Legislator Case Law & Legislation
0be1df9c-2a06-4941-833e-70530c8a0733 AI generated

0be1df9c-2a06-4941-833e-70530c8a0733 · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number 0be1df9c-2a06-4941-833e-70530c8a0733
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?NUTARTISCivilinė byla Nr. e2YT-2733-457/2022 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00106-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.4.5.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Vidmantas Gestautas, sekretoriaujant Laimai Belevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. V., jo atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei, suinteresuoto asmens P. D. atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

Legislator headnote

AI generated

0be1df9c-2a06-4941-833e-70530c8a0733 · Å iaulių apylinkės teismas: Kilo ginčas, nes paminklas buvo užsakytas ir padarytas kaip reikia, tačiau aplinka buvo sutvarkyta tiek prastai, kad nebuvo verta sumokėtų pinigų. Mano, kad bÅ«tent dėl to pareiÅ¡kėjas ir prieÅ¡tarauja tam, kad ir P. D. priėmė palikimÄ , likusį po sesers mirties, pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. P. D. tikrai tuos veiksmus atliko, nes jis, kartu su pareiÅ¡kėju, yra Å¡ių žemės sklypų ir namo savininkas. P. D. kartu su savo sutuoktine kiekvienais metais, du kartus per metus, atvyksta į kaimÄ â€“ per Motinos dienÄ ir lapkričio 1-Ä jÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?NUTARTISCivilinė byla Nr. e2YT-2733-457/2022 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00106-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.4.5.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Vidmantas Gestautas, sekretoriaujant Laimai Belevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. V., jo atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei, suinteresuoto asmens P. D. atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. D., valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir suinteresuoto asmens P. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, palikimo priėmimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas L. V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios sesers R.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti per įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ . Suinteresuotas asmuo P. D. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kad jis po sesers R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.

PareiÅ¡kėjas L. V. ir jo atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė savo pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Su suinteresuoto asmens P. D. pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nesutiko ir prašė jo netenkinti, nes suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad jis aktyviais veiksmais priėmė sesers R. V. palikimÄ . Aplinkybės, kad P. D. bÅ«tų priėmęs sesers palikimÄ , rÅ«pinęsis tuo turtu kaip savu, nėra žinomos nei pareiÅ¡kėjui, nei mirusio brolio A.

D. sutuoktinei. Paaiškino, kad pareiškėjas po sesers R. V. tragiškos žūties palaidojo seserį, iš sesers nuomoto buto, buvusio (duomenys neskelbtini), surinko daiktus, rūbus, avalynę, sutvarkė sesers dokumentus ir 6 mėnesių laikotarpyje pradėjo rūpintis žemės sklypais ir iki šiol jais rūpinasi. Minėtuose žemės sklypuose pareiškėjas augina kviečius, bulves, burokus ir pan. Žemės sklypai jo, dviejų brolių – P. D. ir A. D., bei sesers R. V. buvo paveldėti po jų mamos O.

B. mirties. Minėti žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini). Vieno žemės sklypo plotas yra 83 arai, kito – 24 arai prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ir trečiojo – 14 arų, kurie yra prie tos pačios sodybos. PareiÅ¡kėjas pats gyvena tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Sodyboje esantis gyvenamasis namas anksčiau priklausė jo močiutei, po jos mirties šį namÄ paveldėjo jo mama O. B., o mirus mamai, namÄ paveldėjo jis su broliais ir seserimi. Å ioje sodyboje jis gyvena maždaug nuo 1975-1976 metų iki Å¡iol, jis visada prižiÅ«rėdavo ir prižiÅ«ri Å¡iÄ sodybÄ , joje laiko gyvulius.

Kaip matyti iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens P. D. mama O. B. mirė (duomenys neskelbtini). Motinai mirus, visi keturi vaikai (pareiÅ¡kėjas, P. D., A. D. ir R. V.) priėmė mirusiosios palikimÄ . Tik 2001 m. kovo 16 d. buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises O. B. į jos motinos E. B. turėtÄ nuosavybę. Taigi, (duomenys neskelbtini) mirusiai O. B. nuosavybės teisės į tris žemės sklypus įregistruotos tik 2001 m. (duomenys neskelbtini) tragiÅ¡kai žuvo R.

V., mirties dienÄ ji gyveno (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi seserimi, jÄ ir palaidojo, pastatė paminklÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas gyveno (duomenys neskelbtini), tai jis rÅ«pinosi visa žeme, į kuriÄ jo motinai O. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės, laikė ten gyvulius. P. D. pareiÅ¡kimas ir jo argumentai, kad jis pats rÅ«pinosi žeme, kaip sava, jÄ prižiÅ«rėjo, nustebino pareiÅ¡kėjÄ , nes P. D. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartÄ lankėsi per motinos laidotuves ir prieÅ¡ 5-6 metus buvo stabtelėjęs, kai vyko į kapines. 1998 m. gegužės mėnesį, po sesers mirties, pareiÅ¡kėjas pradėjo arti laukus, jam padėjo kaimynė, kuri turėjo traktoriukÄ , apsisėjo žemę, prižiÅ«rėjo sodyboje esantį namÄ .

Nors tuo metu žemės teisės dar nebuvo atkurtos, bet pareiÅ¡kėjas žinojo, kad tai yra jo senelių žemės ir ta žeme naudojosi. 2000 m. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, kad ta žemė bÅ«tų apmatuota ir sutvarkyta, 2001 m. apskrities virÅ¡ininko sprendimu nuosavybės teisės buvo atkurtos. PareiÅ¡kėjas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), yra pasistatęs angliÅ¡kÄ namelį, senasis namas taip pat yra, tik jis Å¡iuo metu negyvenamas, jį reiktų tvarkyti. Po mamos O.

B. mirties jis ir jo velionis tėvas liko gyventi mamos name. Gal 2-3 metus tame name pareiÅ¡kėjas negyveno, bet visada gyveno Å¡alimais, (duomenys neskelbtini). Žemę dirba ir ja rÅ«pinasi nuo mamos mirties, t. y. nuo 1996 m. Žemė nėra apleista, visÄ Å¾emę prižiÅ«ri pareiÅ¡kėjas. Nuo pat sesers mirties pareiÅ¡kėjas rÅ«pinasi sesers ir motinos paveldėtu nekilnojamuoju turtu, moka mokesčius, vykdo žemės Å«kio veiklÄ , laiko ir deklaruoja Å«kinius gyvulius paveldėtame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoto asmens P. D. atstovas advokatas Laimutis Zaukevičius savo kliento pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Taip pat teigė, kad P. D. sutinka ir su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu, kad pastarasis priėmė palikimÄ , likusį po sesers R. V. mirties, faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, ir taip pat prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad žemė buvo P. D., L. V. senelių, po pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens mamos O. B. mirties nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos. O.

B. palikimÄ priėmė keturi jos vaikai – P. D., L. V., A. D. ir R. V.. A. D. ir R. V. yra mirę. A. D. palikimÄ priėmė jo sutuoktinė, o R. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini), palikimas nėra priimtas. Po O. B. mirties tuose namuose gyveno pareiÅ¡kėjo tėvas. Pasak P. D., pareiÅ¡kėjas tuose namuose ilgÄ laikÄ negyveno, o gyveno tik pastarojo tėvas. Todėl tikėtina, kad pareiÅ¡kėjo tėvas ir rÅ«pinosi žeme. Buvo statytas paminklas, buvo visi prisidėję pinigais, tiek A. D. prisidėjo, tiek P. D., tiek pareiÅ¡kėjas.

Kilo ginčas, nes paminklas buvo užsakytas ir padarytas kaip reikia, tačiau aplinka buvo sutvarkyta tiek prastai, kad nebuvo verta sumokėtų pinigų. Mano, kad bÅ«tent dėl to pareiÅ¡kėjas ir prieÅ¡tarauja tam, kad ir P. D. priėmė palikimÄ , likusį po sesers mirties, pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. P. D. tikrai tuos veiksmus atliko, nes jis, kartu su pareiÅ¡kėju, yra Å¡ių žemės sklypų ir namo savininkas. P. D. kartu su savo sutuoktine kiekvienais metais, du kartus per metus, atvyksta į kaimÄ â€“ per Motinos dienÄ ir lapkričio 1-Ä jÄ .

Kapinės yra visiÅ¡kai arti kaimo, kuriame yra žemės sklypai. R. V. su pareiÅ¡kėjo tėvu buvo susitarę, kad leidus pareiÅ¡kėjo tėvui gyventi tame name, pastarasis pažadėjo rÅ«pintis namu ir žeme. Atvykdamas į kapines, P. D. matydavo, kad visa žemė yra dirbama, ji nėra apleista. Kiti asmenys, su P. D. sutikimu, žemę dirba. Po pareiÅ¡kėjo tėvo mirties tuose namuose niekas negyveno, P. D. atvažiuodavo, namus apžiÅ«rėdavo. O pareiÅ¡kėjas pasistatė namukÄ ir gyvena jam, gal tik prieÅ¡ tris metus.

P. D. deklaruoja Å«kį nuo 2019 metų. Jei pareiÅ¡kėjas ir priėmė palikimÄ , likusį po sesers mirties, tai priėmė tik per savo tėvÄ . PraÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas ir P. D. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti. P. D. yra žemės bendrasavininkas ir ta žeme rÅ«pinasi. Mirus mamai, P. D. tapo žemių savininku, P. D. leido tuose namuose gyventi pareiÅ¡kėjo tėvui, po sesers R. V. mirties jis toliau leido gyventi pareiÅ¡kėjo tėvui.

Kaip bendrasavininkas jis matydavo, kad ta žemė yra rÅ«pinamasi, tai tokiu bÅ«du jis ir priėmė po sesers mirties likusį palikimÄ . KonkretÅ«s aktyvÅ«s veiksmai, kuriuos atliko P. D. – leidimas pareiÅ¡kėjo tėvui gyventi name ir naudotis sklypu. Mano, kad jokių įrodymų, kad P. D. priėmė palikimÄ po sesers mirties, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, nereikia, nes jis yra sklypų bendrasavininkas. Mirus kitam bendrasavininkui, tas palikimas paveldimas, net ir nenuėjus pas notarÄ , automatiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai pradedant valdyti.

Bendrasavininkų santykiai nutrÅ«ksta ryÅ¡ium su mirtimi. Liudytoja R. D. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra A. D., kuris mirė 2021 m. gruodžio 4 d., sutuoktinė. Po vyro sesers R. V. mirties viskuo rÅ«pinosi pareiÅ¡kėjas, jis iÅ¡ Å iaulių parvežė visus sesers daiktus pas save į (duomenys neskelbtini). Žemė visÄ laikÄ buvo apsodinta grÅ«dais, bulvėmis, daržovėmis, tvartuose buvo laikomi gyvuliai. Ji su vyru dažnai nuvažiuodavo pas pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), kartais net po kelis kartus per savaitę, vienÄ kartÄ per mėnesį, atostogų metu net savaitę svečiuodavosi, padėdavo nuravėti daržus, nuimti derlių.

Niekada nėra mačiusi, kad bÅ«tų atvykęs P. D.. Jos vertinimu, po R. V. mirties palikimÄ faktiniais aktyviais veiksmais priėmė pareiÅ¡kėjas, nes jis viskÄ tvarkė, P. D. tikrai nieko nedirbo ir nieko netvarkė. 1998 m. ji su vyru gyveno Kėdainiuose, tačiau labai dažnai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), nes labai gerai sutarė su pareiÅ¡kėjo Å¡eima. Å iuo metu pareiÅ¡kėjas gyvena sodyboje, Å¡alia senojo namo yra pastatytas gyvenamasis vagonas, anksčiau jis gyveno apie 100 metrų nuo sodybos.

Å iuo metu name negalima gyventi, o 1998 m. name gyventi dar buvo galima. Sodyboje, esančiame name, gyveno pareiÅ¡kėjo tėvas. PareiÅ¡kėjas pats apsisodindavo žemę, jo tėvas buvo jau senas, jei reikdavo – padėdavo pareiÅ¡kėjui. P. D. paskutinį kartÄ matė prieÅ¡ 3 metus, buvo nuvykę pas jį į Biržus. Kai jie pajudino reikalus dėl žemės sutvarkymo, jos vyras sakė, kad viskas bus pareiÅ¡kėjui L. V., nes jis ten gyveno, užaugo, viskÄ tvarkė. Liudytoja A. T. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kėjas gyvena kaimynystėje.

P. D. nepažįsta, tik yra kartÄ mačiusi per pareiÅ¡kėjo mamos laidotuves. Po pareiÅ¡kėjo L. V. sesers R. V. mirties, visÄ Å¾emę prižiÅ«rėjo ir dirbo pareiÅ¡kėjas L. V.. PareiÅ¡kėjas žemę dirbo prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemę, kur seniau buvo pareiÅ¡kėjo mamos O. B. ir jos tėvų tėviÅ¡kė, taip pat (duomenys neskelbtini). Žemė nuo sodybos yra nutolusi maždaug už pusės kilometro. Jos vyras turėjo žemės Å«kio technikos ir padėdavo pareiÅ¡kėjui L.

V. tvarkyti žemę. Kiekvienais metais pareiÅ¡kėjas apdirbdavo žemę, jÄ apsėdavo, apsodindavo, nuimdavo derlių, žemė niekada nebuvo apleista. 1998 m., kai žuvo pareiÅ¡kėjo sesuo, ji toje sodyboje negyveno. PareiÅ¡kėjas po sesers mirties sodyboje laikė naminius gyvulius. PareiÅ¡kėjo tėvas jai buvo pažįstamas, jis gyveno sodyboje po pareiÅ¡kėjo sesers mirties. Žemę dirbo pareiÅ¡kėjas, bet ne jo tėvas, nes pastarasis buvo senas ir pasiligojęs. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens P. D. pareiÅ¡kimus, kuriuose nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kimus nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, VÄ® Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens P. D. pareiÅ¡kimus, kuriuose nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimai bÅ«tų patenkinti, praÅ¡o bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjo L. V. pareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai, suinteresuoto asmens P. D. pareiÅ¡kimas atmestinas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi šį priimti.

Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ . Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo. Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrÄ ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimÄ ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktÄ ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiÅ«rį ir vertinimÄ dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Pareiškėjo L. V. pareiškimu, pateiktais rašytiniais įrodymais – L. V. gimimo liudijimo kopija, O. B. mirties liudijimo kopija, A. D. medicininio mirties liudijimo kopija, A. D. ir R. D. santuokos liudijimo kopija, Joniškio rajono notarų biuro 2022 m. sausio 27 d. liudijimo Nr. 448 kopija, Joniškio rajono notarų biuro 2022 m. sausio 27 d. liudijimo Nr. 449 kopija, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis kopija, išrašų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų kopijomis, 2001 m. kovo 16 d.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 47-8552 kopija, nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens P. D. mama O. B.; O. B. palikimÄ priėmė jos įpėdiniai: P. D. (palikėjos sÅ«nus), L. V. (palikėjos sÅ«nus), A. D. (palikėjos sÅ«nus) ir R. V. (palikėjos duktė); pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens sesuo R. V. mirė (duomenys neskelbtini), ji mirė bÅ«dama iÅ¡tuokoje, duomenų apie sutuoktinį ir apie vaikus nėra; mirus R. V. į JoniÅ¡kio rajono notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų R.

V. palikimo priėmimo faktų; 2001 m. kovo 16 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 47-8552 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į O. B. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 1,53 ha žemės: grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,83 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,40 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); O. B. vardu yra registruoti trys žemės sklypai – 0,26 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,14 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,83 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, liudytojų R. D. ir A. T. teisme duotų liudijimų nustatyta, kad R. V. paliktÄ turtÄ (asmeninius daiktus, likusius jos nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), dalį trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)), jos brolis pareiÅ¡kėjas L. V., faktiÅ¡kai pradėjo valdyti iÅ¡ karto po palikėjos mirties, nes jis rÅ«pinosi sesers laidotuvėmis, jÄ palaidojo, po sesers laidotuvių surinko visus jos asmeninius daiktus, buvusius jos nuomojamame bute, jis ir toliau (kaip ir nuo mamos O.

B. mirties iki sesers mirties) prižiÅ«rėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius už žemės sklypus, juos dirbo, juose vykdė žemės Å«kio veiklÄ , sodyboje augino gyvulius. Å ios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimÄ ir rÅ«pinimÄ si juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Teise valdyti šį turtÄ pareiÅ¡kėjas L. V. naudojasi iki Å¡iol. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas palikėjos palikimÄ priėmė pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per nustatytÄ terminÄ â€“ 6 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau pareiÅ¡kėjas į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtÄ ir turtines teises.

IÅ¡ JoniÅ¡kio rajono notarų biuro 2022 m. sausio 27 d. iÅ¡duotojo liudijimo Nr. 448 matyti, kad registre nėra įregistruotų R. V. palikimo priėmimo faktų. L. V., bÅ«damas R. V. brolis, paveldi pagal įstatymÄ kaip ketvirtos eilės įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

BÅ«tent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiÅ¡kėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimÄ patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas L. V. priėmė R. V. palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, pradėjęs faktiÅ¡kai turtÄ valdyti, todėl nustatytinas Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Å io fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuotas asmuo P. D. teigia, kad jis po sesers R. V. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, jog jis rÅ«pinasi savo nekilnojamojo turto dalimi, o kartu ir mirusios sesers sklypo dalimi, turtu rÅ«pinasi kaip savu. Tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti P. D. nepateikė jokių įrodymų, bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens atstovas negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai aktyvius veiksmus atliko P. D., iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ priimti po sesers mirties likusį jos palikimÄ .

Byloje apklaustos abi liudytojos patvirtino, kad jos P. D. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), po R. V. mirties, nėra mačiusios, visais trimis žemės sklypais rÅ«pinosi tik pareiÅ¡kėjas L. V.. Vien tik nuosavybės turėjimas kartu su kitais bendrasavininkiais, vieno iÅ¡ bendrasavininkų mirties atveju, nereiÅ¡kia, kad palikimas yra priimamas automatiÅ¡kai. Kaip jau buvo minėta aukščiau, palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , o P. D. neįrodė, kad tokius aktyvius valinius veiksmus atliko, todėl jo pareiÅ¡kimas yra atmestinas.

PareiÅ¡kėjas L. V. praÅ¡o iÅ¡ suinteresuoto asmens P. D. priteisti jo byloje patirtas 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo P. D. su pareiškėjo L. V. pareiškimu sutiko, jo palikimo priėmimo fakto neginčijo, vadinasi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo skirtingas, o ir jų interesai nebuvo priešingi, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiškėjo L.

V. pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po sesers R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Suinteresuoto asmens P. D. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Netenkinti pareiÅ¡kėjo L. V. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ suinteresuoto asmens P. D..

SprendimÄ per 30 dienų galima apskųsti Å iaulių apygardos teismui, paduodant skundÄ Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«muose. Teisėjas Vidmantas Gestautas