Legislator Case Law & Legislation
0bdc008f-7e44-4f1b-be66-8a37c6f558f7 AI generated

0bdc008f-7e44-4f1b-be66-8a37c6f558f7 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 0bdc008f-7e44-4f1b-be66-8a37c6f558f7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-407-422/2013 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00676-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;74.  (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 28 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. D., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovams, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo  L.

Legislator headnote

AI generated

0bdc008f-7e44-4f1b-be66-8a37c6f558f7 · Kauno apygardos administracinis teismas: Vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas iki Laisvės atėmimo vietų nodernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo negali bÅ«ti nažesnis kaip 3,1 kv. m (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.1 punktas). PareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę buvo apgyvendintas bendrabučio tipo patalpose, kurių miegamųjų dydžiai svyravo nuo 50 kv.m. iki 99 kv.m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-407-422/2013 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00676-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;74.  (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 28 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. D., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovams, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo  L.

D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo, ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir  prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 4-8).

PareiÅ¡kėjas skunde  nurodė, jog nuo 2003-04-16 atlieka bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje, kurioje per visÄ laikÄ buvo laikoma daugiau kalinių, negu numato teisės aktai ir jų skaičius didėjo. Kelis kartus kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl informacijos apie laikomÄ nuteistųjų skaičių pateikimo, tačiau minėti duomenys nebuvo pateikti. 2012m. kovo 8 d. PravieniÅ¡kių PN II-oje valdyboje buvo 1415 kalinių, nors Å¡i įstaiga pritaikyta maksimaliam 1200 kalinių skaičiui, todėl joje nebuvo užtikrinta minimali 3,1 kv.m. ploto kvadratÅ«ra vienam asmeniui, kuri įtvirtinta Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 111 .1punktu.

Nurodė, jog teisių pažeidimÄ , atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, patvirtina 2011m. rugsėjo 28 d. Seimo kontrolieriaus iÅ¡vada, tačiau Å¡ios problemos niekaip nebuvo bandoma iÅ¡spręsti. Atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teises ir nespręsdamas problemos savo neveikimu padarė jam žalÄ . Nurodė, jog dėl pataisos įstaigos perpildymo jis patyrė neturtinę žalÄ , nes negalėjo bausmės atlikti deramo dydžio patalpose. Žala pasireiÅ¡kia ne tik jo orumo pažeminimu, bet dėl per didelio kalinių skaičiaus ir per mažos vienam žmogui tenkančios kvadratÅ«ros tarp kalinių atsirasdavo trintis, kildavo konfliktai, nesusipratimai.

Dėl Å¡ių priežasčių jį kankino nemiga, nerimas, visÄ laikÄ buvo irzlus, blogai jautėsi. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog valstybė pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į orumÄ , nesuteikdama galimybės atlikti bausmę nustatyto dydžio patalpose. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog bÅ«tina vadovautis ir administracinių teismų praktika analogiÅ¡kose bylose bei atsižvelgti į Europos Žmogaus teisių teismo praktikÄ , į Konstitucijos 21 str. 2dalį, kurioje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas.

Teismo posėdžių  metu pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, jog bausmės atlikimo metu dėl patalpų perpildymo ant odos atsirado alerginio pobÅ«džio iÅ¡bėrimų, niežėjimas, jam buvo skirti vaistai nuo niežų. Prašė skundÄ tenkinti. Taip pat prašė atnaujinti terminÄ kreiptis į teismÄ dėl žalos priteisimo ( II t., b.l. 100-102). Nurodė, jog pažeidimas buvo tęstinio pobÅ«džio, esant įkalinimo įstaigoje buvo apribota jo laisvė ir suvaržytos teisės į gynybÄ , tik 2012m. liepos mėnesį surado teisiÅ¡kai iÅ¡prususį žmogų, kuris parengė skundÄ teismui, įkalinimo įstaiga yra nepakanti kaliniams, kurie teismine tvarka gina savo teises.

Nurodytas priežastis prašė pripažinti svarbiomis,  dėl kurių ieÅ¡kinio senaties terminas privalo bÅ«ti atnaujintas arba netaikomas. Atsakovas atsiliepime (I t., b.l. 14-17) ir jo atstovas teismo posėdžių metu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsniu, didžiausiÄ pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Taisyklėse nustatant minėtÄ didžiausiÄ leidžiamÄ laikyti nuteistųjų skaičių buvo siekiama užtikrinti optimalų įstaigos valdymÄ , stabiliÄ kriminogeninę padėtį bei sudaryti palankiausias sÄ lygas vykdyti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ . Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis HN 76:1999 6.15 punkto nuostatomis, 2007-01-23 įsakymu Nr. V-27 nustatė, kad PravieniÅ¡kių 2-uose pataisos namuose gali atlikti laisvės atėmimo bausmę 1252 asmenų. Kiekvienu laikotarpiu, vadovaujantis minėtomis Higienos normos nuostatomis, buvo dedamos visos pastangos užtikrinti reikiamÄ gyvenamÄ jį plotÄ nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių 2-uose pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr.1R-85 buvo pakeisti Taisyklių 11, 11.7 punktai ir nustatyta, kad didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius PravieniÅ¡kių 2-uose pataisos namuose neturi virÅ¡yti 1320. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijÄ ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planÄ , kuriame numatyta iki 2017 metų rekonstruoti PravieniÅ¡kių pataisos namų statinius, taip pat iÅ¡spręsti tardymo izoliatorių perpildymo problemÄ .

Pabrėžė, jog per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji turi dideles galimybes judėti bei bendrauti pataisos įstaigoje su kitais nuteistaisiais. Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritorijÄ ir faktiÅ¡kai nėra suvaržyti patalpos, kurioje jie miega, ribomis. Pataisos namų teritorijoje įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje.

Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėje, nuteistųjų koplyčioje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami, patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai ir dirbtiniu apÅ¡vietimu. Tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausykloms. Kadangi ne visada visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau.

Pažymėjo, jog PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Remiantis LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka, kuria nustatyta gyvenamųjų plotų skaičiavimo metodika, pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas turėtų bÅ«ti paskaičiuojamas įvertinant ne tik miegamojo kambario plotÄ bet ir bendrojo naudojimo patalpas.

Vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas iki Laisvės atėmimo vietų nodernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo negali būti nažesnis kaip 3,1 kv. m (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.1 punktas). Pareiškėjas atlikdamas bausmę buvo apgyvendintas bendrabučio tipo patalpose, kurių miegamųjų dydžiai svyravo nuo 50 kv.m. iki 99 kv.m.

Atkreipė teismo dėmesį, jog LR sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau -irHN 76:2010) 58 straipsnis nurodo, kad „Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi." PN-AK direktorius kiekvienais metais patvirtina “Valymo ir dezinfekavimo priemonių naudojimo normas", pagal kurias pataisos namų patalpoms valyti ir palaikyti higienÄ iÅ¡skiriamos atitinkamos priemonės ir jų skaičius.

Be to, pataisos namų direktoriaus įsakymu yra patvirtinta ir „Nuteistųjų asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo tvarka", kuri nustatyta vadovaujantis HN 76:2010 64 punktu. Taip pat, vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis “Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, kiekvienam nuteistajam išduodamas skalbiamasis muilas, tualetinis popierius.

Tai įrodo faktÄ , kad atsakovas suteikia nuteistiesiems visas bÅ«tinas buitinės ir asmens higienos priemones. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje nepateikė duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad atsakovas ar Kalėjimų departamentas bÅ«tų sÄ moningai siekę pabloginti jo laikymo sÄ lygas ar nežmoniÅ¡kai elgęsi. Jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog jo gyvenamojoje patalpoje gyvena daugiau žmonių, nei leidžia tai daryti higienos normos, negali bÅ«ti besÄ lyginis pagrindas tenkinti skundo reikalavimus, kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė jo teisės pažeidimas, atsakovui neužtikrinus, pareiÅ¡kėjo manymu,  higienos normos reikalavimų, ir kokios tokio pažeidimo pasekmės (padaryta žala).

Pabrėžė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ pažymėjęs, kad mažesnio ploto suteikimas kalinamiems asmenims savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Atsakovas laikotarpiui nuo 2003-04-16 iki 2009-06-29 prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, todėl atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino žalos atlyginimui už minėtÄ Â laikotarpį nėra teisinio pagrindo.

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2003-04-16 iki skundo teismui padavimo dienos ( t.y. iki 2012-06-29) buvo kalinamas  patalpose, kuriose kiekvienam nuteistajam tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas plotas, dėl to  patyrė daug nepatogumų, žalÄ sveikatai, diskomfortÄ .

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas L. D. į  PravieniÅ¡kių pataisos namus –atvirÄ jÄ kolonijÄ atvyko 2003-04-23, iÅ¡vyko 2012-07-26 ( I t., b.l. 22, II t., b.l. 132), tačiau skundo reikalavimų po kreipimosi į teismÄ nėra padidinęs ( ABTÄ® 52 str. ), todėl ginčo atveju spręstina dėl žalos padarymo aplinkybių laikotarpiu nuo 2003-04-16 iki 2012-06-29. Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ .

Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ 6.15 punktÄ (2 lentelę)( iki 2009-04-09 galiojusi redakcija), vienam asmeniui, kalinčiam pataisos darbų kolonijoje (namuose), gyvenamojoje patalpoje turi tekti ne mažiau kaip 3 m2 gyvenamojo ploto.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „ Dėl Lietuvos higienos normos HN: 2010“ Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“ 2.2 ir 2.4 punktais Lietuvos higienos normÄ HN 76:1999 pripažino netekusia galios. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuo 2010-04-30 įsigaliojusios redakcijos 111.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 m2 pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus), o Taisyklių 111.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.).  Reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.127 str. 8d.).

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , t.y., kad pataisos namai neužtikrina teisės aktais įtvirtintos ploto normos nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, kreiptis teisės aktų nustatytais terminais teisminės gynybos. Pagal byloje esamus duomenis į pataisos namų administracijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2012 m., prieÅ¡ pat kreipiantis į teismÄ 2012 m. (I t., b.l. 9-10), tai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas anksčiau  pažeistų teisių gynimu tinkamai nepasirÅ«pino, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus.

Å ios aplinkybės, teismo nuomone, įrodo, jog  pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę apie savo teisių pažeidimÄ sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t.y. nuo 2003m., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2012-06-29, todėl darytina iÅ¡vada, jog reikalavimui už laikotarpį nuo 2003-04-16 iki 2009-06-29 yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nenustačius svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, nėra teisinio pagrindo jo atnaujinimui, todėl atsakovo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjo reikalavimui už laikotarpį nuo2003-04-16 iki 2009-06-29 taikytinas senaties terminas ir skundas dėl Å¡ios reikalavimų dalies atmestinas minėtu pagrindu (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

 PareiÅ¡kėjo argumentai, jo pažeidimas buvo tęstinio pobÅ«džio, todėl jam negali bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas, kaip numato CK CK 1.127 str. 5d., atmestini. Atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimu byloje nustatyta, jog nuteistieji turi teisę į pasimatymus, o jie vyksta specialiai tam skirtose patalpose, taip pat iÅ¡vyksta iÅ¡ gyvenamųjų patalpų kitais tikslais (gydymo ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto, taigi teismui pateiktose pažymose nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t.y. apskaičiuotas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaičių,tačiau neatspindi realios faktinės padėties.

Atmetus dalį reikalavimų dėl ieÅ¡kinio senaties, reikÅ¡mingas laikymosi teisės aktų reikalavimo dėl vienam asmeniui tekusios ploto normos laikotarpis nuo  2009-06-29 iki 2012-06-29. Atsakovo nuomone,  apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui tekusio gyvenamojo ploto atitikimÄ teisės normai, turi bÅ«ti vadovaujamasi  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ ir į gyvenamÄ jį plotÄ turėtų bÅ«ti įskaičiuotos ir bendro naudojimo patalpos, kuriomis pareiÅ¡kėjas naudojosi.

 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ku atveju, esant ginčui dėl minėto ploto paskaičiavimo, yra nurodęs, jog jį paskaičiuojant nėra pagrindo remtis  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“,  nes bausmės atlikimo vietos yra specifinės įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sÄ voka Å¡ių įstaigų veiklos kontekste turi bÅ«ti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai (administracinė byla Nr. A146-170/2013), todėl atsakovas, remdamasis Reglamentu STR 1.14.01:1999, nepagrįstai bando padidinti vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ atitinkamos brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotu.

Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Higienos normoje HN 76:2010. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Taigi remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, teismas nesutinka su atsakovo paskaičiavimu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, laikotarpiu  nuo  2009-06-29 iki  2012-06-29 pareiškėjas gyveno skirtingose patalpose. Nuo 2009-05-07 iki 2009-07-07 – 9 būrio 4 brigadoje, kurios plotas 49,43 kv.m., miegamųjų vietų yra 22, todėl minėtu laikotarpiu jam teko 2,24 kv.m. (49, 43;22), t.y. 0,76 kv. m.mažiau negu numato norma. Nuo 2009-07-08 iki 2010-01-28 buvo laikomas 9 būrio 3 brigadoje, todėl minėtu laikotarpiu jam teko 3,26 kv.m. (52,18:16),  t.y. šiuo laikotarpiu nebuvo pažeisti normos reikalavimai.

Nuo 2010-01-29 iki 2010-07-28 – 18 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 99,16 kv.m., miegamųjų vietų skaičius 32, todėl šiuo laikotarpiu jam teko 3,09 kv.m. ( 99,16:32), t.y. nuo 2010-01-29 iki 2010-04-30 norma nebuvo pažeista, o nuo 2010-04-30 iki 2010-07-28 įsigaliojus Taisyklių 111.1 punkto reikalavimui dėl 3,1kv.m. ploto užtikrinimo trūko 0,01 kv.m. Nuo 2010-07-29 iki 2010-08-02 pareiškėjas gyveno 9 būrio 4 brigadoje, kurios plotas 49,43 kv.m., miegamųjų vietų skaičius 22, todėl šiuo laikotarpiu jam vidutiniškai teko 2,24 kv.m. ( 49,43:22), t.y. iki normos minėtu laikotarpiu trūko 0,46 kv.m.

Nuo 2010-08-03 iki 2010-09-23 jis gyveno 9 būrio 3 brigadoje, todėl jam teko 3,26 kv.m. ploto ( 52,18:16), t.y. daugiau, negu numato norminiai reikalavimai. Nuo 2010-09-24 iki 2011-09-21 pareiškėjas gyveno 18 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 99,16kv.m. miegamųjų vietų skaičius 32, todėl jam teko 3,09 kv.m. ( 99,16:32), t.y. 0,01 kv. m. mažiau negu nustato norma. Nuo 2011-09-22 iki 2011-11-30 jis gyveno 13 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 34,54, miegamųjų vietų skaičius- 14, todėl jam vidutiniškai teko minėtu laikotarpiu 2,46 kv.m. ( 34,54:14), t.y. iki normos trūko 0,64 kv.m. Nuo 2011-12-01 iki 2012-07-26 jis buvo 18 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 99,16kv.m., miegamųjų vietų skaičius -32, todėl jam teko 3,09 kv.m. (99,16:32), t.y 0,01 kv.m. mažiau nei nustato norma.

Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, atsakovo pateiktos pažymos : 2012-09-14 pažyma Nr. 62-4296 dėl nuteistajam paskirtų gyvenamųjų vietų ( I t., b.l. 69), 2012-08-21 pažyma Nr.77-877 dėl plotų ( I t., b.l. 57), 2012-10-24 pažyma Nr.62.4822 apie miegamųjų vietų skaičių ( II t., b.l. 89). Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog  ginčui reikšmingu laikotarpiu pareiškėjas nuo 2010 -02-03 buvo laikomas 15 parų baudos izolatoriaus kameroje Nr. 22, kurios bendras plotas 6,61 kv., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vidutiniškai jam teko 3,3km. ploto ( 6,61:2), t.y. 0,3 kv.m. ploto mažiau negu nustatyta norma (3,6kv.m.).

Nuo 2010-09-09 15 parų jis buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr.2, kurios plotas 14,33 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl jam teko 3,58 kv.m. (14,33:4), t.y. iki normos trÅ«ko 0,02 kv.m. Nuo 2010-12-31 15 parų pareiÅ¡kėjas atliko nuobaudÄ Â baudos izoliatoraius kameroje Nr. 5, kurios plotas 13,68kv.m., joje įrengtos 4 vietos, todėl vidutiniÅ¡kai jam teko 3,42 kv.m. plopto ( 13,68:4), t.y. 0,18 kv.m. ploto mažiau negu numato norma. Nuo 2011-07-13 5 paroms buvo patalpintas į tÄ pačiÄ kamerÄ , taigi tuo metu jam iki normos trÅ«ko 0,18 kv.m.

Nuo 2012-01-18 10 parų jis buvo laikomas baudos izoliatoriaus kiameroje Nr. 4, kurios plotas 13,88 kv.m., joje yra 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui minėtu laiku teko 3,47 kv.m. ( 13,88:4), t.y. 0,13 kv.m. ploto mažiau negu nustato norma. Šiuos duomenis patvirtina atsakovo 2013-05-08 pažyma Nr. 62-1937 (II t., b.l. 157).  Duomenų, kiek baudos izoliatoriaus kamerose buvo nuteistųjų pareiškėjo drausminių nuobaudų atlikimo metu atsakovas nepateikė, nurodydamas, jog tokių duomenų nekaupia, todėl teismas, nustatydamas, koks plotas teko ginčo laikotarpiu pareiškėjui, vadovaujasi esamais duomenimis.

Ä®vertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Ginčui taikomų teisės aktų  reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.271 str.), todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos L.

D. subjektinės teisės atlikti bausmę teisės aktais nustatyto ploto gyvenamosiose patalpose. Gyvendamas perpildytose pataisos namų kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už patirtÄ skriaudÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr.A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010, administracinė byla Nr. A146-170/2013, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

 Nustatant neturtinės žalos dydį, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas yra privalu atsižvelgti ne tik į sukeltas neigiamas pasekmes, į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bet ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, taip pat į Europos Žmogaus Teisių teismo praktikos suformuotus kriterijus, t.y. įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo jo patalpinimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus dėl bausmės atlikimo sÄ lygų kreipėsi 2 kartus, prieÅ¡ pat kreipdamasis į teismÄ Â (I t., b.l. 9-10).  Byloje esantys 2006-2009 m. pareiÅ¡kėjo raÅ¡yti praÅ¡ymai ( II t., b.l. 133-136) buvo raÅ¡yti kitu tikslu, t.y. dėl prekių iÅ¡ įkalinimo įstaigos užsakymo, dėl pareigÅ«no aprangos, byloje nėra duomenų, jog iki kreipimosi į teismÄ , bausmės vykdymo administracijai bÅ«tų skundęsis dėl įkalinimo sÄ lygų dėl ploto normos neužtikrinimo. 2012-08-30 atsakovo pažyma Nr. 73(2)-606 ( I t., b.l. 60) “Dėl nuteistojo L.

D. emocinės bÅ«klės” patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodytu laikotarpiu dėl pablogėjusios emocinės savijautos į psichologinės tarnybos specialistus pats asmeniÅ¡kai nesikreipė,  per bausmės atlikimo laikÄ 18 kartų buvo konsultuotas įkalinimo įstaigos specialistų iniciatyva, konsultacijų metu suicidinių minčių nėra iÅ¡sakęs, tačiau buvo užfiksuoti staigÅ«s nuotaikos pakitimai, dirglumas. Byloje esantys pareiÅ¡kėjui suraÅ¡yti 2010m., 2011 m. Neblaivumo nustatymo aktai ( II t., b.l. 36, 80) leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog paties pareiÅ¡kėjo netinkamas elgesys (svaiginimasis alkoholiu) galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos bÅ«klei, psichologinei bÅ«senai.

 Byloje esantys pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos duomenys patvirtina, jog ginčui reikÅ¡mingu laikotarpiu jis yra kreipęsis į medikus, skųsdamasis odos niežėjimu, pleiskanojimu, jam buvo skirtas profilaktinis gydymas nuo niežų ( II t., b.l. 46, 70-74, 79), tačiau byloje nėra  įrodymų, kurie suteiktų pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡is susirgimas yra susietas priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tent su ta aplinkybe, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto minimali norma. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Pažymėtina, jog pagal skunde suformuluotÄ reikalavimÄ , reikÅ¡mingas laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas plotas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nėra ilgas. Laikas, kai iki normatyvo trÅ«ko 0,76 kv.m. tęsėsi 15 parų. 0,64 kv.m. ploto trÅ«kumas buvo 2 mėnesius ir 8 paras (nuo 2011-09-22 iki 2011-11-30), taigi žymesnis nukrypimas nuo normos truko beveik 3 mėnesius, kitu ginčui reikÅ¡mingu laikotarpiu nukrypimas nuo normos buvo labai nežymus, t.y. iki normos trÅ«ko 0,01 kv.m., todėl toks nedidelis nukrypimas nuo normos, teismo nuomone, negalėjo sukelti jam neigiamų pasekmių.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Taisyklių 111.2 punkto reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto užtikrinimo kamerų tipo patalpose skunde ginčui reikÅ¡mingu laikotarpiu nebuvo užtikrintas 60 parų, tačiau žymesnis nukrypimas nuo normos truko 30 parų: 20 parų trÅ«ko iki normos 0,18 kv.m., 10 parų –trÅ«ko 0,13 kv.m. ( II t., b.l. 157). Be to, atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra palyginti jauno amžiaus, bausmę atliko PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje, kurie nėra izoliatorius – kalėjimas, nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę gali dirbti, sportuoti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), dvasiÅ¡kai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla,  dėl to galima daryti iÅ¡vadÄ , jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ , kitas netinkamas gyvenimo sÄ lygas patalpose, iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė.

Ä®vertinęs visumÄ nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , į  jo trukmę ( tęsėsi palyginti neilgÄ laiko tarpÄ ), intensyvumÄ (nebuvo intensyvus, iÅ¡ dalies kompensavo judėjimo laisvė), nesant objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų trukę ilgai, į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Lt ir ši suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui L. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 600 Lt ( Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Janina Vitunskienė