2025-02-11 Nr. CB-814-2-53-3-01547-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-238 (N) (S)

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01547-2023-7

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 20 d. paduotu ieškovės I. J. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovės I. J. paduotas kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei D. S. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, dėl šmeižtu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad atsakovės D. S. paskleisti duomenys R. T. elektroniniu laišku ir SMS žinutėmis, ieškovės dukrai A. „messenger“ programoje, R. Č. „messenger“ programoje apie ieškovę I. J. neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės garbę ir orumą, bei priteisti ieškovei I. J. iš atsakovės D. S. 6930 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas priteisė ieškovei I. J. iš atsakovės D. S. 4341,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės I. J. ieškinys dėl telefono numeriais (duomenys neskelbtini) atsakovės D. S. paskleistos žinios apie ieškovę trečiajam asmeniui R. T., ir sprendimo dalį išdėstyti taip: „Ieškovės I. J. ieškinio reikalavimus dėl telefono numeriais (duomenys neskelbtini) atsakovės D. S. paskleistos žinios apie ieškovę trečiajam asmeniui R. T. atmesti“; taip pat pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei I. J. iš atsakovės D. S. priteista 6930 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir sprendimo dalį išdėstyti taip: „Priteisti ieškovei I. J. iš atsakovės D. S. 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo“; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir sprendimo dalį išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovės D. S. ieškovei I. J. 2947,42 Eur bylinėjimosi išlaidų“; likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisti iš ieškovės I. J. atsakovei D. S. 113,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai ištyrė ir įvertino byloje esančių aplinkybių ir įrodymų visumą, nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė fakto, kad atsakovė naudojosi telefono numeriais (duomenys neskelbtini) rašydama telefonines SMS žinutes R. T., nepagrindė leistinais ir pakankamais įrodymais, todėl šias ieškovės nurodomas faktines aplinkybes dėl atsakovės minėtų telefono numerių naudojimo rašant tikrovės neatitinkančias telefonines SMS žinutes apie ieškovę laiko neįrodytomis (CPK 178 straipsnis). Šioje nutarties dalyje apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos: dėl liudytojų parodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008), įrodymų visumos vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017); dėl įrodinėjimo pareigos neįvykdymo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023); dėl įrodymų pakankamumo ir įrodymų vertinimo objektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004; 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009 ir kt.); dėl netiesioginių įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023); dėl faktų tikėtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-803/2002; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

Pirmosios instancijos teismas teisėtai, pagrįstai įvertino visas byloje esančias aplinkybes, ištyrė visus įrodymus ir teisingai nustatė, kad SMS žinutėse ir atsakovės rašytuose elektroniniuose laiškuose pasikartojantis rašymo stilius, leksika, įžeidžiančių ir užgaulių žodžių sistemiškumas, kreipiniai, trumpiniai, keiksmažodžiai yra analogiški. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas, išimtinai patikėjo atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad ne atsakovė rašė SMS žinutes iš ne atsakovei priklausančių telefono numerių, tačiau šios aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, nemotyvuotai sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą ieškovei neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip pažeidė proceso bei materialiosios teisės normas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CPK 263 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl neaiškių priežasčių sumažino priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, liko neaišku, su kuriais apeliacinio skundo argumentais dėl neturtinės žalos sumažinimo teismas sutiko ir kodėl neturtinės žalos dydį sumažino būtent iki 4000 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas šią bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sutapatino su bylomis dėl sveikatos sutrikdymų, kadangi akcentavo tą faktą, kad ieškovė nebuvo hospitalizuota, kad nebuvo paskirtas psichologinis gydymas, jai nebuvo reikalinga intensyvi pagalba. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė nepatyrė itin sunkių išgyvenimų, nes nebuvo hospitalizuota, nevertino to fakto, kad jai buvo paskirti medikamentai, kad ji buvo apšmeižta mažametei dukrai, jog dėl to mergaitė labai išgyveno, prarado pasitikėjimą artimiausiu žmogumi-mama, dėl to ieškovė patyrė dideles moralines kančias. Šios aplinkybės nėra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį, o tas faktas, kad ieškovei nebuvo skirta intensyvi psichologinė pagalba, nereiškia, kad ji nepatyrė itin didelių kančių; hospitalizavimas ir kt. pagalbinės priemonės neleidžia konstatuoti, kad joms esant būtų patirta didesnė neturtinė žala.

3. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg akcentavo ir tą faktą, jog atsakovės skleidžiamos žinios apie ieškovę nebuvo paskleistos itin plačiai visuomenėje, viešojoje socialinėje erdvėje, tačiau nekyla abejonių, jog labiausiai ir žeidžia paskleistos žinios artimiausiems žmonėms, mažamečiams vaikams, tėvams, kurios neatitinka objektyviai tiesai, šmeižia ir žemina, priverčia jausti gėdos jausmą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad sprendžiant neturtinės žalos dydį privaloma atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai neįvertino paskleistų žinių pobūdį, ieškovės išgyvenimus, į tai, kad tikrovės neatitinkančios žinios buvo paskleistos daugiau kaip vienerius metus mažamečiams vaikams, tėvams ir kitiems asmenims.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis), taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisyklę „pralaimėjęs moka“, teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023). Apeliacinės instancijos teismas perskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atmetė dalį reikalavimų dėl SMS žinučių iš neabonentinių telefono numerių, ir jas dar labiau sumažino, o tai yra visiškai priešinga nei nurodyta paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Taigi, vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovei turi būti priteistina 6559,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (sumažinus jas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pagrindu), kitu atveju nėra įgyvendinami teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo principai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei I. J. 393 (tris šimtus devyniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 14 d. AB Šiaulių banke mokėjimo nurodymu Nr. 0114161454193, kodas ZN92319.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė