2020-01-08 Nr. AB-447-3-62-3-00652-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-479-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00652-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. liepos 13 d. buvo laikomas Marijampolės PN 9 būryje netinkamomis bei jo orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 30 kv. m, joje buvo laikoma iki 20 nuteistųjų, todėl buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą. Šį plotą dar labiau mažino baldų (gultų) užimamas plotas. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamos ventiliacijos, trūko oro, kaupėsi drėgmė, veisėsi tarakonai, graužikai, parazitai. Pasivaikščiojimo kiemeliu, kurio plotas 100 kv. m, naudojosi apie 250 nuteistųjų. Gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose beveik visi asmenys rūko, nėra atskirų patalpų rūkantiems su tinkama ventiliacija. Sanitariniame mazge įrengtos 3 praustuvės, 3 unitazai ir dušo patalpa, kuria naudojosi 70 būrio nuteistųjų. Į prausyklą tiekiamas tik šaltas vanduo. Tualetai atitverti neaukštomis sienelėmis, juose neįrengtos durys ir atskira ventiliacija. Vienam asmeniui išduodamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Nusiprausti po šiltu dušu leidžiama tik kartą per savaitę. Dušinės patalpa maža, inventorius surūdijęs, atitvarai neįrengti. Maisto energetinė vertė nepakankama – 1300-1500 kcal. Nuteistieji niekaip neužimami. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą, t. y. pablogėjo sveikata, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2015 m. liepos 23 d. ir Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-282 nuo 2015 m. liepos 28 d. buvo paskirtas į 9 būrį (91 brigadą), o nuo 2015 m. gruodžio 15 d. – į 8 būrį (81 brigadą). Duomenų apie tai, kurioje konkrečiai 9 būrio gyvenamoje patalpoje pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, nėra. Paaiškino, kad 9 būrio patalpų bendras plotas yra 176,9 kv. m. 2015 m. III ketvirtį būryje buvo 27 nuteistieji, 2015 m. IV ketvirtį – 41. Darė išvadą, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas reguliariai atlieka Marijampolės PN patikrinimus, kurių metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Marijampolės PN 9 būrio sanitarinio mazgo remontas buvo atliktas 2015 m. Remonto metu buvo perdažytos lubos ir sienų dalis, pakeistos durų plokštės, sutvarkyta santechnika bei elektros instaliacija. Asmenims kartą per savaitę sudaromos sąlygos nusiprausti po karštu dušu. Šaltu vandeniu nuteistieji gali naudotis neribotai būriuose esančiose prausyklose. Teisės aktai nenumato skirstyti nuteistuosius būriuose į rūkančius ir nerūkančius. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Vabzdžių ir graužikų kontrolė bei naikinimas vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“. Pareiškėjo teiginiai dėl mažos maisto energetinės vertės yra deklaratyvaus pobūdžio. Marijampolės PN vykdoma daug programų, kurias gali lankyti visi nuteistieji. Pareiškėjas lankė tik vieną iš programų, už kurios lankymą bei aktyvų dalyvavimą joje pareiškėjui buvo siūlyta skirti paskatinimą. Pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 180 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 9 būryje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d.

7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl teismas padarė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra konkrečių duomenų apie 9 būrio gyvenamosios patalpos, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, plotą, joje laikytų nuteistųjų ar įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl sprendė, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas būrio gyvenamųjų patalpų plotas turi būti dalijamas iš būryje laikomų asmenų skaičiaus. Marijampolės PN 9 būrio gyvenamąsias patalpas sudaro šeši miegamieji, kurių bendras plotas 176,9 kv. m. Teismas iš Marijampolės PN 2018 m. balandžio 24 d. pažymos „Dėl A. V. bausmės atlikimo“ nustatė, kad 2015 m. III ketvirtį šiame būryje buvo laikoma iki 27 nuteistųjų, o 2015 m. IV ketvirtį – 41. Iš to teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu 9 būryje pareiškėjui buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte numatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, nes vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje teko ne mažiau nei 4,31 kv. m.

9. Teismas teigė, kad nors pareiškėjas skunde pažymėjo, jog 9 būryje ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 70 nuteistųjų, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti nepateikė. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 9 būryje buvo laikoma daugiau nuteistųjų nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime bei minėtoje pažymoje. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais rėmėsi.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl rūkymo patalpose, nes atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pataisos namuose nerūkoma, nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Teismas pažymėjo, kad minėtus atsakovo atstovo argumentus patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog įstaigoje yra iškabinti pranešimai, draudžiantys pataisos namų patalpose rūkyti. Teismas akcentavo, kad byloje nenustačius, jog pareiškėjas dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, nėra pagrindo nustatyti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų higienos sąlygų, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, karšto vandens netiekimo į būrio prausyklą, netinkamo vėdinimo sanitarinio mazgo patalpose, per mažo išduodamo tualetinio popieriaus kiekio, per reto vedimo praustis po dušu, dušo patalpos netinkamo įrengimo, neužtikrinto užimtumo, per mažo maisto kaloringumo, tačiau, vertindamas jo teiginius dėl buitinių parazitų, iš atsakovo atstovo su UAB „Dezinfa“ sudarytos sutarties nustatė, jog pagal šią sutartį paslaugų teikėjas dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas įsipareigojo teikti tik Marijampolės PN maisto paruošimo bloke ir nuteistųjų valgykloje. Dėl šios sutarties nuostatos teismui kilo abejonių, ar kenkėjų ir graužikų naikinimas bei kontrolė yra atliekami pataisos namų gyvenamosiose patalpose. Teismas nurodė, kad Marijampolės PN teko pareiga paneigti pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų ir graužikų gyvenamosiose patalpose buvimo, tačiau nepakankamai argumentavo savo poziciją ir į bylą nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl teismas laikė, kad atsakovo atstovas pažeidė higienos normų reikalavimus, nes nepakankamai rūpestingai vykdė kenkėjų, graužikų, parazitų naikinimą bei kontrolę, dėl ko gyvenamosiose patalpose galėjo jų būti, ir pareiškėjas dėl to galėjo patirti nepatogumų.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir dėl to pažeisto jo privatumo, iš sanitarinio mazgo nuotraukų nustatė, kad unitazai yra atskirti neaukštomis pertvaromis be durų. Teismo vertinimu, toks sanitarinių mazgų atskyrimas nėra tinkamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymasis, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu.

13. Teismas, įvertinęs 9 būrio sanitariniame mazge įrengtų įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių būryje, sprendė, kad sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniuose mazguose ne visiškai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjas dėl to galėjo patirti nepatogumų laukdamas eilėse prie sanitarinių įrenginių.

14. Teismas apibendrino, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu 139 paras neužtikrino pareiškėjui tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (neužtikrintas privatumas, trūko sanitarinių įrenginių), taip pat nepakankamai rūpestingai vykdė kenkėjų, graužikų ir kitų parazitų naikinimą bei kontrolę, todėl konstatavo, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

15. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei ir psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo jam poveikio.

16. Teismas, įvertinęs nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgęs į šių pažeidimų trukmę, intensyvumą, ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės ar kad pareiškėjas su skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, nurodė, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 180 Eur sumos.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

18. Pareiškėjas kartoja savo skundo argumentus dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto ir rūkančiųjų dūmais užteršto oro.

19. Pažymi, kad dėl nustatyto jo privatumo pažeidimo naudojantis tualetu turėjo būti konstatuotas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nustatytų draudimų pažeidimas.

20. Teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisė jam per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui sunku įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, atsakovo atstovui jas neigiant (pvz., dėl rūkymo patalpose), nors iš teismui pateiktų atsakovo atstovo dokumentų matyti, jog tyrimai buvo atliekami po kalinių skundų, tačiau pataisos namų vadovybė prieš patikrinimus sukontroliuodavo nerūkymą, o kitu metu to nedarydavo, tuo tarpu vien ženklo, kad rūkyti draudžiama, pakabinimas neužtikrino, kad nebūtų rūkoma.

21. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas pareiškėjo skundas ir priteistas 180 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nepriteisti, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

22. Nurodo, kad sanitariniai mazgai nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, yra įrengiami atskiroje patalpoje. 9 būrio atskiras sanitarinis mazgas schemoje pažymėtas (1-11) ir (1-10). Jis yra įrengtas tinkamai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, be to, atsakovo atstovas yra įrengęs sieneles, kurios tinkamai užtikrina nuteistųjų privatumą naudojantis tualetu.

23. Teigia, kad pareiškėjui atliekant bausmę 9 būryje, 2015 m. III ketvirtį buvo 27 nuteistieji, IV ketvirtį – 41 nuteistieji, todėl pastaruoju laikotarpiu trūko 1 kietojo įrenginio. Tačiau pareiškėjas sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis ir kitose Marijampolės PN patalpose (bibliotekoje, duše), todėl nustatytas sanitarinių įrenginių trūkumas negalėjo sukelti pareiškėjui tokios neturtinės žalos, kurią reikėtų atlyginti pinigais.

24. Pažymi, kad sutarties su UAB „Dezinfa“ 1.2 punkte nustatyta, jog klientas gali užsakyti ir kitokias kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas, kurios neįeina į šioje sutartyje numatytą paslaugų apimtį, jei jos tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios su kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugomis. Pareiškėjas ir kiti nuteistieji neteikė skundų Marijampolės PN administracijai ir prižiūrinčiam būrio specialistui dėl graužikų ar kitų kenkėjų. Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojai, esant nuteistųjų skundams, operatyviai reaguoja ir išduoda gaudykles graužikams. Marijampolės PN nėra užfiksuota parazitų buvimo atvejų.

25. Pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos, be to, teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

26. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti.

27. Pareiškėjas, kartodamas savo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagrindinis nepatogumas buvo ne tik laukimas eilėje prie tualetų, bet ir žmogiško privatumo bei orumo pažeidimas.

28. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. liepos 13 d. neužtikrinimo pareiškėjui (pareiškėjas skundė jo laikymo Marijampolės PN sąlygas, buvusias 9 būryje, kuriame jis buvo laikomas nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d.), atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 180 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui nustatęs, jog ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas 139 paras neužtikrino pareiškėjui tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (neužtikrino pareiškėjo privatumo, trūko sanitarinių įrenginių), taip pat nepakankamai rūpestingai vykdė kenkėjų, graužikų ir kitų parazitų naikinimą bei kontrolę, todėl konstatavo, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl to, kad nebuvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą bei į rūkalų dūmais neužterštą orą, mano, kad dėl jo pažeisto privatumo naudojantis tualetu turėjo būti konstatuotas Konvencijos 3 straipsnyje nustatytų draudimų pažeidimas, taip pat buvo priteista per maža neturtinės žalos atlyginimo suma.

32. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nes jam būtų užtekę pripažinimo, jog jo teisės buvo pažeistos; nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotais pareiškėjo teisių pažeidimais dėl jo privatumo pažeidimo, per mažo sanitarinių įrenginių kiekio, netinkamai vykdytos buitinių parazitų kontrolės ir naikinimo; pažymi, kad pareiškėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentus, susijusius su pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimu, nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas Marijampolės PN, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčas tarp šalių dėl šių aplinkybių nekyla, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Marijampolės PN naudojosi sanitariniais įrenginiais, kurie yra įrengti atskiroje patalpoje, tualetai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šiuo aspektu, konstatuotina, jog atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą, yra pagrįsti, o pareiškėjo priešingi apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo aspektu turėjo būti konstatuotas Konvencijos 3 straipsnyje nustatytų draudimų pažeidimas, atmestini. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus ar neveikimą dėl pareiškėjo privatumo naudojantis tualetu pažeidimo.

35. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoto sanitarinių įrenginių trūkumo, taip pat nepakankamai rūpestingai vykdyto kenkėjų, graužikų ir kitų parazitų naikinimo bei kontrolės, išanalizavo ir įvertino bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, bei konstatuoja, jog minėti atsakovo atstovo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės sutinka, jog tuo metu, kai 9 būryje buvo laikomi 41 asmenys, trūko sanitarinių įrenginių, tačiau mano, kad tai negalėjo sukelti pareiškėjui jokių neigiamų išgyvenimų. Su šiais atsakovo atstovo teiginiais nėra jokio pagrindo sutikti, nes esant didesniam nuteistųjų skaičiui bei atitinkamai per mažam sanitarinių įrenginių kiekiui, neišvengiamai atsiranda nepatogumų dėl laukimo eilėje, norit pasinaudoti šiais įrenginiais. Nors atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas galėjo naudotis kitais sanitariniais įrenginiais (prie bibliotekos, duše), tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

36. Vertinant atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su buitinių parazitų naikinimu ir kontrole, nekartojant pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų šiuo aspektu, pažymėtina, jog atsakovo atstovo teiginiai yra prieštaringi, nes, viena vertus, jis teigia, jog gyvenamosiose patalpose niekada nebuvo užfiksuota nė vieno buitinių parazitų buvimo atvejo, kita vertus, jog esant nuteistųjų skundams ar prašymams, nedelsiant išduodamos priemonės šiuos parazitus gaudyti. Be to, atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad nors kartą naudojosi paslaugų teikimo sutarties (b. l. 48–51) 1.2 punktu ir užsakė iš UAB „Dezinfa“ dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimą ne tik maisto paruošimo bloke ir nuteistųjų valgykloje, o ir gyvenamosiose patalpose. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nepakankamai skyrė dėmesio graužikų prevencijos kontrolei. Kita vertus, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl graužiko buvimo jo 9 būrio gyvenamojoje patalpoje kreipėsi į administraciją. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2015 m. lapkričio 26 d. patikrinimo akte Nr. PT-524 konstatavo, jog 2015 m. lapkričio 20 d., atlikęs patikrinimą, graužikų nenustatė. Iš kitų šio centro byloje esančių aktų taip pat matyti, kad graužikų nebuvo aptikta 9 būrio gyvenamojoje patalpoje, taip pat nėra nustatyta, kad kiti nuteistieji būtų kreipęsi dėl graužikų buvimo į Marijampolės pataisos namų administraciją pareiškėjo buvimo 9 būrio gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu 2015 m. liepos 28 d. –2015 m. gruodžio 14 d. ar nuo 2015 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo buvimo 8 būrio gyvenamojoje patalpoje. Todėl negalima daryti išvados, kad buvo atlikti pareigūnų neteisėti veiksmai dėl graužikų buvimo pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, nesant įrodymų apie jų buvimą. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą nagrinėjamu aspektu, o taip pat ir atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

37. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto ir rūkalų dūmais užteršto oro, patikrino ir įvertino bylos medžiagą, galiojantį teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, bei pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija dėl prieš tai nurodytų aplinkybių, todėl, vengdama motyvų kartojimo, atskirai dėl jų nepasisako.

38. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nustatytų pažeidimų (sanitarinių įrenginių trūkumo) pareiškėjo buvimo 9 būrio gyvenamojoje patalpoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

39. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

40. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), ir kt.).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pripažinus, kad dalį pareiškėjo teisių pažeidimų pirmosios instancijos teismas konstatavo nepagrįstai, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui vien tik dėl nustatyto sanitarinių įrenginių trūkumo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Minėtas pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovo atstovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir pripažįstant, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. V. skundą iš dalies tenkinti ir pripažinti, kad pareiškėjo A. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė