2016-06-15 Nr. AB-12865-3-62-3-00225-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-476-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00225-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti jam 55 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi nuspręsta skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. kovo 7 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. aiškiai ir konkrečiai išdėstyti aplinkybes dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, nurodant konkrečius jo teisių pažeidimus, kada, kokiu būdu minėti pažeidimai buvo padaryti, kokie įrodymai tai patvirtina, nurodyti, kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala, pateikti tiek skundo su priedais egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, nurodyti konkretų laikotarpį, kuriuo galimai buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai ir kildinama prašoma priteisti neturtinė žala.

Šalindamas skundo trūkumus, nustatytu terminu pareiškėjas pateikė raštą „Dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016.02.22 nutarties Nr. 2544-554/2016” prie kurio pridėjo skundo egzempliorių, tačiau nepašalino kitų Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. aiškiai ir konkrečiai neišdėstė aplinkybių dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimų, kada, kokiu būdu minėti pažeidimai buvo padaryti, kokie įrodymai tai patvirtina, nenurodė, kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala, nenurodė konkretaus laikotarpio, kuriuo galimai buvo pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai ir kildinama prašoma priteisti neturtinė žala.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

III. Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti kompetentingą instituciją išnagrinėti jo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra laikomas labai prastomis sąlygomis, o pirmosios instancijos teismas nepriėmė nagrinėti jo skundo visiškai neargumentuodamas.

Nurodo, kad jo skundas parengtas tinkamai ir ankščiau jo skundai jau buvo nagrinėti tokio pobūdžio bylose, todėl mano, kad Kauno apygardos administracinio teismo veiksmai yra šališki.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo V. K. skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nes šis nustatytu terminu nepašalino šio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas V. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiškėjo naudai 55 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Tinkamai nurodyti skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, pagal juos nustatomos tinkamos proceso šalys ir t. t.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, skunde turi būti aiškiai ir konkrečiai išdėstytos aplinkybes dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, nurodant konkrečius pareiškėjo teisių pažeidimus, kada, kokiu būdu minėti pažeidimai buvo padaryti, kokie įrodymai tai patvirtina. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde turi nurodyti, kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala ir už kokį konkretų laikotarpį pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 3 dalį, skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis.

Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Todėl, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo pagrindas suformuluotas netinkamai, o minėtoje teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, jog pareiškėjas, nors neturtinę žalą sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis, dėl kurių jis atlieka laisvės atėmimo bausmę nepriimtinomis sąlygomis, tačiau nenurodė pakankamai individualizuotų aplinkybių, nenurodė, kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, kokiu pagrindu grindžiamas patirtos žalos dydis. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama daugiau nei 10 administracinių bylų pagal to paties pareiškėjo apeliacinius skundus tai pačiai atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, laikotarpis už kurį pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nagrinėjamu atveju yra itin svarbus.

Taigi, 2016 m. vasario 10 d. pareiškėjo išsiųsto skundo pagrindas nebuvo suformuotas pakankamai konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, t. y. skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Šie pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai buvo pagrindas nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalindamas trūkumus, pareiškėjas teismui pateikė tik trūkstamą skundo egzempliorių, kitų pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino. LVAT ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau visais atvejais ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (LVAT 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ reikalavimus, sudarė pareiškėjui visas galimybes pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise kreiptis su skundu į teismą, o pareiškėjas tokia teise tinkamai nepasinaudojo ir neištaisė teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pažymėtina, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atskiruoju skundu prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį, nenurodė jokių konkrečių motyvų, dėl kurių skundžiama nutartis galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Nurodydamas, kad Kauno apygardos administracinio teismo veiksmai, sprendžiant skundo priėmimo klausimą buvo šališki, pareiškėjas nepateikė jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan