Legislator Case Law & Legislation
0be3ab8b-e6b8-4385-95fc-6fd35e5e0be0 AI generated

0be3ab8b-e6b8-4385-95fc-6fd35e5e0be0 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0be3ab8b-e6b8-4385-95fc-6fd35e5e0be0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir D. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, suinteresuoti asmenys G. K. , D. K. (skolininkai), Z. V. , O. V. (įkeisto turto savininkai), n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, praÅ¡ydamas pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ suinteresuotų asmenų (skolininkų) G.

Legislator headnote

AI generated

0be3ab8b-e6b8-4385-95fc-6fd35e5e0be0 · Vilniaus apygardos teismas: buvo susitikęs su kreditoriaus atstovu, praÅ¡ydamas nenutraukti su juo kreditavimo sutarties ir informavo, kad kreditÄ padengs per 30 darbo dienų, nes jis sudarė buto, priklausančio jo motinai nuosavybės teise, preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį. Pateikus jam praÅ¡ymÄ , kreditorius iÅ¡ pradžių kreipėsi į teismÄ , o tik 2011-11-24 pateikė atsakymÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡ymÄ atmetė, tokiu bÅ«du kreditoriaus atstovo veiksmai buvo nesÄ Å¾iningi ir Å¡aliÅ¡ki. Netenkindamas praÅ¡ymo, nepagrindė jo jokiais objektyviais įrodymais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                              Civilinė byla Nr. 2S-641-302/2012                                     Procesinio sprendimo kategorija 128.17; 122.4 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. kovo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienėteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų G.

K. ir D. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, suinteresuoti asmenys G. K. , D. K. (skolininkai), Z. V. , O. V. (įkeisto turto savininkai), n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, praÅ¡ydamas pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ suinteresuotų asmenų (skolininkų) G.

K. ir D. K. ir suinteresuotų asmenų Z. V. , O. V. (įkeisto turto savininkų), skolininkams nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės 2006-09-07 kreditavimo sutarties Nr. BK 06/09/39D su vėlesniu pakeitimu, įregistruotos hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120060021261.Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi areÅ¡tavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius Z. V. ir O. V. , taip pat nekilnojamÄ jį daiktÄ , nuosavybės teise priklausantį skolininkei D.

K. – butÄ su rÅ«siu, esantį V. (duomenys neskelbtini) . IÅ¡aiÅ¡kino įkeistų daiktų savininkams ir skolininkams, kad areÅ¡tavus įkeistÄ turtÄ , jie netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtÄ arba mažinti jo vertę. Ä®spėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrÄ Å¾inus skolos, t. y. 359 695,72 Lt panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito, 8 978,95 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 2 502,61 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, viso 371 177,28 Lt, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Teismas, nustatęs, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigÄ praneÅ¡ti kitai sutarties Å¡aliai apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , o skolininkai buvo tinkamai apie tai informuoti, įteikiant praneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ skolininkų darbovietėse, neturėdamas byloje duomenų apie atliktus mokėjimus per papildomai skirtÄ laikÄ prievolei vykdyti, padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo laikantis kreditavimo sutarties nustatytos tvarkos. Suinteresuoti asmenys (skolininkai) G.

K. ir D. K. atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis priimta gerai neiÅ¡nagrinėjus susidariusios situacijos, remiantis tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atstovo gauta neteisinga informacija dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pasak apeliantų, pareiÅ¡kime nurodoma, jog hipoteka užtikrinta prievolė pagal 2010-05-05 kredito sutartį 1451018010470-E4 yra nevykdoma, tačiau skolininkai yra sudarę su kreditoriumi 2006-09-07 kreditavimo sutartį Nr. BK09/09/39D bei 2008-05-20 papildomÄ susitarimÄ Nr. BPK 08/05/109D, todėl neaiÅ¡ku, kaip hipotekos teisėja nagrinėdama ne pareiÅ¡kėjų kredito sutartį, galėjo priimti teisingÄ teismo nutartį.

Be to, teismo nutartyje nurodyta neteisinga įsiskolinimo suma, t.y. 359 695,72 Lt negrÄ Å¾into kredito, 8 978,95 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 2 502,61 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, o 2011-10-10 praneÅ¡ime skolininkams nurodyta nepadengta kitokia suma – nesumokėtos kredito palÅ«kanos 7 225,95 Lt, laiku negrÄ Å¾inta kredito dalis – 8 181,16 Lt, įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos – 825,71 Lt, todėl neaiÅ¡ku, kodėl nesutampa Å¡ios sumos. Apeliantai nurodo, kad G.

K. buvo susitikęs su kreditoriaus atstovu, praÅ¡ydamas nenutraukti su juo kreditavimo sutarties ir informavo, kad kreditÄ padengs per 30 darbo dienų, nes jis sudarė buto, priklausančio jo motinai nuosavybės teise, preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį. Pateikus jam praÅ¡ymÄ , kreditorius iÅ¡ pradžių kreipėsi į teismÄ , o tik 2011-11-24 pateikė atsakymÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡ymÄ atmetė, tokiu bÅ«du kreditoriaus atstovo veiksmai buvo nesÄ Å¾iningi ir Å¡aliÅ¡ki. Netenkindamas praÅ¡ymo, nepagrindė jo jokiais objektyviais įrodymais.

Be to, atsakyme nurodyta informacija neatitinka tiesos. Apeliantai nurodo, pareiÅ¡kėjo veiksmai kreipiantis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes bÅ«sto paskolos sutartis yra ilgalaikė, o įsiskolinimo suma nėra reikÅ¡minga ir sudaro vos 4 procentus kredito dydžio. Pasak apeliantų, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ neatsižvelgdamas į tai, kad įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) , yra paskutinis ir vienintelis dviejų mažamečių vaikų bÅ«stas.

PareiÅ¡kėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde dėstomais argumentais, nes teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino jo pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Suinteresuotas asmuo O. V. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu, jis yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjas neiÅ¡naudojo visų galimybių įsiskolinimÄ susigrÄ Å¾inti nesikreipdamas į teismÄ .

Jis turėjo įvertinti, kad įkeistame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , gyvena O. V. ir jos mažamečiai anÅ«kai, be to, ji yra blogos sveikatos. Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentus, byloje surinktÄ medžiagÄ , sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių praÅ¡ymų dėl skolos iÅ¡ įkeisto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės bei materialinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimÄ ir tenkinimÄ . Å i procedÅ«rinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimÄ , kai skolininkas per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y. baigiasi skolos grÄ Å¾inimo terminai, o prievolė visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdyta, joje nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ ir įregistruoja jÄ turto areÅ¡to aktų registre bei atlieka kitus Å¡ioje normoje iÅ¡vardintus veiksmus.

Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobÅ«džio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra.

Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti bÅ«tini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v.

G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Nutartimi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų / įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymÄ , tik konstatuoja, ar pareiÅ¡kėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ , preziumuodamas, kad hipotekos lakÅ¡te esantys duomenys yra teisingi.

Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grÄ Å¾inti skolÄ arba nepilnai tokiÄ prievolę įvykdo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis), sprendžia, kad hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikÅ¡to pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ suinteresuoto asmens hipoteka įkeisto turto.Atskirajame skunde nurodoma, kad bankas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu netinkamos kreditavimo sutarties pagrindu, be to, nurodė neteisingÄ sumÄ , tačiau su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio, jame pareiÅ¡kėjas nurodė bÅ«tent tÄ kreditavimo sutartį, kuri buvo sudaryta tarp kreditoriaus ir skolininkų G. K. ir D. K. - 2006-09-07 kreditavimo sutartį Nr. BK09/09/39D su vėlesniu pakeitimu, o hipotekos teisėjas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi pareiÅ¡kime nurodytais duomenimis apie Å¡iÄ sutartį, taip pat jos pagrindu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotu hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120060021261, todėl akivaizdu, jog teismas per klaidÄ nutartyje nurodė 2010-05-05 kreditavimo sutartį Nr. 1451018010470-E4, toks padarytas raÅ¡ymo apsirikimas neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl netinkamos sutarties nurodymo atmestini.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad skundžiamoje nutartyje yra nurodyta neteisinga įsiskolinimo suma lyginant su praneÅ¡ime apie kredito sutarties nutraukimÄ nurodyta suma. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad bankas, siųsdamas praneÅ¡imÄ suinteresuotiems asmenims dėl sutarties nutraukimo, jame nurodė, kokia susidarė skola už pradelstus mėnesius, taip pat įspėjo, kad negrÄ Å¾inus susidariusios skolos skolininkai privalės grÄ Å¾inti visÄ negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ ir visas kitas mokėtinas sumas pagal kreditavimo sutartį.

Suinteresuoti asmenys, bÅ«dami kredito sutarties Å¡alimi, turėjo bent preliminariai žinoti, kokia yra likusi neiÅ¡mokėta suma. Atskirajame skunde dėstomi argumentai, jog kreditorius kreipėsi į teismÄ anksčiau negu buvo iÅ¡nagrinėtas suinteresuoto asmens praÅ¡ymas dėl įsiskolinimo padengimo termino pratęsimo, bei kad atsakymas į praÅ¡ymÄ yra neargumentuotas, jame nurodyta tiesos neatitinkanti informacija, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo dėl aukščiau nurodytos hipotekos teisėjo kompetencijos sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priėmimo ir tenkinimo klausimus, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nustatė, kad sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuoti asmenys bÅ«tų padengę susidariusį įsiskolinimÄ bankui nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui kreipusis į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, teismui buvo teisinis pagrindas tokį pareiÅ¡kimÄ priimti ir jį tenkinti. Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 nutartimi, nurodo, kad teismas, nepaisydamas teismų praktikos, nevertino Kredito sutarties nutraukimo tvarkÄ reglamentuojančių nuostatų, tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties, teismas įvertino Kredito sutarties nutraukimo sÄ lygas bei konstatavo, kad vienaÅ¡aliÅ¡kas kredito sutarties nutraukimas atitinka tiek įstatymuose, tiek sutartyje numatytÄ tvarkÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantų nurodomoje nutartyje skiriasi faktinės aplinkybės, nes toje situacijoje kredito sutartis buvo nutraukta po pirmojo skolininkų kredito sutarties pažeidimo, Å¡iuo gi atveju pareiÅ¡kėjas nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismÄ skolininkams ne vienÄ sykį pažeidus mokėjimo prievoles, suteikus jiems pakankamai laiko tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (nuo 2010-12-10 iki 2011-10-25, kai buvo nutraukta sutartis).

Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad kreditorius, kreipdamasis į teismÄ , neatsižvelgė, jog įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) , yra vienintelis nepilnamečių vaikų bÅ«stas, Å i aplinkybė kreditoriui neturėjo bÅ«ti reikÅ¡minga, kadangi vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 663 str. 5 d. apribojimai, taikomi iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ fizinių asmenų, netaikomi iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog jie, manydami, kad jų teisės, susijusios su minėtos kreditavimo sutarties nutraukimu, yra pažeidžiamos, nesutikdami su pareiÅ¡kėjo reikalavimu priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama hipotekos skyriaus teisėjos nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas n u t a r ė: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja              Romualda Janovičienė