Legislator Case Law & Legislation
0be172ef-e3fe-4dc5-ba1a-65742c2fad27 AI generated

0be172ef-e3fe-4dc5-ba1a-65742c2fad27 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 0be172ef-e3fe-4dc5-ba1a-65742c2fad27
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovai L. I. ir S. J. solidariai įsipareigoja per 7 kalendorines dienas nuo nutarties, kuria patvirtinta Å¡i taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos atlyginti ieÅ¡kovei 5 000 Eur žalÄ ir pervesti pinigus į ieÅ¡kovei priklausančiÄ sÄ skaitÄ banke Nr. (duomenys neskelbtini);

Legislator headnote

AI generated

0be172ef-e3fe-4dc5-ba1a-65742c2fad27 · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, teismas nustatė, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovės visas turtas pagal byloje esantį balansÄ , sudarytÄ 2011-09-30, siekė tik 3 676 204 Lt, t. y. pirkėjų įsiskolinimai – per vienerius metus gautinos sumos – sudarė 1 317 007 Lt, 1 318 636 Lt turto sudarė finansinis turtas – investicijos (akcijos) į patronuojamÄ sias ir asocijuotÄ sias įmones. Teismas pripažino, kad, palyginti su praėjusiais finansiniais metais, ieÅ¡kovės grynasis pelnas padidėjo nuo 29 173 Lt iki 674 731 Lt (t. 2, b. l. 58–60), tačiau, teismo vertinimu, toks padidėjimas, kai kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo tik vieneri metai, negalėjo lemti ieÅ¡kovės apsisprendimo prisiimti neproporcingÄ prievolę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-399-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00472-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.1; 2.5.1.6.1; 2.5.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-1888-254/2015 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Epasas.lt“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui, L.

I. ir S. J., trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Balsas.lt“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Epasas.lt“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento kreditorės AB Ūkio banko ir UAB „Epasas.lt“ 2011 m. gruodžio 23 d. sudarytÄ laidavimo sutartį Nr. 04-661/11 ir priteisti iÅ¡ atsakovų L. I. ir S. J. 390 464,73 Eur (1 348 196,61 Lt) žalos atlyginimÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2011 m. gruodžio 23 d. laidavimo sutartimi ieÅ¡kovė UAB „Epasas.lt“ laidavo atsakovei BAB Ūkio bankui už kredito gavėjos trečiojo asmens UAB „Balsas.lt“ prievoles, vykdant BAB Ūkio banko ir BUAB „Balsas.lt“ 2011 m. gruodžio 23 d. sudarytÄ kredito sutartį Nr. KR04-660/11, kuria trečiajam asmeniui buvo suteiktas 1 450 000 Eur (5 006 560 Lt) kreditas. IeÅ¡kovė įsipareigojo atsakyti kreditorei visu savo turtu, jeigu kredito gavėja netinkamai įvykdys bankui visas prievoles ar dalį jų pagal Å¡iÄ kredito sutartį.

Tos pačios prievolės įvykdymui užtikrinti kreditorė pareikalavo ir 2011 m. gruodžio 23 d. buvo sudarytas sutartinio įkeitimo lakÅ¡tas Nr. 01220110021384, kurio pagrindu buvo įkeisti UAB „Epasas.lt“ ir UAB „Balsas.lt“ vertybiniai popieriai – akcijos ir esamos bei bÅ«simos piniginės lėšos ieÅ¡kovės ir skolininkės banko sÄ skaitose. Kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2013 m. vasario 4 d. Trečiasis asmuo UAB „Balsas.lt“ kredito negrÄ Å¾ino, todėl atsakovės BAB Ūkio banko praÅ¡ymu ieÅ¡kovės bankroto byloje buvo patvirtintas 1 597 154,16 Eur (5 514 653,89 Lt) finansinis reikalavimas.

IeÅ¡kovė prašė sandorį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 ir 6.66 straipsnių pagrindais. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių interesus ir prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, nes ieÅ¡kovė sudarė neatlygintinÄ sandorį trečiojo asmens naudai, laiduodama 1 450 000 Eur (5 006 560 Lt) prievolės įvykdymÄ , nors jos pačios įstatinis kapitalas sudaro tik 101 000 Lt. GinčijamÄ sandorį sudariusios Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes negalėjo nesuprasti, kad sandoris ieÅ¡kovei ekonomiÅ¡kai nenaudingas, o BAB Ūkio bankas (kreditorė) neįsitikino ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens gebėjimais įvykdyti įsipareigojimus, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 4 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 24 dalį.

Be to, sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl sandoriu sumažino galimybę patenkinti jų reikalavimus, apsunkindama savo finansinę padėtį. IeÅ¡kovė nurodė, kad apie ginčijamus sandorius jai tapo žinoma tik gavus kreditorės praÅ¡ymÄ patvirtinti finansinį reikalavimÄ â€“ 2014-11-24, nes finansiniuose dokumentuose apie laidavimo sutartį nebuvo nurodyta. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovų L. I. ir S. J. solidariai 390 464,73 Eur nuostolių bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė L. I. buvo vienintelė ieÅ¡kovės akcininkė, o atsakovas S. J. nuo 2011-06-09 iki 2013-02-21 ėjo bendrovės direktoriaus pareigas. Atsakovai veikė prieÅ¡ingai įmonės veiklos tikslams bei kreditorių interesams, nes sudarė sandorį, kuris itin sumažino bendrovės turtÄ ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, ir tai įrodo aplinkybė, kad laidavimo sutarties pagrindu buvo patvirtintas kreditorės 1 597 154,16 Eur finansinis reikalavimas. Tačiau ieÅ¡kovė prašė Å¡ių atsakovų atžvilgiu patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį.

Administratorė paaiÅ¡kino, kad Å¡i sutartis nepažeidžia kreditorių ir įmonės interesų, nes sudarant ginčijamÄ sutartį įmonė buvo pradelsusi tik 16 376,63 Lt prievolę VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“, kurios finansinis reikalavimas patvirtintas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu:pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 23 d., atsakovės BAB Ūkio banko ir ieÅ¡kovės BUAB „Epasas.lt“ sudarytÄ laidavimo sutartį Nr. 04-661/11; patvirtino ieÅ¡kovės BUAB „Epasas.lt“ ir atsakovų L.

I. ir S. J. 2015 m. rugpjūčio 13 d. pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį tokiomis sÄ lygomis:

1) atsakovai L. I. ir S. J. solidariai įsipareigoja per 7 kalendorines dienas nuo nutarties, kuria patvirtinta Å¡i taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos atlyginti ieÅ¡kovei 5 000 Eur žalÄ ir pervesti pinigus į ieÅ¡kovei priklausančiÄ sÄ skaitÄ banke Nr. (duomenys neskelbtini);

2) ieškovė atsisako reikalavimų dalies dėl žalos atlyginimo atsakovams L. I. ir S. J.;

3) Å¡alys pareiÅ¡kia, kad atsakovų sumokėta 5 000 Eur žala yra galutinė ir Å¡alys pretenzijų viena kitai neturi ir ateityje neturės. Atsakovams praleidus Å¡ios taikos sutarties 1 punkte nustatytus mokėjimo terminus, ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo dėl priverstinio nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo;

4) šalys susitaria, jog ieškovės ir atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kiekviena šalis prisiima sau ir atlyginti viena iš kitos nereikalauja;

5) teismo turėtas paÅ¡to iÅ¡laidas atlygina Å¡alys lygiomis dalimis;nutraukė civilinę bylÄ atsakovų L. I. ir S. J. atžvilgiu; priteisė iÅ¡ atsakovės BAB Ūkio banko ieÅ¡kovei BUAB „Epasas.lt“ 433,33 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iÅ¡ atsakovų L. I. ir S. J. valstybei po 10,89 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovei BUAB „Epasas.lt“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Lexforis“ (civilinės bylos Nr. B2-2541-275/2015). 2014 m. liepos 8 d. nutartimi ieÅ¡kovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 1, b. l. 10–11). 2014-04-14, 2014-05-12, 2014-09-16 nutartimis patvirtinti ir patikslinti ieÅ¡kovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie sudaro 390 464,73 Eur (t. 1, b. l. 6–9, 12).

Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-5298-275/2015) buvo patvirtintas atsakovės BAB Ūkio banko 1 596 675,09 Eur (5 512 999,73 Lt) dydžio finansinis (kreditinis) reikalavimas, kurį sudaro negrÄ Å¾inta kredito dalis – 1 235 116,84 Eur, nesumokėtos palÅ«kanos – 121 110,42 Eur, nesumokėti delspinigiai – 240 447,83 Eur ir kuris grindžiamas prievoliniais teisiniais santykiais, kilusiais iÅ¡ laidavimo sutarties Nr. 04-661/11. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl kreditorės AB Ūkio banko ir ieÅ¡kovės UAB „Epasas.lt“ 2011 m. gruodžio 23 d. sudarytos laidavimo sutarties Nr. 04-661/11, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė laidavo atsakovei BAB Ūkio bankui už trečiojo asmens UAB „Balsas.lt“ prievoles, vykdant BAB Ūkio banko ir BUAB „Balsas.lt“ 2011 m. gruodžio 23 d. sudarytÄ kredito sutartį Nr. KR04-660/11, kuria trečiajam asmeniui buvo suteiktas 1 450 000 Eur (5 006 560 Lt) kreditas (t. 1, b. l. 52–54), galiojimo.

IeÅ¡kovė jÄ ginčija actio Pauliana instituto pagrindu, taip pat sandorį praÅ¡o pripažinti negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis). Teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetÄ , todėl tenkino jos ieÅ¡kinį. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimo bei skolininko privalėjimo sudaryti sandorį, nurodė, kad ginčijama laidavimo sutartimi ieÅ¡kovė laidavo už trečiojo asmens su AB Ūkio banku 2011 m. gruodžio 23 d. sudarytÄ 5 006 560 Lt paskolos sutartį, kai ji pati jau nuo 2010-06-18 turėjo pradelstÄ 16 376,63 Lt prievolę VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“, kurios tokio dydžio kreditorių finansinis reikalavimas patvirtintas ieÅ¡kovės bankroto byloje.

Be to, teismas nustatė, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovės visas turtas pagal byloje esantį balansÄ , sudarytÄ 2011-09-30, siekė tik 3 676 204 Lt, t. y. pirkėjų įsiskolinimai – per vienerius metus gautinos sumos – sudarė 1 317 007 Lt, 1 318 636 Lt turto sudarė finansinis turtas – investicijos (akcijos) į patronuojamÄ sias ir asocijuotÄ sias įmones. Teismas pripažino, kad, palyginti su praėjusiais finansiniais metais, ieÅ¡kovės grynasis pelnas padidėjo nuo 29 173 Lt iki 674 731 Lt (t. 2, b. l. 58–60), tačiau, teismo vertinimu, toks padidėjimas, kai kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo tik vieneri metai, negalėjo lemti ieÅ¡kovės apsisprendimo prisiimti neproporcingÄ prievolę.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2011 m. gruodžio 23 d. suteikto kredito galutinis grÄ Å¾inimo terminas buvo 2013-02-04, t. y. kreditas buvo suteiktas labai trumpam terminui. Pagal kreditÄ gavusio trečiojo asmens UAB „Balsas.lt“ 2011-09-30 sudarytÄ balansÄ Ä¯monė iÅ¡ viso turėjo turto už 1 566 518 Lt ir, palyginti su praėjusiais finansiniais metais, jos grynasis pelnas sumažėjo nuo 1 001 286 Lt iki 346 864 Lt (t. 3, b. l. 30–32). NegrÄ Å¾into kredito suma su palÅ«kanomis ir delspinigiais sudaro 1 596 675,09 Eur (5 512 999,73 Lt), t. y. negrÄ Å¾inta 1 235 116,84 Eur kredito, todėl aplinkybė, kad trečiasis asmuo nuo 2011-12-30 iki 2013-02-04 vykdė mokėjimus kreditorei, teismo vertinimu, nėra reikÅ¡minga, kai pagal savo turtinę padėtį jis neturėjo jokios galimybės pats įvykdyti įsipareigojimų kreditorei ir tai turėjo bÅ«ti žinoma tiek skolininkei, tiek kreditorei ir laiduotojai jau sandorio sudarymo metu.

Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė sandorį sudarė nuo 2010-06-18, turėdama 16 376,63 Lt pradelstÄ Ä¯sipareigojimÄ , laidavo už prievolę, kurios labai trumpas įvykdymo terminas (1 m. 2 mėn.) ir kurios apimtis virÅ¡ijo visÄ jos turimÄ turtÄ , kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir pareikalauta grÄ Å¾inti kreditÄ kredito gavėjai pradelsus bet kurį mokėjimÄ ir kad trečiajam asmeniui suteiktas 5 006 560 Lt kreditas net 3 440 042 Lt suma virÅ¡ijo visÄ jo turtÄ arba paskola iÅ¡ esmės buvo lygi laiduotojos ir skolininkės bendrai turto sumai, padarė iÅ¡vadÄ , kad jau ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo įvertinti, kad laidavimo sutartis jai gali sukelti realius teisinius padarinius – pareigÄ Ä¯vykdyti prievolę už skolininkę.

Be to, teismas akcentavo, kad laidavimo sutartimi laiduotoja (ieÅ¡kovė) atsisakė teisės reikalauti, kad bankas nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirmiausia į skolininko turtÄ (5.1.7 punktas), sutiko, kad bankas savo nuožiÅ«ra nustatytų kitų kredito užtikrinimo priemonių realizavimo eiliÅ¡kumÄ ir realizuotų kredito užtikrinimo priemones iki kredito prievolių visiÅ¡ko įvykdymo (5.2 punktas), t. y. sau nenaudingomis sÄ lygomis. Todėl teismas konstatavo ne tik kreditorių interesų pažeidimÄ , bet ir kitÄ actio Pauliana sÄ lygÄ , kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Teismo vertinimu, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių sandorio Å¡alių elgesys neatitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto. Atsakovės BAB Ūkio banko nurodyta aplinkybė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta įvertinus tai, kad laiduojama už susijusiÄ Ä¯monę, neduoda teismui pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ , nes ieÅ¡kovė turėjo įvertinti prievolės, už kuriÄ laiduojama, dydį ir pačios skolininkės galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ . Byloje nėra jokių susijusių įmonių susitarimų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad kredito gavėja sudarė su Å¡iomis įmonėmis kokius nors susitarimus, padidinusius jos galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ , todėl atsakovės nurodyto argumento pagrindu pripažinti, kad ieÅ¡kovė privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, teismo vertinimu, negalima.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Å¡alių sÄ Å¾iningumo, nurodė, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovė BAB Ūkio bankas, sudarydama ginčijamÄ sandorį, buvo nesÄ Å¾ininga. Teismas akcentavo, kad laidavimo sutarties Å¡alims buvo žinoma, jog trečiajam asmeniui 2011 m. gruodžio 23 d. suteikto kredito suma keletÄ kartų virÅ¡ija visÄ jo turimÄ balanse apskaitytÄ turtÄ ir byloje nėra duomenų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kad kredito gavėja turi realias galimybes pati įvykdyti prievolę – kreditÄ grÄ Å¾inti galutiniu terminu: 2013-02-04.

Teismo vertinimu, atsakovės BAB Ūkio banko atstovės paaiÅ¡kinimas, kad kreditÄ suteikė todėl, kad už trečiojo asmens prievoles laidavo susijusios įmonės, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog jau kredito suteikimo momentu atsakovė suprato, kad savo interesÄ galės patenkinti tik realizavusi prievolės užtikrinimo priemones, t. y. ginčijamÄ laidavimÄ . Kadangi abiem Å¡alims buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė laiduoja už prievolę, kurios dydis virÅ¡ija visÄ jos turimÄ balanse apskaitytÄ turtÄ , todėl prisiimti tokios prievolės ji buvo nepajėgi, tai teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei sudarytas sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas.

Be to, abiem Å¡alims buvo žinoma kredito gavėjos turtinė padėtis. Å iuo aspektu teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad kreditorė neįsitikino ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens gebėjimais įvykdyti įsipareigojimus, kaip to reikalaujama pagal FĮĮ 4 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 24 dalį. Visi Å¡ie argumentai teismui leido neabejoti ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumu. Teismas pažymėjo, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ , ginčijant laidavimo sutartį actio Pauliana pagrindu, ieÅ¡kovės bankroto administratorė nepraleido.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė actio Pauliana taikymo sÄ lygų visetÄ , todėl jos ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu tenkino.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu, pažymėjo, kad ieÅ¡kovės įstatuose nurodoma, jog jos tikslas yra pelno siekis bei ekonominės naudos gavimas, vykdant įstatuose nurodyto pobÅ«džio komercinę veiklÄ (t. 2, b. l. 117–125). Teismas sutiko su atsakove, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda, tačiau akcentavo, jog CK 1.82 straipsnio taikymas bÅ«tų pateisinamas tada, kai nustatomas aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas ir kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių.

Teismas, spręsdamas dėl kreditorių interesų pažeidimo iÅ¡ esmės, jau nurodė ir nekartojo aplinkybių, kurios sudaro pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad sandorio nenaudingumas ir neteisingumas buvo akivaizdus jau jo sudarymo momentu, nes jau tada buvo galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad grÄ Å¾inti kreditÄ savo lėšomis per vienerių metų terminÄ trečiasis asmuo neturi jokių galimybių, o ieÅ¡kovė laidavo už prievolę, kuri virÅ¡ija visÄ ieÅ¡kovės turtÄ . Sandorį Å¡iuo pagrindu teismas pripažino negaliojančiu dar ir todėl, kad atsakovė BAB Ūkio bankas, sudarydama jį, buvo nesÄ Å¾ininga.

Teismas pakartojo anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, kad atsakovei buvo žinoma, jog trečiajam asmeniui 2011 m. gruodžio 23 d. suteikto kredito suma keletÄ kartų virÅ¡ija visÄ jo turimÄ balanse apskaitytÄ turtÄ ir byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad kredito gavėjas turės realias galimybes pats įvykdyti prievolę – grÄ Å¾inti kreditÄ galutiniu terminu: 2013-02-04. Teismo vertinimu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kiti Å¡ios atsakovės veiksmai, kai ji pareikalavo kredito gavėjo prievolių užtikrinimo.

Teismas nustatė, kad prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ne tik kredito dydžio (5 006 560 Lt) laidavimu, bet ir ieÅ¡kovės visų esamų ir bÅ«simų lėšų įkeitimu tai pačiai sumai bei atsakovės L. I. 7 494 000 Lt vertės akcijų įkeitimu ir UAB „Balsas.lt leidiniai“ turimų trečiojo asmens 5 022 000 Lt vertės akcijų įkeitimu (t. 1, b. l. 79–83). Vertindamas visas aplinkybes nagrinėjamu aspektu, teismas pripažino ieÅ¡kovės ir atsakovės BAB Ūkio banko nesÄ Å¾iningumÄ .

Teismas taip pat sprendė, kad tik pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu bus geriausiai apginti kreditorių interesai, kai Vilniaus apygardos teismo 2015-08-13 nutartimi buvo patvirtintas laidavimo sutarties pagrindu atsakovės BAB Ūkio banko 1 596 675,09 Eur (5 512 999,73 Lt) finansinis reikalavimas, savo dydžiu virÅ¡ijantis visų ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimus.Teismas, spręsdamas praÅ¡ymÄ patvirtinti 2015-08-13 sudarytÄ taikos sutartį, nurodė, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.

Atsižvelgdamas į tai, teismas patvirtino Å¡alių taikos sutartį.             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė BAB Ūkio bankas, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valnetas“, praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1.

Teismas netinkamai vertino actio Pauliana sÄ lygas – kreditorių interesų pažeidimÄ ir sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , todėl nepagrįstai pripažino laidavimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.

2. Teismas, konstatuodamas kreditorių interesų pažeidimÄ , netinkamai vertino sandorio Å¡alių finansinę padėtį bei galimybę įvykdyti prievoles pagal kredito sutartį. Neatsižvelgė, jog sudarant laidavimo sutartį tiek BUAB „Balsas.lt“, tiek BUAB „Epasas.lt“ veikė pelningai, įmonių turimas turtas visiÅ¡kai dengė įmonės įsipareigojimus. BUAB „Epasas.lt“ bankroto byla iÅ¡kelta tik po 3 metų nuo sandorio sudarymo, o iÅ¡ BUAB „Epasas.lt“ kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, jog BUAB „Epasas.lt“ sandorio sudarymo metu turėjo tik vienÄ pradelstÄ Ä¯sipareigojimÄ (16 376,63 Lt), todėl laidavimo sutartis neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos BUAB „Epasas.lt“ mokumui.

Teismas nevertino, jog laidavimo sutartimi BUAB „Epasas.lt“ tiesiogiai neperleido (neprarado) turto, bendras įmonės turtas vien dėl Å¡io sandorio sudarymo fakto nesumažėjo, finansinė padėtis nepablogėjo, o galimybė atsiskaityti su tuo metu buvusiais kreditoriais nesumenko. Taigi nebuvo jokio pagrindo konstatuoti kreditorių interesų pažeidimÄ .

3. Teismas nepagrįstai konstatavo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Teismas visiÅ¡kai ignoravo aplinkybę, jog BUAB „Epasas.lt“ laidavo už susijusį asmenį BUAB „Balsas.lt“, nevertino aplinkybių, jog laidavimo sutartis atitiko tokio sandorio esmę ir tikslus, jai sudaryti buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Sudarydama sandorį, BUAB „Epasas.lt“ veikė kaip verslininkė, turinti patirties sudarant su verslu susijusius sandorius, todėl turėjo galimybę racionaliai ir protingai įvertinti ir apsvarstyti kredito sutarties ir laidavimo sutarties esmę, perspektyvas, padarinius ir prisiimamÄ rizikÄ , o tiek kredito gavėjos, tiek laiduotojos finansinė padėtis nesudarė pagrindo abejoti galimybėmis įvykdyti prievolę.

Teismas, konstatavęs, jog BAB Ūkio banko nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia BAB Ūkio banko veiksmai reikalaujant BUAB „Balsas.lt“ prievolių užtikrinimo, paneigia prievolių užtikrinimo institutÄ , nes visiÅ¡kai teisėta ir verslo praktikoje įprasta, jog kreditoriaus interesai iÅ¡davus kreditÄ buvo užtikrinti ir susijusio trečiojo asmens BUAB „Epasas.lt“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Toks teismo sprendimas iÅ¡ esmės padarė neigiamÄ Ä¯takÄ visam finansų sektoriui, kuriame prievolių įvykdymo institutas yra plačiai naudojamas ir įprasta praktika, jog kreditų grÄ Å¾inimas užtikrinamas ir susijusių asmenų laidavimu.

4. Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu dėl jo prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui, netinkamai įvertino CK 1.82 straipsnio taikymo sÄ lygas, nes laidavimo sutartis neprieÅ¡taravo BUAB „Epasas.lt“ veiklos tikslams, sandoriui sudaryti buvo gauti visi leidimai, jį pasirašė visus įgaliojimus turintis asmuo, laisva valia susipažinęs ir įvertinęs laidavimo sutarties sÄ lygas. BAB Ūkio bankas tinkamai įvertino BUAB „Epasas.lt“ finansinę padėtį ir veikė sÄ Å¾iningai.

Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo aiÅ¡kų ir akivaizdų sandorio nenaudingumÄ dėl aiÅ¡kaus BUAB „Balsas.lt“ negalimumo įvykdyti prievolę. Atsakovė BAB Ūkio bankas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, jog skolininkė BUAB „Balsas.lt“ nevykdys prievolių pagal kredito sutartį ir suėjus jų vykdymo terminui kreditorė naudosis savo teisėmis reikalavimų tenkinimÄ nukreipiant į laiduotojÄ BUAB „Epasas.lt“. Tai patvirtina ir BUAB „Balsas.lt“ ilgÄ laikÄ tinkamai vykdyta prievolė pagal kredito sutartį.

Dėl to teismas nepagrįstai sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Epasas.lt“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Lexforis“, praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais.

Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė bei aiÅ¡kino materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė teisingÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovė papildomai pažymi, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Epasas.lt“ ne tik neturėjo jokio nekilnojamojo turto, bet ir įkeičiamoje sÄ skaitoje visiÅ¡kai nebuvo pinigų, vadinasi, įmonė neturėjo jokių apyvartinių lėšų ar kito vertingo turto, o tai patvirtina sunkiÄ Ä¯monės padėtį ir neadekvatų įsipareigojimÄ laiduoti už 5 006 560 Lt sumÄ .

Be to, įmonei buvo iÅ¡kelta ne viena civilinė byla dėl skolų priteisimo, pradelsti įsipareigojimai didėjo, todėl nėra pagrindo laikyti sÄ Å¾iningu bankÄ , sudariusį su tokia įmone laidavimo sutartį.              Atsakovai L. I. ir S. J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta taikos sutartis, palikti nepakeistÄ , o dėl kitos sprendimo dalies spręsti savo nuožiÅ«ra. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta taikos sutartis, o kita sprendimo dalis nedaro įtakos atsakovų L.

I. ir S. J. teisėms ir pareigoms.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės BAB Ūkio banko ir ieÅ¡kovės BUAB „Epasas.lt“ 2011 m. gruodžio 23 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04-661/11. Dėl actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl laidavimo sutarties galiojimo; ieÅ¡kovė jÄ , be kita ko, ginčija actio Pauliana instituto pagrindu.Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Taigi actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ .

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Å iame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į CK 6.66 straipsnio taikymo ypatybes, kai Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankroto administratorius.

Bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AukÅ¡taitijos statyba“ v.

AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.).Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bÅ«tinÄ sias actio Pauliana sÄ lygas. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su bylÄ nagrinėjusio teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde kelia klausimÄ tik dėl dalies Å¡ių sÄ lygų, o bÅ«tent:

1) dėl kreditorių interesų pažeidimo;

2) dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo iÅ¡eiti už apeliacinio skundo ribų, vertindama byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia ir pasisako tik apeliaciniame skunde keliamais klausimais. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip bÅ«tinos actio Pauliana sÄ lygos Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikÅ¡ti tuo, kad:

1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ bylose, kuriose ginčijama laidavimo sutartis actio Pauliana pagrindu, yra pažymėjęs, kad nors teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, nenurodytus CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, tačiau svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v.

UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012; 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Adreka“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-41/2015).  Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ginčijama laidavimo sutartis pažeidė ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teises ir interesus. Ginčijama laidavimo sutartimi ieÅ¡kovė laidavo už trečiojo asmens su AB Ūkio banku 2011 m. gruodžio 23 d. sudarytÄ 5 006 560 Lt paskolos sutartį, kai ji pati jau nuo 2010-06-18 turėjo pradelstÄ 16 376,63 Lt prievolę VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“, kurios tokio dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas ieÅ¡kovės bankroto byloje.

Be to, teismas nustatė, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovės visas turtas pagal byloje esantį balansÄ , sudarytÄ 2011-09-30, siekė tik 3 676 204 Lt. Nors teismas pripažino, kad, palyginti su praėjusiais finansiniais metais, ieÅ¡kovės grynasis pelnas padidėjo nuo 29 173 Lt iki 674 731 Lt, tačiau toks padidėjimas, kai kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo tik vieneri metai, teismo vertinimu, negalėjo lemti ieÅ¡kovės apsisprendimo prisiimti neproporcingÄ prievolę. Teismas akcentavo, kad 2011 m. UAB „Balsas.lt“ iÅ¡ viso turėjo turto už 1 566 518 Lt ir, palyginti su praėjusiais finansiniais metais, jos grynasis pelnas sumažėjo nuo 1 001 286 Lt iki 346 864 Lt, o negrÄ Å¾into kredito suma su palÅ«kanomis ir delspinigiais sudaro 1 596 675,09 Eur (5 512 999,73 Lt).

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad trečiasis asmuo nuo 2011-12-30 iki 2013-02-04 vykdė mokėjimus kreditorei, nėra reikÅ¡minga, kai pagal savo turtinę padėtį jis neturėjo jokios galimybės pats įvykdyti įsipareigojimų kreditorei ir tai turėjo bÅ«ti žinoma tiek skolininkei, tiek kreditorei ir laiduotojai jau sandorio sudarymo metu. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė, nuo 2010-06-18 turėdama 16 376,63 Lt pradelstÄ Ä¯sipareigojimÄ , laidavo už prievolę, kurios labai trumpas įvykdymo terminas (1 m. 2 mėn.) ir kurios apimtis virÅ¡ijo visÄ jos turimÄ turtÄ , kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir pareikalauta grÄ Å¾inti kreditÄ kredito gavėjai pradelsus bet kurį mokėjimÄ ir kad trečiajam asmeniui suteiktas 5 006 560 Lt kreditas net 3 440 042 Lt suma virÅ¡ijo visÄ jo turtÄ arba paskola iÅ¡ esmės buvo lygi laiduotojos ir skolininkės bendrai turto sumai, padarė iÅ¡vadÄ , kad jau ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo įvertinti, kad laidavimo sutartis jai gali sukelti realių teisinių padarinių – pareigÄ Ä¯vykdyti prievolę už skolininkę.

Be to, teismas akcentavo, kad laidavimo sutartimi laiduotoja (ieÅ¡kovė) atsisakė teisės reikalauti, kad bankas nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirmiausia į skolininkės turtÄ (5.1.7 punktas), sutiko, kad bankas savo nuožiÅ«ra nustatytų kitų kredito užtikrinimo priemonių realizavimo eiliÅ¡kumÄ ir realizuotų kredito užtikrinimo priemones iki visiÅ¡ko kredito prievolių įvykdymo (5.2 punktas), t. y. sau nenaudingomis sÄ lygomis.Sprendžiant dėl minėtos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstumo pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ vien prievolės įvykdymÄ užtikrinančio sandorio (hipotekos, laidavimo) sudarymas savaime dar nereiÅ¡kia kreditoriaus teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme, o actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , be to, savaime nesumažino įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Netimpex“ v.

UAB Medicinos bankas, bylos Nr. 3K-7-61-684/2015; 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Adreka“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-41/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Epasas.lt“ bankroto byla buvo iškelta 2014 m. sausio 27 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo. Pagal 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. ieškovės UAB „Epasas.lt“ finansinės atskaitomybės duomenis 2009 metais įmonė turėjo turto už 1 448 561 Lt, 2010 metais – už 3 044 566 Lt, o 2011 metais – už 3 476 201 Lt. 2009 m.

UAB „Epasas.lt“ gavo 3 492 788 Lt reklamos pardavimo pajamų, o 2009 m. veiklos rezultatas – 167 964 Lt pelnas. 2010 m. UAB „Epasas.lt“ gavo 4 311 767 Lt pajamų, tų metų pelnas sudarė 29 173 Lt, 2011 m. gavo 5 708 534 Lt pajamų, o pelnas sudarė 674 731 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2009 m. sudarė 1 446 654 Lt, 2010 m. – 2 020 866 Lt, o 2011 m. – 2 678 925 Lt. UAB „Balsas.lt“ taip pat veikė pelningai. Trečiojo asmens 2009 m. pelnas sudarė 229 287 Lt, 2010 m. turto vertė padidėjo nuo 435 593 Lt iki 1 333 491 Lt, o 2011 m. turto vertė dar padidėjo iki 1 535 312 Lt.

Palyginti su 2009 m., pelnas padidėjo iki 1 001 286 Lt, įmonė ir toliau veikė pelningai. Taigi iÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad laidavimo sutarties sudarymo metu ir iki sandorių sudarymo laiduotoja veikė pelningai, turimas turtas virÅ¡ijo įmonės turimus įsipareigojimus. IÅ¡ UAB „Epasas.lt“ kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad beveik visi patvirtinti finansiniai reikalavimai UAB „Epasas.lt“ bankroto byloje yra susidarę jau po ginčijamo sandorio sudarymo (2013–2014 m.) ir tik kreditorei VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“ turėjo pradelstÄ tik 16 376,63 Lt (4 742 Eur) įsiskolinimÄ .Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad laidavimo sutartis nepažeidė UAB „Epasas.lt“ kreditorių interesų, ypač atsižvelgus į tai, kad kredito gavėja UAB „Balsas.lt“ 2011-12-30–2013-02-04 laikotarpiu savo prievoles tinkamai vykdė ir atliko atsiskaitymus pagal kredito sutartį. Dėl Å¡alių sÄ Å¾iningumo Taikant actio Pauliana institutÄ , turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės Å¡alies sÄ Å¾iningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – ir 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys.

Taikant actio Pauliana institutÄ , turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008). IÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė laidavimo sutartį laikė neatlygintiniu sandoriu (t. 2, b. l. 163), todėl manė, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovės AB Ūkio banko sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti nustatoma. Kadangi tik nustačius, jog laidavimo sutartis yra atlygintinė, yra pagrindas pasisakyti dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo, tai teisėjų kolegija pasisako ir dėl sudarytos laidavimo sutarties pobÅ«džio.CK 6.76 straipsnyje, reglamentuojančiame laidavimo sutarties sampratÄ , nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Å ios normos dalis, kurioje kalbama apie atlygintinumÄ , iÅ¡ esmės skirta laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, santykiams reguliuoti, nes atlyginimÄ laiduotojui, esant susitarimui dėl jo mokėjimo, paprastai moka bÅ«tent asmuo, už kurį laiduojama, o ne kreditorius, reikalaujantis papildomo prievolės užtikrinimo.

Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį sprendžiant, ar reikia nustatyti trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sÄ Å¾iningumÄ , sandorio neatlygintinumo požymis taikytinas trečiojo asmens atžvilgiu (Å¡iuo laidavimo sutarties atveju – asmens, kurio naudai laiduojama), t. y. turi bÅ«ti vertinama, ar trečiasis asmuo gavo naudÄ neatlygintinai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant dėl laidavimo sutarties atlygintinumo actio Pauliana taikymo atveju bÅ«tina atsižvelgti į laidavimo prievolei bÅ«dingÄ specifikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Adreka“ v.

UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-41/2015). CK 6.76 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino laidavimo, kaip prievolės, papildomÄ (Å¡alutinį) pobÅ«dį, nurodydamas, kad ji pasibaigia tada, kai pasibaigia ar pripažįstama negaliojančia pagrindinė prievolė. Kasacinis teismas, aptardamas laidavimo prievolės akcesoriÅ¡kumo požymį, ne kartÄ nurodė, kad iÅ¡ laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis.

Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Be to, kasacinis teismas nurodė, kad nors sutartinio laidavimo aspektu laidavimo sutarties šalys yra laiduotojas ir kito asmens kreditorius, tačiau laidavimo teisiniuose santykiuose (kai nėra laiduotojų daugeto – solidariųjų laiduotojų ar sublaiduotojų (dvigubo laidavimo atveju), kreditorių ar skolininkų daugeto) dalyvauja trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir laiduotojas; greta paprastai jau esamų (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių teisinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir laiduotojo prievoliniai teisiniai santykiai.

Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigÄ kito asmens (skolininko) kreditoriui, o Å¡is įgyja papildomÄ reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Be to, laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali bÅ«ti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do, sÄ lyginį pobÅ«dį, kuris reiÅ¡kia, kad galimybė priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymÄ atsiranda tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 6.30 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Kasacinis teismas konstatavo, kad, sprendžiant klausimÄ dėl laidavimo sutarties atlygintinumo CK 6.66 straipsnio 2 dalies aspektu, bÅ«tina skolininko (laiduotojo) ir trečiojo asmens tarpusavio sutartinius santykius įvertinti kartu su laidavimu užtikrintomis pagrindinėmis prievolėmis. Tai reiÅ¡kia, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį nustatant, ar apeliantė AB Ūkio bankas, sudarydama su laiduotoju ieÅ¡kovės ginčijamÄ laidavimo sutartį, turėjo prieÅ¡prieÅ¡inę pareigÄ pateikti tam tikrÄ turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ , bÅ«tinÄ Ä¯vertinti ne tik laidavimo sutartį, bet ir sutarties, iÅ¡ kurios kylančių prievolių vykdymas yra užtikrintas laidavimu, nuostatas.

Bylos duomenimis, ginčijama ieÅ¡kovės UAB „Epasas.lt“ ir apeliantės AB Ūkio banko 2011 m. gruodžio 23 d. laidavimo sutartimi buvo užtikrintas UAB „Balsas.lt“ prievolių pagal 2011 m. gruodžio 23 d. kredito sutartį tinkamas vykdymas. Pagal Å¡iÄ kredito sutartį UAB „Balsas.lt“ įsipareigojo mokėti apeliantei, kaip kredito davėjai, įmokas, kitus mokėjimus ir palÅ«kanas, o AB Ūkio bankas įsipareigojo perduoti kredito gavėjai 1 450 000 Eur kreditÄ . Taigi UAB „Balsas.lt“ ir atsakovė AB Ūkio bankas pagal aptartus sandorius turėjo prieÅ¡prieÅ¡inių turtinio pobÅ«džio pareigų, vadinasi, Å¡ie sandoriai yra atlygintiniai.

Tai įvertinusi ir atsižvelgdama į pirmiau aptartas laidavimo prievolės savybes (akcesoriÅ¡kumas, sÄ lygiÅ¡kumas, papildomas pobÅ«dis pagrindinės prievolės atžvilgiu) ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl atsakovės (ne)sÄ Å¾iningumo, ieÅ¡kovei ginčijant laidavimo sutartį actio Pauliana pagrindu. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje skolininko sudaryto dviÅ¡alio atlygintinio sandorio pripažinimo negaliojančiu galimybė siejama su kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumu.

Å iame įstatyme taip pat nustatyta, kad neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog sandorio Å¡alys, sudarydamos laidavimo sutartį, buvo nesÄ Å¾iningos, nes laidavimo sutarties Å¡alims buvo žinoma, kad suteikto kredito suma keletÄ kartų virÅ¡ija visÄ kredito gavėjos balanse turimÄ apskaitytÄ turtÄ . Teismo vertinimu, atsakovė, kredito davėja, jau kredito suteikimo metu suprato, jog savo interesÄ galės patenkinti tik realizavusi prievolės užtikrinimo priemones.

Teismas taip pat konstatavo, jog AB Ūkio bankas pažeidė FĮĮ 4 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 24 dalį, nes neįsitikino UAB „Balsas.lt“ ir UAB „Epasas.lt“ gebėjimais įvykdyti įsipareigojimus. Å ie argumentai teismui leido neabejoti ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumu. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y.

žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnyje nurodytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as. Esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių atvejų trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo faktÄ yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga.

NesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų Å¡io straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas.IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad susiklosčiusi situacija neatitinka CK 6.67 straipsnyje nurodytų atvejų, todėl spręstina, ar trečiajam asmeniui buvo žinoma apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

IÅ¡ bÅ«simos sandorio Å¡alies yra pagrįsta reikalauti paaiÅ¡kinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali bÅ«ti padaryta žala sandorio sudarymu. Kaip minėta, laidavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė UAB „Epasas.lt“ veikė pelningai, turimas turtas virÅ¡ijo įmonės turimus įsipareigojimus. Laiduotoja UAB „Epasas.lt“ tik VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“ turėjo pradelstÄ Ä¯siskolinimÄ , kurio dydis sudarė 16 376,63 Lt (4 742 Eur) (t. 1, b. l. 5).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad AB Ūkio bankas, sudarydama laidavimo sutartį, su UAB „Epasas.lt“, veikė nesÄ Å¾iningai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė UAB „Epasas.lt“, pasiraÅ¡ydama laidavimo sutartį ir prisiimdama tokio pobÅ«džio įsipareigojimus, patvirtino, kad yra pajėgi laiduoti ir įvykdyti prievolę už UAB „Balsas.lt“, o atsakovė neturėjo pagrindo manyti, jog laidavimo sutartis gali pažeisti ieÅ¡kovės kreditorės interesus.Nagrinėjamu aspektu akcentuotina, kad įstatyme nustatytu sutartinių teisinių santykių reglamentavimu siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu atsiradusių civilinių teisinių santykių (civilinės apyvartos) stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ , todėl sandoriai gali ir turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai byloje neabejotinai įrodyta, jog nagrinėjami santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir jais iÅ¡ esmės pažeidžiami vieÅ¡ieji ar privataus asmens, kurio teises ar teisėtus lÅ«kesčius pažeidžia sandoris, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovės BAB Ūkio banko nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia jos veiksmai pareikalaujant UAB „Balsas.lt“ prievolių užtikrinimo – laidavimo sutarties sudarymo. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininkÄ tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba jÄ Ä¯vykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobÅ«džio priemonė paveikti skolininkÄ ar kitÄ asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, kÄ privalo įvykdyti pagal įstatymÄ arba sandorį.

CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as, o sutarties Å¡alims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo bÅ«dų. Vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų yra laidavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015). Laidavimas yra vienas iÅ¡ tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Jei skolininkas savo prievolių neįvykdė, pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutartis yra teisėta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, ir į tai, kad byloje neginčijama, jog sudarydamos laidavimo sutartį Å¡ios sutarties Å¡alys veikė kaip verslininkai, turintys patirties sudarant su verslu susijusius sandorius, teismas nepagrįstai AB Ūkio banko veiksmus užsitikrinti prievolės įvykdymÄ laidavimo sutartimi traktavo kaip AB Ūkio banko nesÄ Å¾iningumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė, bÅ«dama verslininke, turėjo galimybę įvertinti ir apsvarstyti kredito sutarties ir laidavimo sutarties esmę, perspektyvas, padarinius ir prisiimamÄ rizikÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, o ieÅ¡kovė to ir neteigia, jog atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu. Laidavimo tikslas – palengvinti iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes, jeigu pagrindinis skolininkas nevykdo prisiimtų prievolių. Kaip minėta, kredito sutarties prievolių vykdymo užtikrinimas laidavimo sutartimi yra teisėtas prievolių užtikrinimo bÅ«das, todėl vien tai, jog AB Ūkio bankas prievolės pagal kredito sutartį įvykdymÄ siekė užsitikrinti laidavimo sutartimi ir kitais prievolių įvykdymo užtikrinimais, nesudaro pagrindo vertinti AB Ūkio banko veiksmų ar siekio kaip nesÄ Å¾iningų.

Vertinant atsakovės sÄ Å¾iningumÄ pažymėtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad laidavimo sutartis sudaryta nusprendus vieninteliam akcininkui ir kad vadovui buvo suteiktas įgaliojimas pasiraÅ¡yti šį sandorį. Laidavimo sutartyje buvo nurodyta, jog laiduotoja UAB „Epasas.lt“ turi teisę sudaryti Å¡iÄ sutartį ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartis bei vykdyti jomis prisiimtus įsipareigojimus, Å¡ių sutarčių sudarymas neprieÅ¡tarauja įstatymams, laiduotojos įstatams, kitiems steigimo dokumentams, gauti visi laiduotojos valdymo organų leidimai ir sprendimai Å¡iai sutarčiai sudaryti ir vykdyti prievoles pagal jÄ (laidavimo sutarties 5.1.4 punktas).Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo be pagrindo kreditorės davėjos AB Ūkio banko siekį užsitikrinti prievolės įvykdymÄ laidavimo sutartimi vertino kaip AB Ūkio banko nesÄ Å¾iningumÄ .

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, jog atsakovė AB Ūkio bankas, neįsitikindama laiduotojos UAB „Epasas.lt“ gebėjimais įvykdyti įsipareigojimus, pažeidė FĮĮ 4 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 24 dalį, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Å¡io įstatymo nuostatas. FĮĮ 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sÄ voka „finansų įstaiga“ – tai finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu Å¡io Ä®statymo 2 straipsnio 43 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iÅ¡ Å¡io Ä®statymo 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu.

FĮĮ 2 straipsnio 24 dalyje apibrėžta sÄ voka „kredito įstaiga“ – tai įmonė, kuri turi licencijÄ verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu arba elektroninių pinigų iÅ¡leidimu ir tvarkymu. Taigi sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendime nurodytos FĮĮ nuostatos neįtvirtina jokių įpareigojimų finansų įstaigai įsitikinti laiduotojo gebėjimais įvykdyti įsipareigojimus.

Nors FĮĮ 31 straipsnyje (FĮĮ redakcija, galiojusi sandorio sudarymo metu, Žin., 2002, Nr. 91-3891) nustatytas įpareigojimas finansų įstaigai prieÅ¡ suteikiant kreditÄ Ä¯vertinti kredito gavėjo finansines galimybes vykdyti sutartį, tačiau Å¡i FĮĮ nuostata byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams netaikytina. Atkreiptinas dėmesys, kad laiduotoja UAB „Epasas.lt“ nebuvo finansinių paslaugų gavėja (klientė) FĮĮ 31 straipsnio prasme. Å io įstatymo 3 dalies 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinta finansų įstaigos pareiga prieÅ¡ priimant sprendimÄ skolinti ar prisiimti įsipareigojimus už savo klientÄ , įsitikinti, kad jo finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog Å¡is sugebės įvykdyti įsipareigojimus.

Pagal FĮĮ 2 straipsnio 8 dalį finansų įstaigos klientas – tai asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Taigi, Å¡io įstatymo normų sisteminė analizė nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai taikomi ir finansų įstaigai sudarant laidavimo sutartį, kuria užtikrinamas tokios įstaigos ir jos kliento (nagrinėjamu atveju – kredito gavėjos) sudarytos sutarties tinkamas įvykdymas. Laiduotojos turtinė padėtis yra svarbus laidavimo instituto aspektas, todėl finansų įstaiga yra suinteresuota, kad laiduotoja turėtų pakankamai galimybių vykdyti prievoles, tačiau Å¡iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad AB Ūkio bankas teikė finansines paslaugas ne laiduotojai, o pagrindinei skolininkei (kredito gavėjai).

Tačiau laidavimo tikslas, kaip minėta, yra tik palengvinti iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes, jeigu pagrindinis skolininkas nevykdo prisiimtų prievolių. Toks FĮĮ nuostatų aiÅ¡kinimas dėl atsakingo skolinimo principo atitinka ir teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino FĮĮ nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė AB Ūkio bankas, neįsitikindama laiduotojos AB „Epasas.lt“ gebėjimais įvykdyti įsipareigojimus, pažeidė FĮĮ 4 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 24 dalį, nes tokia pareiga nenustatyta FĮĮ.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė AB Ūkio bankas, sudarydama laidavimo sutartį, neturėjo pagrindo manyti, jog Å¡is sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių interesus, kitų imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimų taip pat nenustatyta, o ieÅ¡kovės argumentai, jog laiduotojos įkeičiamoje sÄ skaitoje visiÅ¡kai nebuvo pinigų, nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovė AB Ūkio bankas, sudarydama ginčijamÄ sandorį, elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Pažymėtina, kad kredito sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, o jos tinkamas vykdymas užtikrintas laidavimo sutartimi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė veikė pelningai, jos turimas turtas virÅ¡ijo įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad laiduotoja, sudarydama ginčijamÄ sandorį, taip pat buvo nesÄ Å¾ininga. Vertindama ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininkÄ yra asmeninio pobÅ«džio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Swedbank“ v.

R. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobÅ«džio sieja kreditorių su įsipareigojimÄ patenkinti laidavimu užtikrintÄ reikalavimÄ prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank“ v.

E. L., O. L., L. L, bylos Nr. 3K-3-161-378/2016). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog ieškovė ir trečiasis asmuo yra susiję juridiniai asmenys per UAB „Balsas.lt leidiniai“: nuo 2010-05-10 iki 2013-05-03 BUAB „Epasas.lt“ 100 proc. akcininkė buvo atsakovė L. I., kuri nuo 2010-11-05 iki 2013-02-12 taip pat buvo ir UAB „Balsas.lt leidiniai“ 100 proc. akcininkė. UAB „Balsas.lt leidiniai“ nuo 2009-08-17 valdo 100 proc. BUAB „Balsas.lt“ akcijų. Taip pat UAB „Balsas.lt“ ir UAB „Balsas.lt leidiniai“ įmonių vadove nuo 2010-10-15 iki 2012-03-30, t. y. sandorių sudarymo laikotarpiu, buvo A.

K.. Pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Juridinių asmenų registro įrodo, jog BUAB „Epasas.lt“ užtikrino susijusio Å«kio subjekto UAB „Balsas.lt“ prievolių vykdymÄ pagal kredito sutartį. Kaip minėta, laidavimas yra teisėtas prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, be to, asmeninio pobÅ«džio, todėl tai, kad ieÅ¡kovė UAB „Epasas.lt“ laidavimu užtikrino susijusio asmens – kredito gavėjos – prievolių įvykdymÄ , ir tai, kad ji žinojo kredito gavėjos finansinę padėtį, nepagrindžia ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paminėta aplinkybė, kad abi laidavimo sutarties Å¡alys – kredito davėja BAB Ūkio bankas ir laiduotoja BUAB „Epasas.lt“ – žinojo, jog ieÅ¡kovė laiduoja už prievolę, kurios dydis virÅ¡ija jos turimÄ balanse apskaitytÄ turtÄ , įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes (ieÅ¡kovė turėjo tik vienÄ pradelstÄ Ä¯siskolinimÄ , jos turtas virÅ¡ija įsipareigojimus, vykdė pelningÄ veiklÄ , kredito gavėja vykdė įsipareigojimus), nesudaro pagrindo pripažinti Å¡alių nesÄ Å¾iningomis.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , netinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių visumÄ bei netinkamai aiÅ¡kino CK 6.66 straipsnio 2 dalį. Nustačius, kad ginčijamu sandoriu (laidavimo sutartimi) nebuvo pažeisti kreditorių interesai ir kad nėra pagrindo pripažinti Å¡alių nesÄ Å¾iningomis, darytina iÅ¡vada, kad neįrodytos visos actio Pauliana bÅ«tinosios sÄ lygos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria laidavimo sutartis pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, naikintina.

Dėl CK 1.82 straipsnių normų aiÅ¡kinimo ir taikymo Plėtojant civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties iÅ¡saugojimo (favor contractus) principus, galiojantys įstatymai sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltateksas“ v.

UAB „Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2011, 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Elpreka“, UAB „Ecomodus“ v. UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir R. K., bylos Nr. 3K-3-108-611/2016). Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl bÅ«tina įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis veikė tikrai nesÄ Å¾iningai. Su CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu susijusios CK 2.83 straipsnio normos, reglamentuojančios sandorių, sudarytų pažeidžiant privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ , teisinius padarinius.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetencijÄ , sukelia prievoles juridiniam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė Å¡ios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.CK 1.82 straipsnyje nurodyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumÄ , yra nuginčijami, todėl reikalavimÄ dėl jų pripažinimo negaliojančiais gali reikÅ¡ti tik įstatymuose nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis).

Tokie asmenys įvardyti CK 1.82 straipsnio 3 dalyje: ieÅ¡kinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumÄ , pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikÅ¡ti pats juridinis asmuo, jo steigėjai, juridinio asmens dalyviai; įstatymuose gali bÅ«ti nurodyti ir kiti asmenys, turintys teisę pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį, arba specialÅ«s reikalavimai, kuriuos turi atitikti tÄ ieÅ¡kinį reiÅ¡kiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ , ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ir (ar) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privačiojo juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais, pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltateksas“ v. UAB „Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2011; 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Elpreka“, UAB „Ecomodus“ v. UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir R. K., bylos Nr. 3K-3-108-611/2016).

Kalbant apie antrÄ jÄ bÅ«tinÄ nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, t. y. valdymo organo kompetencijos pažeidimo ir (ar) prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams faktÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyti du savarankiÅ¡ki alternatyvÅ«s privataus juridinio asmens teisnumo pažeidimÄ sudarantys pagrindai: valdymo organų kompetencijos pažeidimas arba prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams. Tačiau bet kuriuo atveju turi bÅ«ti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas ir tokia pareiga tenka sandorį ginčijančiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo laidavimo sutarties negaliojimÄ ir CK 1.82 straipsnio pagrindu. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog sandorio nenaudingumas ir neteisingumas buvo akivaizdus jau jo sudarymo momentu, nes grÄ Å¾inti kreditÄ savo lėšomis UAB „Balsas.lt“ neturėjo jokių galimybių, o UAB „Epasas.lt“ laidavo už prievolę, kuri virÅ¡ijo visÄ UAB „Epasas.lt“ turtÄ . Teismo vertinimu, toks sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas UAB „Epasas.lt“ ir teismas, nekartodamas anksčiau nurodytų argumentų, konstatavo AB Ūkio banko nesÄ Å¾iningumÄ .

Apeliantė apeliaciniame skunde su tokiais teismo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu dėl jo prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui, netinkamai vertino CK 1.82 straipsnio taikymo sÄ lygas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Epasas.lt“, sudarydama laidavimo sutartį, turėjo vienintelio akcininko sprendimÄ , kuriuo buvo nuspręsta įkeisti esamas ir bÅ«simas UAB „Epasas.lt“ lėšas bei laiduoti už UAB „Balsas.lt“ prievolių įvykdymÄ pagal kredito sutartį AB Ūkio bankui.

IeÅ¡kovės UAB „Epasas.lt“ vadovui buvo suteikti visi įgaliojimai Å¡iuos sandorius pasiraÅ¡yti. Laidavimo sutartyje buvo nurodyta, jog UAB „Epasas.lt“ turi teisę sudaryti Å¡iÄ sutartį ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartis bei vykdyti jomis prisiimtus įsipareigojimus, Å¡ių sutarčių sudarymas neprieÅ¡tarauja įstatymams, laiduotojos įstatams, kitiems steigimo dokumentams, gauti visi laiduotojos valdymo organų leidimai ir sprendimai Å¡iai sutarčiai sudaryti ir pagal jÄ vykdyti prievoles (laidavimo sutarties 5.1.4 punktas).

UAB „Epasas.lt“, kaip privatus asmuo, sandorių sudarymo metu galėjo ir turėjo teisę įgyti civilines teises ir prisiimti pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Sudarydama ginčijamÄ sandorį, UAB „Epasas.lt“ veikė kaip verslininkė, todėl privalėjo įvertinti kredito sutarties ir laidavimo sutarties esmę, perspektyvas, padarinius ir prisiimamÄ rizikÄ . Taigi UAB „Epasas.lt“, pasiraÅ¡ydama ginčijamÄ sandorį ir prisiimdama tokio masto įsipareigojimus, patvirtino, kad yra pajėgi laiduoti ir įvykdyti prievolę už skolininkÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiÅ¡kai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumÄ Ä¯vykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti iÅ¡ asmens, už kurį laiduojama, patikimÄ informacijÄ apie pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimÄ .IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad atsakovė buvo tikrai nesÄ Å¾ininga, nes turėjo žinoti, kad laidavimo sandoris ieÅ¡kovei tikrai nenaudingas, todėl prieÅ¡taraujantis juridinio asmens tikslui gauti pelnÄ .

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais.Laidavimui yra bÅ«dingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiÅ¡kai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumÄ Ä¯vykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti iÅ¡ asmens, už kurį laiduojama, patikimÄ informacijÄ apie pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimÄ . Dėl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas bÅ«tų kuo labiau apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, Å¡iam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent bÅ«tų susitarta kitaip.

Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryÅ¡iai suponuoja laiduotojo pareigÄ pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau. Kad skolininko prievolės vykdymas bÅ«tų efektyviai kontroliuojamas ir užtikrinama laiduotojo teisėtų interesų apsauga, įstatymų leidėjas neapsiribojo atitinkamas laidavimu užtikrintos prievolės vykdymo priežiÅ«ros teises suteikdamas kreditoriui, tačiau tokias teises suteikė ir laiduotojui, kartu įpareigodamas kreditorių laiduotojui suteikti apie skolininkÄ informacijÄ , kuriÄ laiduotojas turi teisę gauti (CK 6.80 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc., veikiantis per Lietuvos skyrių, v. M. B. ir D. Z., bylos Nr. 3K-3-56/2014). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ pripažinti, kad AB Ūkio banko elgesys sudarant ginčijamÄ sandorį buvo nesÄ Å¾iningas ar kad toks sandoris pažeidė UAB „Epasas.lt“ veiklos tikslus ir buvo akivaizdžiai nenaudingas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijama laidavimo sutartis – atlygintinio, asmeninio pobÅ«džio sandoris.

Dėl to bÅ«tent laiduotoja, sudarydama laidavimo sutartį su kredito davėja AB Ūkio banku, turėjo ir galėjo užtikrinti, kad sudaromas sandoris neprieÅ¡tarautų jos veiklos tikslams ir teisnumui. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad laiduotoja UAB „Epasas.lt“ ir kredito gavėja UAB „Balsas.lt“ laidavimo sutarties sudarymo metu veikė pelningai, gavo pajamų, turimas turtas virÅ¡ijo įmonės turimus įsipareigojimus. Laidavimo sutartimi buvo laiduota už susijusį asmenį. Taigi UAB „Epasas.lt“ buvo žinoma apie gautÄ kreditÄ , jo panaudojimo tikslus, kredito gavėjos UAB „Balsas.lt“ verslo perspektyvas, susijusias su verslo plano įgyvendinimu, pelno gavimÄ ir galimybę grÄ Å¾inti AB Ūkio bankui kreditÄ .

IeÅ¡kovei, nepateikus įrodymų, galinčių pagrįsti AB Ūkio banko nesÄ Å¾iningumÄ , sudarant ginčijamÄ laidavimo sutartį, ar paties sandorio prieÅ¡taravimÄ juridinio asmens veiklos tikslams bei jo žalingumÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad nėra pagrindo ginčijamos laidavimo sutarties pripažinti negaliojančia nei CK 1.82 straipsnio, nei CK 6.66 straipsnio pagrindu, sprendžia, kad Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir dėl Å¡ios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės BUAB „Epasas.lt“ ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteisimo CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis);

Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). Nagrinėjamu atveju tenkinus apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, spręstinas atsakovės BAB Ūkio banko patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas.Atsakovė BAB Ūkio bankas pirmosios instancijos teisme patyrė 3 986,26 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 105–111).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 013,67 Eur apeliacinio skundo parengimo iÅ¡laidų (t. 4, b. l. 55–57). Teisėjų kolegija, įvertinusi praÅ¡omų atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį (4 999,93 Eur), parengtų procesinių dokumentų pobÅ«dį ir atsižvelgdama į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, konstatuoja, kad iÅ¡laidos yra per didelės įvertinant ginčo sudėtingumÄ , pirmosios instancijos teismo posėdžių trukmę, atsiliepimo ieÅ¡kinį, praÅ¡ymų prijungti įrodymus, apeliacinio skundo turinį bei apimtį, todėl apeliantės BAB Ūkio banko praÅ¡ymas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės administravimui skirtų lėšų (Ä®BÄ® 36 straipsnio 1, 3 dalys).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Epasas.lt“ (j. a. k. 301109571) ir atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (j. a. k. 112020136) 2011 m. gruodžio 23 d. laidavimo sutartis Nr. 04-661/11 pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (j. a. k. 112020136) ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Epasas.lt“ (j. a. k. 301109571) naudai priteista 433,33 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (j. a. k. 112020136) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Epasas.lt“ (j. a. k. 301109571) administravimui skirtų lėšų 2 000 (du tÅ«kstančius) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai                                                                       Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                       Konstantinas Gurinas                                                                       Gintaras Pečiulis