0bd7df1d-eaa7-4fd1-9a9b-463e67e6375a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-64-431/2015                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42762-2014-7                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7.; 75.7.; 106.8.5.; 122.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 2 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. P. ieÅ¡kinį atsakovei J. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – R. P.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė   IeÅ¡kovė prašė panaikinti 2012 m. liepos 4 d. paprastÄ jį vekselį, kuriuo R.

P. buvo įsipareigojęs be sÄ lygų 2012 m. spalio 30 d. sumokėti J. D. 43.200,00 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės I. P. ieÅ¡kinį atsakovei J. D., trečiajam asmeniui R. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei žyminį mokestį.    Teismas pažymėjo, jog CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Ä®sitikinimui, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, įprastai nepakanka nustatyti atskirų ieÅ¡kinių elementų lingvistinių formuluočių tapatumo, tačiau turi bÅ«ti vertinama jau iÅ¡keltos bei norimos iÅ¡kelti bylos dalykų, apimančių siekiamas nustatyti faktines aplinkybes bei teisinius santykius, visuma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1912/2014). Bylų (ieÅ¡kinių) tapatumas nustatomas pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ reikalavimÄ , ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ .

Dėl pirmojo kriterijaus kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl Å¡alių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje. Esminę reikÅ¡mę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginÄÄ sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).

Dėl antrojo kriterijaus - ieškinio dalyko tapatumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Dėl trečiojo kriterijaus - ieškinio faktinio pagrindo tapatumo kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi iškelta civilinė byla Nr. 2-541-535/2014 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

IeÅ¡kinį reiÅ¡kia ieÅ¡kovas R. P. atsakovei J. D., praÅ¡ydamas panaikinti 2012 m. liepos 4 d. paprastÄ jį vekselį, kuriuo R. P. besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo 2012 m. spalio 30 d. sumokėti J. D. 43.200,00 Lt. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog ieÅ¡kovas R. P. atsakovės J. D. buvo suklaidintas, atsakovė jį apgavo. Å ioje gi byloje ieÅ¡kinį reiÅ¡kia R. P. sutuoktinė CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tai pačiai atsakovei J. D. dėl tarp pastarosios ir ieÅ¡kovės sutuoktinio R. P. pasiraÅ¡yto paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

IeÅ¡kinyje nurodyta, jog atsakovė J. D. suklaidino ir apgavo ieÅ¡kovės I. P. sutuoktinį R. P., ir pastarasis nesuprato, kokį sandorį sudarė, o I. P. tokiam sandoriui sudaryti leidimo nebuvo davusi. IÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių aiÅ¡ku, kad ginčas vyksta iÅ¡ esmės tarp tų pačių Å¡alių, tai yra tarp R. P. ir J. D.. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė I. P. neįtraukta į civilinės bylos Nr. 2-541-535/2014 nagrinėjimÄ suinteresuotu asmeniu, nereiÅ¡kia, jog Å¡alys Å¡iose civilinėse bylose nesutampa.

Kaip matyti iš ieškovės reiškiamo ieškinio turinio, ieškovės I. P. ir trečiojo asmens R. P. teisinis suinteresuotumas, pasirinkto teisių gynimo būdo esmė suponuoja, kad pagal jų pareikštus ieškinius civilinių bylų teisminio nagrinėjimo objektas – ieškovo R. P. (trečiojo asmens šioje byloje) ir atsakovės J. D. dalyvavimas sandorio teisiniame santykyje, iš jo kylančios teisės ir pareigos. Abiejose civilinėse bylose ieškinys reiškiamas CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai yra dėl to, jog atsakovė J.

D. R. P. suklaidino, apgavo. Ieškiniai reiškiami dėl to paties 2014 m. liepos 4 d. tarp tų pačių šalių pasirašyto vekselio tai pačiai 43.200,00 Lt sumai pripažinimo negaliojančiu tuo pačiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tai reiškia, kad teismo žinioje jau yra byla, kurioje ginčijamas 2012 m. liepos 4 d. R. P. pasirašytas paprastasis vekselis.                              III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieškovė I.

P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė grindžia Å¡iais argumentais:1) Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , kadangi netinkamai nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra byla tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. IeÅ¡kovė nėra civilinės bylos Nr. 2-541-535/2014 dalyvė, kadangi jos praÅ¡ymÄ Ä¯stoti į bylÄ trečiuoju asmeniu teisėja atsisakė tenkinti.

Todėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra dviejų identiÅ¡kų civilinių bylų dėl to paties ginčo. IeÅ¡kovei procesinį savarankiÅ¡kumÄ ir nesutapatinimÄ su sutuoktiniu R. P. garantuoja CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė ginčyti sandorius, sudarytus kito sutuoktinio be jo sutikimo. IeÅ¡kovė sutinka, kad ieÅ¡kinio dalykas – reikalavimas panaikinti tÄ patį vekselį – sutampa abiejose bylose. Tačiau ieÅ¡kinio pagrindas sutampa tik iÅ¡ dalies. Abiejose bylose ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ panaikinti sandorį grindžia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu sandorio, sudaryto dėl apgaulės negaliojimo pagrindu.

Tačiau nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė vekselį ginčija ir CK 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip sandorį, sudarytÄ be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinto.2) Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, nes Å¡ioje byloje padaryta iÅ¡vada neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, kadangi ieÅ¡kovė kaip sutuoktinė nedavė sutikimo vekselio sudarymui. IeÅ¡kovė reiÅ¡kia savo atskirÄ pozicijÄ dėl sandorio ir ginčija jį pagal CK 3.96 straipsnio 1 dalį.

                           IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 puntÄ , tai yra pripažinus, jog teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumoBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino dviejų civilinių bylų ginčų pagrindÄ ir dalykÄ bei teisės normas, susijusias su sandorių, sudarytų be kito sutuoktinio sutikimo, nuginčijimu, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo panaikinti paprastÄ jį vekselį, kuriuo jos sutuoktinis buvo įsipareigojęs be sÄ lygų sumokėti atsakovei 43.200,00 Lt.

IeÅ¡kovė šį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, taip pat CK 3.96 straipsnio pagrindu, kadangi ji nebuvo davusi savo sutuoktiniui sutikimo tokiam sandoriui. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-941-432/2015 pagal ieÅ¡kovo R. P. (ieÅ¡kovės sutuoktinio) ieÅ¡kinį atsakovei J. D. dėl 2012 m. liepos 4 d. paprastojo vekselio panaikinimo.          Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (LAT 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.).

IeÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos bÅ«das. Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje.

Faktinis ieÅ¡kinio pagrindas yra ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ .     Abiejose nurodytose bylose yra ginčijamas tas pats sandoris – 2012 m. liepos 4 d. paprastasis vekselis. Tačiau civilinėje byloje Nr. 2-941-432/2015 ieÅ¡kovu yra tik pats sandorį sudaręs asmuo. Tuo tarpu jo sutuoktinė į Å¡iÄ byla nėra įtraukta nei ieÅ¡kove, nei trečiuoju asmeniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. protokoline nutartimi atmetė I.

P. praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu. Taigi, ieÅ¡kovo sutuoktinei buvo užkirstas kelias ginti savo teises ir ginčyti sandorį pagal CK trečios knygos, reglamentuojančios Å¡eimos teisę, nuostatas. Todėl nesutiktina, su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys abiejose nurodytose bylose sutampa. Pažymėtina, kad labai svarbi yra ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė ginčija sandorį ir pagal CK 3.96 straipsnį, kuriame yra nustatyta sandorių, kuriuos sudaro vienas sutuoktinis, nesilaikydamas CK nustatytų reikalavimų, ginčijimo tvarka.

Taigi, civilinėje byloje Nr. 2-941-432/2015 teisminio nagrinėjimo objektas yra ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryto sandorio aplinkybės, kurios įtakojo ieÅ¡kovo suklydimÄ , pasiraÅ¡ant vekselį. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos objektas yra taip pat ir sutuoktinio sutikimo nebuvimas bei jo įtaka ginčijamo sandorio galiojimui. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iÅ¡ jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių.

Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iÅ¡ bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Todėl ieÅ¡kovės neįtraukimas trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-941-432/2015 ar jos savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio, kuriuo ginčijamas jos sutuoktinio sudarytas sandoris, nepriėmimas nepagrįstai užketÄ keliÄ ieÅ¡kovei ginti savo teises ir interesus dėl galimų ginčijamo sandorio pasekmių jos turtinėms teisėms.

Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra tapatus Vilniaus miesto apylinkės teisme jau nagrinėjamam ginčui tarp ieÅ¡kovės sutuoktinio ir atsakovės. Todėl nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .  Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kinį kaip pareikÅ¡tÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, panaikintina ir klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iÅ¡ naujo.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė