0be121cf-22bd-42e6-b446-3543160f3c8f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

        Civilinė byla Nr. 2-988/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2; 106.4; 106.2; 94.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo

posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“

ir R. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų G. Å ., uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“ ir R. D. ieÅ¡kinį atsakovui „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl prievolių pažeidimo, atsisakymo patvirtinti restruktÅ«rizavimÄ pripažinimo negaliojančiu ir restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo (civilinės bylos Nr. 2-1567-264/2010).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovai G. Å ., UAB „Gutra“ ir R. D. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovÄ â€žSwedbank“, AB pažeidusiu sutartines prievoles, sustabdyti prievolių pagal 2007 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. 07-144935-IN/07-144962-KL ir kredito sutartį Nr. 08-001206-IN vykdymÄ , pripažinti negaliojančiu atsisakymÄ patvirtinti restruktÅ«rizavimÄ , iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ UAB „Gutra“, jos administratoriumi paskiriant UAB Ä®monių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurÄ .

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų G. Š., UAB „Gutra“ ir

R. D. ieÅ¡kinį atsakovui „Swedbank“, AB. Teismas nurodė, kad reikalavimai pripažinti atsakovÄ â€žSwedbank“, AB pažeidusiu prievoles bei sustabdyti prievolių pagal kredito sutartis vykdymÄ , nors ir kildinami iÅ¡ kredito sutarčių, tačiau yra neturtinio pobÅ«džio, nes ieÅ¡kovai nepraÅ¡o priteisti pinigų ar turto. Minėti reikalavimai nei CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nei CPK 85 straipsnio 1 dalies prasme nėra turtiniai, todėl nėra teismingi Kauno apygardos teismui, o nagrinėtini pagal bendrÄ sias taisykles – atsakovo buveinės vietos apylinkės teisme. Teismas pažymėjo, kad pagal Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo (Ä®RÄ®) 19 straipsnį, teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo ar komiteto priimtus nutarimus turi

teisę kreditoriai tik tuomet, kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. UAB „Gutra“ restruktūrizavimo byla nutarties

priėmimo dienÄ nėra iÅ¡kelta, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančiu

atsisakymÄ patvirtinti restruktÅ«rizavimÄ , kol neiÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, nenagrinėtinas teisme. Ä®RÄ® siÅ«lymo

restruktÅ«rizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia įmonės kreditoriams, su kuriais įmonė neatsiskaito daugiau kaip 3 mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raÅ¡tiÅ¡ko reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, taip pat jos vadovui. Tuo atveju, kai pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos teismui pateikia įmonės kreditorius, prie pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti pridėti Ä®RÄ® 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai (tarp jų pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas restruktÅ«rizuoti įmonę). Kadangi UAB „Gutra“ pagrindinių kreditorių susirinkimas 2009 m. gruodžio 17 d. nepriėmė nutarimo kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo UAB „Gutra“, konstatuota, kad reikalavimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateiktas teismui neturint įstatymo nustatyto pagrindinių bendrovės kreditorių pritarimo ir jį atsisakyta priimti.

IeÅ¡kovai G. Å ., UAB „Gutra“ ir R. D. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais :

1. Teismo nutartis prieštarauja imperatyvioms CPK normoms, reglamentuojančioms teismingumo taisykles. Bylas dėl restruktūrizavimo nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Jeigu vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Teismas, išskaidydamas reikalavimus, pažeidė imperatyvias teisės normas dėl teismingumo. Visi reikalavimai yra susiję ir negali būti nagrinėjami atsietai.

2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad kreditorius turi teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo ar komiteto priimtus nutarimus tik kai įmonei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. IeÅ¡kovų reikalavimas yra dėl UAB „Gutra“ vienintelio kreditoriaus veiksmų. Nors atsakovas yra kreditorius, kuris turi didžiausiÄ reikalavimo sumÄ , tačiau turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad jis yra vienintelis

kreditorius, balsavęs „prieš“ UAB „Gutra“ restruktÅ«rizavimÄ . Visas UAB „Gutra“

turtas įkeistas atsakovui. Atsakovas pažeidė prievoles, tačiau nepatvirtindamas UAB „Gutra“ restruktÅ«rizavimo ir siekdamas iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ , siekia iÅ¡vengti atsakomybės.

3. Teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, pažeidė pagrindinius CPK principus ir tikslus: kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, teisingumo, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, aiÅ¡kinti ir plėtoti teisę.

4. Reikalavimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo teismo įvertintas formaliai. Atsakovas yra vienintelis kreditorius, kuris nusprendė nepatvirtinti restruktÅ«rizavimo. Jo atsisakymas pritarti restruktÅ«rizavimui turi bÅ«ti vertinamas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės kartu su kitais ieÅ¡kinio reikalavimais, įvertinant pateiktus įrodymus.Â

Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ negauta.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinio reikalavimus atsakovui „Swedbank“, AB laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantų (ieškovų) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismÄ ,

kad bÅ«tų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet Å¡ios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Jas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir

administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Asmuo, kreipdamasis į teismÄ

turi laikytis teisės aktais nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje suformulavo keturis reikalavimus: 1) pripažinti atsakovÄ â€žSwedbank“, AB pažeidusiu prievoles, kylančias iÅ¡ kredito sutarčių su UAB „Gutra“; 2) sustabdyti prievolių pagal 2007 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. 07-144935-IN/07-144962-KL ir kredito sutartį Nr. 08-001206-IN vykdymÄ ; 3) pripažinti atsakovo atsisakymÄ patvirtinti restruktÅ«rizavimÄ negaliojančiu; 4) iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ UAB „Gutra“. IÅ¡ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio matyti, kad jie apjungė pirmÄ jį su antruoju bei trečiÄ jį su ketvirtuoju reikalavimus. Ä®statymas numato, kad ieÅ¡kovas turi teisę sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 str. 1 d.), tačiau teismas, priimantis ieÅ¡kinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę iÅ¡skirti vienÄ ar kelis iÅ¡ jų į atskirÄ bylÄ , jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertindama ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrindÄ ir dalykÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos reikalavimus iÅ¡skyrė bei sprendė dėl kiekvieno iÅ¡ jų priėmimo galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, jog tarpusavio ryšį turi pirmasis su antruoju bei trečiasis su ketvirtuoju ieÅ¡kinio reikalavimu, tačiau tarpusavyje visi keturi reikalavimai nėra susiję. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmasis ir antrasis ieÅ¡kovų reikalavimai turi bÅ«ti iÅ¡skirti ir nagrinėjami atskiroje byloje.

Å iuo atveju visiems keturiems ieÅ¡kovų reikalavimams nesant tarpusavyje susijusiems, o tik dirbtinai sujungtiems į vienÄ ieÅ¡kinį, nėra pagrindo taikyti CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatų, kad jeigu vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieÅ¡kinys dėl visų reikalavimų nagrinėtinas apygardos teisme. Teisėjų kolegija negali sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, iÅ¡skirdamas dalį pareikÅ¡tų reikalavimų ir spręsdamas dėl jų priėmimo, pažeidė imperatyviÄ sias teisės normas dėl teismingumo, esÄ visi reikalavimai tarpusavyje susiję ir negali bÅ«ti nagrinėjami atsietai.

Skunde iÅ¡dėstytas aiÅ¡kinimas dėl visų reikalavimų sujungimo ir jų nagrinėjimo kartu, tiems reikalavimams nesant tarpusavyje susijusiems, pažeistų teismingumo (bylų paskirstymo teismams) taisykles bei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismingumÄ reglamentuojančiomis CPK normomis, pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti reikalavimai - pripažinti atsakovÄ â€žSwedbank“, AB pažeidusiu sutartines prievoles bei sustabdyti prievolių pagal kredito sutartis vykdymÄ (pirmasis ir antrasis ieÅ¡kinio reikalavimai), nagrinėtini skyrium nuo kitų pareikÅ¡tų reikalavimų, jie nėra turtinio pobÅ«džio, todėl neteismingi Kauno apygardos teismui, o turi bÅ«ti nagrinėjami pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles – apylinkės teisme pagal atsakovo buveinės vietÄ (CPK 26 str., 137 str. 2 d. 2 p.).

Dar kartÄ pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos reikalavimus iÅ¡skyrė iÅ¡ kitų pareikÅ¡tų reikalavimų, teisėtai atsisakė juos priimti ir nurodė, į kokį teismÄ ieÅ¡kovai turi kreiptis su tokiais reikalavimais (CPK

137 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kitus ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus (trečiasis reikalavimas – pripažinti atsakovo atsisakymÄ patvirtinti restruktÅ«rizavimÄ negaliojančiu, o ketvirtasis reikalavimas - iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ UAB „Gutra“) ieÅ¡kovai siejo su bylos dėl restruktÅ«rizavimo proceso inicijavimu. Specialusis teisės aktas, reglamentuojantis restruktÅ«rizavimo procesÄ , yra Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymas (Ä®RÄ®). Teisėjų kolegija, vertindama trečiÄ jį ir ketvirtÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu atsisakyta Å¡iuos reikalavimus priimti ir nagrinėti teisme. CPK 27 straipsnio 4 punktas numato, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktÅ«rizavimo. Ä®RÄ® 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiÅ¡kimas teismui dėl įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui pateikiamas raÅ¡tu CPK nustatyta tvarka. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB „Gutra“ buveinė yra Kaune, todėl siekiant įmonei iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ pareiÅ¡kimas dėl Å¡io klausimo teiktinas Kauno apygardos teismui. Ä®RÄ® 3 straipsnio nuostatos reglamentuoja įmonių restruktÅ«rizavimo proceso taikymo sÄ lygas; 4 straipsnio nuostatos numato siÅ«lymo kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ reikalavimus; 5 straipsnio nuostatomis reglamentuojama pareiÅ¡kimo teismui dėl įmonės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo tvarka.

Teisėjų

kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu kreditoriaus

atsisakymÄ pritarti įmonės restruktÅ«rizavimui nenagrinėtinas teisme, kol neiÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, o dar tik inicijuojamas tokios bylos iÅ¡kėlimas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. gruodžio 17 d. pagrindinių kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas pritarti UAB „Gutra“ restruktÅ«rizavimui ir Å¡ios įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenims. Pažymėtina tai, kad kreditorių nepritarimas restruktÅ«rizuoti įmonę, kreditorių nutarimo restruktÅ«rizuoti įmonę nepriėmimas (Ä®RÄ® 4 straipsnio nuostatos) iÅ¡ esmės apriboja restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo galimybę. Pavyzdžiui, priimant nurodyto pobÅ«džio procedÅ«rinius sprendimus gali bÅ«ti padaryti tam tikri pažeidimai (pvz. pažeistas įstatyme nustatytas balsavusiųjų skaičius, pažeista kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka ir pan.), o tai gali lemti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo, su kuriuo siejami restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pagrindai ar sÄ lygos, priėmimÄ (Ä®RÄ® 4 str. 7 d.). CPK 22 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta

tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš restruktūrizavimo santykių. Ieškovų reikalavimas dėl pripažinimo

negaliojančiu (neteisėtu) kreditoriaus atsisakymÄ pritarti restruktÅ«rizavimui yra tiesiogiai susijęs su restruktÅ«rizavimo teisiniais santykiais, todėl yra nagrinėtinas teisme. Teismas nepagrįstai vadovavosi Ä®RÄ® 19 straipsnio nuostata, kuri taikytina jau iÅ¡kėlus įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ , nors Å¡iuo atveju sprendžiamas tik klausimas dėl restruktÅ«rizavimo proceso inicijavimo. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo teisinio pagrindo pripažino įmonės skolininkės restruktÅ«rizavimu suinteresuoto kreditoriaus ar pačios įmonės, siekiančios restruktÅ«rizuoti veiklÄ , teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimus tik tais atvejais, kai įmonei yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad reikalavimÄ pripažinti neteisėtu kreditoriaus (kreditorių) atsisakymÄ pritarti įmonės restruktÅ«rizavimui suinteresuoti asmenys turi teisę reikÅ¡ti apygardos teismui pagal įmonės, kuriÄ ketinama restruktÅ«rizuoti, buveinę.

Ä®RÄ® 5 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardinti dokumentai, kurie pateikiami teismui prie pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, tarp jų: pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas; įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas restruktÅ«rizuoti įmonę; įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenys, kuriems pritarė pagrindiniai kreditoriai ar pirmasis kreditorių susirinkimas, ir kt. Pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, jog UAB „Gutra“ pagrindinių kreditorių susirinkimas 2009 m. gruodžio 17 d. nepriėmė nutarimo kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo UAB „Gutra“, konstatavo, kad reikalavimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateiktas teismui neturint įstatymo nustatyto pagrindinių bendrovės kreditorių pritarimo, todėl šį reikalavimÄ atsisakė priimti. Su tokia

išvada teisėjų kolegija nesutinka. Nepateikimas tam tikrų įstatyme nurodytų būtinųjų dokumentų

(procesinės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygos) nesudaro pagrindo atsisakyti priimti reikalavimÄ (ieÅ¡kinį) dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, tuo labiau skundžiamoje nutartyje nurodytu teisiniu atsisakymo pagrindu. Pagal faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti tokį ieÅ¡kovų reikalavimÄ , neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatÄ , motyvuodamas, kad ieÅ¡kovai nesilaikė iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo

tvarkos. Pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas teismas atsisako iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ ,

jeigu teismui nepateikti visi Å¡io įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai. Taigi tam tikrų bÅ«tinų dokumentų nepateikimas yra teisinis pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , o ne apskritai atsisakyti priimti reikalavimÄ (ieÅ¡kinį) dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti trečiÄ jį ir ketvirtÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimus, pažeidė CPK principus ir tikslus, tarp jų kreipimosi į teismÄ teisminės gynybos, asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimo, laikytini pagrįstais.Â

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina. Nutarties dalis atsisakyti priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalį dėl reikalavimų pripažinti atsisakymÄ patvirtinti restruktÅ«rizavimÄ negaliojančiu (neteisėtu) bei iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ UAB „Gutra“, yra neteisėta, priimta netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant Ä®RÄ® normas. Å i nutarties dalis naikintina, o klausimas dėl nurodytos ieÅ¡kinio reikalavimų dalies priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 137 straipsnio nuostatos). Kita nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus - pripažinti atsakovÄ â€žSwedbank“, AB pažeidusiu sutartines prievoles bei sustabdyti prievolių pagal 2007 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. 07-144935-IN/07-144962-KL ir kredito sutartį Nr. 08-001206-IN vykdymÄ , laikytina pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį.

Panaikinti nutarties dalį, kuriÄ atsisakyta priimti Å¡iuos ieÅ¡kovų G. Å ., uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“ ir R. D. ieÅ¡kinio reikalavimus: 1. pripažinti negaliojančiu kreditoriaus atsisakymÄ patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“ restruktÅ«rizavimÄ ; 2. iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ uždarajai akcinei bendrovei „Gutra“. KlausimÄ dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

LikusiÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                   Alė

Bukavinienė

Danutė Gasiūnienė

Gintaras Pečiulis

                                                            Â