2022-02-02 Nr. AB-2856-3-61-3-02804-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-231-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02804-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1SS-1296-(9.14) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, priimtas šališkai vertinant faktines aplinkybes, be pagrindo atmetus pareiškėjo prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1117 patvirtino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šilutės Hidroprojektas“ parengtą (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaimų 1999 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir Projektas) ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės servitutus. Pareiškėjo 15 ha žemės sklypo kadastro dokumentuose nurodyta, jog žemė yra vientisa, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Kai žemė buvo skirta pareiškėjui, toje vietoje, kur ruošiamasi įrengti ginčo kelią, buvo sėjami rugiai ir buvo išlikęs takas, kuriuo kažkada būdavo genami gyvuliai. Pareiškėjo žemės sklypo plotas sovietiniais laikais buvo didžiulė ganykla, o minėtu taku buvo perginami gyvuliai iš vieno ploto į kitą. Vėliau tako vietoje automobiliais pradėjo važinėti vietos gyventojai, nors aplink pareiškėjo žemės sklypą yra kelių transportui tinkamas oficialus kelias. Pareiškėjas iš pradžių neturėjo pretenzijų dėl kelių pravažiuojančių automobilių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad prieš pareiškėjo valią buvusio gyvulių tako vietoje norima įrengti bendro naudojimo kelią ir pažeidžiant pareiškėjo teises, pasisavinti jam priklausantį turtą. Kadangi šioje vietoje kelio niekada nebuvo, žemė yra nepritaikyta automobilių eismui, susidarė visureigių provėžos, todėl lengvesni automobiliai stringa provėžose, kai kurie, bandydami apvažiuoti kliūtis, toliau niokoja pareiškėjo žemę. Automobiliai jam priklausančioje žemėje kelio nesuformavo, o tik sugadino žemę, taip padarydami didelius nuostolius.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jo 15 ha žemės sklype transporto priemonių išvažinėtas buvęs gyvulių takas yra duobėtas ir lengviesiems automobiliams nepravažiuojamas. Kelias trukdo pareiškėjui dirbti žemės sklypą, jis negali suarti viso ploto. Valstybė neatlygintinai pasisavino žemės sklypo dalį (sumažėjo 15 arų) ir šią dalį planuoja padaryti net 8 m pločio. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2010 m. atlikus tyrimą, buvo gauta NŽT išvada dėl minėtų nelegalių kelių užimtos pareiškėjo žemės statuso. NŽT Žemės tvarkymo departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-Š-722-1110 Seimo kontrolieriui pažymėta, jog 1994 m. spalio 27 d. paženklino grąžinamą natūrą 15 ha žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), vietovėje ir parengė žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jo paženklinimo vietovėje aktą (toliau – ir Paženklinimo aktas) bei abrisą. Klaipėdos apskrities valdytojas 1996 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 33-1463 pareiškėjui atstatė nuosavybės teises į 15 ha žemės ir 1 ha miško, žemę ir mišką grąžinant natūra. Dėl pareiškėjo Žemės sklype įsiterpusio 8 m pločio bendro naudojimo kelio informavo, kad išnagrinėjus NŽT turimą 1994 m. balandžio mėn. Šilutės rajono Saugų apylinkės buv. (duomenys neskelbtini) ž. ū. įmonės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopiją, kurį suderino įvairios institucijos, nustatyta, jog žemės plotas, kurį užima 8 m pločio kelias ir kuris šiuo metu yra įsiterpęs į pareiškėjo Žemės sklypą, yra priskirtas valstybės išperkamai ir neprivatizuotinai žemei.

4. Pareiškėjas nurodė, kad įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalį, kelio užimta žemė buvo priskirta valstybės išperkamai. Atstatant nuosavybės teises į žemę, nebuvo teisinio pagrindo kelią įmatuoti į grąžinamą natūra Žemės sklypą, nustatant jam servitutą. Kad kelias nebuvo įmatuotas į grąžinamą natūra Žemės plotą, patvirtina ir pareiškėjo nuosavybės teisių į žemę atstatymo byloje esantys dokumentai. Ginčo kelias nėra įtrauktas į Savivaldybės (gatvių) apskaitą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 punktu, yra priskiriamas prie vietinės reikšmės vidaus kelio, kuris nuosavybės forma priklauso žemės savininkui. Jokio kelio, kaip bendro naudojimo kelio, Žemės sklype nebuvo pažymėta. Toks kelias nebuvo numatytas ir Žemės sklypo kadastriniuose matavimuose bei pareiškėjui išduotuose dokumentuose. Joks servitutas nebuvo nustatytas, todėl pareiškėjo žemėje kelio būti negali.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad 1994 m. spalio 27 d. buvo paženklintas grąžinamas natūra Žemės sklypas, parengtas Paženklinimo vietoje aktas ir abrisas. Iš 1995 m. lapkričio 20 d. Žemės naudojimo plotų eksplikacijos matyti, kad formuojant sklypą kelias Žemės sklype nebuvo įskaičiuotas į pareiškėjui sugrąžinamos žemės plotą, nes grafoje „keliai“ jokio įrašo nėra. Nors (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1117, keliukas, einantis per Žemės sklypą jau yra pažymėtas, tačiau šie dokumentai buvo patvirtinti jau po to, kai pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 17 d. sprendimu. Keliukas per Žemės sklypą atsirado po to, kai pareiškėjas tapo šios žemės savininku, nors toks sprendimas su juo nebuvo derintas, pareiškėjo pritarimo tam gauta nebuvo, tuo pažeidžiant jo teises.

6. Pareiškėjo nuomone, jei Žemės sklypą kirstų legalus bendro naudojimo kelias, būtų buvę suformuoti du atskiri žemės sklypai, tačiau taip nėra. Realaus poreikio įrengti bendrojo naudojimo kelią nėra, nes šalia sklypo įrengtas kitas viešas kelias, o ginčo kelias net neturi keliui privalomų inžinerinių sprendimų. Deklaruojant pasėlius buvo atlikti matavimai, po kurių paaiškėjo, kad ginčo kelias užima dalį Žemės sklypo, todėl pareiškėjui buvo leista deklaruoti tik 12,24 ha, todėl gaunamos mažesnės išmokos. Leistina ploto paklaida yra maždaug 0,0150 ha, taigi 15 ha žemės sklypo ploto sumažėjimas iki 12,1400 ha net 184 kartus viršija maksimalią leistiną paklaidą, t. y. pareiškėjo sklypo plotas yra sumažintas neleistina paklaida, už tai jam niekaip nekompensuojant, todėl yra pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai.

7. Pareiškėjas nurodė, kad daug kartų kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių, tačiau gaudavo tik formalius atsakymus, su juo buvo bendraujama nepagarbiai. NŽT supranta, kad Žemės sklypo plotas, kuris teisiškai įregistruotas, neatitinka ploto pagal faktines ir teisines šio žemės sklypo ribas, tačiau klaidos neištaiso. Nuosavybės teisių atstatymo į žemės sklypą momentu ginčo kelias, kertantis Žemės sklypą, tinkamai nebuvo įteisintas, todėl pareiškėjas savo lėšomis taisyti valstybės institucijų klaidų neturi. Padarius išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą momentu aptariamas kelias teisiniu požiūriu neegzistavo, minėto kelio pažymėjimas reiškia neegzistavusio kelio, einančio per Žemės sklypą įteisinimą, taigi – pareiškėjo nuosavybės teisių apribojimą.

8. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. NŽT paaiškino, kad dėl pareiškėjo Žemės sklypo ploto ir jame esančio kelio teisinio statuso yra pasisakiusi 11 kartų. Kadangi pareiškėjo 2020 m. birželio 18 d. prašymas „Dėl komisijinio patikrinimo atlikimo“ (toliau – ir Prašymas) grindžiamas tais pačiais faktiniais bei teisiniais argumentais, kaip ir ankstesni (2012 – 2019 m.) pareiškėjo prašymai ir skundai, o ginčo aplinkybių teisinis reglamentavimas iš esmės nepasikeitė, NŽT neturėjo ir neturi pagrindo priimti kitokio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu, nei tai išdėstyta 2012 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 1SS-(9-5)-815 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2013 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 1SS-(7.5.)-2667 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, 2016 m. spalio 11 d. rašte Nr. 1SS-3080-(7.5.) „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ bei 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 1SS-2030-(9.5.) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“. Pareiškėjas skundų dėl šių NŽT raštų neteikė. Dėl šios priežasties ir vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, NŽT pagrįstai atsisakė nagrinėti Prašymo dalį dėl Žemės sklype esančio kelio teisinio statuso bei Žemės sklypo.

10. NŽT nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-902-299/2008 atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype nėra kelio ir kad tas sklypas visas be išimčių priklauso pareiškėjui. 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1052-750/2011 atmestas pareiškėjo ieškinys NŽT dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, aktų panaikinimo. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas prašė pripažinti, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 2010 ir Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1117 yra pažeistos jo turtinės teisės į žemę, panaikinti įsakymu Nr. 2010 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1117, dalį dėl pažymėto kelio, kertančio ieškovui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, ginant ieškovo teises į nekilnojamąjį turtą, bei uždrausti atsakovui suformuoti kelią, kertantį Žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jam priklausančiame 15 ha žemės sklype iki nuosavybės teisių atkūrimo 1996 m. liepos 17 d. nebuvo kelio bei nepaneigė, jog dėl šio ginčo kelio buvimo sumažėjo ieškovo žemės sklypo plotas, kadangi ieškovo žemės sklype vietinės reikšmės ginčo kelias jau yra, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl uždraudimo atsakovui suformuoti tokį kelią. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 781-123/2012 paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

11. Atsakovas nurodė, kad kontrolierius 2014 m. balandžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-2013/1-1632 „Dėl M. Š. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės administraciją“ (toliau – ir Pažyma) nusprendė nutraukti tyrimą dėl skundo dalies dėl keliu užimtos žemės statuso bei dėl skundo dalies dėl žemės kadastrinių matavimų, o skundo dalį dėl NŽT Šilutės skyriaus pareigūnų neveikimo nesprendžiant žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo klausimo atmesti. Seimo kontrolierius konstatavo, jog klausimas dėl keliu užimtos žemės statuso buvo išnagrinėtas teismo tvarka, o NŽT Šilutės skyrius, neturėdamas kadastro duomenų bylos, neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo.

12. Atsakovo nuomone, nėra poreikio tikrinti faktines aplinkybes dėl kelio statuso ar Žemės sklypo ploto vietoje, taip pat nėra pagrindo vietoje atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės procedūrą. Kreipdamasis į NŽT pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, Prašyme bei skunde atkartojami tie patys argumentai, kuriuos ne kartą vertino ir dėl kurių anksčiau pasisakė ne tik NŽT, bet ir pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bei Seimo kontrolierius. Sprendimu teisėtai ir pagrįstai paliktas nenagrinėta pareiškėjo Prašymo dalis dėl Žemės sklype esančio kelio bei Žemės sklypo ploto, taip pat atsisakyta sudaryti kolegialią komisiją bei įvertinti faktines aplinkybes vietoje.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 33-1463 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ buvo nuspręsta atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 1,00 ha miško ir 15,00 ha žemės bendro ploto Šilutės rajono, (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime. Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-902-299/2008 atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype nėra kelio ir, jog tas sklypas visas be išimčių priklauso pareiškėjui.

15. Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-1052-750 atmetė pareiškėjo ieškinį NŽT dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, aktų panaikinimo. Pareiškėjas byloje prašė pripažinti, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 2010 ir Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1117 yra pažeistos jo turtinės teisės į žemę, panaikinti įsakymu Nr. 2010 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1117, dalį dėl pažymėto kelio, kertančio ieškovui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, ginant ieškovo teises į nekilnojamąjį turtą, bei uždrausti atsakovui suformuoti kelią, kertantį Žemės sklypą. Šilutės rajono apylinkės teismas nustatė, jog 1994 m. balandžio mėn. Šilutės r. Saugų apylinkės buv. (duomenys neskelbtini) ž. ū. įmonės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane, kuris sudarytas iki ieškovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) parengimo ir įteisinimo, matyti, kad M. Š. žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra kelias. Šilutės rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad šis vietinės reikšmės kelias plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), yra savivaldybės apskaitoje. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jam priklausančiame 15 ha žemės sklype iki nuosavybės teisių atkūrimo 1996 m. liepos 17 d. nebuvo kelio bei nepaneigė, jog dėl šio ginčo kelio buvimo sumažėjo ieškovo žemės sklypo plotas, todėl ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, individualaus pobūdžio norminių aktų panaikinimo atmestinas, o kadangi ieškovo žemės sklype vietinės reikšmės ginčo kelias jau yra, atmestas ir ieškovo reikalavimas dėl uždraudimo atsakovui suformuoti tokį kelią. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 781-123/2012 paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

16. Teismas nustatė, kad NŽT dėl pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ir šiame sklype esančio kelio teisinio statuso pasisakė 2012 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-815 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2013 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 1SS-(7.5.)-2667 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, 2016 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 17SD-2446-(14.17.32.) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“, 2016 m. spalio 11 d. rašte Nr. 1SS-3080-(7.5.) „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“, 2016 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 17SD-7468-(14.17.32.) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“, 2016 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 17SD-7933-(14.17.32.) „Dėl kelio tiesimo“, 2017 m. vasario 15 d. rašte Nr. 17SD-910-(14.17.32) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“, 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 1SS-2030-(9.5.) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“, 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 17SD-4173-(14.17.104.) „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą“, 2018 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 1SS-1865-(9.5.) „Dėl prašymo“, 2019 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 17SD-2013-(14.17.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

17. Seimo kontrolierius 2014 m. balandžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-2013/1-1632 nusprendė nutraukti tyrimą dėl skundo dalies dėl keliu užimtos žemės statuso bei dėl skundo dalies dėl žemės kadastrinių matavimų; taip pat nusprendė skundo dalį dėl NŽT Šilutės skyriaus pareigūnų neveikimo nesprendžiant žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo klausimo, atmesti. Seimo kontrolierius konstatavo, jog klausimas dėl keliu užimtos žemės statuso buvo išnagrinėtas teismo tvarka, o NŽT Šilutės skyrius, neturėdamas kadastro duomenų bylos, neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 18 d. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą, kuriame nurodė, kad sklypas yra sumažintas leistina paklaida, už tai niekaip nekompensuojant, todėl pažeidžiamos jo teisės ir interesai. Pareiškėjas prašė suburti kolegialią komisiją, kuri tinkamai peržiūrėtų jo sklypo jo Žemės sklypo dokumentus ir atvažiavę į įvykio vietą galutinai įsitikintų, kad jam yra nusavinta ar netinkamai išmatuota didžiulė Žemės sklypo dalis, o per jo žemę vedantis kelias yra nelegalus ir pažeidžiantis jo konstitucines teises.

19. Teismas nurodė, kad NŽT 2020 m. liepos 10 d. Sprendimu atsakė į pareiškėjo Prašymą, kuris buvo persiųstas NŽT nagrinėti pagal kompetenciją. NŽT nurodė, kad Prašyme dėstomos tos pačios faktinės aplinkybės bei keliami analogiški klausimai (nusiskundimai), kuriuos NŽT jau yra išnagrinėjusi ir atsakiusi 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)-815 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2013 m. vasario 11 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2667 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir 2016 m. spalio 11 d. raštu Nr. 1SS-3080-(7.5.) „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo", 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 1SS-2030-(9.5.) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 1SS-1865-(9.5) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“. Tačiau NŽT pateikė pakartotinius paaiškinimus pareiškėjui, nurodė, kad remiantis valstybės įmonės „Registrų centras“ centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo plotas, nustatytas atlikus šio Žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarūs matavimai), yra 15 ha. NŽT neturi duomenų, kad Žemės sklypo plotas nuo nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo iki dabar buvo keistas, todėl pareiškėjo teiginius, susijusius su šio žemės sklypo ploto pasikeitimu (trūkumu) laikė nepagrįstais.

20. NŽT Sprendime taip pat nurodė, kad neturi duomenų apie atliekamus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl negalėjo įvertinti jų teisingumo. Asmuo, atliksiantis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalės vadovautis šio žemės sklypo privatizavimo dokumentuose esančiais duomenimis, taip pat privalės vadovautis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano sprendiniais, susijusiais su bendro naudojimo kelių tinklu ir atlikdamas Žemės sklypo paženklinimą vietovėje valstybinės žemės ploto, užimto bendrojo naudojimo keliu Nr. (duomenys neskelbtini), negalės įskaičiuoti į bendrą žemės sklypo plotą, o privalės minėtą valstybinės žemės plotą išskirti, kaip ateityje formuotiną žemės sklypą bendrojo naudojimo (viešajam) keliui. NŽT, atsižvelgdama į daugkartinius pareiškėjo prašymus bei skundus dėl kelio statuso, į kuriuos jau išsamiai ir ne kartą argumentuotai atsakyta, įspėjo, kad pakartotinai keliami klausimai dėl kelio, esančio Žemės sklype, nebus nagrinėjami.

21. NŽT Sprendime nurodė ir tai, kad, NŽT nuomone, nėra poreikio faktines aplinkybes dėl kelio statuso ar Žemės sklypo tikrinti vietovėje, taip pat netikslinga vietovėje organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę dėl šių priežasčių: 1) faktinės aplinkybės dėl kelio statuso yra aiškios iš oficialių dokumentų; 2) nėra duomenų, kad Žemės sklypo matavimai – preliminarūs, o duomenų, kad šiuo metu yra atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nėra; 3) žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – išsiaiškinti, ar nedaromi žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos taikoma administracinė atsakomybė, o nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Žemės sklype būtų atliekami bendro naudojimo kelio įrengimo darbai.

22. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad NŽT, nustačiusi, kad dėstomos aplinkybės jau ne kartą buvo išnagrinėtos, pareiškėjo prašymų ir skundų turinys iš esmės nepakito ir neturėdama pagrindo priimti kitokio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo Prašymo dalies dėl kelio, esančio pareiškėjo Žemės sklype, statuso bei Žemės sklypo ploto.

23. Teismas, įvertinęs tai, kad VAĮ 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę, o ne pareigą tikrinti duomenis vietoje, sutiko su NŽT argumentais dėl faktinių aplinkybių vietoje netikrinimo. Pagal sklypo privatizavimo bei kitus dokumentus matyti, jog į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą yra įsiterpusi valstybinės žemės juosta, kuri yra skirta bendrojo naudojimo kelio įrengimui. Inicijavus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, juos atliksiantis matininkas keliu užimto ploto negalės įskaičiuoti į Žemės sklypo plotą. Žemės sklypo matavimai preliminarūs ir byloje nėra jokios informacijos ir duomenų, jog šiuo metu būtų atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Teismas sutiko ir su argumentu, kad žemės naudojimo valstybės kontrolės tikslas – išsiaiškinti, ar nedaromi žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos taikoma administracinė atsakomybė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Žemės sklype būtų atliekami bendrojo kelio įrengimo darbai. Todėl NŽT teisėtai ir pagrįstai nusprendė netikrinti faktinių aplinkybių vietoje.

24. Teismas konstatavo, kad Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, nes jame pateikti išsamūs argumentai, jis tinkamai motyvuotas, jame nurodyta apskundimo tvarka, juos priėmę kompetentingi subjektai.

III. 25. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti NŽT Sprendimą ir įpareigoti pareiškėjo 2020 m. birželio 18 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėjas teigia, kad jo Prašyme nurodyti Žemės sklypo naudojimo pažeidimai susiję su neteisėtu žemės sklypo dalies užvaldymu ir perdavimų viešajam keliui, kurio iki nuosavybės teisės įgijimo nebuvo, todėl tokie pažeidimai turėjo būti tikrinami išvykus į vietą. Atsakovui neatlikus tokio veiksmo, darytina išvada, jog atsakovas Prašymo neišnagrinėjo pilna apimtimi. Bendro naudojimo kelias Žemės sklypo kadastriniuose matavimuose ir pareiškėjui išduotuose dokumentuose nebuvo numatytas, joks kelio servitutas nebuvo nustatytas, todėl Žemės sklype tokio kelio nebegali būti. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ginču ir laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

27. Pareiškėjas remiasi VAĮ, teismų praktika dėl reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes atsakovas yra viešojo administravimo subjektas. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas bylai reikšmingas aplinkybes tyrė paviršutiniškai, pažeisdamas teismų praktikoje patvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi vien atsakovo atsiliepime išdėstyta nuomone, teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas argumentais. NŽT netinkamai atliko viešojo administravimo funkcijas, nevertino ir nesiaiškino Prašyme nurodytų argumentų, o atsakovo Sprendimas yra priimtas pažeidžiant VAĮ 8 ir 30 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Panaikinus Sprendimą, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

28. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus pateiktus įrodymus, remiantis aktualių nagrinėjamam ginčui teisės aktų nuostatomis, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais bei aktualia teismų praktika. Nagrinėjamu atveju nėra jokio poreikio tikrinti faktines aplinkybes dėl kelio statuso ar Žemės sklypo ploto vietoje, taip pat nėra pagrindo vietoje atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės procedūrą, nes: visos aplinkybės dėl Žemės sklype esančio kelio statuso yra aiškios pagal turimus oficialius dokumentus; nėra duomenų, kad Žemės sklypo plotas būtų buvęs keičiamas po jo privatizavimo, o duomenų, kad šiuo metu yra atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai, byloje nėra; nėra duomenų, kad Žemės sklype būtų atliekami bendro naudojimo kelio įrengimo darbai. Pirmosios instancijos teismas tokiems atsakovo argumentams pritarė ir padarė išvadą, kad NŽT teisėtai ir pagrįstai nusprendė netikrinti faktinių aplinkybių vietoje. Tam tikros bylai esminės aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais kituose teisminiuose procesuose, o atsakovo Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, atitinka VAĮ keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 1SS-1296-(9.14), kuriuo ši institucija atsisakė nagrinėti pareiškėjo pretenzijas dėl kelio, esančio jo žemės sklype statuso ir žemės sklypo ploto, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo pozicija, kad nėra pagrindo atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės veiksmus, kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo poziciją pagrįsta, konstatavęs, jog Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2012 m. jau penkis kartus pareiškėjui atsakiusi į jo keliamus klausimus, naujų faktinių duomenų pareiškėjas nėra pateikęs, o skundžiamas atsakovo sprendimas atitinka reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.

32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pradinio skundo argumentus ir faktines aplinkybes, susijusias su jo nuosavybės valdomo žemės sklypo plotu, jame esančio kelio situacija ir kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir motyvuotumo aspektais.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

35. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis minėtų ABTĮ nuostatų ir principų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ar jas įvertino neteisingai.

36. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, jog jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra bendro naudojimo kelias. Antroji pretenzija, kurią kelia pareiškėjas, yra ta, kad, jo manymu, išskaičiavus kelią iš bendro sklypo ploto, jam turėtų būti kompensuojama už žemės sklypo ploto trūkumą, viršijantį nustatytą paklaidą. Į abi šias pretenzijas pareiškėjui atsakovo jau buvo ne kartą atsakyta ir paaiškinta, jog bendrojo naudojimo vietinės reikšmės kelias, esantis pareiškėjo žemės sklype, buvo pažymėtas tiek (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tiek pareiškėjo žemės sklypo abrise, tiek ir žemės sklypo preliminariame plane, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtas kelias neegzistavo, neegzistuoja ar yra išvažinėtas savavališkai. Situacijai vertinti neturi teisinės reikšmės tas faktas, kad pirminiuose žemės sklypo dokumentuose nebuvo pažymėtas kelio servitutas. Šis klausimas yra išspręstas tiek įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais, tiek ir atsakovo 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)-815 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2013 m. vasario 11 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2667 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir 2016 m. spalio 11 d. raštu Nr. 1SS-3080-(7.5.) „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo", 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 1SS-2030-(9.5.) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ ir 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 1SS-1865-(9.5) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“.

37. Pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (sklypų) faktinis plotas būtų nustatytas atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus ( pagal byloje esančius dokumentus jie buvo atliekami 2012 metais), tačiau pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs tokių matavimų atlikimą patvirtinančių dokumentų (žemės sklypo kadastro duomenų bylos) atsakovui ir VĮ „Registrų centrui“. Tik nustatyta tvarka atlikus tokius žemės sklypo( sklypų) kadastrinius matavimus ir įregistravus naujus žemės sklypo ( sklypų) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, atsakovui atsirastų teisinis pagrindas spręsti, ar pareiškėjui būtina kompensuoti žemės sklypo ploto trūkumą teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Atsižvelgiant į tai, kad kitų naujų faktinių duomenų ar aplinkybių pareiškėjas atsakovui 2020 m. birželio 18 d. prašyme nenurodė, pripažintina, jog Nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisę Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Prašymo dalį dėl kelio statuso ir žemės sklypo ploto nustatymo.

39. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nenurodžius konkrečių valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, atsakovui nebuvo pagrindo sudaryti komisiją ir tikrinti faktines aplinkybes vietoje.

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius