0bee11d5-e6a5-4e15-b089-18b2896eeece · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrByla Nr. II-8-780/2014                                                                                        (Proceso Nr. 4-27-3-00242-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija 42.11; (S) 52.3 LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. rugsėjo 29 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant pareiškėjui M.

G. ir jo atstovui advokatui Mečislovui NorvaiÅ¡ui, iÅ¡na­g­ri­nė­jęs M. G. skundÄ dėl nuta­ri­mo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : 2014-06-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 72N-14407529-14 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio virÅ¡ininkas paskyrė M. G. administracinę nuobaudÄ , - 40 Lt dydžio baudÄ , už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 178 str. 1 d., padarymÄ .

PareiÅ¡kėjas M. G. nesutinka su Å¡iuo nutarimu ir praÅ¡o bylÄ nutraukti. Skunde nurodoma, kad M. G. pripažįsta, jog jis buvo girtas nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas jo veiksmus laikyti pažeidimu, numatytu ATPK 178 str. 1 d., nes norint taikyti atsakomybę pagal Å¡iÄ normÄ reikia nustatyti, kad girto buvimas vieÅ¡oje vietoje įžeidė žmogaus orumÄ ir visuomenės dorovę. M. G. nurodo, kad jis buvo tik mokyklos teritorijoje ir iÅ¡ jos nuėjo iki savo motinos automobilio kai ji atvažiavo jo pasiimti.

Iki įsėdimo į automobilį jis neįžeidė žmogaus orumo ir visuomenės dorovės, nesiÅ¡laistė, nesivoliojo, neatlikinėjo gamtinių reikalų ne tam skirtose vietose, nepriekabiavo, jo rÅ«bai buvo tvarkingi.   Posėdžio metu pareiÅ¡kėjas M. G. paaiÅ¡kino, kad mokykloje vyko Å¡ventė ir jis buvo iÅ¡gėręs, Å¡oko su merginomis. Kažkas pasakė, kad atvažiavo jo mama ir jis išėjo į laukÄ . Lauke pamatė savo mamÄ , o jos automobilis stovėjo už 50 metrų Vytauto gatvėje.

Mama jį pasitikimo prie mokyklos durų ir kartu su klasioku L. M. palydėjo iki automobilio. Mama ėjo įsikibusi į parankę, o draugas ėjo iš kitos pusės. M. G. teigia, kad vilkėjo kelnes, marškinėlius ir marškinius. Eidamas kalbėjosi su mama, klausė kodėl jį nori išsivežti jį. Pokalbio metu jam galėjo išsprūsti ir vienas kitas keiksmažodis, tačiau jis ėjo tvarkingai, nesišlaistė, nepasitenkinimo nereiškė ir visuomenės dorovės neįžeidė. Matė policininkus, bet nieko jiems nesakė.

Kodėl jį sulaikė nežino.Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK atsiliepime nurodoma, kad M. G. skundas nepagrįstas, nes jo nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, kurios nurodytos policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Policijos patruliai patvirtino, kad M. G. ėjo pusnuogis, jį vedė moteris ir vaikinas, jis elgėsi agresyviai ir bandė nustumti jį vedusius asmenis, girdint pareigÅ«nams juos vadino įžeidžiančiai, todėl mano, kad jis pagrįstai buvo nubaustas, nes girtas buvo vieÅ¡oje vietoje ir savo veiksmais įžeidė žmogaus orumÄ ir visuomenę dorovę.

Todėl praÅ¡o skundo netenkinti (b. l. 25-30). Skundas atmestinas.Skundžiamas nutarimas priimtas remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta, kad M. G. 2014-05-31 apie 00.22 val., bÅ«damas girtas (2,27 promilės), įžeisdamas žmogaus orumÄ ir visuomenę dorovę, Å¡laistėsi vieÅ¡oje vietoje – Lazdijų m., Vytauto gatvėje (b. l. 12-13), tarnybiniais policijos pareigÅ«nų R. K. ir O. A. praneÅ¡imais, kuriuose nurodyta, kad apie 00.22 val. stovėdami Lazdijų m., Vytauto gatvėje pastebėjo kaip pusnuogį, neblaivų M.

G., vedė moteris ir jaunuolis, o vedamas M. G. elgėsi agresyviai, bandė nustumti jį vedusius asmenis, raminamas savo draugo, policininkams girdint rėkė „man pochui tegul mentai mane veža“ (b. l. 14-15), asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuotas M. G. 2,27 promilių girtumas (b. l.

16) ir M. G. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, kuriuos jis pripažino, kad bÅ«damas neblaivus gal ir nusikeikė ir nenorėjo važiuoti namo (b. l. 17).  Tokių įrodymų visuma visiÅ¡kai pagrįstai leido policijos pareigÅ«nui priimti skundžiamÄ nutarimÄ , nes Å¡ie įrodymai patvirtino, kad bÅ«damas girtas M. G. vieÅ¡oje vietoje buvo vedamas dviejų žmonių, nenorėjo važiuoti namo, garsiai keikėsi ir įžeidžiamai vadino policininkus. Jam buvo nustatytas pakankamai didelis girtumo laipsnis, jis neneigė savo kaltės. Be to, priimant skundžiamÄ nutarimÄ jokių įrodymų, prieÅ¡taraujančių tarnybiniuose policijos pareigÅ«nų praneÅ¡imuose nurodytoms aplinkybėms nebuvo.

PareiÅ¡kėjas tik savo skunde paneigė savo kaltę ir, nors ir neginčija savo girto buvimo vieÅ¡oje vietoje fakto, tačiau teigia, kad toks faktas nesukėlė pasekmių, kurios bÅ«tinos patraukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 178 str. 1 d. Teismas visiÅ¡kai sutinka su skundo argumentu, kad atsakomybė pagal ATPK 178 str. 1 d. galima tik tada, kai girto buvimas vieÅ¡oje vietoje įžeidžia žmogaus orumÄ ir visuomenės dorovę. Tačiau pareiÅ¡kėjo argumentai, kad savo buvimu vieÅ¡oje vietoje jis neįžeidė žmogaus orumo ir visuomenės dorovės yra nepagrįsti.Nagrinėjant skundÄ liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai R.

K. ir O. A. patvirtino savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes. Jie parodė, kad į Vytauto gatvę atvažiavo pagal policijos budėtojo nurodymÄ patikrini gatve einančius ir triukÅ¡maujančius jaunuolius, tačiau Å¡ie pabėgo jiems tik atvažiavus. Tuomet jie sustojo Vytauto gatvėje palaukti ir netrukus iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ nuo mokyklos pusės. Po to pamatė ateinant tris žmones. Viena moteris ir vienas vaikinas vedė M. G., kuris buvo girtas, Å¡Å«kavo, buvo agresyviai nusiteikęs, stumdėsi, norėjo iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jį vedusių asmenų ir mosikavo rankomis, keikėsi, vilkėjo tik kelnėmis ir apatiniais marÅ¡kinėliais be rankovių.

Paksui Å¡iuos tris asmenis kiti žmonės nėjo. Kai juos pamatęs vaikinas sudrausmino M. G., Å¡is pasakė „man pochui tegu mentai mane veža“. Tuomet jie sulaikė M. G..    Nagrinėjant skundÄ liudytoja apklausta M. G. motina J. G. parodė, kad girtÄ sÅ«nų parsivežti iÅ¡ mokyklos jai nurodė jos vyras. Kai atvažiavusi pamatė sÅ«nų iÅ¡ karto suprato, kad jis girtas, todėl iki savo automobilio ėjo įsikibusi į jo parankę. IÅ¡ kitos pusės ėjo jo klasiokas L. M..

SÅ«nus kalbėjo garsiau, eidamas klausė kodėl jį nori iÅ¡vežti, vienÄ kartÄ nusikeikė, norėjo dar pasilikti. SÅ«nus vilkėjo juodas kelnes ir apatinius marÅ¡kinėlius, o jo marÅ¡kinius ir kaklairaiÅ¡tį į automobilį nunešė ji. Ji matė policijos pareigÅ«nus, tačiau jos sÅ«nus jiems nieko nesakė. L. M. sÅ«naus nedrausmino. Tik kai įlipo į jos automobilį policininkas jį iÅ¡traukė ir sulaikė. Dėl kokios priežasties ji nesuprato.  Nagrinėjant skundÄ liudytoju apklaustas L.

M. parodė, kad po paskutinio skambučio Å¡ventės fejerverkų bÅ«damas prie mokyklos laiptų pamatė ateinančiÄ M. G. motinÄ , o netrukus į laukÄ išėjo ir pats M. G.. Å is buvo neblaivus, todėl liudytojas nusprendė jį palydėti iki automobilio ir padėjo jo motinai jį nuvesti. M. G. vilkėjo kelnes ir marÅ¡kinius, o pats liudytojas vilkėjo kostiumÄ . K. M. Gervelis buvo neblaivus jo tonas buvo Å¡iek tiek garsesnis nei įprastai. Jis visÄ laikÄ kalbėjo su savo mama. Už jų ėjo dar grupė žmonių.

Jis matė policininkus tarnybiniame automobilyje. M. G. jis nedrausmino ir policininkams M. G. nieko nesakė. K. M. Gervelis įsėdo į motinos automobilį policininkai jį iÅ¡traukė, pripurÅ¡kė dujų ir sulaikė. Dėl kokios priežasties jis nežino. Nagrinėjant skundÄ liudytoju apklaustas L. L. parodė, kad po Å¡ventės fejerverkų jis buvo mokyklos kieme ir pamatė ateinančiÄ M. G. motinÄ , kuri iÅ¡sivedė MantÄ . Jis su draugais nusprendė eiti iÅ¡ paskos. MantÄ vedė jo mama ir L.

M.. Mantas kalbėjosi su mama. Jis ėjo už 20 metrų nuo jų ir negirdėjo kÄ jie kalba. M. G. neÅ¡Å«kavo, nerodė jokios nepagarbos aplinkiniams, vilkėjo kelnes ir baltus marÅ¡kinius. K. M. Gervelis įsėdo į automobilį policininkas R. K. staiga pribėgo prie jo, trenkė į veidÄ , iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio papurÅ¡kė dujų ir sulaikė. Kodėl taip pasielgė nesuprato. Mano, kad Å¡is policininkas galėjo kerÅ¡yti M. G. už tai, kad Å¡is davė parodymus prieÅ¡ R. K. kitoje byloje.      Nors visi pareiÅ¡kėjo M.

G. praÅ¡ymu apklausti liudytojai davė jam palankius parodymus ir tvirtino, kad M. G. nuo mokyklos durų iki savo motino automobilio nuėjo gražiai ir neįžeisdamas žmogaus orumo ir visuomenės dorovės, o policininkai jį iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio ir sulaikė nežinia už kÄ , tačiau tokie liudytojų parodymai negali bÅ«ti pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ . Å iuos liudytojų parodymus paneigė liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai, kurie betarpiÅ¡kai matė ir girdėjo kaip M.

G. elgėsi vieÅ¡oje vietoje. Pabrėžtina, kad policininkai apie šį įvykį tarnybinius praneÅ¡imus surašė iÅ¡ karto po įvykio, teismo posėdžio tas pačias aplinkybes patvirtino bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, abiejų pareigÅ«nų parodymai yra nuoseklÅ«s nuo tyrimo pradžios, tarp jų nėra jokių prieÅ¡taravimų, jie neturi jokio asmeninio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi, o Å¡io įvykio liudytojais tapo vykdydami savo tiesiogines pareigas ir atsitiktinai pamatę bÅ«tent pareiÅ¡kėjÄ .

Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigÅ«nų parodymais ir manyti, kad jie dėl kokių nors priežasčių yra neteisingi, ar kad Å¡ie liudytojai sÄ moningai nori pakenkti pareiÅ¡kėjui. L. L. Lenkausko manymas, kad policininkas R. K. nori atkerÅ¡yti M. G. už tai, kad Å¡is kitoje administracinėje byloje davė prieÅ¡ingus parodymus nei R. K. yra tik niekuo nepagrįsta prielaida, kuriÄ paneigė pats liudytojas R. K., paaiÅ¡kinęs, kad tik po Å¡io įvykio jis sužinojo, jog sulaikė tÄ patį asmenį (M.

G.), su kuriuo anksčiau buvo liudytoju vienoje byloje. Tuo tarpu liudytojų, kurie apklausti pareiškėjo prašymu, parodymai yra prieštaringi, nesutampa tarpusavyje, o visi šie liudytojai yra pareiškėjo M. G. draugai arba šeimos nariai, todėl jie subjektyviai yra suinteresuoti M. G. palankia bylos baigtimi. Pabrėžtina, kad tas pačias aplinkybes liudytojai nurodo skirtingai, todėl jų objektyvumas pasakojant apie šį įvykį kelia pagrįstų abejonių. Pavyzdžiui liudytojai L. M. ir L.

L. patvirtino M. G. nurodytÄ aplinkybę, kad M. G. vilkėjo kelnes ir baltus marÅ¡kinius, tačiau M. G. motina J. G. patvirtino ne savo sÅ«naus ir minėtų liudytojų, o policininkų parodymus, kad jos sÅ«nus buvo be marÅ¡kinių, o tik su apatiniais marÅ¡kinėliais be rankovių. Be to, nors liudytojai L. M. ir L. L. teigė, kad pareiÅ¡kėjas eidamas elgėsi padoriai ir su motina kalbėjo gražiai, tačiau ir pareiÅ¡kėjo motina J. G. ir net pats M. G. pripažino, kad eidamas link automobilio jis keikėsi.

Visų vienoje vietoje buvusių ir tas pačias aplinkybes mačiusių liudytojų parodymai bÅ«tų vienodi ir nesiskirtų, jeigu jie neturėtų jokio subjektyvaus suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi. Tuo tarpu tokie prieÅ¡taravimai dėl tų pačių aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių liudytojų parodymai nėra patikimi įrodymai, kuriais remiantis galima teisingai nustatyti faktines įvykio aplinkybes. Be to, liudytojų parodymai apie policininkų veiksmus yra visiÅ¡kai neįtikinantys ir racionaliai nepaaiÅ¡kinami, nes be jokio pagrindo iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio pareiÅ¡kėjÄ , paguldyti ant žemės, papurkÅ¡ti jam dujų ir uždėti antrankius, kaip teigė liudytojai, policininkai negali, ir taip elgtis be jokios priežasties jiems nebÅ«tų jokios prasmės. Tuo tarpu policininkų nurodytos aplinkybės ir pareiÅ¡kėjo elgesys kaip tik ir leidžia paaiÅ¡kinti kodėl policininkai bandė sulaikyti M.

G., o poreikis sulaikyti neblaivų pareiÅ¡kėjÄ kaip tik ir rodo, jog jo veiksmai įžeidė žmogaus orumÄ ir visuomenės dorovę. Policijos veiksmų adekvatumas sulaikant nusižengimÄ padariusį M. G. nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nes Å¡ioje byloje nagrinėjami pareiÅ¡kėjo M. G., o ne policininkų veiksmai.    Taip pat pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai netiesiogiai net ir patvirtina policijos pareigÅ«nų parodymus ir M. G. kaltę. J. G. patvirtino, kad savo sÅ«naus pasiimti atėjo prie pat mokyklos durų, o L.

M. patvirtino, kad suprato, jog M. G. reikia palydėti į automobilį. Vadinasi M. G. neblaivumas jiems kėlė susirÅ«pinimÄ ir jie norėjo, kad bÅ«damas tokios bÅ«klės jis nepažeistų vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės dorovės. Todėl tai tik patvirtina policininkų parodymus, kad M. G. dėl savo girtumo, net ir vedamas motinos ir draugo, nesugebėjo elgtis padoriai, eidamas garsiai keikėsi, ginčijosi su savo motina, norėjo iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jį vedusių asmenų, nepagarbiai pavadino policininkus.

Tokie M. G. veiksmai vieÅ¡oje vietoje, jam bÅ«nant net 2,27 promilių girtumo laipsnio, įžeidė žmogaus orumÄ ir visuomenės dorovę, nes nakties metu privalu elgtis prieÅ¡ingai – netriukÅ¡mauti, nesikeikti, neįžeidinėti pareigÅ«nų. Todėl skundžiamas nutarimas nubausti pareiÅ¡kėjÄ už tai, kad jis girtas vieÅ¡oje vietoje taip elgėsi yra teisėtas ir pagrįstas. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime pareiÅ¡kėjo veiksmai įvardyti labai lakoniÅ¡kai – vienu žodžiu „šlaistėsi“, ir toks kaltinimas nėra labai informatyvus, tačiau iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ , visus bylos įrodymus, ir nustačius jo atliktų veiksmų esmę, toks kaltinimo formulavimas, nėra pagrindas panaikinti priimtÄ nutarimÄ ir nutraukti bylÄ , nes pažeidėjo veiksmai atitinka tÄ ATPK straipsnį, pagal kurį jis buvo nubaustas, o pats pažeidimas yra įrodytas.   Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytas teismo iÅ¡vadas, pripažintina, kad nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas turėjo pagrindÄ priimti skundžiamÄ nutarimÄ ir paskirti M.

G. nuobaudÄ , todėl pagrindo panaikini skundžiamÄ nutarimÄ ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nėra. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d. 1 p. teismas n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo M. G. skundo netenkinti. 2014-06-26 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio virÅ¡ininko nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 72N-14407529-14 palikti nepakeistÄ . Dėl nutarties per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti duodamas skundas Kauno apygardos teis­mui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas             Ramūnas Šarka