0bdc008f-7e44-4f1b-be66-8a37c6f558f7 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-407-422/2013 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00676-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;74.  (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužÄs 28 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Janina VitunskienÄ, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui L. D., atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir treÄiojo suinteresuoto asmens KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovams, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo  L.
Legislator headnote
AI generated0bdc008f-7e44-4f1b-be66-8a37c6f558f7 · Kauno apygardos administracinis teismas: Vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas iki LaisvÄs atÄmimo vietų nodernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo negali bÅ«ti nažesnis kaip 3,1 kv. m (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.1 punktas). PareiÅ¡kÄjas atlikdamas bausmÄ buvo apgyvendintas bendrabuÄio tipo patalpose, kurių miegamųjų dydžiai svyravo nuo 50 kv.m. iki 99 kv.m.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-407-422/2013 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00676-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;74.  (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužÄs 28 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Janina VitunskienÄ, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui L. D., atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir treÄiojo suinteresuoto asmens KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovams, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo  L.
D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos priteisimo, ir n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir  praÅ¡Ä priteisti 50 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo ( b.l. 4-8).
PareiÅ¡kÄjas skunde  nurodÄ, jog nuo 2003-04-16 atlieka bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje, kurioje per visÄ laikÄ buvo laikoma daugiau kalinių, negu numato teisÄs aktai ir jų skaiÄius didÄjo. Kelis kartus kreipÄsi į pataisos namų administracijÄ dÄl informacijos apie laikomÄ nuteistųjų skaiÄių pateikimo, taÄiau minÄti duomenys nebuvo pateikti. 2012m. kovo 8 d. PravieniÅ¡kių PN II-oje valdyboje buvo 1415 kalinių, nors Å¡i įstaiga pritaikyta maksimaliam 1200 kalinių skaiÄiui, todÄl joje nebuvo užtikrinta minimali 3,1 kv.m. ploto kvadratÅ«ra vienam asmeniui, kuri įtvirtinta Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 111 .1punktu.
NurodÄ, jog teisių pažeidimÄ , atliekant bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje, patvirtina 2011m. rugsÄjo 28 d. Seimo kontrolieriaus iÅ¡vada, taÄiau Å¡ios problemos niekaip nebuvo bandoma iÅ¡sprÄsti. Atsakovas pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teises ir nesprÄsdamas problemos savo neveikimu padarÄ jam žalÄ . NurodÄ, jog dÄl pataisos įstaigos perpildymo jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , nes negalÄjo bausmÄs atlikti deramo dydžio patalpose. Žala pasireiÅ¡kia ne tik jo orumo pažeminimu, bet dÄl per didelio kalinių skaiÄiaus ir per mažos vienam žmogui tenkanÄios kvadratÅ«ros tarp kalinių atsirasdavo trintis, kildavo konfliktai, nesusipratimai.
DÄl Å¡ių priežasÄių jį kankino nemiga, nerimas, visÄ laikÄ buvo irzlus, blogai jautÄsi. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog valstybÄ pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ orumÄ , nesuteikdama galimybÄs atlikti bausmÄ nustatyto dydžio patalpose. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, jog bÅ«tina vadovautis ir administracinių teismų praktika analogiÅ¡kose bylose bei atsižvelgti į Europos Žmogaus teisių teismo praktikÄ , į Konstitucijos 21 str. 2dalį, kurioje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas.
Teismo posÄdžių  metu pareiÅ¡kÄjas papildomai nurodÄ, jog bausmÄs atlikimo metu dÄl patalpų perpildymo ant odos atsirado alerginio pobÅ«džio iÅ¡bÄrimų, niežÄjimas, jam buvo skirti vaistai nuo niežų. PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti. Taip pat praÅ¡Ä atnaujinti terminÄ kreiptis į teismÄ dÄl žalos priteisimo ( II t., b.l. 100-102). NurodÄ, jog pažeidimas buvo tÄstinio pobÅ«džio, esant įkalinimo įstaigoje buvo apribota jo laisvÄ ir suvaržytos teisÄs į gynybÄ , tik 2012m. liepos mÄnesį surado teisiÅ¡kai iÅ¡prususį žmogų, kuris parengÄ skundÄ teismui, įkalinimo įstaiga yra nepakanti kaliniams, kurie teismine tvarka gina savo teises.
Nurodytas priežastis praÅ¡Ä pripažinti svarbiomis,  dÄl kurių ieÅ¡kinio senaties terminas privalo bÅ«ti atnaujintas arba netaikomas. Atsakovas atsiliepime (I t., b.l. 14-17) ir jo atstovas teismo posÄdžių metu praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . NurodÄ, jog vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsniu, didžiausiÄ pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaiÄių nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
TaisyklÄse nustatant minÄtÄ didžiausiÄ leidžiamÄ laikyti nuteistųjų skaiÄių buvo siekiama užtikrinti optimalų įstaigos valdymÄ , stabiliÄ kriminogeninÄ padÄtį bei sudaryti palankiausias sÄ lygas vykdyti nuteistųjų socialinÄ reabilitacijÄ . KalÄjimų departamento direktorius, vadovaudamasis HN 76:1999 6.15 punkto nuostatomis, 2007-01-23 įsakymu Nr. V-27 nustatÄ, kad PravieniÅ¡kių 2-uose pataisos namuose gali atlikti laisvÄs atÄmimo bausmÄ 1252 asmenų. Kiekvienu laikotarpiu, vadovaujantis minÄtomis Higienos normos nuostatomis, buvo dedamos visos pastangos užtikrinti reikiamÄ gyvenamÄ jį plotÄ nuteistiesiems, atliekantiems laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių 2-uose pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr.1R-85 buvo pakeisti Taisyklių 11, 11.7 punktai ir nustatyta, kad didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaiÄius PravieniÅ¡kių 2-uose pataisos namuose neturi virÅ¡yti 1320. NurodÄ, jog Lietuvos Respublikos VyriausybÄ 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtino LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijÄ ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planÄ , kuriame numatyta iki 2017 metų rekonstruoti PravieniÅ¡kių pataisos namų statinius, taip pat iÅ¡sprÄsti tardymo izoliatorių perpildymo problemÄ .
PabrÄžÄ, jog per visÄ bausmÄs atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kÄjas gyveno bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje bausmÄ atliekantys nuteistieji turi dideles galimybes judÄti bei bendrauti pataisos įstaigoje su kitais nuteistaisiais. Jie turi teisÄ vaikÅ¡Äioti po lokalinio sektoriaus teritorijÄ ir faktiÅ¡kai nÄra suvaržyti patalpos, kurioje jie miega, ribomis. Pataisos namų teritorijoje įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telÄs su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje.
Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkÄ gali nustatytu laiku vaikÅ¡Äioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikÅ¡Äiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salÄje, nuteistųjų koplyÄioje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami, patalpos apÅ¡vieÄiamos natÅ«raliai ir dirbtiniu apÅ¡vietimu. Tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausykloms. Kadangi ne visada visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todÄl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau.
PažymÄjo, jog PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija nÄra kalÄjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Remiantis LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaiÄiavimo tvarka, kuria nustatyta gyvenamųjų plotų skaiÄiavimo metodika, pareiÅ¡kÄjui tenkantis plotas turÄtų bÅ«ti paskaiÄiuojamas įvertinant ne tik miegamojo kambario plotÄ bet ir bendrojo naudojimo patalpas.
Vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas iki LaisvÄs atÄmimo vietų nodernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo negali bÅ«ti nažesnis kaip 3,1 kv. m (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.1 punktas). PareiÅ¡kÄjas atlikdamas bausmÄ buvo apgyvendintas bendrabuÄio tipo patalpose, kurių miegamųjų dydžiai svyravo nuo 50 kv.m. iki 99 kv.m.
AtkreipÄ teismo dÄmesį, jog LR sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau -irHN 76:2010) 58 straipsnis nurodo, kad âLaisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi." PN-AK direktorius kiekvienais metais patvirtina âValymo ir dezinfekavimo priemonių naudojimo normas", pagal kurias pataisos namų patalpoms valyti ir palaikyti higienÄ iÅ¡skiriamos atitinkamos priemonÄs ir jų skaiÄius.
Be to, pataisos namų direktoriaus įsakymu yra patvirtinta ir âNuteistųjų asmeninių apatinių ir virÅ¡utinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo tvarka", kuri nustatyta vadovaujantis HN 76:2010 64 punktu. Taip pat, vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis âNuteistų vyrų ir moterų, atliekanÄių laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonÄmis normomis, kiekvienam nuteistajam iÅ¡duodamas skalbiamasis muilas, tualetinis popierius.
Tai įrodo faktÄ , kad atsakovas suteikia nuteistiesiems visas bÅ«tinas buitinÄs ir asmens higienos priemones. NurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas Å¡ioje administracinÄje byloje nepateikÄ duomenų, o tuo paÄiu ir neįrodÄ, kad atsakovas ar KalÄjimų departamentas bÅ«tų sÄ moningai siekÄ pabloginti jo laikymo sÄ lygas ar nežmoniÅ¡kai elgÄsi. Jokių iÅ¡imÄių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minÄtoje įstaigoje, nebuvo. PareiÅ¡kÄjo argumentai, jog jo gyvenamojoje patalpoje gyvena daugiau žmonių, nei leidžia tai daryti higienos normos, negali bÅ«ti besÄ lyginis pagrindas tenkinti skundo reikalavimus, kadangi pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kuo pasireiÅ¡kÄ jo teisÄs pažeidimas, atsakovui neužtikrinus, pareiÅ¡kÄjo manymu,  higienos normos reikalavimų, ir kokios tokio pažeidimo pasekmÄs (padaryta žala).
PabrÄžÄ, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ pažymÄjÄs, kad mažesnio ploto suteikimas kalinamiems asmenims savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Atsakovas laikotarpiui nuo 2003-04-16 iki 2009-06-29 praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ svarbių priežasÄių dÄl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, todÄl atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino žalos atlyginimui už minÄtÄ Â laikotarpį nÄra teisinio pagrindo.
Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinÄjamu atveju â PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ .
PažymÄtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos priteisimo reikalauja dÄl to, kad jis PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2003-04-16 iki skundo teismui padavimo dienos ( t.y. iki 2012-06-29) buvo kalinamas  patalpose, kuriose kiekvienam nuteistajam tekdavo mažesnis nei teisÄs aktuose nustatytas plotas, dÄl to  patyrÄ daug nepatogumų, žalÄ sveikatai, diskomfortÄ .
AdministracinÄs bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas L. D. į  PravieniÅ¡kių pataisos namus âatvirÄ jÄ kolonijÄ atvyko 2003-04-23, iÅ¡vyko 2012-07-26 ( I t., b.l. 22, II t., b.l. 132), taÄiau skundo reikalavimų po kreipimosi į teismÄ nÄra padidinÄs ( ABTÄ® 52 str. ), todÄl ginÄo atveju sprÄstina dÄl žalos padarymo aplinkybių laikotarpiu nuo 2003-04-16 iki 2012-06-29. Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nÄra konkreÄiai nustatyta, koks plotas turÄtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ .
Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmÄ, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinÄio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 âLaisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«raâ 6.15 punktÄ (2 lentelÄ)( iki 2009-04-09 galiojusi redakcija), vienam asmeniui, kalinÄiam pataisos darbų kolonijoje (namuose), gyvenamojoje patalpoje turi tekti ne mažiau kaip 3 m2 gyvenamojo ploto.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 â DÄl Lietuvos higienos normos HN: 2010â LaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimaiâ patvirtinimoâ 2.2 ir 2.4 punktais Lietuvos higienos normÄ HN 76:1999 pripažino netekusia galios. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuo 2010-04-30 įsigaliojusios redakcijos 111.1 punkte nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 m2 pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus), o Taisyklių 111.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.
NagrinÄjant bylas dÄl žalos, padarytos neteisÄtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄios Civilinio kodekso normos. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. TeisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.).  Reikalavimui dÄl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.127 str. 8d.).
Teismo nuomone, pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , t.y., kad pataisos namai neužtikrina teisÄs aktais įtvirtintos ploto normos nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios. AdministracinÄje byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, kreiptis teisÄs aktų nustatytais terminais teisminÄs gynybos. Pagal byloje esamus duomenis į pataisos namų administracijÄ pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi tik 2012 m., prieÅ¡ pat kreipiantis į teismÄ 2012 m. (I t., b.l. 9-10), tai patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas anksÄiau  pažeistų teisių gynimu tinkamai nepasirÅ«pino, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus.
Å ios aplinkybÄs, teismo nuomone, įrodo, jog  pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ apie savo teisių pažeidimÄ sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t.y. nuo 2003m., taÄiau į teismÄ kreipÄsi tik 2012-06-29, todÄl darytina iÅ¡vada, jog reikalavimui už laikotarpį nuo 2003-04-16 iki 2009-06-29 yra praleidÄs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nenustaÄius svarbių priežasÄių dÄl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, nÄra teisinio pagrindo jo atnaujinimui, todÄl atsakovo praÅ¡ymu pareiÅ¡kÄjo reikalavimui už laikotarpį nuo2003-04-16 iki 2009-06-29 taikytinas senaties terminas ir skundas dÄl Å¡ios reikalavimų dalies atmestinas minÄtu pagrindu (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
 PareiÅ¡kÄjo argumentai, jo pažeidimas buvo tÄstinio pobÅ«džio, todÄl jam negali bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas, kaip numato CK CK 1.127 str. 5d., atmestini. Atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimu byloje nustatyta, jog nuteistieji turi teisÄ Ä¯ pasimatymus, o jie vyksta specialiai tam skirtose patalpose, taip pat iÅ¡vyksta iÅ¡ gyvenamųjų patalpų kitais tikslais (gydymo ir pan.), todÄl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto, taigi teismui pateiktose pažymose nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t.y. apskaiÄiuotas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaiÄių,taÄiau neatspindi realios faktinÄs padÄties.
Atmetus dalį reikalavimų dÄl ieÅ¡kinio senaties, reikÅ¡mingas laikymosi teisÄs aktų reikalavimo dÄl vienam asmeniui tekusios ploto normos laikotarpis nuo  2009-06-29 iki 2012-06-29. Atsakovo nuomone,  apskaiÄiuojant pareiÅ¡kÄjui tekusio gyvenamojo ploto atitikimÄ teisÄs normai, turi bÅ«ti vadovaujamasi  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 âPastatų plotų ir tÅ«rių skaiÄiavimo tvarkaâ ir į gyvenamÄ jį plotÄ turÄtų bÅ«ti įskaiÄiuotos ir bendro naudojimo patalpos, kuriomis pareiÅ¡kÄjas naudojosi.
 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ku atveju, esant ginÄui dÄl minÄto ploto paskaiÄiavimo, yra nurodÄs, jog jį paskaiÄiuojant nÄra pagrindo remtis  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 âPastatų plotų ir tÅ«rių skaiÄiavimo tvarkaâ,  nes bausmÄs atlikimo vietos yra specifinÄs įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sÄ voka Å¡ių įstaigų veiklos kontekste turi bÅ«ti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvÄs atÄmimo vietų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisÄs aktai (administracinÄ byla Nr. A146-170/2013), todÄl atsakovas, remdamasis Reglamentu STR 1.14.01:1999, nepagrįstai bando padidinti vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ atitinkamos brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotu.
Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvÄs atÄmimo vietų patalpų kontekste yra apibrÄžta Higienos normoje HN 76:2010. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos â bendrabuÄių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmÄs izoliatorių, kalÄjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Taigi remdamasis nustatytomis aplinkybÄmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, teismas nesutinka su atsakovo paskaiÄiavimu.
Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, laikotarpiu  nuo  2009-06-29 iki  2012-06-29 pareiÅ¡kÄjas gyveno skirtingose patalpose. Nuo 2009-05-07 iki 2009-07-07 â 9 bÅ«rio 4 brigadoje, kurios plotas 49,43 kv.m., miegamųjų vietų yra 22, todÄl minÄtu laikotarpiu jam teko 2,24 kv.m. (49, 43;22), t.y. 0,76 kv. m.mažiau negu numato norma. Nuo 2009-07-08 iki 2010-01-28 buvo laikomas 9 bÅ«rio 3 brigadoje, todÄl minÄtu laikotarpiu jam teko 3,26 kv.m. (52,18:16),  t.y. Å¡iuo laikotarpiu nebuvo pažeisti normos reikalavimai.
Nuo 2010-01-29 iki 2010-07-28 â 18 bÅ«rio 1 brigadoje, kurios plotas 99,16 kv.m., miegamųjų vietų skaiÄius 32, todÄl Å¡iuo laikotarpiu jam teko 3,09 kv.m. ( 99,16:32), t.y. nuo 2010-01-29 iki 2010-04-30 norma nebuvo pažeista, o nuo 2010-04-30 iki 2010-07-28 įsigaliojus Taisyklių 111.1 punkto reikalavimui dÄl 3,1kv.m. ploto užtikrinimo trÅ«ko 0,01 kv.m. Nuo 2010-07-29 iki 2010-08-02 pareiÅ¡kÄjas gyveno 9 bÅ«rio 4 brigadoje, kurios plotas 49,43 kv.m., miegamųjų vietų skaiÄius 22, todÄl Å¡iuo laikotarpiu jam vidutiniÅ¡kai teko 2,24 kv.m. ( 49,43:22), t.y. iki normos minÄtu laikotarpiu trÅ«ko 0,46 kv.m.
Nuo 2010-08-03 iki 2010-09-23 jis gyveno 9 bÅ«rio 3 brigadoje, todÄl jam teko 3,26 kv.m. ploto ( 52,18:16), t.y. daugiau, negu numato norminiai reikalavimai. Nuo 2010-09-24 iki 2011-09-21 pareiÅ¡kÄjas gyveno 18 bÅ«rio 1 brigadoje, kurios plotas 99,16kv.m. miegamųjų vietų skaiÄius 32, todÄl jam teko 3,09 kv.m. ( 99,16:32), t.y. 0,01 kv. m. mažiau negu nustato norma. Nuo 2011-09-22 iki 2011-11-30 jis gyveno 13 bÅ«rio 1 brigadoje, kurios plotas 34,54, miegamųjų vietų skaiÄius- 14, todÄl jam vidutiniÅ¡kai teko minÄtu laikotarpiu 2,46 kv.m. ( 34,54:14), t.y. iki normos trÅ«ko 0,64 kv.m. Nuo 2011-12-01 iki 2012-07-26 jis buvo 18 bÅ«rio 1 brigadoje, kurios plotas 99,16kv.m., miegamųjų vietų skaiÄius -32, todÄl jam teko 3,09 kv.m. (99,16:32), t.y 0,01 kv.m. mažiau nei nustato norma.
Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, atsakovo pateiktos pažymos : 2012-09-14 pažyma Nr. 62-4296 dÄl nuteistajam paskirtų gyvenamųjų vietų ( I t., b.l. 69), 2012-08-21 pažyma Nr.77-877 dÄl plotų ( I t., b.l. 57), 2012-10-24 pažyma Nr.62.4822 apie miegamųjų vietų skaiÄių ( II t., b.l. 89). AdministracinÄs bylos duomenys patvirtina, jog  ginÄui reikÅ¡mingu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas nuo 2010 -02-03 buvo laikomas 15 parų baudos izolatoriaus kameroje Nr. 22, kurios bendras plotas 6,61 kv., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todÄl vidutiniÅ¡kai jam teko 3,3km. ploto ( 6,61:2), t.y. 0,3 kv.m. ploto mažiau negu nustatyta norma (3,6kv.m.).
Nuo 2010-09-09 15 parų jis buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr.2, kurios plotas 14,33 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todÄl jam teko 3,58 kv.m. (14,33:4), t.y. iki normos trÅ«ko 0,02 kv.m. Nuo 2010-12-31 15 parų pareiÅ¡kÄjas atliko nuobaudÄ Â baudos izoliatoraius kameroje Nr. 5, kurios plotas 13,68kv.m., joje įrengtos 4 vietos, todÄl vidutiniÅ¡kai jam teko 3,42 kv.m. plopto ( 13,68:4), t.y. 0,18 kv.m. ploto mažiau negu numato norma. Nuo 2011-07-13 5 paroms buvo patalpintas į tÄ paÄiÄ kamerÄ , taigi tuo metu jam iki normos trÅ«ko 0,18 kv.m.
Nuo 2012-01-18 10 parų jis buvo laikomas baudos izoliatoriaus kiameroje Nr. 4, kurios plotas 13,88 kv.m., joje yra 4 miegamosios vietos, todÄl pareiÅ¡kÄjui minÄtu laiku teko 3,47 kv.m. ( 13,88:4), t.y. 0,13 kv.m. ploto mažiau negu nustato norma. Å iuos duomenis patvirtina atsakovo 2013-05-08 pažyma Nr. 62-1937 (II t., b.l. 157).  Duomenų, kiek baudos izoliatoriaus kamerose buvo nuteistųjų pareiÅ¡kÄjo drausminių nuobaudų atlikimo metu atsakovas nepateikÄ, nurodydamas, jog tokių duomenų nekaupia, todÄl teismas, nustatydamas, koks plotas teko ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjui, vadovaujasi esamais duomenimis.
Ä®vertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjui atliekant bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisÄ Ä¯ kalinimÄ teisÄs aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. GinÄui taikomų teisÄs aktų  reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybÄs valdžios institucijos veiksmų neteisÄtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygÄ (CK 6.271 str.), todÄl nagrinÄjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos L.
D. subjektinÄs teisÄs atlikti bausmÄ teisÄs aktais nustatyto ploto gyvenamosiose patalpose. Gyvendamas perpildytose pataisos namų kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, todÄl pats teisÄs pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kÄjui už patirtÄ skriaudÄ .
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinÄ byla Nr. A143-1966/2008; administracinÄ byla Nr.A502-734/2009, administracinÄ byla Nr. A525-1181/2010, administracinÄ byla Nr. A146-170/2013, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).
 Nustatant neturtinÄs žalos dydį, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas yra privalu atsižvelgti ne tik į sukeltas neigiamas pasekmes, į žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, bet ir kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, taip pat į Europos Žmogaus Teisių teismo praktikos suformuotus kriterijus, t.y. įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmÄ, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinÄio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.
AdministracinÄs bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas nuo jo patalpinimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus dÄl bausmÄs atlikimo sÄ lygų kreipÄsi 2 kartus, prieÅ¡ pat kreipdamasis į teismÄ Â (I t., b.l. 9-10).  Byloje esantys 2006-2009 m. pareiÅ¡kÄjo raÅ¡yti praÅ¡ymai ( II t., b.l. 133-136) buvo raÅ¡yti kitu tikslu, t.y. dÄl prekių iÅ¡ įkalinimo įstaigos užsakymo, dÄl pareigÅ«no aprangos, byloje nÄra duomenų, jog iki kreipimosi į teismÄ , bausmÄs vykdymo administracijai bÅ«tų skundÄsis dÄl įkalinimo sÄ lygų dÄl ploto normos neužtikrinimo. 2012-08-30 atsakovo pažyma Nr. 73(2)-606 ( I t., b.l. 60) âDÄl nuteistojo L.
D. emocinÄs bÅ«klÄsâ patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas skunde nurodytu laikotarpiu dÄl pablogÄjusios emocinÄs savijautos į psichologinÄs tarnybos specialistus pats asmeniÅ¡kai nesikreipÄ,  per bausmÄs atlikimo laikÄ 18 kartų buvo konsultuotas įkalinimo įstaigos specialistų iniciatyva, konsultacijų metu suicidinių minÄių nÄra iÅ¡sakÄs, taÄiau buvo užfiksuoti staigÅ«s nuotaikos pakitimai, dirglumas. Byloje esantys pareiÅ¡kÄjui suraÅ¡yti 2010m., 2011 m. Neblaivumo nustatymo aktai ( II t., b.l. 36, 80) leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog paties pareiÅ¡kÄjo netinkamas elgesys (svaiginimasis alkoholiu) galÄjo turÄti neigiamos įtakos jo sveikatos bÅ«klei, psichologinei bÅ«senai.
 Byloje esantys pareiÅ¡kÄjo sveikatos istorijos duomenys patvirtina, jog ginÄui reikÅ¡mingu laikotarpiu jis yra kreipÄsis į medikus, skųsdamasis odos niežÄjimu, pleiskanojimu, jam buvo skirtas profilaktinis gydymas nuo niežų ( II t., b.l. 46, 70-74, 79), taÄiau byloje nÄra  įrodymų, kurie suteiktų pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡is susirgimas yra susietas priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tent su ta aplinkybe, jog pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto minimali norma. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.
Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PažymÄtina, jog pagal skunde suformuluotÄ reikalavimÄ , reikÅ¡mingas laikotarpis, kai pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas teisÄs aktais nustatytas plotas bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose nÄra ilgas. Laikas, kai iki normatyvo trÅ«ko 0,76 kv.m. tÄsÄsi 15 parų. 0,64 kv.m. ploto trÅ«kumas buvo 2 mÄnesius ir 8 paras (nuo 2011-09-22 iki 2011-11-30), taigi žymesnis nukrypimas nuo normos truko beveik 3 mÄnesius, kitu ginÄui reikÅ¡mingu laikotarpiu nukrypimas nuo normos buvo labai nežymus, t.y. iki normos trÅ«ko 0,01 kv.m., todÄl toks nedidelis nukrypimas nuo normos, teismo nuomone, negalÄjo sukelti jam neigiamų pasekmių.
AdministracinÄs bylos duomenimis nustatyta, jog Taisyklių 111.2 punkto reikalavimas dÄl 3,6 kv.m. ploto užtikrinimo kamerų tipo patalpose skunde ginÄui reikÅ¡mingu laikotarpiu nebuvo užtikrintas 60 parų, taÄiau žymesnis nukrypimas nuo normos truko 30 parų: 20 parų trÅ«ko iki normos 0,18 kv.m., 10 parų âtrÅ«ko 0,13 kv.m. ( II t., b.l. 157). Be to, atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kÄjas yra palyginti jauno amžiaus, bausmÄ atliko PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje, kurie nÄra izoliatorius â kalÄjimas, nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiÅ¡kÄjo galimybÄ judÄti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo apribota nuo kÄlimosi iki gulimosi laiko, bausmÄ atliekantys nuteistieji dienotvarkÄs nustatytu laiku gali vaikÅ¡Äioti tiek patalpose, tiek lauke, nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkÄ gali dirbti, sportuoti, lankytis nuteistųjų koplyÄioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dÄl ligos), dvasiÅ¡kai tobulÄti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla,  dÄl to galima daryti iÅ¡vadÄ , jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ , kitas netinkamas gyvenimo sÄ lygas patalpose, iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judÄjimo laisvÄ.
Ä®vertinÄs visumÄ nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginÄo santykių reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog konkreÄiu atveju yra teisinis pagrindas neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimui, taÄiau atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , į  jo trukmÄ ( tÄsÄsi palyginti neilgÄ laiko tarpÄ ), intensyvumÄ (nebuvo intensyvus, iÅ¡ dalies kompensavo judÄjimo laisvÄ), nesant objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄs pablogÄjimÄ dÄl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų trukÄ ilgai, į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kÄjui padarytos neturtinÄs žalos dydis įvertinamas 600 Lt ir ši suma priteistina iÅ¡ atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui L. D. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 600 Lt ( Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) neturtinÄs žalos atlyginimo. DÄl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                                               Janina VitunskienÄ