2023-09-20 Nr. AB-16702-4-45-3-00363-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2354-624/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00363-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant asmeniui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S., ir jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir Yama Mangal,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S., apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S., sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pakartotinai svarstyti asmeniui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S. (toliau – ir Užsienietis), Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimu taikomą sulaikymą ir palikti galioti sulaikymą iki 2023 m. spalio 4 d.

2. Centras paaiškino, kad Užsienietis buvo sulaikytas Kauno rajone 2023 m. liepos 5 d. ir jis nepateikė dokumentų, suteikiančių teisę būti Europos Sąjungos valstybėse. 2023 m. liepos 13 d. Latvijos Respublikos atsakingos institucijos informavo VSAT, jog jos yra pasiruošusios perimti Užsienietį savo žinion. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. liepos 4 d. sprendime Nr. 23S108695 nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

3. Centro nuomone, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, nes jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Jis siekia išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ir sutrukdydamas teisėsaugos institucijoms perduoti Užsienietį Latvijos Respublikos kompetentingai įstaigai.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu iš dalies tenkino Centro teikimą, t. y. pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimą ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. spalio 4 d., bet ne ilgiau nei iki kol Užsienietis bus nustatyta tvarka perduotas į Latvijos Respubliką ar bus priimti kiti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis buvo sulaikytas Kauno rajone 2023 m. liepos 5 d. ir perduotas VSAT pareigūnams. Užsienietis neturi jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nenustatyta. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 7 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2023 m. spalio 4 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S108695, kuriame nutarė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė nenustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti.

7. Teismas konstatavo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

8. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, jog Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Jis per apklausą paaiškino, kad vyko iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respubliką į Vokietijos Federacinę Respubliką mokytis, o Lietuvos Respublika buvo tranzitinė šalis. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, bei sutrukdydamas priimti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Teismas pabrėžė, kad sulaikymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, ir nusprendė pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nors ši priemonė ir gali būti prilyginta sulaikymui.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, neribojant jo laisvės.

10. Užsienietis teigia, kad teismo išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams ir teismų praktikai (akcentuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022 (pastaba: ši nutartis neviešinama), 2022 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1888-789/2022 ir 2022 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2044-789/2022 (pastaba: ši nutartis neviešinama)). Teismas neįvertino pasikeitusių faktinių aplinkybių, jog Užsienietis pateikė savo asmens dokumentų kopijas ir tokiu būdu ne tik palengvino asmens tapatybės nustatymo procedūrą, bet ir pademonstravo geranorišką bendradarbiavimą su institucijomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Užsieniečio apklausa faktiškai galės įvykti ne anksčiau nei 2023 m. gruodžio mėn. Šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis; priešingai, jis pateikė visus turimus dokumentus ir išsamiai paaiškino vykimo per Lietuvą aplinkybes. Be to, Užsienietis teigia, kad sąlygos Centre yra nežmoniškos: vienam asmeniui tenka mažai vietos, palikti gyvenamąją patalpą galima tik leidus Centro administracijai, negalima laisvai pasinaudoti telefonu (norint susisiekti su šeima ar advokatu), netiekiamas Azijos gyventojams pritaikytas maistas, dėl žmonių, kurie prausiasi ir skalbiasi drabužius, pasinaudodami tais pačiais sanitariniais įrenginiais, skaičiaus yra sunku palaikyti higieną, psichologinė sulaikytų asmenų būklė yra tragiška. Užsienietis teigia, kad teismas nė nesvarstė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, o tik formaliai nurodė, jog, netaikant sulaikymo, Įstatyme deklaruojami tikslai nebus pasiekti.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

12. Centras sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja teikime išdėstytus savo argumentus. Centras pažymi, kad Užsieniečiui buvo pritaikytas ne sulaikymas, o alternatyvi sulaikymui priemonė. Šiuo atveju švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nebūtų buvęs pakankamas, siekiant užtikrinti tinkamą Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimą ir / ar jo perdavimą Latvijos Respublikai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, bandys pabėgti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Be to, Centras teigia, jog jis gavo informacijos apie tai, jog Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos atlieka patikrinimus ir per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos priims sprendimą dėl prašymo perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion (t. y. atsakymas bus pateiktas iki rugsėjo 18–19 d.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. spalio 4 d., bet ne ilgiau nei iki kol Užsienietis bus nustatyta tvarka perduotas į Latvijos Respubliką ar bus priimti kiti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), mano, kad skundžiamas sprendimas yra keistinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą).

Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016). Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Įstatymo 112 str.).

Užsienietis gali būti sulaikytas arba jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 113–115 str.). Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita.

Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

15. Nagrinėjamoje byloje Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 23S108695 priėmė nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą ir taikyti procedūrą – nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o 2023 m. liepos 18 d. kreipėsi į Latvijos Respubliką su prašymu perimti Užsienietį savo žinion. Taigi, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.), kuris gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nustatytais atvejais ir kuriam taikoma 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 604/2013, Reglamentas „Dublinas III“), nustatyta procedūra, siekiant nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, todėl šiuo laikotarpiu, kai Užsieniečio prieglobsčio prašymas Lietuvos Respublikoje iš esmės nėra nagrinėjimas, taip pat nesant duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis gali būti sulaikytas tik pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį.

16. Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta: valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jam taikoma šiuo reglamentu nustatyta procedūra (1 dalis); jei nustatoma didelė rizika, kad asmuo pasislėps, valstybės narės gali sulaikyti atitinkamą asmenį, kad būtų užtikrintos perdavimo procedūros pagal šį reglamentą, individualiai įvertinus konkretų atvejį, ir tik jei sulaikymas yra proporcingas ir kitos švelnesnės alternatyvios prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos (2 dalis); sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą (3 dalies 1 pastraipa); kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, prašymo perimti savo žinion arba atsiimti pateikimo laikotarpis neviršija vieno mėnesio nuo prašymo pateikimo. Pagal šį reglamentą procedūrą atliekanti valstybė narė tokiais atvejais paprašo atsakymą pateikti skubiai. Toks atsakymas pateikiamas per dvi savaites nuo prašymo gavimo. Tai, kad neatsakoma per dviejų savaičių laikotarpį, prilygsta prašymo priėmimui ir reiškia pareigą perimti asmenį savo žinion arba jį atsiimti, įskaitant pareigą tinkamai pasirūpinti atvykimo organizavimu (3 dalies 2 pastraipa); kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, tas asmuo iš prašančiosios valstybės narės atsakingai valstybei narei perduodamas taip greitai kaip tik praktiškai įmanoma ir ne vėliau kaip per šešias savaites nuo netiesioginio ar tiesioginio kitos valstybės narės prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti priėmimo arba nuo tada, kai skundas arba sprendimo peržiūrėjimas nebeturi sustabdomojo poveikio pagal 27 straipsnio 3 dalį (3 dalies 3 pastraipa); kai prašančioji valstybė narė nesilaiko prašymo perimti savo žinion arba atsiimti pateikimo terminų arba kai perdavimas neįvykdomas per trečioje pastraipoje nurodytą šešių savaičių laikotarpį, asmuo nebegali būti sulaikytas. Atitinkamai ir toliau taikomi 21, 23, 24 ir 29 straipsniai (3 dalies 4 pastraipa).

17. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas šias teisės normas, nurodė, kad nors Reglamente „Dublinas III“ nėra nustatyta maksimalaus sulaikymo termino, vis dėlto toks sulaikymas turi pirmiausia atitikti šio reglamento 28 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą (žr. 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Mohammad Khir Amayry prieš Migrationsverket, C-60/16, EU:C:2017:675). Be to, atitinkamas asmuo negali būti sulaikytas kur kas ilgesnį negu šešių savaičių, per kurias perdavimas galėjo būti tinkamai įvykdytas, terminą, nes iš Reglamento „Dublinas III“ 28 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos matyti, kad šis laikotarpis iš principo yra pakankamas, pirmiausia atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytą supaprastintą perdavimo tarp šalių procedūrą, kad kompetentingos institucijos galėtų įvykdytų perdavimą (pagal analogiją žr. 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Lanigan, C-237/15 PPU, EU:C:2015:474, 60 punktą).

18. Įvertinusi tai, kad Užsieniečio tapatybė objektyviai gali kelti abejonių, jis per Lietuvos Respubliką važiavo neteisėtai, neturėdamas jokių dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę ir suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, lėšų, šeiminių, socialinių ir ekonominių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuri yra proporcinga ir būtina buvusiomis aplinkybėmis, skirta užtikrinti veiksmingą Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nustatytos procedūros taikymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, švelnesnės priemonės taikymas nagrinėjamu atveju buvo nepakankamas, nes nebūtų paneigta rizika, kad Užsienietis, turėdamas teisę laisvai judėti, siektų pasišalinti iš Lietuvos Respublikos.

19. Tačiau nustatant taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri savo esme yra sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 77 p.), terminą, turėjo būti įvertinta, kad Migracijos departamentas 2023 m. liepos 18 d. prašymu kreipėsi į Latvijos Respubliką, kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatas preliminariai yra atsakinga už Užsieniečio pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, dėl ko Užsienietis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 str.), tačiau sulaikymo terminas šiuo pagrindu, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies terminus ir faktines aplinkybes, neturėtų būti ilgesnis nei 8 savaitės, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 18 d., kada, bylos duomenimis, Latvijos Respublikos kompetentinga institucija ir gavo prašymą Užsienietį perimti savo žinion, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. Aplinkybė, kad 2023 m. liepos 18 d. asmuo dar nebuvo sulaikytas pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį, kolegijos vertinimu, nėra reikšminga, kadangi 2023 m. liepos 14 d. priėmus nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą ir nusprendus taikyti procedūrą – nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, turėjo būti nedelsiant iniciuotas procesas dėl sprendimo sulaikyti Užsienietį peržiūrėjimo (Įstatymo 14021 str. 1 d.).

20. Kadangi minėtas terminas šiuo metu yra pasibaigęs ir nėra duomenų, kad aplinkybės, dėl kurių Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje turėtų būti apribota, yra pasikeitusios, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju yra pakankama ir proporcinga Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S., apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti.

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti asmeniui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. spalio 4 d., bet ne ilgiau nei kol užsienietis nustatyta tvarka bus perduotas į Latvijos Respubliką ar bus priimti kiti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė