0bd83b91-408b-4e13-95f6-2bcec5248cdc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-354-467/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10225-2011-0              Procesinio sprendimo kategorijos: 34.4.7.2; 96.4; 122.3.; 122.2; 122.3.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. balandžio 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),kolegijos teisėjų        Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus,        kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotieji asmenys – V. K., Vilniaus miesto 12 notarų biuro notarė Dalytė StankÅ«nienė.Teismasn u s t a t ė :             PareiÅ¡kėja A. B. 2011 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama patvirtinti 2011 m. kovo 14 d. mirusio A.

T. (A. T.) 2007 m. birželio 20 d. asmeninį testamentÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai perduodamas nuosavybės teise kilnojamasis daiktas – „Soloveckij ikonostas“ ansamblis – zakristija, susidedanti iÅ¡ dvideÅ¡imt dviejų religinės tematikos atvaizdų ansamblio, iÅ¡dėstytų trejomis eilėmis ant septynių medinių lentų. Nurodė, kad jie kartu gyveno faktinėje santuokoje nuo 1997 m. A. T. 2007-06-20 savo ranka rusų kalba Vilniuje surašė asmeninį testamentÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad esant neveiksnumo aplinkybei (mirus) kilnojamasis daiktas „ikonostasas“ nuosavybės teise pereina A.

B., t.y. pareiÅ¡kėjai. A. T. laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2007-07-25 buvo reikalingas gydymas ir nuolatinė priežiÅ«ra ir tuo metu iÅ¡vykti iÅ¡ Vilniaus jis neturėjo galimybių. Taigi, nors testamente nėra nurodyta jo suraÅ¡ymo vieta, akivaizdu, kad testamentas 2007-06-20 buvo suraÅ¡ytas Vilniuje. Apie Å¡io testamento suraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja sužinojo tarp 2007-07-25 – 2007-08-01, tvarkydama dokumentus prieÅ¡ atvykstant Å¡eimos advokatui. Dokumentas buvo saugomas iki A. T. mirties jo dokumentų dėtuvėje. 2000-02-22, ketindamas parduoti minėtÄ â€žikonostas“ ansamblį, A.

T. įgaliojo potencialų pirkėjÄ Dr. J. H. G., jo neveiksnumo atveju, visÄ jam priklausantį honorarÄ už minėtÄ ansamblį perduoti A. B., t.y. pareiÅ¡kėjai. Tokiu bÅ«du, dar gerokai anksčiau prieÅ¡ 2007-06-20 testamento suraÅ¡ymÄ , A. T. jau buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ perduoti pareiÅ¡kėjai už „Soloveckij ikonostas“ ansamblį visÄ jam priklausantį atlygį, o ansamblio nepardavus – minėto testamento pagrindu – perduoti „Soloveckij ikonostas“ pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise.

Suinteresuotas asmuo V. K. su pareiÅ¡kimu nesutiko ir nurodė, kad A. T. telefoninių pokalbių metu minėjo, jog palaikė santykius su jauna moterimi, gyvenančia tame pačiame name, kitoje laiptinėje, kuri ateidavo pas jį ir padėdavo jam tvarkyti buitinius reikalus, taip pat ateidavo dar dvi moterys, viena atneÅ¡davo iÅ¡ parduotuvės maisto produktų ir paruoÅ¡davo maistÄ , kita padėdavo jam apsirengti ir lydėdavo jį pasivaikščiojimo lauke metu. Už suteiktas paslaugas A. T. apmokėdavo moterims kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis.

Pagal 2000-02-22 įgaliojimÄ pareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), Vilnius, bet (duomenys neskelbtini), Vilnius. A. T. 2007-06-20 dokumentÄ pavadino pareiÅ¡kimu, o pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti sutapatinamas su testamentu. Kadangi 2007-06-20 pareiÅ¡kime nurodytas „Soloveckij ikonostas“ buvo parduotas 2007-06-21 „Tamoikino korporacijai“ pagal sutartį, A. T. nurodyta sÄ lyga neįvyko, nes jis buvo veiksnus iki pardavimo „Soloveckij ikonostas“ ir vėliau po daikto pardavimo iki iÅ¡tikto paskutinio insulto, sÄ monės praradimo ir mirties 2011 m. kovo 14 d.

A. T. pareiÅ¡kimas neturi visų asmeninio testamento požymių, jame nepasakyta kam pereis daiktas ar gauti už parduotÄ daiktÄ pinigai po jo mirties. Po daikto pardavimo nuosavybės teisė perėjo daikto pirkėjui, t.y. „Tamoikino korporacijai“ ir nuo to laiko pasibaigė A. T. pareiÅ¡kimo galiojimas. A. T. nepaliko jokio testamento. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi pareiÅ¡kimo netenkino, konstatavęs, kad 2007-06-20 pareiÅ¡kime A. T. kalbėjo apie pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo metu jam priklausiusį „Solovkų ikonostas“ („Soloveckij ikonostas“).

Byloje nustatyta, kad 2007 06 21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.408-? A. T. pardavė jam priklausantį turtÄ - „Solovkų ikonostas“ („Soloveckij ikonostas“) pirkėjui Korporacijai Tamoikin inc. A. T. mirė 2011-03-14, t.y. jau įvykus pirkimo-pardavimo sutarčiai ir nuosavybės teisei į 2007-06-20 pareiÅ¡kime minimÄ turtÄ perėjus Korporacijai Tamoikin inc., todėl palikimo atsiradimo metu (palikėjo mirties momentu - CK 5.3 str.) „Solovkų ikonostas“ („Soloveckij ikonostas“) nebuvo A.

T. turtas ir neįėjo į paveldimo turto sudėtį. 2007-06-20 pareiÅ¡kime A. T. numatė sÄ lygÄ , kuriai įvykus, jame nurodytas turtas bÅ«tų perleistas pareiÅ¡kėjai, - neveiksnumÄ . Byloje nėra duomenų, kad palikėjas iki savo mirties bÅ«tų pripažintas neveiksniu. Testatoriaus valia yra esminis bÅ«tinas testamento elementas, ji turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, jog asmuo duoda patvarkymÄ bÅ«tent dėl paveldėjimo po jo mirties. Ä®statymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidÄ praleistas koks nors žodis arba žodis paraÅ¡ytas neteisingai nedaro testamento negaliojančiu; galioja ir atitinkamos sÄ lygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiÅ¡kumų (CK 5.30 str. 2 d.).

A. T. į 2007-06-20 pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ nuosavybės teisę perleido jau kitÄ dienÄ po pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo (2007-06-21) ir jo mirties momentu 2011-03-14, pareiÅ¡kime nurodytas turtas nebuvo A. T. nuosavybė, palikėjas nesurašė jokio kito dokumento, kuriuo pakeistų savo valiÄ ir paliktų pareiÅ¡kėjai už parduotÄ â€žSolovkų ikonostas“ gautas lėšas. Testamentas turi bÅ«ti vientisas dokumentas, todėl 2000-02-22 įgaliojimo turinio negalima aiÅ¡kinti, kaip sudėtinės 2007-06-20 pareiÅ¡kimo turinio dalies.

Pateiktas tvirtinti A. T. 2007-06-20 pareiškimas neatitinka įstatyme nustatytų asmeninio testamento turinio reikalavimų, t.y. jame nenumatyta sukurti teisinį paveldėjimo santykį po jo mirties, o pareiškime nurodytas turtas parduotas, palikėjui esant gyvam. Byloje nustačius, kad neliko turto, kurį galėtų paveldėti pareiškėja, asmeninio testamento patvirtinimo klausimas yra teisiškai nereikšmingas, todėl pareiškimas netenkintas.             Atskiruoju skundu pareiškėja A.

B. praÅ¡o nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, jog teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. K. ir nepraneÅ¡us jai apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , suinteresuoto asmens nuomonė dėl pareiÅ¡kimo neiÅ¡reikÅ¡ta. Advokato padėjėjas J. B. negali bÅ«ti laikomas suinteresuoto asmens atstovu pagal įstatymÄ , o pateiktas įgaliojimas neatitinka CPK keliamų reikalavimų ir negali bÅ«ti laikomas tinkamu pavedimu atstovauti byloje.

Procesinis dokumentas, kurį pateikė neįgaliotas asmuo, negali bÅ«ti laikomas iÅ¡reiÅ¡kiančiu suinteresuoto asmens valiÄ . Teismas rėmėsi dokumentais, kurių nėra byloje, t.y. byloje nėra suinteresuoto asmens pavedimo sutarties, kuria pavedama advokatei J. J. tvirtinti dokumentų kopijas. 2011-10-03 teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja prašė prijungti papildomus dokumentus – 2011-06-13 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir 2011-06-15 J. B. pareiÅ¡kimÄ Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui, kurie patvirtina, kad J.

B. buvo A. T. ir A. B. Å¡eimos advokatu ir atstovaudamas suinteresuotÄ asmenį gali turėti interesų konfliktÄ . Å ie procesinių teisės normų pažeidimai yra esminiai, dėl kurių buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla. Teismas netinkamai aiÅ¡kino testatoriaus valiÄ , kuriÄ susiaurino, laikydamas, kad neveiksnumas neapima mirties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, jog vieno ar kito žodžio neatitikimas neturi įtakos, jeigu testatoriaus valia iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai. 2007-06-20 pareiÅ¡kime yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia palikti kilnojamÄ jį turtÄ A.

B.. Testatorius buvo fizinis asmuo, neturėjęs jokio teisinio iÅ¡silavinimo, taigi logiÅ¡ka, kad jis, suraÅ¡ydamas asmeninį testamentÄ , galėjo turėti omenyje, jog neveiksnumas tiesiogine to žodžio prasme yra jo mirtis.                 Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo V. K. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja remiasi tik prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.

A. T. pareiÅ¡kimo turinys yra aiÅ¡kus, nurodytos sÄ lygos suprantamos. A. T. 2000-02-22 įgaliojime aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta įgaliotojo valia, t.y., jeigu daiktas bus parduotas įgaliotiniui J. H. G., tai įgaliotojo neveiksnumo atveju įgaliotinis buvo įgaliotas perduoti honorarÄ A. B.. 2007-06-20 pareiÅ¡kime A. T. nurodė, kad jo neveiksnumo atveju nuosavybės teisė pereina A. B., jokio patvarkymo dėl honoraro perleidimo už parduotÄ daiktÄ nėra. „Soloveckij ikonostas“ parduotos 2007-06-21 pirkimo-pardavimo sutartimi, o A.

T. mirė 2011-03-14. Nebuvo jokių tariamų procesinės teisės normų pažeidimo, nes advokato padėjėjas J. B. el.paÅ¡tu jai atsiuntė lietuvių ir rusų kalbomis atstovavimo sutartį, kurios forma patvirtinta Lietuvos advokatÅ«ros tarybos 2003-01-16 sprendimu Nr. 14, ir prašė jÄ pasiraÅ¡yti. Nuvykus Maskvoje į notarų kontorÄ , ji prašė, kad notaras patvirtintų atstovavimo sutartį, tačiau notaras negalėjo tvirtinti tokios sutarties, tačiau jos turinį perkėlė į įgaliojimÄ atstovauti teisme ir kitose institucijose.

Advokato padėjėjas suderino su savo vadove advokate J. J. atstovavimo Å¡ioje byloje pozicijÄ ir sÄ lygas bei gavo advokatės leidimÄ atstovauti suinteresuoto asmens interesams Å¡ioje byloje. Apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ suinteresuotam asmeniui V. K. buvo žinoma, nes teismas atsiuntė pareiÅ¡kėjos A. B. pareiÅ¡kimÄ su priedais, teismo praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimo pateikimo, teismo Å¡aukimÄ Ä¯ 2011-09-07 posėdį, advokato padėjėjas J. B. teisme iÅ¡dėstė jos pozicijÄ .         Atskirasis skundas netenkintinas.

             Apeliantė A. B. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad bÅ«tų iÅ¡klausytos visos byloje dalyvaujančios pusės. Pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas netenkina apeliantės praÅ¡ymo atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi bylai iÅ¡nagrinėti ir procesiniam sprendimui (nutarčiai) pagal paduotÄ atskirÄ jį skundÄ priimti pakanka byloje esančių duomenų, kurie leidžia visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , todėl žodinis skundo nagrinėjimo procesas ir Å¡alių dalyvavimas jame nėra bÅ«tinas.Apeliantė A.

B. praÅ¡o prijungti prie bylos papildomus dokumentus - 2011-06-13 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir 2011-06-15 J. B. pareiÅ¡kimÄ Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui (b.l. 94-102). Remiantis CPK 314 straipsniu, teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kadangi pirmosios instancijos teismas 2011-10-03 teismo posėdyje pagrįstai juos atsisakė priimti. Pažymėtina, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ , tačiau nagrinėjamu atveju praÅ¡omi priimti įrodymai neturi įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirajam skundui patenkinti. Apeliantė A. B. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. K. ir nepraneÅ¡us jai apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , nes advokato padėjėjas J.

B. negali bÅ«ti laikomas suinteresuoto asmens atstovu pagal įstatymÄ , o pateiktas įgaliojimas neatitinka CPK keliamų reikalavimų ir negali bÅ«ti laikomas tinkamu pavedimu atstovauti byloje. Tačiau bylos duomenys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui V. K., jos gyvenamosios vietos adresu, iÅ¡siuntė pareiÅ¡kimÄ su priedais, praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimo pateikimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį ir teismo Å¡aukimÄ . Vadinasi, V. K. buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad ji vedė bylÄ teisme per savo atstovÄ advokato padėjėjÄ J. B.. Byloje iÅ¡ tiesų nėra advokato padėjėjo J. B. ir suinteresuoto asmens V. K. raÅ¡ytinės sutarties, tačiau byloje esantis 2011-03-24 įgaliojimas, patvirtintas Maskvos miesto notaro, akivaizdžiai įrodo, kad suinteresuotas asmuo V. K. įgaliojo advokato padėjėjÄ J. B. atstovauti jos interesams teisme. Nagrinėjamu atveju, į bylÄ pateiktas įgaliojimas neatitinka formos reikalavimo, kuris vertintinas kaip pakankamai formalus ir nesudarantis pagrindo Å¡iuo aspektu panaikinti skundžiamÄ nutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisė į tinkamÄ teismo procesÄ , kurioje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , aiÅ¡kinimÄ . Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismÄ tokiu bÅ«du ar apimtimi, kad bÅ«tų pažeista Å¡ios teisės esmė.

Teisės kreiptis į teismÄ apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtÄ tikslÄ ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryÅ¡ys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Suinteresuoto asmens V. K. gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, todėl akivaizdu, kad asmeniui, gyvenančiam kitoje valstybėje, yra pakankamai sudėtinga atvykti į Lietuvos RespublikÄ dėl atstovavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinio atstovavimo esmė yra ta, jog procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, nepriklausomai nuo to, kokiame dokumente jie iÅ¡dėstyti; procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (iÅ¡orinis atstovavimo aspektas).

Vienas iÅ¡ svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ , taip padėti jam vesti bylÄ , kartu teismui – vykdyti teisingumÄ . CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimÄ â€“ advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami raÅ¡ytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovÄ , veikia pats“ įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, tai užtikrino V. K. įgaliojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, advokato padėjėjo J. B. procesiniai veiksmai byloje užtikrino tinkamÄ , kvalifikuotÄ , atstovaujamosios V. K. interesus ir jos valiÄ atitinkančios pagalbos teikimÄ teismo procese. Procesinį atstovavimÄ reglamentuojančios normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant į Å¡iuos civilinės procesinės teisės instituto tikslus. Teisėjų kolegija sutinka, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi patikrinti atstovavimo tinkamumÄ Ä¯galinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, kadangi atstovo pagal pavedimÄ teisės turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str.) itin svarbiems atstovaujamojo teisių požiÅ«riu procesiniams veiksmams atlikti.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ patvirtina, kad V. K. palaiko įgaliojimo pagrindu advokato padėjėjo J. B. atliktus procesinius veiksmus byloje, teigia, jog jos interesai tinkamai atstovaujami, todėl apeliantės argumentai, kad suinteresuoto asmens V. K. valia, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Apeliantė A. B. teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino testatoriaus valiÄ , kuriÄ susiaurino, laikydamas, kad neveiksnumas neapima mirties. 2007-06-20 pareiÅ¡kime yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia palikti kilnojamÄ jį turtÄ A.

B., t.y. pareiÅ¡kėjai. Testatorius buvo fizinis asmuo, neturėjęs jokio teisinio iÅ¡silavinimo, taigi logiÅ¡ka, kad A. T., suraÅ¡ydamas asmeninį testamentÄ , galėjo turėti omenyje, jog neveiksnumas tiesiogine to žodžio prasme yra jo mirtis. Teisėjų kolegija Å¡iems argumentams nepritaria ir atmeta juos kaip nepagrįstus.    Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims.

Testamentų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15 - 5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius bÅ«tinus elementus: subjektÄ , valiÄ ir jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį bei formÄ . CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui bÅ«tini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja:

a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus (de cujus) ranka;

b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta;

c) testatoriaus valios išraiška;

d) asmeninis testamentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas testatoriaus. Asmeninis testamentas negalioja, jeigu nenurodyta jo sudarymo data ir vieta tik tuo atveju, kai testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais bÅ«dais arba jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ kitų bylos aplinkybių. Ä®statymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidÄ praleistas koks nors žodis arba žodis paraÅ¡ytas neteisingai nedaro testamento negaliojančio; galioja ir atitinkamos sÄ lygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiÅ¡kumų (CK 5.30 straipsnio 2 dalis).2007-06-20 pareiÅ¡kimas, kurį apeliantė A.

B. įvardija asmeniniu testamentu, suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas A. T., nurodant jo datÄ . Nors nėra nurodyta suraÅ¡ymo vieta, byloje dalyvaujantiems asmenims dėl pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo vietos abejonių nekilo ir ginčo dėl to nėra. Esminė vertintina aplinkybė, dėl kurios nesutaria pareiÅ¡kėja A. B. ir suinteresuotas asmuo V. K., yra tai, ar pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyta A. T. valia gali bÅ«ti prilyginama tikslui po mirties „Solovkų ikonostasÄ â€œ palikti A. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra valios iÅ¡raiÅ¡kos trÅ«kumas.

Bylos duomenys leidžia teigti, kad A. T. nuo 1968 m. buvo Ikonostazės savininkas ir kurį laikÄ ketino jÄ parduoti, kÄ patvirtina 2000-02-22 įgaliojimas Dr. J. H. G.. Tačiau tik 2007-06-21 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr.408-?, kuria A. T. pardavė jam priklausantį turtÄ - „Solovkų ikonostas“ („Soloveckij ikonostas“) pirkėjui Korporacijai Tamoikin inc. Tuo tarpu pareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas 2007 m. birželio 20 d. Vadinasi, net ir tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad A. T. buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ po jo mirties „Solovkų ikonostasÄ â€œ palikti A.

B., jo mirties dienÄ (2011-03-14) Å¡is turtas jam jau nebepriklausė, nes jau buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir nuosavybės teisė į 2007-06-20 pareiÅ¡kime minimÄ turtÄ buvo perėjusi Korporacijai Tamoikin inc., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog palikimo atsiradimo metu (palikėjo mirties momentu) „Solovkų ikonostas“ nebuvo A. T. turtas ir neįėjo į paveldimo turto sudėtį. Nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki A. T. mirties praėjo nemažas laiko tarpas (2007-06-21 – 2011-03-14), per kurį jis turėjo galimybę suraÅ¡yti kitÄ testamentÄ , kuriuo už parduotÄ kilnojamÄ jį turtÄ gauti pinigai bÅ«tų palikti testamentinei įpėdinei A.

B., tačiau tokio turinio dokumentas suraÅ¡ytas nebuvo.  2007-06-20 pareiÅ¡kime A. T. numatė sÄ lygÄ , kuriai įvykus, jame nurodytas turtas bÅ«tų perleistas pareiÅ¡kėjai, - neveiksnumÄ . Civilinės teisės prasme neveiksnumas siejamas su fizinio asmens negalėjimu dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. BÅ«tent Å¡ia prasme neveiksnumo sÄ voka vartojama ir bendrinėje kalboje, nesuteikiant jai kitų reikÅ¡mių, taip pat mirties. Teisėjų kolegija atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus apeliantės argumentus, jog neveiksnumas apima ir mirties atvejį.

Valia ir jos tinkamas iÅ¡reiÅ¡kimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė, taip pat gali turėti reikÅ¡mės ir valios įforminimo trÅ«kumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žiÅ«rėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L.

K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).Bylos duomenys leidžia tvirtinti, kad A. T. buvo protingas ir rÅ«pestingas asmuo, naudojęsis ir advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Vien tai, kad jis neturėjo teisinio iÅ¡silavinimo, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog A. T., bÅ«damas iÅ¡simokslinęs žmogus, pats parašęs knygÄ , galėjo nežinoti ar klysti dėl neveiksnumo sampratos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog A.

T. iki savo mirties bÅ«tų pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str.). Negalėjimas dėl sveikatos bÅ«klės visiÅ¡kai pasirÅ«pinti savo asmeniniais kasdieniniais poreikiais negali bÅ«ti sutapatinamas su neveiksnumu. Kaip minėta, testatoriaus valia yra esminis bÅ«tinas testamento elementas, ji turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, jog asmuo duoda patvarkymÄ bÅ«tent dėl paveldėjimo po jo mirties. Nagrinėjamu atveju A. T. į 2007-06-20 pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ nuosavybės teisę perleido jau kitÄ dienÄ po pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo (2007-06-21) ir jo mirties momentu 2011-03-14, pareiÅ¡kime nurodytas turtas nebuvo jo nuosavybe, palikėjas nesurašė jokio kito dokumento, kuriuo pakeistų savo valiÄ ir paliktų pareiÅ¡kėjai už parduotÄ â€žSolovkų ikonostas“ gautas lėšas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ ).

Pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Be to suinteresuotas asmuo V. K. apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių iÅ¡laidų dydį, todėl remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 582 straipsnio 7 dalimi, Å¡is suinteresuoto asmens V. K. praÅ¡ymas netenkintinas.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas             n u t a r i a :Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                          Alma Urbanavičienė Kolegijos teisėjai                                                                        Dalia Kačinskienė                                                                               Virginijus Kairevičius