrÄ jį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ sudaro 63/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių 63/200 dalys yra asmeninė mirusiosios A. L. nuosavybė. (1 t., b. l. 54–56). Remiantis Å¡iuo nuosavybės teisės liudijimu, 2012 m. spalio 22 d. notarė R.

L. iÅ¡davė ieÅ¡kovo ginčijamÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , pagal kurį atsakovė V. V. paveldėjo savo motinos A. L. 189/800 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 164–165). Taigi, nustatyta, kad Å¡ie dokumentai iÅ¡duoti nekilnojamojo turto registro duomenų, kurie yra teisingi ir galiojantys, pagrindu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti prieÅ¡ tai minėtų duomenų pagrindu iÅ¡duotų lydinčių dokumentų.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktÄ medžiagÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad A.

L. iki savo mirties dienos jokių reikalavimų dėl viso gyvenamojo namo pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nereiÅ¡kė. Taigi, ieÅ¡kovas, siekdamas ir tÄ gyvenamojo namo dalį, kuri atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kaip įgyta iki santuokos sudarymo, pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatyti joje mirusiosios A. L. dalį, tokiu bÅ«du padidinant ieÅ¡kovo paveldėtino turto apimtį, visų pirma turėtų tokį reikalavimÄ teismui pareikÅ¡ti, be to, ieÅ¡kinį turėtų pagrįsti leistinais įrodymais, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų teismo sprendimo neteisėtumÄ , kokias materialines ir procesines teisės norams teismas pažeidė, iÅ¡ esmės apeliantas savo apeliacinį skundÄ grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos ieÅ¡kinyje ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, ginčydamas nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus ir praÅ¡ydamas juos panaikinti visa apimtimi, neatskleidė, kaip iÅ¡duotas ginčijamas nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Taip pat sutiktina, kad netenkinus ieÅ¡kovo reikalavimų teisinius nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus – 2012 m. liepos 5 d. nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. 1RL-1074, 2012 rugsėjo 17 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-9108, 2012 spalio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. l-RL-1617 pripažinti negaliojančiais, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir kitų iÅ¡vestinių ieÅ¡kovo reikalavimų, kuriais praÅ¡o pripažinti neteisėtais penkis Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/96404 duomenų, susijusių su pastatu, pakeitimus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ .

Visi apelianto apeliacinio skundo argumentai buvo iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, įvertinti visi atsakovų atsiliepimuose į ieÅ¡kinį nurodyti argumentai, iÅ¡analizuoti ir įvertinti pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ekspertizės iÅ¡vados, nes apeliantas nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo atsakovo V. L. asmeninę nuosavybę pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 98 str. 1 d.). Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (3 t., b. l.

6) patvirtina, kad atsakovė V. L.-V. apeliacinės instancijos teisme turėjo 1200,00 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 98 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1200,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų 00 ct) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovės V.

L.-V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai. Teisėjai                                                                               Nijolia Indreikienė                                                                                 Arūnas Rudzinskas                                                                                 Egidijus Tamašauskas