2015-11-10 Nr. AB-21643-3-62-3-00896-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A-1033-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00896-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, pensijos nepriemokos, metinių palūkanų ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. V. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. PE_SP1-354; 2) įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių iš naujo apskaičiuoti netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bei senatvės pensijos dydžius, įtraukiant pareiškėjo 1989 m. spalio 30 d. – gruodžio 31 d. gautas draudžiamąsias pajamas; 3) priteisti iš VSDFV Alytaus skyriaus pareiškėjui priklausančią pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Alytaus skyriaus, 5 000 Lt neturtinę žalą (b. l. 24–34).

Pareiškėjas skunde nurodė jog nuo 1996 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui buvo mokama invalidumo pensija. Atsiradus teisei gauti senatvės pensiją, 2012 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių dėl pensijų peržiūrėjimo ir pasirinkimo, kaip tai numatyta Pensijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas prašė jo pasirinkimu paskirti ir mokėti didesnę pensiją. Iki 2012 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas kas mėnesį gaudavo 815,41 Lt dydžio invalidumo pensiją. Tačiau po kreipimosi į VSDFV Alytaus skyrių, šis apskaičiavo tokius sumažintus pensijų dydžius: 724,92 Lt senatvės pensiją bei 701,76 Lt invalidumo pensiją ir 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. PE_SP1-354 nuo 2012 m. gruodžio 1 d. paskyrė ir iki šiol moka 724,92 Lt senatvės pensiją.

Pareiškėjui paskirta mokėti didesnio dydžio pensija, tačiau ji yra 90,49 Lt mažesnė nei iki tol pareiškėjo gauta invalidumo pensija. VSDFV Alytaus skyrius pareiškėjo prašymą paskirti (grąžinti) bei vėl mokėti didesniąją pensiją (t. y. apskaičiuoti ją taip, kaip ji iki šiol buvo apskaičiuojama) atmetė. Pateikus skundą VSDF valdybai, šis buvo atmestas, nurodant, kad pažymose nurodytos draudžiamosios pajamos neatitinka asmeninėse sąskaitose kortelėse nurodytų pajamų. Todėl VSDF valdybos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1239910 invalidumo pensijos dydis buvo perskaičiuotas remiantis asmeninėmis sąskaitomis kortelėmis, t. y. remiantis teisingais duomenimis apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas iki 1994 m. sausio 1 d.

Nuo 1996 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d., 1989 metų draudžiamosios pajamos nekėlė abejonių bei nurodyta 89,12 Lt uždarbio ir kitų pajamų suma buvo tinkama, ne per didelė bei įtraukta apskaičiuojant pareiškėjo pensiją. Tačiau nuo 2012 m. gruodžio 1 d. nuspręsta, jog suma per didelė ir nepagrįsta, todėl apskaičiuojant pensijas ši suma buvo neįtraukta, dėl ko sumažėjo tiek senatvės, tiek invalidumo pensijų dydžiai, ir senatvės pensija tapo didesnė. Tačiau ji vis tiek išliko mažesnė nei iki tol mokėta invalidumo pensija.

Iš UAB „Alma“ pažymos Nr. 06 (toliau – ir Pažyma Nr. 06), kurioje ginčijama suma už laikotarpį nuo 1989 m. spalio 30 d. iki 1989 m. gruodžio 31 d. yra 89,12 Lt, asmeninės sąskaitos, pagal kurią pareiškėjas dirbo Alytaus eksperimentiniame namų statybos kombinate, tabelio numeris 0602, matyti, jog pareiškėjas dirbo iki 1989 m. 10 mėn., už kurį priskaičiuota 85,78. Iš asmeninės sąskaitos, pagal kurią pareiškėjas dirbo Alytaus gamykloje „Alma“, tabelio numeris 0869, matyti, jog pareiškėjas dirbo nuo 1989 m. spalio 30 d., ir už spalio mėn. priskaičiuota 15,66, lapkričio mėn. – 180, gruodžio mėn. –180.

Pareiškėjas iki 1989 m. spalio mėn. dirbo Alytaus eksperimentiniame namų statybos kombinate, o nuo spalio 31 d. – Alytaus gamykloje „Alma“. VSDFV Alytaus skyriui pasirodęs įtartinas ir nepagrįstas faktas, kad staiga netikėtai padidėjo pareiškėjo uždarbis, paaiškinamas aukščiau nurodytu darbovietės pakeitimu būtent tuo laikotarpiu. Pareiškėjui atsiradus galimybei gauti geresnį užmokestį jis pakeitė darbovietę, todėl darbo užmokestis nuo 1989 m. spalio 30 d. pasikeitė ir tapo didesnis. Neaišku, kaip atsakovas nustatė ir kodėl būtent duomenys asmeninėse sąskaitose kortelėmis yra teisingi, o ne oficialioje AB „Alma“ pažymoje.

Duomenų prieštaringumo atveju, pirmenybę turi darbdavių išduotos pažymos (AB „Alma“ 1997 m. sausio 20 d. išduota pažyma Nr. 06). Net vadovaujantis atsakovo pozicija, jog duomenys asmeninėse sąskaitose yra teisingi ir privalu vadovautis jose nurodytomis sumomis, perskaičiavus pensiją ši turėjo ne sumažėti, bet padidėti, nes, kaip minėta, šios sumos yra net didesnės, nei nurodytos Pažymoje Nr.

06. Už ginčijamą 1989 m. laikotarpį pareiškėjas gavo netgi daugiau nei 89,12, t. y. iš AB „Alma“ ir iš Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato iš viso 461,44. Atsakovo argumentai priimant sprendimą sumažinti pareiškėjui pensiją yra nepagrįsti. VSDFV Alytaus skyrius bei VSDF valdyba savo atsakymuose pareiškėjui nepaaiškino, kokius draudžiamųjų pajamų dydžius vietoj, jų nuomone, klaidingų įtraukė į formulę pensijai apskaičiuoti. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia teisės savavališkai, savo nuožiūra spręsti įtrauktinų sumų dydžius.

Šiuo atveju VSDFV Alytaus skyrius ir VSDF valdyba tik nusprendė, kad ginčytina suma nepagrįsta, tačiau kokia yra pagrįsta – nenurodė. Toks elgesys prieštarauja atvirumo ir skaidrumo principams bei pažeidžia pareiškėjo teisę žinoti duomenis, susijusius su jo asmenine pensija. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnyje yra išvardintos pajamos ir atvejai, kada socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos, tačiau nė vienas šio įstatymo punktas neatitinka konkretaus pareiškėjo atvejo. Taigi, nėra teisinio pagrindo neįskaičiuoti Pažymoje Nr. 06 nurodytų sumų.

VSDFV Alytaus skyrius, priėmęs sprendimą pakeisti pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą, privalėjo peržiūrėti, ar yra kitas 5-erių metų laikotarpis, palankesnis pareiškėjui, t. y. draudžiamosios pajamos didesnės. Laikytina, kad šios pareigos atsakovas neatliko, nes pareiškėjas informuotas apie tai nebuvo. Pažyma Nr. 06 yra oficialus dokumentas, išduotas UAB „Alma“, kurioje pareiškėjas dirbo, nustatyta tvarka pasirašytas bei įmonės antspaudu patvirtintas, taigi atitinka visus keliamus reikalavimus dokumento formai ir turiniui.

Pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV Alytaus skyrių, pagrįstai tikėjosi, jog perskaičiavus pensiją, senatvės pensija bus didesnė nei jo iki tol gauta invalidumo pensija. Tačiau atsitiko atvirkščiai, pensija ne padidėjo, o ženkliai sumažėjo nuo 815,41 Lt iki 724,92 Lt. Laikytina, kad tokiu būdu buvo pažeistas asmens teisėtų lūkesčių principas. Atsakovui priėmus nepagrįstą sprendimą nuo 2012 m. gruodžio 1 d. sumažinti pareiškėjo pensiją, tai prilygintina neteisėtam pareiškėjo nuosavybės nusavinimui, kuris yra tęstinio pobūdžio, nes vyksta kas mėnesį.

Tokiu būdu atsakovas riboja pareiškėjo teisę naudotis jam priklausančia, tačiau neišmokama pensijos dalimi, t. y. savo nuosavybe, taigi pažeidžia konstitucines pareiškėjo teises, Konstitucijos 5, 23 ir 52 straipsnius. Nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5 000 Lt. Pabrėžė, kad neteisėtais institucijų pareigūnų veiksmais buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas, neteisingai paskaičiuotas pensijos dydis sukelia didžiules neigiamas pasekmes – verčia užsisklęsti savyje, išgyventi depresyvius vienišumo, atstūmimo, nevisavertiškumo jausmus, jaustis pažemintu ir nevisaverčiu piliečiui.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Alytaus skyriaus, ir VSDFV Alytaus skyrius su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–44).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui nuo 1996 m. gruodžio 31 paskirta invalidumo pensija buvo apskaičiuota atsižvelgiant į 42 metų 17 dienų (42,0472 m.) stažą ir 1987–1991 m. bei 1994–1996 m. draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 1,7426 ir 0,8293. Pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas 1,7426 apskaičiuotas pagal 1987–1991 m. pajamas, nuodytas UAB „Alseka“ ir UAB „Alma“ pažymose, o draudžiamųjų pajamų koeficientas 0,8293 – remiantis Registro duomenimis apie pareiškėjo pajamas, turėtas po 1994 m.

Pareiškėjui buvo paskirta 252,49 Lt invalidumo pensija. Kadangi UAB „Alma“ išduotos pažymos atitiko formos reikalavimus, t. y. buvo nurodyta išdavimo data ir numeris, patvirtinta antspaudu ir pasirašyta bei nurodytas tinkamas jų išdavimo pagrindas – asmens sąskaitos, Alytaus skyrius neturėjo pagrindo abejoti šios pažymos išdavimo pagrįstumu. 2012 m. spalio 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Alytaus skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo. Pareiškėjas prašė, jei senatvės pensija būtų apskaičiuota mažesnė, palikti mokėti invalidumo pensiją.

Tvarkos aprašo 17 punkte nurodyta, kad draudžiamųjų pajamų koeficientui esant didesniam negu 3, pensijų specialistams pavesta pateiktas pažymas patikrinti ir palyginti su pirminiais dokumentais, kurių pagrindu išduotos pažymos. Kadangi pareiškėjo 1989 metų draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas 4,1097, buvo patikrintas UAB „Alma“ išduotos pažymos pagrįstumas. Taip pat buvo patikrintos Alytaus miesto savivaldybės administracijos archyvui perduotos 1984–1993 metų asmens sąskaitų kortelės. Patikrinus nustatyta, kad UAB „Alma“ išduotoje pažymoje įrašyti duomenys apie draudžiamąsias pajamas nesutampa su asmens sąskaitos kortelėje įrašytais duomenimis.

Taigi, išduota pažyma neatitiko asmens sąskaitų kortelėje esančios informacijos, užpildyta pažeidžiant uždarbio pažymų pildymo tvarką, dėl ko pareiškėjui buvo nustatytas nepagrįstai didelis draudžiamųjų pajamų koeficientas, kuris turėjo įtakos apskaičiuojant pensiją. Kadangi UAB „Alma“ išduotoje pažymoje įrašyti duomenys nesutapo su asmens kortelėje įrašytais duomenimis, Alytaus skyrius 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu invalidumo pensiją perskaičiavo remdamasis asmens sąskaitos kortelėmis. Pagal stažo ir draudžiamųjų pajamų duomenis buvo apskaičiuota senatvės pensija.

Kadangi pagal pirminius dokumentus apskaičiuota invalidumo pensija yra mažesnė už senatvės pensiją, pareiškėjui mokama senatvės pensija.

Atsakovas pabrėžė, kad priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, Pensija paskirta ir mokama vadovaujantis Pensijų įstatymo, Nuostatų ir Tvarkos aprašo nuostatomis, todėl pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti. Dėl prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad valstybės atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų ir žalos ryšiui. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, veikė pagal įstatymus, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas. Taip pat atmestini ir pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei dėl palūkanų priteisimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas remdamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai), padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog pagal įstatymus duomenys pensijai apskaičiuoti imami iš darbdavio pažymų apie pajamas pensijai skirti, o atsakovas, apskaičiuodamas pensijas, neteisėtai vadovavosi asmens sąskaitų kortelėmis, nepagrįsti.

Nustatyta, kad pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento, draudžiamųjų pajamų, invalidumo pensijos ir senatvės pensijos apskaičiavimai 1997 metais ir 2012 metais išdėstyti Pensijų skyriaus sudarytoje lentelėje, kurioje skaitmenine išraiška atsispindi pirmiau minėtų teisės aktų normų taikymas. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, taip pat ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. V. nuo 1996 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta invalidumo pensija. Pensija buvo apskaičiuota atsižvelgiant į 42 metų 17 dienų (42,0472 m.) stažą ir 1987–1991 m. bei 1994–1996 m. draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai buvo 1,7426 ir 0,8293.

Draudžiamųjų pajamų koeficientas 1,7426 buvo apskaičiuotas pagal 1987–1991 m. pajamas, nurodytas UAB „Alseka“ ir UAB „Alma“ pažymose, o draudžiamųjų pajamų koeficientas 0,8293 – remiantis Registro duomenimis (nuo 1994 m. sausio 1 d.). Pareiškėjui buvo paskirta 252,49 Lt invalidumo pensija. 2012 m. spalio 17 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo. Pareiškėjas nurodė, jog, jei senatvės pensija būtų apskaičiuota mažesnė, palikti mokėti invalidumo pensiją. Atsakovas, spręsdamas pareiškėjo 2012 m. spalio 17 d. prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo 1989 m. draudžiamųjų pajamų koeficientas ženkliai didesnis nei kitų metų (nagrinėjamu atveju – 4,1097), nusprendė patikrinti pažymų išdavimo pagrįstumą, todėl kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės archyvą su prašymu atsiųsti pareiškėjo 1984–1993 metų asmeninių sąskaitų kortelių kopijas.

Patikrinęs šio laikotarpio draudžiamąsias pajamas atsakovas nustatė, kad 1997 m. sausio 20 d. pažymoje valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti Nr. 06, kurią pateikė AB „Alma“, nurodyta, kad J. V. laikotarpiu nuo 1989 m. spalio 30 d. iki 1989 m. gruodžio 31 d. uždirbo 89,12 Lt bei gavo 3,76 Lt ligos pašalpų, iš viso per šį laikotarpį 92,88 Lt. Alytaus miesto savivaldybės administracijos archyvui perduotose 1984–1993 metų asmens sąskaitų kortelėse nurodyta – J. V. asmens sąskaitų kortelėje įrašyta, kad nuo 1989 m. spalio 30 d. dirba UAB „Alma“ prekių žinovu.

Jam paskirtas darbo užmokestis 180 rub. Už 1989 m. spalio mėnesį jam priskaičiuota 15,66 rub. darbo užmokesčio, už 1989 m. lapkričio mėnesį – 180 rub., už 1989 m. gruodžio mėnesį – 180 rub., iš viso per šį laikotarpį – 375,66 rub. (arba 3,756 Lt). Apie J. V. ligos dienas bei apmokėjimą už jas duomenų nėra. Gavę patikslinančius dokumentus, nustatė, kad neteisingai nurodytos 1989 metų draudžiamosios pajamos, t. y. nepagrįstai nurodyta 89,12 Lt uždarbio ir kitų pajamų suma bei 3,76 Lt ligos pašalpa. Tokiu būdu AB „Alma“ 1997 m. sausio 20 d. pažyma apie pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti Nr. 06, neatitiko asmens sąskaitų kortelėje esančių duomenų, todėl buvo nustatytas nepagrįstai didelis draudžiamųjų pajamų koeficientas, kuris turėjo įtakos neteisingai apskaičiuoti invalidumo pensiją.

Atsakovas, patikrinęs dokumentų išdavimo pagrįstumą bei patikslinęs invalidumo/netekto darbingumo pensijos skyrimą, paskirtos invalidumo/netekto darbingumo pensijos dydį 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu perskaičiavo ir sumažino iki 701,76 Lt. Pagal stažo ir draudžiamųjų pajamų duomenis apskaičiavus senatvės pensiją, kurios dydis 724,92 Lt, pareiškėjui mokama didesnė senatvės pensija.

Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, be kita ko, įrodomi darbo stažo pažymomis, darbdavių išduotomis, remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 1 p., Nuostatų 23.2 p.). Analogiškai nustatyta ir dėl draudžiamąsias pajamas patvirtinančių dokumentų (Nuostatų 30 p.). Pagal Nuostatus (21 ir 30 p.) stažas ir draudžiamosios pajamos įrodomas Apdraustųjų registre esančiais duomenimis tik nuo 1994 m. sausio 1 d.

Nuostatų, kurie priimti vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, 3 punktas, detalizuodamas įstatymo nuostatas (VSDĮ 31, 36 str.) numato, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Pagal Nuostatų 63 punktą socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti nurodytųjų dokumentų, jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Socialinio draudimo skyriaus direktorius ar jo įgaliotas šio skyriaus valstybės tarnautojas nustato, ar priežastys svarbios.

Išanalizavęs pacituotos teisės normos turinį, teismas padarė išvadą, kad, kilus abejonių, ar dokumentai, kurių pagrindu skiriama ir mokama pensija, yra pagrįsti ir teisingi, socialinio draudimo skyriai turi teisę tikrinti minėtų dokumentų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad nagrinėjamu atveju VSDFV Alytaus skyriui nustačius, kad AB „Alma“ 1997 m. sausio 20 d. pažymoje valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti Nr. 06, esantys duomenys apie pareiškėjo nuo 1989 m. spalio 30 d. iki 1989 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu gautą apmokestinamą darbo užmokestį neatitinka darbo užmokesčio sumų, nurodytų pirminiuose dokumentuose – asmens sąskaitų kortelėje (J. V. pensijos byla Nr. 123991), teisėtai pagal pareiškėjo asmens sąskaitų kortelėje esančius duomenis perskaičiavo jo draudžiamųjų pajamų koeficientus, ir pagrįstai 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. PE SP1-354 J. V. buvo paskirta 724,92 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki gyvos galvos ir 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1239910 nuo 2012 m. gruodžio 1 d. pagrįstai perskaičiavo ir sumažino pareiškėjo socialinio draudimo invalidumo pensijos dydį iki 701,76 Lt.

Nuostatų 30 punkte nurodoma, kad pažymos apie draudžiamąsias pajamas išduodamos remiantis įmonės turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas. Pažymos išduodamos iš įmonėje sudarytų dokumentų, kai reikia pateikti dokumento dalį, susijusią su konkrečiu faktu, fiziniu asmeniu. Taigi, pažyma yra išvestinis dokumentas, išduotas pirminių dokumentų pagrindu. Todėl duomenų prieštaringumo atveju pirmenybę turi pirminis dokumentas – asmens sąskaitų kortelė, kurios pagrindu darbdavys išduoda pažymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-140/2013).

Teritorinių skyrių teisė tikrinti asmenų pateiktus duomenis ir dokumentus neatleidžia asmenų nuo pareigos būti sąžiningais, rūpestingais ir teikti teisingus duomenis bei teisingą informaciją, reikalingą sprendimams dėl teisės į pensiją priimti.

Pareiškėjo argumentai, kad vadovaujantis asmeninėse sąskaitose nurodytomis sumomis, perskaičiavus pensiją, ši turėjo padidėti, nes sumos yra netgi didesnės, negu nurodytos AB „Alma“ pažymoje, atmestini kaip nepagrįsti. 1997 m. sausio 20 d. AB „Alma“ pažymoje Nr. 6 suma yra nurodyta litais – 89,12 Lt, asmens sąskaitos kortelėje darbo užmokestis nurodytas rubliais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 695 „Dėl rublių išėmimo iš apyvartos Lietuvos Respublikoje“ bei Lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinų pinigų-talonų išėmimo iš apyvartos“ rubliai į talonus buvo pakeisti santykiu 1 rublis lygus 1 talonui, vėliau talonai į litus buvo pakeisti santykiu 100 talonų lygūs vienam litui. Taigi draudžiamosios pajamos, nurodytos rubliais, buvo prilygintos santykiu 100 rublių lygūs 1 litui.

Apibendrinus teismo išdėstytus motyvus, pripažinta, kad ginčijamas VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. PE_SP1-354 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ yra teisėtas bei pagrįstas ir atitinka Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ir kitų pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su minėtu teisėtu sprendimu.

Teismas, remdamasis Civiliniame kodekse nustatytu reglamentavimu (CK 6.246–6.250, 6.271 str.), pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos VSDFV Alytaus skyriaus neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Pareiškėjas žalą kildino iš VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo apskaičiuota ir paskirta senatvės pensija, teigdamas, jog paskirta senatvės pensija ir perskaičiuota invalidumo pensija buvo apskaičiuota neteisingai, nes atsakovas apskaičiuodamas senatvės pensiją ir perskaičiuodamas invalidumo pensiją rėmėsi ne darbdavio išduota pažyma, bet pirminiais darbdavio dokumentais. Teismas konstatavo, kad atsakovas VSDFV Alytaus skyrius apskaičiuodamas pareiškėjo senatvės pensiją ir perskaičiuodamas invalidumo pensiją išsamiai ir visapusiškai analizavo pareiškėjo pateiktus pensijai gauti dokumentus, veikė įstatymų nustatytos kompetencijos ribose, vadovavosi pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiais teisės norminiais aktais, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

III. Pareiškėjas J. V. su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 72–80).

Pareiškėjas pažymi, kad teismas išvadą apie asmens sąskaitų kortelėse esančių duomenų pirmumą prieš bendrovės pažymoje esančius duomenis padarė remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-140/2013. Tačiau minėtoje byloje pirmenybė asmens sąskaitų kortelėse esantiems duomenims buvo suteikta todėl, kad pažyma neatitiko įstatymų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo byloje situacija yra priešinga – pažyma atitinka teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas neturi patirti neigiamų pasekmių dėl to, kad archyve nerasta dokumentų, kuriais remiantis išduota pažyma. Nuostatų 30 punktas turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad asmenų draudžiamosios pajamos pirmiausia įrodomos darbdavių pažymomis, o archyviniai dokumentai yra paskutinis įrodinėjimo šaltinis – prieš tai turi būti pasitelkti visi kiti iš eilės pirmumo tvarka minimoje teisės akto normoje išdėstyti dokumentai. Ginčo atveju UAB „Alma“ pažyma turi pirmumą, pagrindžiant pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, o atsakovas vadovavosi antraeiliu dokumentu, taip buvo pažeista įstatymu apibrėžta dokumentų, pagrindžiančių asmenų draudžiamąsias pajamas, eiliškumo (pirmumo) naudojimo ir pritaikymo tvarka. Atsakovas pats patvirtino, kad neturėjo pagrindo abejoti pažymos išdavimo pagrįstumu, todėl teismo išvada, kad duomenys asmens sąskaitose kortelėse yra teisingesni neoficialioje bendrovės pažymoje, yra klaidinga.

Pažymi, kad pareiškėjas yra silpnesnė ginčo šalis, todėl atsakovas ir teismas turėjo imtis visų galimų priemonių siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. pasitelkti liudytojus, galinčius patvirtinti ar paneigti ginčo aplinkybes (pažymą išdavusius asmenis ir tiesioginį apelianto viršininką 1989 m. spalio 30 d.–1989 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu). Kadangi visos galimybės tinkamai ir išsamiai ištirti įrodymus neišnaudotos, skundžiamas sprendimas naikintinas.

Pareiškėjo nuomone, 1989 m. spalio 30 d.–1989 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu jo gautas draudžiamąsias pajamas galėtų patvirtinti ir atsakovo turimi ir apskaitomi duomenys apie buvusios apelianto darbovietės UAB „Alma“ tuo laikotarpiu pervestus mokesčius. Šie duomenys teismo turėtų būti išreikalauti iš atsakovo. Apelianto nuomone, teismas turėjo išspręsti klausimą dėl papildomos pensijos dalies apskaičiavimo pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju liko neaišku, ar nėra kito 5 paeiliui einančių metų laikotarpio, palankesnio apeliantui.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais. Nesutinka su apelianto poziciją dėl pažymos. Paaiškina, kad Pažyma Nr. 06 buvo išduota AB „Alma“ J. V. asmeninės sąskaitos pagrindu. Tai patvirtina šios pažymos apatinėje dalyje esantis užrašas. Taigi minėta pažyma išduota vadovaujantis tik asmeninėmis sąskaitomis. Pažymos antroje pusėje nurodyta uždarbio pažymos pildymo tvarka, kurioje išdėstyta, kokios pajamos įtraukiamos į draudžiamąsias pajamas už laikotarpį iki 1991 m. birželio 1 d. AB „Alma“ yra likviduota dėl bankroto (2002 m. birželio 28 d.), todėl Alytaus skyrius neturėjo galimybės kreiptis į įmonę, kad būtų išduotos patikslintos pažymos J. V. asmeninės sąskaitos pagrindu. Likviduotos įmonės dokumentai buvo perduoti į Alytaus miesto savivaldybės archyvą. Patikrinus AB „Alma“ 1989 metų J. V. asmeninę sąskaitą, paaiškėjo, kad duomenys, esantys Pažymoje Nr. 06 nesutampa su asmeninėje sąskaitoje nurodytais duomenimis, t. y. ši pažyma išduota nesiremiant turimais įmonės dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis dokumentas yra J. V. asmeninė sąskaita, o pažyma tik išvestinis, Alytaus skyrius 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu netekto darbingumo (invalidumo) pensiją perskaičiavo remdamasis J. V. asmeninėje sąskaitoje esančiais duomenimis.

Dėl papildomos pensijos dalies apskaičiavimo paaiškina, kad Alytaus skyrius peržiūrėjo, ar nėra pareiškėjui kito palankesnio per 5 paeiliui einančius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. turėto uždarbio. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo institucija, tokį Alytaus skyriaus sprendimą patikrino ir pažeidimų nenustatė. Pareiškėjui palankiausias penkerių metų laikotarpis išliko tas pats – 1987–1991 m., todėl draudžiamųjų pajamų koeficientai buvo apskaičiuoti iš šio laikotarpio turėtų draudžiamųjų pajamų.

Dėl apelianto argumentų, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo neapklausė asmenų, pasirašiusių Pažymą Nr. 06, neatliko minėto dokumento ekspertizės ar kitaip nenustatė jį esant nepagrįstą, neteisėtą, pažymėjo, kad tinkamai apskaičiuoti asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą įmanoma tik turint pagrįstus duomenis apie asmens pajamas. Alytaus skyriui, kaip Fondo valdybos teritoriniam skyriui, nesuteikta teisė vykdyti asmenų apklausas ir priimti sprendimus dėl išmokų skyrimo atsižvelgiant į asmenų paaiškinimus, parodymus ir pan.

Alytaus skyriaus nuomone, teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam bylos išsprendimui, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apelianto prašymas į bylos nagrinėjimą įtraukti asmenis, išdavusius Pažymą Nr. 06, AB „Alma“ vadovą K. M. ir buhalterę G. M., taip pat apelianto tiesioginį vadovą, yra nemotyvuotas. Apeliantas nenurodo, kokias byloje reikšmingas aplinkybes ir įrodymus gali pateikti minėti asmenys. Tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, todėl netikslinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Atsakovas pažymi, kad iki 1990 metų socialinio draudimo funkcijas Lietuvoje vykdė profesinės sąjungos. Lietuva savo atskiro valstybinio socialinio draudimo biudžeto neturėjo. Kadangi socialinio draudimo biudžetas nebuvo atskirtas nuo visasąjunginio valstybės biudžeto, buvo deklaruojama, jog visos išmokos mokamos valstybės lėšomis. Socialinio draudimo išmokos nepriklausė nuo įmokų mokėjimo fakto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus miesto skyrius buvo įkurtas 1990 m. gruodžio 20 d. Todėl apelianto reikalaujamų duomenų apie pajamas bei darbovietės mokėtas įmokas Alytaus skyrius neturi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui nurodytą poziciją ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai VSDFV Alytaus skyrius 1989 m. spalio 30 d. – 1989 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientus apskaičiavo pagal to laikotarpio gautą mėnesinį darbo užmokestį neatsižvelgiant į AB „Alma“ 1997 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 06 esančius duomenis apie pareiškėjo darbo užmokestį.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog pagal įstatymus duomenys pensijai apskaičiuoti imami iš darbdavio pažymų apie pajamas pensijai skirti, o atsakovas, apskaičiuodamas pensijas, neteisėtai vadovavosi asmens sąskaitų kortelėmis, yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sutinka.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr. 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumo aspektu (ABTĮ 81 str. ir 57 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam sprendimo priėmimui. Remdamasi ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasi anksčiau minėta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nustatyti laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, Pensijų įstatymo 55 straipsnyje pajamos, prilyginamos asmens draudžiamosioms pajamoms, o Pensijų įstatymo 56 straipsnyje nustatyti draudžiamųjų pajamų skaičiavimo ypatumai.

Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, be kita ko, įrodomi darbo stažo pažymomis, darbdavių išduotomis, remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 1 p., Nuostatų 23.2 p.). Analogiškai nustatyta ir dėl draudžiamąsias pajamas patvirtinančių dokumentų (Pensijų mokėjimo nuostatų 30 p.). Pagal Nuostatus (21 ir 30 p.) stažas ir draudžiamosios pajamos įrodomas Apdraustųjų registre esančiais duomenimis tik nuo 1994 m. sausio 1 d.

Nuostatų 23 punkte nurodyta, kokiais dokumentais gali būti įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Nuostatų 23 punktas nustato, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi įvairiais dokumentais: sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų <...> pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.3 p.); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (23.4 p.) ir kt.

Nuostatų 30 punktas nustato, kad draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., o Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Iki minėtųjų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais.

Pagal Nuostatų 63 punktą socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos teisės aktų normos suponuoja išvadą, kad kilus abejonių, ar dokumentai, kurių pagrindu skiriama ir mokama pensija, yra pagrįsti ir teisingi, socialinio draudimo skyriai turi teisę tikrinti minėtų dokumentų pagrįstumą.

Nagrinėjau atveju VSDFV Alytaus skyrius nustatė, kad AB „Alma“ 1997 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 06, esantys duomenys apie pareiškėjo nuo 1989 m. spalio 30 d. iki 1989 m. gruodžio 31 d. gautą apmokestinamą darbo užmokestį neatitinka darbo užmokesčio sumų, nurodytų asmens sąskaitų kortelėje (J. V. pensijos byla Nr. 123991), t. y. pirminiame dokumente.

Dėmesys atkreiptinas į tai, kad paminėta pažyma parengta būtent nurodyto pirminio dokumento pagrindu, todėl duomenys, nurodyti pažymoje ir asmens sąskaitų kortelėje iš esmės turėtų sutapti. Konkrečiu atveju konstatavus aplinkybę, kad duomenys yra prieštaringi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasielgė teisingai prioritetą suteikdamas būtent pirminiame dokumente, t. y. asmens sąskaitų kortelėje užfiksuotiems duomenims. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-140/2013).

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad VSDFV Alytaus skyrius 1989 m. spalio 30 d. – 1989 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientus pagrįstai apskaičiavo pagal to laikotarpio gautą mėnesinį darbo užmokestį neatsižvelgiant į AB „Alma“ 1997 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 06 esančius duomenis apie pareiškėjo darbo užmokestį, iš esmės teisėtu ir pagrįstu pripažintas pareiškėjo ginčijamas VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. PE_SP1-354. Teisėjų kolegija nurodo, kad nesant pagrindo naikinti byloje ginčijamą VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. PE_SP1-354, nėra pagrindo tenkinti ir kitų pareiškėjo skundo reikalavimų, nes jie yra betarpiškai susiję su pirmuoju. Teismui konstatavus, kad atsakovas veikė teisėtai, t. y. nesant vienos iš atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti žalos atlyginimo pareiškėjui klausimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo nagrinėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimo (ABTĮ 44 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė