2021-09-01 Nr. AB-17516-4-44-3-00103-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3864-415/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00103-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Jūratei Bernotienei ir Aryan Zardasht,

dalyvaujant užsieniečiui H. S., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį H. S. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. birželio 27 d., apie 07.35 val., VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, neteisėtai atėjo 10 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatančių asmenų, tarp kurių buvo Užsienietis, jis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 1 d. rašto Nr. 14VaR-1952 (toliau – ir Raštas) matyti, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Rašte, remiantis prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu pateikta informacija, buvo nustatyta, kad Užsienietis apklausos metu vengė kalbėti apie dokumentų neturėjimo priežastis, kelionės tikslas buvo Europa, o tokios valstybės kaip Lietuva, jis nežino. Užsienietis nurodė, kad jei Lietuvoje negautų prieglobsčio, jis toliau keliautų į Europą. 2021 m. liepos 7 d. Užsienietis Centro pareigūno sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti teisės aktų, tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

5. Pareiškėjas teigė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. rugsėjo 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

7. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat atsižvelgęs į Rašte nurodytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

8. Teismas padarė išvadą, kad, nesulaikius Užsieniečio, nebus tinkamai užtikrintas jo pasilikimas Centre iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, taikyti šiuo metu alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo, kadangi jos taikomos tik tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis neteisėtai kirto Baltarusijos Respublikos–Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2021 m. birželio 27 d. ir faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. birželio 27 d., nustatė Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 27 d.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje.

11. Užsienietis nurodo, kad bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą, yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, todėl iš savo pusės yra įvykdęs visas pareigas jo prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti.

12. Užsienietis, tvirtindamas, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Užsienietis pažymi, kad nagrinėjamoje byloje gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti Centro teritorijoje. Tokiu būdu jo judėjimo ribojimas butų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus.

14. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimą nepakeistą.

15. Pareiškėjas, pakartodamas faktines bylos aplinkybes, pažymi, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir iki šios dienos tokių dokumentų ar patvirtintųjų kopijų nepateikė. Migracijos departamentas skubos tvarka nagrinėja jo prieglobsčio prašymą, kadangi Užsienietis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi sprendžiant klausimą dėl tarptautinės apsaugos taikymo.

16. Centras akcentuoja, kad Užsieniečio argumentai, susiję su alternatyvios sulaikymui priemonės taikymu, kaip būdu, kai jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo interesus, yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl turėtų būti atmesti.

17. Centras teigia, kad Užsienietis yra apklaustas dėl prieglobsčio pateikimo motyvų, tačiau Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad ateityje neiškils būtinybė patikslinti duotus motyvus, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus.

18. Centras nurodo, kad Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. rugsėjo 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, taikyti šiuo metu alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo, kadangi jos taikomos tik tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas, kaip teisingai pažymėjo Užsienietis, yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo Teikimą, kuris buvo grindžiamas, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 8 ir 10 punktais.

24. Byloje nustatyta, kad Užsienietis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

25. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

26. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies nuostatas, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

27. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų visumą matyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą Užsienietį sulaikyti Centre. Užsienietis nei jo sulaikymo metu, nei vėlesnėse jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo arba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose nepateikė jo asmens tapatybę, pilietybę ir (arba) teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl Užsieniečio tapatybė iki šiol nėra nustatyta (patvirtinta). Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, kad negalima daryti išvados, jog Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas sulaikymo pagrindas.

28. Iš bylos medžiagos (be kita ko, Rašto) nustatyta, jog Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai kartu su kitų užsieniečių grupe buvo sulaikytas pareigūnų, prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs. Be to, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo, užsienietis nebendradarbiauja su valstybės kompetentingomis institucijomis, Užsienietis nurodė, kad, jei Lietuvoje negautų prieglobsčio, jis toliau keliautų į Europą ir kt.). Nurodytos faktinės aplinkybės ir valstybės institucijų pateiktos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo taikymo pagrįstumą. Nors Užsienietis teigia, kad jis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, tačiau šie jo teiginiai yra deklaratyvūs, abstraktūs, nedetalizuoti, todėl priešingos išvados nesuponuoja. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis būtų bendradarbiavęs arba teikęs informaciją kompetentingoms institucijoms, siekiant nustatyti jo tapatybę ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės.

29. Pasisakydama dėl Užsieniečio prašymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

30. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė sulaikymui šiuo atveju būtų jo apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad Užsienietis neatitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, todėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.

31. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek Centro, tiek Užsieniečio argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti kitaip. Todėl atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio H. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė