2019-03-06 Nr. AB-5960-3-61-3-03045-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3574-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03045-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Virtues Group“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja G. W. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-691, 1051 „Dėl leidimo laikinai gyventi, išduoto Kinijos Liaudies Respublikos pilietei G. W., panaikinimo ir atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kinijos Liaudies Respublikos pilietei G. W.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. spalio 5 d. jai antrą kartą buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais, t. y. dėl to, kad pareiškėja užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. Pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo, tačiau atsakovas 2018 m. rugpjūčio 24 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

3. Departamentas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėja 3 metus gyvena Lietuvoje ir joje užsiima teisėta ir realia veikla, jos valdoma uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Virtues group“ (toliau – ir Bendrovė) sėkmingai veikia nuo 2014 m. liepos mėnesio. Bendrovės vykdoma veikla yra teisėta ir atitinka visus Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Aplinkybė, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra turizmas, o Bendrovė iš esmės teikia paslaugas kinų kilmės asmenims, tad pareiškėja gali vykdyti veiklą negyvendama Lietuvoje, nesudaro pagrindo vertinti ir spręsti, jog Bendrovės veikla yra netinkama, nėra realiai vykdoma ar fiktyvi, kad ji tokiu būdu siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvoje. Be to, Sprendime nekonstatuota, jog Bendrovės veikla yra fiktyvi, tik išsakytos galimos abejonės.

4. Pareiškėja nesutinka su Sprendimo išvada, kad pareiškėjos valdoma Bendrovė vykdo veiklą ne Lietuvos Respublikoje, t. y. organizuoja kinų grupėms keliones į įvairias pasaulio vietoves, kas reiškia, jog veikla Lietuvoje nevykdoma. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) išdavė Bendrovei pažymėjimą, patvirtinantį, kad ji atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali užsiimti kelionių organizavimo veikla, veiklos forma – atvykstamasis turizmas. Bendrovė negali nesilaikyti šiame pažymėjime nurodytos veiklos formos. UAB „Virtues group“ daugiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo vykdė ir šiuo metu vykdo Bendrovės verslo plane numatytą atvykstamojo turizmo veiklą – organizuoja keliones į Lietuvą, atlieka skrydžių, pervežimų, apgyvendinimo, maitinimo, ekskursijų organizavimo veiklą, sudaro kelionės planus į ne Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybes.

5. Bendrovės vykdomą veiklą patvirtina turizmo paslaugų teikimo sutartys, klientų atsiskaitymą su Bendrove patvirtinantys dokumentai, atsiskaitymą už viešbučių ir lėktuvų bilietų užsakymus patvirtinantys dokumentai, tačiau Departamentas šiuos įrodymus nemotyvuotai vertino, kad jie nepatvirtina Bendrovės vykdomos steigimo dokumentuose ir verslo plane vykdomos veiklos. UAB „Virtues Group“ savo teikiamas atvykstamojo turizmo į Lietuvą ir Baltijos šalis paslaugas nuolat reklamuoja populiarioje mobiliojoje programėlėje. Tai, kad paslaugos dažniausiai teikiamos ne į Lietuvą atvykstantiems turistams, kelionės planų sudarymas vykdomas į ne ES šalis, nereiškia, kad Bendrovė nevykdo veiklos Lietuvoje. Pareiškėja pažymėjo, kad Bendrovė yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Bendrovės buveinė yra Vilniuje, Lietuvoje; sutartys su klientais pasirašomos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ginčų sprendimas numatytas Lietuvos Respublikos teismuose, taikant Lietuvos Respublikos teisę, pajamos yra gaunamos Lietuvoje, mokesčiai yra mokami Lietuvoje, todėl visiškai neaišku, kodėl yra laikoma, kad Bendrovė veiklos Lietuvoje nevykdo.

6. Pareiškėja nurodė, kad be minėtos turizmo organizavimo veiklos UAB „Virtues group“ daugiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo vykdė ir šiuo metu vykdo ir kitą verslo plane numatytą veiklą – tarpininkauja perkant ir parduodant mobiliąsias SIM korteles, teikia konsultacijas dėl verslo vykdymo Lietuvoje. Pareiškėjos teigimu, ši veikla nauja ir itin perspektyvi, ankstesnės Bendrovės veiklos (nekilnojamojo turto įsigijimas, paieška, nuoma) nebuvo perspektyvios, todėl joms jau kurį laiką neskiriamas didelis dėmesys. Teiktas tarpininkavimo ir verslo konsultavimo paslaugas patvirtina su fiziniais ir juridiniais asmenimis sudarytos sutartys ir apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinantys dokumentai. Tačiau iš Sprendimo nėra neaišku, kodėl Departamentas nevertino minėtų įrodymų. Tai, kad UAB „Virtues group“ nepateikė sutarčių su SIM kortelių gamintojais, nereiškia, jog Bendrovės veiklos vykdymas yra neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) šiuo atveju nenustato privalomos rašytinės sutarties formos.

7. Departamento pozicija kardinaliai priešinga Lietuvos Respublikos turizmo įstatymui. Kadangi pagrindinė UAB „Virtues group“ veikla yra atvykstamasis turizmas, UAB „Virtues group“ viešai skelbia aktualią informaciją apie organizuojamas turistines keliones po Lietuvą, nuolat reklamuoja Lietuvą ir Baltijos šalis užsienyje, taip skatindama atvykstamąjį turizmą bei pritraukia turistus į Lietuvą. Faktas, kad Bendrovė organizuoja dažniausiai kinų kilmės asmenų keliones, taip teikdama atvykstamojo turizmo paslaugas, nesuteikia galimybės spręsti, jog Bendrovė veiklos Lietuvoje nevykdo. Departamentui pateiktos sąskaitos faktūros ir apmokėjimo dokumentai patvirtina, kad paslaugos klientams buvo suteiktos, priimtos ir apmokėtos. Nors konsultavimo paslaugos daugiausia teikiamos užsienio šalių piliečiams, tačiau konsultavimo paslaugų objektas yra Lietuvoje – atliekama Lietuvos Respublikos rinkos teisinė analizė, teisinių paslaugų teikimas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiai (Bendrovės klientai) už paslaugas atsiskaitė grynaisiais pinigais (kasos pajamų orderiai), nes abiem šalims taip buvo priimtina ir patogu, užsieniečiai neturi atsiskaitomųjų sąskaitų Lietuvoje, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad Bendrovės veikla yra neskaidri. Kinijos užsienio valiutos politika riboja vietinių Kinijos gyventojų užsienio valiuta atliekamus pervedimus.

8. Dėl Departamento organizuoto patikrinimo metu biure buvusio tik vieno darbuotojo pareiškėja paaiškino, kad keliems Bendrovės darbuotojams buvo suteiktos kasmetinės, nemokamos ar motinystės atostogos, kiti darbuotojai buvo susitikimuose ar dirbo nuotoliniu būdu. Darbuotoja S. P. patikrinimo metu buvo Bendrovės ofise, į visus Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus darbuotojų klausimus atsakė.

9. Pareiškėja pažymėjo, kad jos veiksmai negali suponuoti išvados, kad ji kelia nelegalios migracijos grėsmę, nes ji nėra pažeidusi Lietuvos Respublikos įstatymų ar išvykimo terminų. Departamentas neišsiaiškino ir nepašalino kilusių abejonių, nesiekė jų išsklaidyti, tik formaliai priėmė nepagrįstą sprendimą. Šioje situacijoje nėra duomenų, grindžiančių Bendrovės fiktyvumą, taip pat nėra duomenų, grindžiančių pareiškėjos prašymo neteisėtumą ar sąlygas, kuriomis būtų galima atsisakyti pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o plėtojant Bendrovės veiklą yra būtinas pareiškėjos buvimas Lietuvoje. Teigti, kad pareiškėjos verslas (Bendrovės veikla) yra fiktyvus ar imituotas, nėra pagrindo ir tai būtų neadekvatu susiklosčiusiai situacijai. Pareiškėjos teigimu, atsakovo Sprendimas neproporcingas, sukels rimtas pasekmes ne tik jai, bet ir Bendrovei bei kitai Bendrovės akcininkei (bendrasavininkei), nes UAB „Virtues group“ negalės tęsti veiklos be esamų dalyvių.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Departamentas nurodė, kad pareiškėja 2018 m. liepos 16 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pareiškėja užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip nustatyta Įstatymo 45 straipsnyje, kartu su prašymu pareiškėja pateikė galiojantį leidimą laikinai gyventi, Bendrovės 2017 m. rugsėjo 30 d. verslo planą (toliau – ir Verslo planas), Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, banko sąskaitos išrašą, Bendrovės darbo sutarčių, sudarytų su Lietuvos Respublikos piliečiais kopijas, ir kitus dokumentus. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

12. Departamentui įvertinus pareiškėjos Bendrovės veiklą pagrindžiančias sutartis, sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kilo įtarimas, kad Bendrovė veiklą vykdo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje – ji organizuoja kinų grupėms keliones į įvairias pasaulio vietoves, tarpininkauja perkant Latvijoje ir parduodant Kinijoje ir Ispanijoje SIM korteles. Nagrinėjant banko sąskaitos išrašą, nustatyta, kad į Bendrovės sąskaitą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 13 d. buvo atlikti tik Z. W. piniginių lėšų užskaitymai iš Ispanijoje esančio banko ir Ispanijoje registruotos įmonės Worldwide Payment Systems vienkartinis piniginių lėšų užskaitymas, o visi kiti užskaitymai – Bendrovės akcininkės ir direktorės F. W.. Pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys galimą lėšų apyvartą bendrovėje grynaisiais pinigais, apibūdina Bendrovės veiklą kaip neskaidrią ir sukeliančią įtarimus (nors pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus atsiskaitymai grynaisiais pinigais nėra uždrausti Lietuvos teritorijoje). Todėl atsakovas sprendė, jog pateikti dokumentai nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal Verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje.

13. Departamentas pažymėjo, kad Bendrovės klientai – daugiausiai Kinijoje ir Ispanijoje registruotos įmonės ar šiose valstybėse gyvenantys asmenys, o jiems suteikiamos paslaugos – kelionės – organizuojamos ne Lietuvos teritorijoje, todėl Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad šie dokumentai nepatvirtina Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje. Departamentui pateiktos tik 2 sutartys dėl kelionių organizavimo Lietuvoje, tačiau šios sutartys nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal Verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, jokie dokumentai, patvirtinantys šių sutarčių vykdymą, taip pat nebuvo pateikti, o pačios sutartys buvo pateiktos vėliau, kai Departamento Imigracijos skyrius paprašė bendrovės akcininkių pateikti papildomus dokumentus apie Bendrovės veiklą. Sutartys dėl SIM kortelės, už kurių tarpininkavimą parduodant, Bendrovė galbūt gauna pajamas, yra perkamos Latvijoje, o parduodamos jau minėtiems Kinijos ir Ispanijos klientams. Pareiškėja turėjo pareigą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pagrįsti visais turimais įrodymais, įrodyti savo ketinimų realumą ir pagrįstumą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Departamento vertinimu, vien formalūs įmonės veiklos požymiai, kuriuos akcentuoja pareiškėja, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.

14. Sprendimas buvo priimtas ir tuo pagrindu, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo ketinimus vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Šias išvadas patvirtino ne tik duomenys apie Bendrovės paslaugų teikimą (2017 m. gegužės mėnesį sudarytos sutartys, kurios turėjo būti apmokėtos iki 2017 m. gegužės mėnesio, tačiau pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus buvo apmokėtos po metų – 2018 m. balandžio 16 d., t. y. būtent tuo laikotarpiu, kuriuo Bendrovė turėjo vykdyti veiklą pareiškėjai norint pasikeisti leidimą laikinai gyventi; pinigų priėmimo kvitai išrašyti 2018 m. balandžio 16 d., nors Bendrovės direktorė, kurios parašas nurodytas šiuose kvituose, nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 29 d. buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos), bet ir Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės biure rasta tik viena Bendrovės darbuotoja ir 2 asmenys, nedirbantys Bendrovėje. Nors Bendrovėje dar vienas asmuo dirba nuo 2016 m. sausio 21 d., tačiau nei vienas Bendrovės darbuotojas apie jį neužsiminė. Bendrovės darbuotojas V. G., teigdamas, kad Bendrovė užsiima nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, negalėjo nurodyti konkrečių klientų, adresų, taip pat negalėjo papasakoti apie savo darbo rezultatus (dar daugiau, jokių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų Departamentui nebuvo pateikta). Atsižvelgiant į Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus bei kitas nustatytas faktines aplinkybes, Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad visi Bendrovės darbuotojai joje realiai nedirba, o tai reiškia, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Virtues group“ darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėja atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.

15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja savo teiginių apie nuolatinį dalyvavimą Bendrovės veikloje nepagrindė jokiais dokumentais. Pagal pareiškėjos paso kopiją, jame nėra nei vieno pareiškėjos Lietuvos Respublikos išorės sienos kirtimo. Beveik visi pareiškėjos atvykimai į Europos Sąjungą buvo per Barselonos oro uostą, t. y. pareiškėjos kelionės tikslas buvo ne Lietuvos Respublika, o Ispanija. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad apklausta Bendrovės darbuotoja patvirtino, kad pareiškėją mato labai retai, paskutinį kartą matė ją prieš keletą mėnesių.

16. Atsakovas nurodė, kad buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, jog gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė, t. y. nustatyta, kad G. W., norėdama pasikeisti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėtos užsienietės tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje. Departamento teigimu, pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jos atvykimo ir gyvenimo tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Virtues Group“ atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

18. Bendrovė paaiškino, kad pareiškėja gyvena ir užsiima teisėta bei realia veikla Lietuvoje daugiau kaip 3 metus, jos valdoma Bendrovė sėkmingai veikia nuo 2014 m. liepos mėnesio nepertraukiamai, Bendrovės veikla yra teisėta, atitinka visus Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

19. Bendrovė nurodė, kad ji vykdo Verslo plane nurodytą veiklą – organizuoja keliones, viešbučius ir lėktuvų skrydžius, teikia atvykstamojo turizmo į Lietuvą paslaugas, užsiima SIM kortelių tiekėjų (gamintojų) paieška, derina gamybos (tiekimo), pardavimo–pirkimo, transportavimo klausimus bei teikia klientams verslo konsultacijas. Sprendimas panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi sukelia pasekmes ne tik jai, bet ir kitai akcininkei ir Bendrovei, t. y. be pareiškėjos buvimo Lietuvoje Bendrovės veikla bus paralyžiuota, kinų kilmės asmenys atvyksta į Lietuvą, pirkdami bendrovės paslaugas, nes pasitiki pareiškėja.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjos G. W. skundą atmetė.

21. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-691, 1051, kuriuo buvo panaikintas išduotas pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Teismas akcentavo, kad vien formalus atitikimas Įstatymo 45 straipsnio reikalavimams, kuriame nustatytos sąlygos užsieniečiui, ketinančiam užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad pareiškėjui turi būti išduotas atitinkamas leidimas.

23. Teismas nurodė, kad Sprendime neginčijama, jog Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, tačiau konstatuojama, kad ji veiklos nevykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą, taip pat Sprendime konstatuota, kad Bendrovėje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

24. Teismas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, bendrovė privalo vykdyti veiklą pagal Verslo planą. Įvertinęs Bendrovės veiklos plane nurodytas kelionių organizavimo ir tarpininkavimo veiklos kryptis, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai sprendė, jog Bendrovė iš esmės veiklos Lietuvoje nevykdo.

25. Teismo vertinimu, nei Bendrovės klientai, nei teikiamos paslaugos nėra susiję su Lietuva, Departamentui pateiktos tik 2 sutartys dėl kelionių organizavimo Lietuvoje, tačiau jos nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal Verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvoje. Teismas pastebėjo ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sutarčių įvykdymą, papildomi Bendrovės veiklą pagrindžiantys įrodymai Departamentui buvo pateikti tik papildomai paprašius, SIM kortelės, už kurių tarpininkavimą parduodant Bendrovė galbūt gauna pajamas, perkamos Latvijoje, o parduodamos Kinijos ir Ispanijos klientams. Tai, kad pareiškėjos pase nėra nei vieno Lietuvos Respublikos išorės sienos kirtimo, visi pareiškėjos atvykimai į Europos Sąjungą buvo per Barselonos oro uostą, kad Bendrovės biure apklausta darbuotoja nurodė, jog pareiškėją mato retai, teismas vertino kaip faktus, patvirtinančius, jog pareiškėja Bendrovės veikloje nedalyvauja, jos buvimas Lietuvos Respublikoje, vykdant įmonės veiklą, nėra būtinas.

26. Teismas darė išvadą, kad Bendrovė veiklos pagal Verslo planą Lietuvoje nevykdė 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o Departamentas pagrįstai tai vertino kaip nelegalios migracijos grėsmę pagal Departamento direktoriaus 2018 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo 6.2 punkto nuostatas, nes pareiškėja, norėdama pasikeisti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis apie Bendrovę.

27. Apibendrinęs byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus ir panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, taip pat taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus ir atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

III. 28. Pareiškėja G. W. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir tenkinti jos (pareiškėjos) skundą.

29. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad šioje byloje atsakovas nekėlė ginčo dėl Bendrovės fiktyvumo. Paduodama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėja kėlė klausimą, ką reiškia atsakovo teiginys, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina Bendrovės 6 mėnesius vykdomos veiklos pagal planą Lietuvos Respublikoje. Tačiau teismas šiuo klausimu pasisakė tik tai, kad įmonės klientai yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai ar Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys, o pagal veiklos pobūdį Bendrovės vykdoma veikla gali būti vykdoma iš bet kurios pasaulio valstybės ir kad veikla vykdoma ne Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos teigimu, veikla vykdoma Lietuvos Respublikoje, kadangi Bendrovės buveinė yra Lietuvos Respublikoje, paslaugas nurodytame verslo plane teikia Bendrovės darbuotojai, mokesčiai mokami Lietuvos Respublikoje.

30. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos administracinių teismų praktikoje nėra pasisakyta dėl Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijos. Teismas sprendime turėjo pasisakyti dėl šios Įstatymo normos taikymo aspektų, t. y. kas laikytina 6 mėnesių veikla, kas laikytina veikla Lietuvos Respublikoje ir kas patvirtina darbuotojų buvimą įmonėje, tačiau teismas atkartojo atsakovo motyvus ir jų nepaaiškino.

31. Pareiškėjos teigimu, Bendrovės veikla, t. y. jos kryptys, aiškiai nurodytos Verslo plane, planas parengtas ne mažiau kaip prieš 6 mėnesius iki kreipimosi į Departamentą, Bendrovės veikla pagal Verslo plane nurodytas veiklas buvo vykdoma ne trumpesnė kaip 6 mėnesius, pateikti tai pagrindžiantys dokumentai, kaip reikalaujama Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kodėl atsiskaitymai vykdomi grynaisiais pinigais, nors šią aplinkybę ir atsakovas, ir teismas vertino kaip Bendrovės neskaidrios veiklos požymį. Teismas sprendime tik pakartojo Departamento teiginius, jog pateikti dokumentai neįrodo Bendrovės vykdomos veiklos, tačiau šiuo atveju nesprendė klausimo, kokie dokumentai tuomet gali įrodyti Bendrovės veiklos vykdymą ne mažiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi į Departamentą, nors šių dokumentų sąrašas reglamentuotas teisės aktais. Pareiškėjos pateikti dokumentai ir paaiškinimai buvo įvertinti itin formaliai.

32. Pareiškėja įsitikinusi, kad ji įrodė paslaugų teikimo realumą ir nuolatinės, nepertraukiamos veiklos faktą. Įmonių veiklos formų ir verslo modelių gali būti įvairių, Įstatyme, kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta konkreti veiklos forma, kurią užsienietis turi įgyvendinti, kad būtų laikoma, kad įmonė veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje. Veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje nulemia ne klientų teritorinis požymis, o proceso, t. y. veiklos pelnui uždirbti, teritorinis požymis – Lietuvos įmonės darbuotojų veiksmai, kurie yra pagrindas pelnui uždirbti. Šalyje yra daug užsienio kompanijų, turinčių paslaugų / operacijų centrus Lietuvoje, kurių klientai ne Lietuvos fiziniai asmenys ar ūkio subjektai, tačiau visas paslaugas suteikia darbuotojai, dirbantys Lietuvos įmonėje. Teismo pateiktas ginčui aktualių Įstatymo nuostatų aiškinimas reikštų, kad tokios įmonės Lietuvos veiklos nevykdo.

33. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad viena Bendrovėje dirbanti darbuotoja daugiau nei metus yra motinystės atostogose, todėl darbuotojai apklausos metu nurodė tik tuos darbuotojus, kurie atlieka darbines funkcijas.

34. Pareiškėja nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovui buvo žinoma Bendrovės veikla, susijusi su nekilnojamuoju turtu, nes būtent šios veiklos pagrindu pareiškėja gavo pirmąjį leidimą laikinai gyventi bei jį pratęsė. Pareiškėja taip pat nesutinka su V. G. apklausos metu gautų paaiškinimų vertinimu, kad darbuotojų paaiškinimai prieštaringi, teismas nepagrindė jokiais įrodymais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).

35. Dėl pareiškėjos kelionių į Ispaniją, pareiškėja nurodo, jog jos pasirinktas maršrutas iš Europos Sąjungos į gimtąją šalį vyksta per Barseloną, tiesioginio skrydžio į Kiniją iš Lietuvos nėra, todėl kirsti Lietuvos išorės sienos tiesioginiu skrydžiu nėra įmanoma. Taigi ir šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčo aplinkybes ir šalių paaiškinimus.

36. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37. Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į pareiškėjos skundą, ir papildo, jog pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai dėl Bendrovės fiktyvumo nagrinėjamam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl teismų praktikos nebuvimo nagrinėjamu klausimu. Pareiškėja Bendrovės veiklos vykdymą sieja vien su formaliais požymiais (buveinės adresu, mokesčių mokėjimu), tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad vien formalūs įmonės veiklos požymiai savaime nepagrindžia jos faktinės veiklos.

38. Dėl užsieniečio teisės pasirinkti verslo formą Departamentas pažymi, jog pareiškėja, pageidaudama savo verslą Lietuvoje organizuoti būdu, neatitinkančiu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų, turi teisę tai daryti, tačiau tokiu atveju ji arba negalėtų nuolat būti Lietuvos Respublikoje (Bendrovės veiklą organizuotų ir kontroliuotų nuotolinėmis priemonėmis arba per atstovus), arba turėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

39. Atsakovo teigimu, Departamentas ir teismas atidžiai ir rūpestingai išnagrinėjo, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei pritaikė teisės normas, taigi priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-691, 1051, kuriuo panaikintas pareiškėjai Kinijos Liaudies Respublikos pilietei G. W. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

41. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 5 d. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis dvejus metus (iki 2018 spalio 5 d.), pareiškėjai buvo išduotas nustačius, jog pareiškėja atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytus reikalavimus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėjai (UAB „Virtues Group“ dalyvei) 2016 m. spalio 5 d. buvo pakeistas anksčiau išduotas leidimas gyventi Lietuvoje.

42. Primintina, jog Įstatymo (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

43. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija), kurioje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

44. Pareiškėja 2018 m. liepos 16 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad ji yra Bendrovės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – pareiškėjos investuotos lėšos, ir ji yra Bendrovės akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo. Pareiškėja pateikė 2017 m. rugsėjo 30 d. verslo planą, 2017 m. liepos 13 d. bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, bendrovės banko sąskaitos išrašą, Bendrovės darbo sutarčių, sudarytų su Lietuvos Respublikos piliečiais, kopijas, dokumentus, kuriais grindė Bendrovės vykdomą veiklą pastaruosius 6 mėnesius iki prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo.

45. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra draudžiama turėti kitų nei verslas teisėtų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų, taip pat nėra diferencijuojamas jų (tikslų) eiliškumas bei aplinkybių, nustatytų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, su kuriomis siejamas buvimas sąlygų, patvirtinančių užsieniečio užsiėmimą ir ketinimą užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).

46. Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).

47. Pareiškėjai išduotas leidimas buvo panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais. Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

48. Iš Sprendimo matyti, kad Departamentas, taikydamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktu, kuris nustatė, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, kai duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Sprendimas grindžiamas tuo, jog pareiškėja, prašydama pakeisti leidimą, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, t. y. duomenis apie UAB „Virtues group“, tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus.

49. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pirmiausia pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3207-442/2019 pagal pareiškėjos F. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. W. skundą atsakovui Departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Virtues group“) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus vertino tos pačios įmonės, t. y. UAB „Virtues group“, kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje veiklą ir jos atitiktį Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams ir konstatavo, kad UAB „Virtues group“ jų neatitinka.

50. Iš apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja kartu su 2018 m. liepos 16 d. prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Departamentui pateikė iš esmės tuos pačius dokumentus, kuriais grindė Bendrovės veiklą, kaip ir pareiškėja F. W., kuri yra tos pačios UAB „Virtues group“ akcininkė, administracinėje byloje Nr. eA-3207-442/2019, ir 2018 m. gegužės 9 d pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bendra tvarka tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje UAB „Virtues group“. Abiem atvejais Departamentui buvo pateikti šie įrodymai: Bendrovės 2017 m. rugsėjo 30 d. veiklos planas, balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, Bendrovės banko sąskaitos išrašai, darbo sutarčių, sudarytų su Lietuvos Respublikos piliečiais, kopijos, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. PLPF-N-EVC-17-04-009-AP, sudarytos 2017 m. balandžio 10 d. su akcine bendrove „Prime Location Property Fund“ dėl 161 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi, kopija, 2017 m. rugpjūčio 4 d. Turizmo departamento pažymėjimas dėl kelionių organizavimo paslaugų teikimo, sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3207-442/2019 konstatavo, kad pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki F. W. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje pareiškėjos išsakytus argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo, pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl Bendrovės veiklos realumo, nesudaro pagrindo ginčo situacijos vertinti kitaip, nei tai atliko atsakovas, pirmosios instancijos teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3207-442/2019.

52. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai, pažeisdamas ABTĮ taisykles, vertino įrodymus.

53. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo aspekto būtina pažymėti, kad vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (4 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

54. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

55. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės kitaip vertina bylos duomenis, pateikia savo nuomonę dėl jų vertinimo, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Akcentuotina, kad pareiškėjos šioje byloje pateikti įrodymai nepaneigia atsakovo nustatytų aplinkybių, susijusių su Bendrovės veikla, o atsakovo įvertinti įrodymai patvirtina, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjai išduotas leidimas turi būti panaikintas, taip pat kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi šalyje dėl to, kad ji užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnį, yra teisinga. Apeliaciniame skunde nurodomi abstraktūs ir deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai dėl komercinės veiklos formos pasirinkimo ir vykdomo verslo krypčių laisvės, teismų praktikos nebuvimo, kito verslo subjekto valdymo ir veiklos specifikos palyginimo su Bendrovės veikla nekeičia reikalo esmės ir nepaneigia nei Departamento, nei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų, susijusių su UAB „Virtues group“ faktinės veiklos nevykdymu Lietuvos Respublikoje.

56. Atsakovo Sprendimas buvo priimtas detaliai įvertinus konkrečius pareiškėjos pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiama Bendrovės veikla, iš jų ir finansiniai dokumentai, susiję su lėšų užskaitymais į Bendrovės sąskaitą ir gaunamomis lėšomis, lėšų apyvarta, Migracijos valdybos atlikto patikrinimo rezultatus, darbuotojų apklausas. Buvo nustatyta, kad Bendrovės klientai – iš esmės Kinijoje ir Ispanijoje registruotos įmonės ar šiose valstybėse gyvenantys asmenys, o jiems suteikiamos paslaugos – kelionės organizuojamos ne Lietuvos Respublikoje, o 2 sutartys apie kelionių organizavimą Lietuvoje buvo pateiktos vėliau ir nebuvo pateikti įrodymai apie šių sutarčių vykdymą, sutartys dėl SIM kortelės, už kurių tarpininkavimą parduodant, Bendrovė galbūt gauna pajamas, yra perkamos Latvijoje, o parduodamos Kinijos ir Ispanijos klientams.

57. Akcentuotina, kad Bendrovės darbuotojų apklausos duomenys taip pat nepatvirtino, jog Bendrovė vykdo realią Verslo plane nurodytą veiklą Lietuvoje. Pažymėtina, kad darbuotoja S. P. (pagal darbo sutartį dirbanti projektų koordinatore) nurodė, jog UAB „Virtues group“ teikia verslo konsultacijas, turizmo paslaugas ir tarpininkauja parduodant SIM korteles. Kitas darbuotojas V. G. (pagal darbo sutartį dirbantis vadybininku) paaiškino, kad UAB „Virtues group“ teikia turizmo paslaugas, tarpininkauja parduodant SIM korteles iš Latvijos įmonės į Ispaniją ir Kiniją, o taip ir užsiima nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu. Šis darbuotojas nurodė, kad jis užsiima nekilnojamojo turto paieška, tačiau iš apklausos duomenų matyti, kad šis darbuotojas detaliai nenurodė jokių jo nuolat vykdomų darbo funkcijų ir pasiektų darbo rezultatų, apklausos metu įvardijo tik tai, kad 2018 metų pradžioje rado butą Karoliniškėse.

58. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su administracinių teismų praktika taikant ir aiškinant Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus įmonei, pažymėtina, kad kiekvienu atveju užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas, kyla pareiga pagrįsti, kad įmonė, kurios dalyvis jis yra, atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir faktiškai vykdo savo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Šiuo atveju pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtino Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje realumo.

59. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu.

61. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. W. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė