2024-04-10 Nr. AB-5792-4-45-3-00079-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1549-556/202

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00079-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui B. W. U. G. ir jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir Navadharshan Navarstnam,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini)piliečiui B. W. U. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. W. U. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, kurį teismo posėdyje patikslino, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. W. U. G. (toliau – ir Užsienietis) paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko su nelegalių migrantų grupe 2023 m. rugsėjo 13 d., buvo apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2023 m. spalio 2 d. Užsienietis 2023 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti skubos tvarka. Užsienietis Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimu buvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartimi byla pagal Užsieniečio prašymą dėl judėjimo laisvės apribojimų buvo nutraukta.

3. VSAT nurodė, kad Užsienietis 2023 m. gruodžio 17 d. bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tačiau buvo sulaikytas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2024 m. kovo 21 d. Užsienietis apskundė teismo sprendimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

4. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2024 m. kovo 1 d. sprendimu nesuteikė jam prieglobsčio, nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis šį sprendimą apskundė, skundas nėra išnagrinėtas.

5. VSAT teikime akcentavo, kad Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Europos Sąjungą, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o bandė neteisėtai vykti tranzitu per Lietuvos Respubliką. Prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik po to, kai buvo apgyvendintas VSAT Centre. Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai rodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, o prašymo pateikimas yra tik priemonė išvengti judėjimo laisvės apribojimo. Neapribojus Užsieniečio laisvės, jis gali pasislėpti, nes neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeiminių, ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis jau bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę.

6. VSAT, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jo prašymas nėra galutinai išnagrinėtas, jam buvo išaiškinta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau jis pageidavimo grįžti neišreiškė.

7. Užsienietis atsiliepime į VSAT teikimą su teikimu nesutiko.

8. Nurodė, kad jo prieglobsčio prašymas buvo priimtas 2023 m. rugsėjo 20 d. nagrinėti skubos tvarka, taigi, sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Migracijos departamentui neveikiant taip, kaip to reikalauja teisės aktai, administracinės procedūros užtruko nepateisinamai ilgai, todėl pratęsti faktinį sulaikymą dėl nuo Užsieniečio nepriklausančių priežasčių reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą

9. Teigė, kad prašoma pratęsti priemonė, kuria ribojama Užsieniečio laisvė, neproporcinga siekiamiems tikslams. Nagrinėjamu atveju turi būti laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuri aiški ir vienareikšmiška dėl prilyginamos sulaikymui priemonės pratęsimo – pratęsimas pateisinamas tik tokiu atveju, jei tikslai nepasiekti dėl užsieniečio elgesio, priešingu atveju sulaikymas negali būti tęsiamas, todėl turi būti nustatoma, ar institucijos pakankamai kruopščiai atliko procedūras. Pagal suformuotą praktiką, apgyvendinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, nenustačius kitų sulaikymo pagrindų, negali būti pagrindu taikyti asmeniui griežčiausią priemonę – laisvės apribojimą. Sulaikymas iš esmės galimas tik tada, kai egzistuoja reali ir konkreti grėsmė nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

10. Šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų Užsieniečio nebendradarbiavimą su institucija kaip tai įvardinta Įstatyme. Tuo labiau sprendžiant klausimą dėl Užsieniečio laisvės ribojimo jo nebendradarbiavimo aspektu nėra reikšmingos jo atvykimo į Lietuvą aplinkybės – Įstatymo nuostatose tarp aplinkybių, reiškiančių užsieniečio nebendradarbiavimą, nėra nurodytos užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybės, todėl ginčo kontekste nėra aktualios.

11. Užsienietis prašė teikimą tenkinti iš dalies ir paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. kovo 21 d. sprendimu tenkino VSAT Centro teikimą. Pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiui B. W. U. G. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. birželio 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriuje reglamentuojamas šio įstatymo taikymas, kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl, sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų ir alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo, taikomos minėto skyriaus nuostatos.

14. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2024 m. kovo 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiui dėl šio sprendimo pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi Užsieniečio skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, susijusią su jo judėjimo laisvės ribojimu. Užsienietis, pažeisdamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės normas, tyčia, neteisėtai bandė vykti tranzitu per Lietuvos Respubliką. Prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo laikinai apgyvendintas VSAT Centre. Taigi jo veiksmai rodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, užsienietis yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir nustatytos tvarkos. Užsieniečio elgesys rodo, kad jis, būdamas nesulaikytas, gali pasislėpti, jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Teismas vertino, kad šiuo atveju išlieka objektyviais faktiniais duomenimis pagrįsta tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos įstatymus, bei sutrukdydamas prieglobsčio procedūros vykdymo eigą.

15. Teismas nurodė, kad nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo nepasikeitė Užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl jo sulaikymo pagrindų. Prieglobsčio procedūroje dėl Užsieniečio prašymo galutinis sprendimas nepriimtas, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol neįsiteisėjęs dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo priimtas sprendimas, negalima teigti, kad prieglobsčio prašymo motyvai galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Teismas vertino, kad šiuo metu aiškinamasi dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvų.

16. Pažymėjo, kad Užsienietis 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje, vykstantis su grupe asmenų, jis neturėjo jo teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, būdamas laikinai apgyvendintas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tik 2023 m. rugsėjo 20 d. pasiprašė prieglobsčio, prašymo nagrinėjimo metu bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Teismas vertino, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti, siekdamas išvengti galimo ateityje jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, todėl išlikę teismo sprendimu nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte bei Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai, kurių pagrindu užsieniečiui gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis, būdamas prieglobsčio prašytoju, nebendradarbiautų siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę, t. y. atsisakytų pateikti duomenis apie save, teiktų klaidinančią informaciją ir pan., taip pat nėra duomenų apie tai, jog jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

17. Teismas sprendė, kad metu išlikęs pagrindas manyti, jog siekiami tikslai – netrukdomas galutinio sprendimo dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas, gali būti pasiekti tik kontroliuojant Užsieniečio judėjimo laisvę ir jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga. Švelnesnes priemones taikyti nėra pagrindo, nes, atsižvelgus į Užsieniečio ankstesnį elgesį tikėtina, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali vėl bandyti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

18. Teismas nurodė, kad šiuo metu Užsieniečio pateiktas skundas dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 1 d. sprendimo Regionų administraciniame teisme neišnagrinėtas, priimtas sprendimas galės būti skundžiamas, todėl Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą pratęsė trims mėnesiams.

III. 19. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Taikyti Užsieniečio atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant Centre neribojant jo laisvės.

20. Užsienietis nurodo, kad teismo išvados yra akivaizdžiai tendencingos ir menamos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

21. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš Įstatymo 115 straipsnyje nurodytų alternatyvių priemonių. Įstatymas net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias priemones ir tik aiškiai pasisakius ir argumentavus bei pagrindus jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta.

22. Užsienietis pažymi, kad ginčo atveju jo sulaikymas motyvuotas prieglobsčio motyvų išsiaiškinimu. Jis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.), kuris gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nustatytais atvejais. Ignoruojant tarptautinę praktiką pasidavus politikų spaudimui teigiama, kad kol nėra išaiškinti prieglobsčio motyvai, asmuo gali būti sulaikomas, nes negalima teigti, jog asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Šiuo klausimu Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro nustatytų Sulaikymo gairių 4.1-osios gairės 28 punktas numato, kad leidžiama sulaikyti prieglobsčio prašytojus ribotam pirminiam laikotarpiui, siekiant pirminio pokalbio kontekste išsiaiškinti jų tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus. Tačiau toks sulaikymas gali būti pagrįstas tik tada, kai tokios informacijos nepavyko gauti netaikant sulaikymo. Tai apima esminių faktų sužinojimą iš prieglobsčio prašytojų apie tai, kodėl siekiama prieglobsčio, tačiau paprastai neturėtų apimti visų prašymo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymo. Ši bendrojo principo, numatančio, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui.

23. Teigia, kad Užsieniečio atžvilgiu procedūros dėl jo prieglobsčio prašymo motyvų patikslinimo nebuvo atliktos itin ilgai, nors Įstatymas aiškiai numato, jog prieglobsčio prašymas skubos tvarka turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų. Akivaizdu, jog ginčo atveju nesprendžiant jo prašymo dėl prieglobsčio per įstatymo nustatytą terminą ir motyvuojant tuo, kad nėra išspręstas jo prieglobsčio prašymas, taikyti faktinį sulaikymą reiškia institucijų piktnaudžiavimą teise ir yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) teisės į laisvę grubus pažeidimas.

24. Teismas nepagrįstai vertino, jog Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta. Asmuo buvo grąžintas pagal Dublinas III reglamentą iš Vokietijos su kelionės dokumentu, taigi, ginčo dėl jo tapatybės nėra. Be to, nuo 2022 m. rugsėjo mėn. institucija neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų patikrinti asmens nurodytus duomenis, taigi, akivaizdžiai neveikė tinkamai. Užsienietis neturi galimybės pateikti savo asmens dokumento originalo, tačiau tai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nereiškia, kad dėl to jo laisvė gali būti suvaržyta neribotai.

25. Nurodo, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų apie jo keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

26. VSAT atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

27. VSAT atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes, nurodytas teikime pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad šiuo atveju Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga atsižvelgiant į siekiamus tikslus, be kita ko, priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Švelnesnė kontrolės priemonė (apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų.

28. VSAT nurodo, kad byloje nėra aplinkybių, suponuojančių švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Užsienietis, vertinant jo elgesį, piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, tai nėra jo pagrindinis tikslas, pirmą kartą Į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai bei siekė vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Užsienietis jau buvo kartą sulaikytas prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienos, kaip ketinantis išvykti, nesulaukęs, kol Migracijos departamentas atliks išsamų tyrimą bei priims sprendimą jo prieglobsčio byloje. Tokie Užsieniečio veiksmai rodo, kad jis nėra suinteresuotas bendradarbiauti su kompetentingomis valdžios institucijomis, tikėtina, kad jo galutinis tikslas nėra prieglobsčio prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje, todėl šios aplinkybės lemia, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.

29. Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas truko 6 mėnesius ir jis neviršijo Įstatyme nustatyto maksimalaus 18 mėnesių termino. VSAT vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad jo prieglobsčio byloje priimtas jam nepalankus sprendimas su tikslu jį išsiųsti iš Lietuvos į kilmės valstybę, negalima teigti, kad jo prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti.

30. Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad šiuo metu jam taikomas apgyvendinimo režimas Centre pernelyg pažeistų jo teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė. Taigi tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęstas paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminas iki 2024 m. birželio 21 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad esant nustatytoms aplinkybėms, yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo, tenkino VSAT teikimą.

33. Užsienietis nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvados yra tendencingos ir menamos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Procedūros dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvų patikslinimo nebuvo atliktos itin ilgai, todėl motyvuojant tuo, jog nėra išspręstas jo prieglobsčio prašymas ir taikyti faktinį sulaikymą reiškia institucijų piktnaudžiavimą teise ir pažeidžia Konvenciją. Teismas nepagrįstai vertino, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

35. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

36. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

37. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.); kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo (13 p.); užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares) (14 p.).

38. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pagrindas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Užsienietis 2023 m. rugsėjo 13 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir buvo laikinai apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2023 m. spalio 2 d. Užsienietis 2023 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją nes per 28 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT neribojant judėjimo laisvės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartimi byla pagal Užsieniečio prašymą dėl judėjimo laisvės apribojimų buvo nutraukta. Užsienietis 2023 m. gruodžio 17 d. bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tačiau buvo sulaikytas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2024 m. kovo 21 d. Užsienietis apskundė teismo sprendimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2024 m. kovo 1 d. sprendimu nesuteikė jam prieglobsčio, nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Užsieniečio skundas nėra išnagrinėtas.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, Užsieniečio, jo atstovės ir VSAT atstovo paaiškinimus bei procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, tą jau bandė padaryti ir buvo sulaikytas, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, bei sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi ekonominių, socialinių ir kitų ryšių.

42. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1144-629/2024, pareiškėjo atžvilgiu nėra pasikeitusios. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju išlieka objektyviais faktiniais duomenimis pagrįsta tikimybė, kad, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali bandyti pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam Užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos bei siekiant sudaryti prielaidas jo sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymui, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialios ir proceso teisės normas, sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio B. W. U. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius