0be95eda-93af-4db5-b342-fa26778e77ee · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1083-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01152-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto G.

J. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų D. J. ir G. J. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į Tauragės apylinkės teismÄ , praÅ¡ydami santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, palikti pareiÅ¡kėjai iki santuokos turėtÄ pavardę.

Pareiškėjai pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio. Nepilnamečių vaikų neturi. Santuoka iširo galutinai ir negrįžtamai dėl tarpusavio nesutarimų. Bandymai taikytis teigiamų rezultatų nedavė, todėl terminas susitaikyti netaikytinas.

2. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendė praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkinti, santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 407, tarp D. J. (Č.) ir G. J., nutraukti, po santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjams palikti pavardes – J., Č. bei patvirtinti pareiÅ¡kėjų 2019 m. vasario 27 d. sudarytÄ santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį:

3. PareiÅ¡kėjos D. J. atstovė advokato padėjėja I. P. 2019 m. kovo 19 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ priimti papildomÄ sprendimÄ ir iÅ¡spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų klausimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. papildomu sprendimu nusprendė praÅ¡ymÄ tenkinti, priteisti iÅ¡ G. J. 96,20 EUR antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad pareiÅ¡kėjai D.

J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba apmokant jÄ 50 procentų. PareiÅ¡kėjos atstovė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 18 d. pažymÄ Nr. (2.15)NTP-7-1766, kurioje nurodyta, kad teikiant D. J. valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , susidarė 192,40 EUR iÅ¡laidų (advokato padėjėjo darbo užmokesčio). 4.2.

Pirmosios instancijos teismas dėl procesinių teisės normų taikymo nurodė, kad pagal CPK 99 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, neatsižvelgiant į tai, ar Å¡ie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimÄ .

IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. vasario 22 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 6.7 punkto matyti, kad pareiÅ¡kėja, kuri yra mažiau nei 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų mokėjimo, privalo sumokėti jai tenkančiÄ iÅ¡laidų dalį į Tarnybos nurodytÄ sÄ skaitÄ per Tarnybos nurodytÄ terminÄ , bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybos praneÅ¡imo gavimo dienos.

Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę ir minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , praÅ¡ymas tenkinamas ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo G. J. priteistina pusė, tai yra 96,20 EUR, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. Apeliaciniu skundu apeliantas (pareiÅ¡kėjas) G. J. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. papildomÄ sprendimÄ ir įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ D. J. (Č.) vykdyti savo finansinius įsipareigojimus sumokant visas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 192,40 EUR – už advokato pagalbÄ .

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukta pareiÅ¡kėjų santuoka. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo aptarti Å¡alių finansiniai įsipareigojimai, kur nurodyta, kad buvę sutuoktiniai privalo patys pasirÅ«pinti savimi vykdant finansinius įsipareigojimus. Apelianto teigimu, nuo 2019 m. vasario 27 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pareiÅ¡kėjai yra nepriklausomi nuo finansinių įsipareigojimų.

Apelianto teigimu, savo sutartinius įsipareigojimus nagrinėjamu atveju privalo vykdyti pati pareiškėja Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai. 5.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisako dėl aplinkybės, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. vasario 22 d. sprendimu buvo apmokama tik 50 procentų antrinės teisinės pagalbos. Nurodo, kad ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu pateikta nebuvo, atstovė advokato padėjėja 2019 m. vasario 27 d. posėdyje nedalyvavo, sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutarimu projekto nerengė, apeliantui neteikė teisinės pagalbos bei teisinių patarimų.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 6.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu, kad nutraukus Å¡alių santuokÄ ir patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo iÅ¡spręstas ir klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų. Teigia, kad teisė spręsti klausimÄ , ar priteisti, ar nepritęsti patirtas bylos Å¡alių iÅ¡laidas ir kaip jas paskirstyti, yra suteikta tik teismui. 6.2.

Suinteresuotas asmuo nurodo, teisės aktuose nėra įtvirtinta teisė proceso Å¡alims inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų priteisimÄ ir savarankiÅ¡kai nuspręsti, kad sudarant sutartį Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų priskiriamos kurios nors Å¡alies patiriamoms iÅ¡laidoms ir vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartyje numatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų paskirstymÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 7.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 9. Pateiktu apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas, kuriuo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, pareiÅ¡kėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos praneÅ¡imÄ .

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylinėjimosi išlaidų suma yra 192,40 EUR, priteisė pusę šios sumos iš apelianto valstybei. Apeliantas su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka, nurodo, kad šis klausimas aptartas šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, be to, apelianto teigimu, jis neprivalo apmokėti pareiškėjos D. J. (Č.) prisiimtų įsipareigojimų.

10. Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, iÅ¡mokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, ir iÅ¡laidos, susijusius su vietos apžiÅ«ra; atsakovo paieÅ¡kos iÅ¡laidos; iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; iÅ¡laidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbÄ iÅ¡laidos; iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; iÅ¡laidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis). IÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priimant teismo sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnyje numatytomis taisyklėmis (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad byloje pareiÅ¡kėjai D. J. (Č.) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-843-3199 buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba apmokant jÄ 50 procentų. Apeliantui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-02-13 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-134-2651 byloje buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba apmokant jÄ 100 procentų, tai yra pareiÅ¡kėjas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau neatleistas nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų – iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

PareiÅ¡kėjos atstovė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 18 d. pažymÄ Nr. (2.15)NTP-7-1766, kurioje nurodyta, kad teikiant D. J. valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , susidarė 192,40 EUR iÅ¡laidų (advokato padėjėjo darbo užmokesčio).

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims iÅ¡laidos yra apmokamos iÅ¡ specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , Å¡i pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, iÅ¡laidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo buvo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų.

13. Å iuo atveju byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiÅ¡kimu buvo iÅ¡nagrinėta ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Teismo vertinimu, kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbiÄ reikÅ¡mę sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ turi kaltė dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog procesinį sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bei priteisimo valstybei pagal bendrÄ taisyklę nulemia materialaus reikalavimo patenkintinas ir jo apimtis (CPK 96 straipsnio 1 dalis), tai, jog nagrinėjamu atveju teisinių padarinių, kurie atsidaro patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo, siekė abi bylos Å¡alys, tai, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį ypatingÄ ja teisena nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, mano, jog nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. papildomu sprendimu pagrįstai priteistos valstybės, atstovaujant pareiÅ¡kėjai D.

J., patirtos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto. Kita vertus pabrėžtina ir tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nenurodė, kodėl prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš apelianto, nors šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo vienodas, o minėtas išlaidas tarnyba patyrė atstovaudama pačios D. J. (Č.) interesams.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 9–14 punktuose iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei teisinį vertinimÄ , mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. papildomÄ sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti sprendžiant, kad proceso Å¡alys D. J. (Č.) bei G. J. lieka prie savo patirtų procesinių iÅ¡laidų jų neatlyginant (CPK 443 straipsnio 6 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimÄ teismui įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ D. J. (Č.) vykdyti savo finansinius įsipareigojimus sumokant visas bylinėjimosi iÅ¡laidas 192,40 EUR už advokato pagalbÄ .

17. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taigi esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme, ir bÅ«tent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi be iÅ¡imties Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotinam iÅ¡nagrinėjimui ar, juo labiau, naujų reikalavimų kėlimui ir nagrinėjimui, jis, skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir ar fakto klaidų iÅ¡taisymui.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas iÅ¡kėlė naujÄ reikalavimÄ , kuris pirmosios instancijos teisme netirtas, todėl Å¡is apelianto reikalavimas nenagrinėtinas, kadangi apeliantas Å¡iomis aplinkybėmis, kaip faktiniu savo reikalavimų pagrindu, pirmosios instancijos teisme nesirėmė (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Dėl procesinės bylos baigties 18. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, tai sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomÄ sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 20. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir D.

J. atstovė advokato padėjėja I. P. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Teisėjos Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė Danutė Žvinklytė