0bd502fb-3354-4107-9f38-7ddb98ec2dc3 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-926/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28732-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; (S) 2.4.6.4.4.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajai A.

K., jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. K. (toliau – A. K.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista: - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda; - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda; - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, buvo subendrintos apėmimo bÅ«du, skiriant A. K. subendrintÄ 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, buvo subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, skiriant A. K. galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę ir 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudÄ . Vietoje intensyvios priežiÅ«ros A.

K. buvo įpareigota per laisvės apribojimo bausmės laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. A. K. buvo nustatytas 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, BK 72 straipsniu, A. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti Å¡ie jai priklausantys daiktai: baldų komplektas, esantis Žilvino g. 8, Kaune, 807 eurų vertės; laikrodis, esantis Valkininkų g. 8-2, Kaune, 191 eurų vertės; minkÅ¡tasuolis, esantis Valkininkų g. 8-2, Kaune, 261 eurų vertės; vitrina, esanti Žilvino g. 8, Kaune, 682 eurų vertės. Be to, tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, D.

G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 10 000 eurų, pervestus iÅ¡ G. Å . sÄ skaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grÄ Å¾inti į G. Å . banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“ AB banke. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 6 867,51 eurų, t. y. iÅ¡ G. Å . sÄ skaitos pervestos 10 000 eurų sumos dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grÄ Å¾inti į G.

Å . banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“ AB banke. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo, nuspręsta iÅ¡ A. K. neiÅ¡ieÅ¡koti. A. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. K. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji nuo 2020 m. kovo 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. balandžio 7 d. 4.55 val. savo namuose, adresu Valkininkų g. 8-3, Kaune, laikydama ir naudodama buvusio sugyventinio G. Å ., mirusio 2020 m. kovo 27 d., vardu iÅ¡duotÄ â€žSwedbank“ AB elektroninę mokėjimo kortelę bei slaptažodžių generatorių ir asmeninę užraÅ¡inę su joje įraÅ¡ytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, neteisėtai laikė svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

2. Be to, ji nuo 2020 m. kovo 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. balandžio 7 d. 4.55 val., turėdama tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , neteisėtai įgytais G. Å . elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenims, pažeisdama „Swedbank“ AB informacinės sistemos apsaugos priemones neteisėtai prie jos prisijungdama, neteisėtai atliko devyniolika įvairaus pobÅ«džio finansinių operacijų, o bÅ«tent: 2020 m. kovo 27 d. 19:22:15 val. įstatė G. Å . priklausančiÄ â€žSwedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 500 eurų, 19:24:57 val.

– 200 eurų, 19:25:48 val. – 500 eurų; 2020 m. kovo 27 d. 22:06:22 atliko pavedimÄ Ä¯ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ D. G., gim. 1959 m., ir pervedė 10 000 eurų; 2020 m. kovo 28 d. 13:45:12 val. įstatė G. Å . priklausančiÄ ,,Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 800 eurų; 2020 m. kovo 29 d. 14:19:18 val. įstatė G. Å . priklausančiÄ ,,Swedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Luminor bank“, AS Lietuvos skyriaus bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 800 eurų; 2020 m. kovo 30 d. 14:30:06 val.

įstatė G. Å . priklausančiÄ â€žSwedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Luminor bank“, AS Lietuvos skyriaus bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 800 eurų; 17.23 val. sumokėjo už pirkinius G. Å . priklausančia „Swedbank“ AB mokėjimo kortele ,, (duomenys neskelbtini)“ antikvaro centre, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 2000 eurų (pinigų nuraÅ¡ymas nuo G. Å . sÄ skaitos atliktas 2020 m. balandžio 1 d. 4:01:29 val.); 2020 m. kovo 31 d. 5:10:16 val. sumokėjo už pirkinius G.

Å . priklausančia „Swedbank“ AB mokėjimo kortele prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 13,63 eurų; 13:51:52 val. įstatė G. Å . priklausančiÄ â€žSwedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 800 eurų; 2020 m. balandžio 1 d. 11:04:46 val. įstatė G. Å . priklausančiÄ â€žSwedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 800 eurų; 2020 m. balandžio 1 d. 9:13:37 val. atliko pavedimÄ Ä¯ savo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) ir pervedė 10 000 eurų; 2020 m. balandžio 2 d. 5:25:00 val. sumokėjo už pirkinius G.

Å . priklausančia „Swedbank“ AB mokėjimo kortele UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurių vertė 29,85 eurų; 14:12:01 val. įstatė G. Å . priklausančiÄ â€žSwedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 800 eurų; 2020 m. balandžio 3 d. 8:35:57 val. įstatė G. Å . priklausančiÄ â€žSwedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 800 eurų; 2020 m. balandžio 4 d. 9:56:54 val.

įstatė G. Å . priklausančiÄ â€žSwedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 800 eurų; 2020 m. balandžio 5 d. 11:46:17 val. įstatė G. Å . priklausančiÄ â€žSwedbank“ AB mokėjimo kortelę į „Swedbank“ AB bankomatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įvedusi PIN kodÄ iÅ¡grynino 750 eurų; 2020 m. balandžio 7 d. 4:55:03 val. ir 04:55:05 val. sumokėjo už pirkinius G.

Å . priklausančia „Swedbank“ AB mokėjimo kortele UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 27,05 eurų ir 7,23 eurų – 34,28 eurų bendros vertės, tai yra apgaule – identifikuodama save kaip teisėtÄ banko sÄ skaitos savininkÄ G. Å ., po kurio mirties jam priklausantis turtas, tame tarpe ir banko sÄ skaitoje buvusios piniginės lėšos, paveldėjimo pagal įstatymÄ bÅ«du atiteko jo sÅ«nui D.

T., iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo svetimÄ G. Å . priklausiusį 28 227,76 eurų turtÄ .

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jos atžvilgiu; panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. G. vardu banko sÄ skaitoje esančių 10 000 eurų ir A. K. banko sÄ skaitoje esančių 6 867,51 eurų grÄ Å¾inimo į G. Å . banko sÄ skaitÄ ir laikino nuosavybės teisės apribojimo į D. G. ir G. Å . pinigines lėšas; sumažinti G. Å . grÄ Å¾inamų pinigų sumÄ , atsižvelgiant į D.

G. ir A. K. banko sÄ skaitas pervestas jų darbo užmokesčio ir kitų įplaukų sumas. 3.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių, kad su G. Å . ji penkiolika metu gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrÄ Å«kį, kartu naudojosi bendrais pinigais, įsirenginėjo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kÅ«rė ateitį, jis jai buvo perdavęs jo vardu iÅ¡duotÄ banko kortelę, prisijungimo prie banko duomenis – slaptažodžių generatorių ir asmeninę užraÅ¡inę su joje įraÅ¡ytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, pasak nuteistosios, ji davė nuoseklius ir teisingus parodymus, kad sugyventinio G. Å . sutikimu ji nuo pat kortelės įsigijimo naudojosi ja bei banko sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, nes tai buvo jų bendri pinigai. Å ias aplinkybes pilnai patvirtino teisme liudytojais apklausti A. K. sesuo D. G. bei G. Å . buvę bendradarbiai. Teismas taip pat visiÅ¡kai nepasisakė dėl jos paskutiniame žodyje iÅ¡dėstytų jos kaltę paneigiančių argumentų.

Taip pat sprendžiant kaltės klausimÄ , teismas nenagrinėjo ir nevertino psichinio apeliantės santykio su veika bei jos padariniais. 3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nors jos ir G. Å . santuoka nebuvo oficialiai įregistruota, tačiau, bendri pinigai, kuriuos uždirbo jie kartu – tiek namuose turėti grynieji, tiek buvę G. Å . vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje (banko kortelėje) buvo naudojami bendriems Å¡eimos reikalams, t. y. bendro bÅ«sto statybai, maistui, kitiems namų apyvokos daiktams įsigyti, atsiskaitymams už komunalines ir kitas paslaugas.

Teismas visiÅ¡kai neįvertino aplinkybės, kad jos sugyventinis jau daug metų jai buvo davęs prisijungimo prie banko duomenis, slaptažodžių generatorių, mokėjimo kortelės PIN kodÄ . Teisminio bylos nagrinėjime metu parodė, kad po sugyventinio mirties pinigus nuėmė, nes lėšos buvo reikalingos laidotuvėms, o vėliau ir paminklo pastatymui, kapo priežiÅ«rai. Be to 10 000 eurų ji su G. Å . buvo pasiskolinę iÅ¡ apeliantės mamos, kuriuos turėjo jai grÄ Å¾inti. 3.3. Pasak nuteistosios, ji niekada po G.

Å . mirties neįvykdė jokios apgaulės, identifikuodama save kaip teisėtÄ banko sÄ skaitos savininkÄ , po G. Å . mirties neturėjo jokio tikslo apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , pasisavinti jo banko sÄ skaitoje buvusias pinigines lėšas, neturėjo tikslo pasisavinti nei mirusiojo turto, nei nukentėjusiojo turto, niekada slapta ar turėdama tikslÄ sukčiauti nepasinaudojo nei G. Å . priklausančia banko kortele, nei slaptažodžių generatoriumi, nei jo asmenine užraÅ¡ine su joje įraÅ¡ytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis; taip pat neturėjo tikslo pažeisti AB Swedbank informacinės sistemos apsaugos priemonių, neteisėtai prie jos prisijungti bei atlikti finansines operacijas.

Visada buvo įsitikinusi, kad G. Å . vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje esančios piniginės lėšos yra bendras jų abiejų užgyventas turtas. Pinigus taupė bendrai, norėjo įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ , bet santaupų neužteko naujam butui nusipirkti, todėl buvo priversti likti nuteistosios mamos namuose, G. Å . čia buvo ir priregistruotas. Avarinės bÅ«klės sename name gyventi jau buvo sudėtinga, todėl 2019 metais pradėjo namo iÅ¡orės remonto darbus, keitė stogÄ , po to tikėjosi pasidaryti remontÄ ir viduje, dairėsi naujesnių ir gražesnių baldų.

Deja, staiga ir visiÅ¡kai netikėtai G. Å . mirė. Po jo mirties, jo banko kortelė buvo ir liko namuose. Mirus sugyventiniui, apeliantė nepagalvojo, kad daro nusikaltimÄ , pinigus nuo kortelės nusiėmė laidotuvėms, pragyvenimui, skolos mamai grÄ Å¾inimui, tolesniam namo remontui. Turėjo iÅ¡laidų laidotuvėms, be to, visÄ laikÄ tvarko G. Å . ir jo tėvų kapus. Vyro vaikai (tame tarpe, nukentėjusysis) prie laidojimo iÅ¡laidų neprisidėjo, apie laidojimo lėšas kalbos nebuvo ir prie laidojimo iÅ¡laidų nesisiÅ«lė prisidėti, kapais niekada nesirÅ«pino ir nesirÅ«pina.

Sugyventinio santykiai su vaikais artimi nebuvo. Su dukra labai retai susiskambindavo, o su sÅ«numi iÅ¡ viso nebendravo. Nukentėjusysis D. T. iÅ¡ viso nepripažino savo tėvo ir jį ignoravo. 3.4. Å ioje vietoje pabrėžiama, kad G. Å . su sÅ«numi nebendravo virÅ¡ dvideÅ¡imties metų. Jis sÅ«nų matė tik vienÄ kartÄ 2017 metais, kai buvo nuvykęs į buvusios žmonos namus, dėl paraÅ¡o, reikalingo jo tėvų buto pardavimui, tada sÅ«nus net nepasisveikino. D. T. taip pat nebendravo ir nesirÅ«pino savo seneliais (G.

Å . tėvais), net nežino, kur jie palaidoti ir kas rÅ«pinasi jų kapais. Akivaizdžiai prieÅ¡iÅ¡kas nukentėjusiojo elgesys G. Å . ir jo artimų atžvilgiu pasitvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byla buvo pradėta pagal D. T. nenuoseklų pareiÅ¡kimÄ , kuriame konstatuota, kad nuteistoji nuslėpė jo tėvo dokumentus bei pasisavino pinigus, nors to tikrai nebuvo, dokumentai jam buvo grÄ Å¾inti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis ignoravo teismÄ , kategoriÅ¡kai nevyko į teismo posėdžius.

Atvykęs į pirmÄ ir vienintelį teismo posėdį, nukentėjusysis įžeidinėjo prokurorÄ , nepagarbiai elgėsi su teismu, savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alindamas iÅ¡ teisiamojo posėdžio. Atsižvelgiant į tokį nukentėjusiojo elgesį teisme, pasak nuteistosios, akivaizdu, jog nei po G. Å . mirties, nei dar vėliau aptarti su nukentėjusiuoju kokius nors paveldėjimo klausimus, kaip tai nurodoma skundžiamo nuosprendžio 13 puslapyje, A. K. neturėjo jokios galimybės. 3.5. Pasak apeliantės, nagrinėjamoje situacijoje tinkamÄ nukentėjusiojo teisių ir atitinkamai visuomenės intereso apsaugÄ galima užtikrinti kitų teisės Å¡akų priemonėmis ir toks ginčas tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios negali bÅ«ti kriminalizuojamas.

Å iuo atveju byloje esantys duomenys neįrodo, kad jos veiksmuose buvo tyčia pasinaudojant svetima mokėjimo kortele, apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ . Nors formaliai kai kurie nuteistosios veiksmai galėtų atrodyti, kaip neteisėti, tačiau dėl savo reikÅ¡mingumo, tikslo, atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, jie negali bÅ«ti laikomi neteisėtais. Apeliantės veiksmai, nors ir atlikti ne visiÅ¡kai laikantis įstatymo nuostatų, tačiau nesiekia baudžiamosios atsakomybės lygio ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. 3.6.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad prokuroro nutarimais buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tiek į D. G., tiek į A. K. banko sÄ skaitose esančias pinigines lėšas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo pradiniam momentui D. G. sÄ skaitoje buvo apribota nuosavybės teisė į mažesnę nei 10 000 eurų sumÄ (tuo metu buvęs sÄ skaitos likutis). Taip pat buvo apribota nuosavybės teisė į A. K. sÄ skaitoje buvusiÄ Å¾ymiai mažesnę pinigų sumÄ , nei teismas grÄ Å¾ino į mirusio G.

Å . banko sÄ skaitÄ . Tiek į D. G., tiek į apeliantės banko sÄ skaitas nuo laikino nuosavybės teisės apribojimo pradinio momento buvo pervedamas jų gaunamas darbo užmokestis. Tokiu bÅ«du, tik pradinės sumos, kurioms buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį gali bÅ«ti laikomos nusikalstamos veikos rezultatu, o gautas darbo užmokestis nusikalstamos veikos rezultatu negali bÅ«ti pripažįstamas, o tuo pačiu ir grÄ Å¾inamas daikto savininkui.

Be to, daiktai BPK 94 straipsnio prasme gali bÅ«ti grÄ Å¾inti tik teisėtiems jų savininkams, o dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Å ioje byloje grÄ Å¾intinų daiktų (pinigų) savininkas nėra nustatytas. Galimas pinigų savininkas – G. Å . yra miręs, bankas Å¡iuo atveju nėra jų savininkas. Nukentėjusysis byloje civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, kÄ jis galį padaryti kreipdamasis į teismÄ civilinio proceso tvarka ir praÅ¡ydamas civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ .

Nukentėjusiojo D. T. paveldimo turto tiksli dalis, atsižvelgiant į galimas A. K. turtines pretenzijas (laidojimo ir kt. iÅ¡laidos, paskola motinai ir kt.), nėra aiÅ¡ki. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , palikus galioti apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuosprendžio dalis dėl D. G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sÄ skaitoje esančių 10 000 eurų, ir A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sÄ skaitoje esančių 6 867,51 eurų grÄ Å¾inimo į G. Å . sÄ skaitÄ naikintina.

4. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistoji A. K. ir jos gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Netenkinus apeliacinio skundo, prašė vietoje daiktų (baldų) konfiskavimo iÅ¡ A. K. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę. Prokuroras, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistosios A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Nors nuteistoji A. K. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdama, kad ji buvo nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ bei atlikęs įrodymų vertinimÄ apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A.

K. pripažino kalta jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Sprendžiant nuteistosios kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. PrieÅ¡ingai nei teigiama A. K. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nukentėjusiojo, tiek ir nuteistosios bei liudytojų parodymus, ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog A.

K. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

7. Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos duomenimis, A. K., laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. balandžio 7 d. 4.55 val., turėdama G. Å . iÅ¡duotÄ mokėjimo kortelę, slaptažodžių generatorių bei asmeninę G. Å . užraÅ¡inę su joje įraÅ¡ytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, pasinaudodama tiek banko kortele, tiek ir turėtais duomenimis, atliko trylika finansinių operacijų (dauguma iÅ¡ jų – pinigų iÅ¡gryninimas), tokiais savo veiksmais įgydama mirusiojo G.

Å . sÅ«nui nukentėjusiajam D. T. priklausantį turtÄ â€“ pinigus (28 227,76 eurų). A. K. apeliaciniame skunde neginčija padariusi nuosprendžiu nustatytus veiksmus, tačiau ginčija jų kvalifikavimÄ iÅ¡ esmės teigdama, kad juose nėra tiesioginės tyčios ir apgaulės elemento. Apeliantės teigimu, ji su G. Å . penkiolika metu gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrÄ Å«kį, kartu naudojosi bendrais pinigais, įsirenginėjo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kÅ«rė ateitį. G. Å . jai buvo perdavęs jo vardu iÅ¡duotÄ banko kortelę, prisijungimo prie banko duomenis – slaptažodžių generatorių ir asmeninę užraÅ¡inę su joje įraÅ¡ytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, todėl disponuodama mirusio G.

Å . banko mokėjimo kortele, slaptažodžių generatoriumi ir užraÅ¡ine su joje įraÅ¡ytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, Å¡ių duomenų pagalba iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos paimdama pinigus ji veikė teisėtai, nesuvokė daranti nusikaltimÄ , o byloje nenustatyta, kad ji tyčia apgaule siekė įgyti mirusiojo sÅ«nui pagal paveldėjimo teisę priklausantį turtÄ . Tačiau, įvertinus tiek vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , tiek ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumÄ , sutikti su tokiais apeliantės teiginiais ir jų visumoje panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimant naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nėra pagrindo.

8. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad nusikalstamų veikų, už kurias A. K. buvo nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kė neteisėtu mirusio nuteistosios sugyventinio G. Å . banko kortelės laikymu, prisijungimu prie banko informacinės sistemos ir 19 įvairių finansinių operacijų atlikimu (Å¡ių aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija ir pati nuteistoji), apgaule įgyjant mirusiojo sÅ«nui priklausantį turtÄ .

Visi Å¡ie nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog jo atliekami Å¡ių BK straipsnių dispozicijose apraÅ¡yti veiksmai yra neteisėti, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas iÅ¡reiÅ¡kia veikos siekimÄ (norėjimÄ ). Jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamų veikų aplinkybes.

9. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais A. K. parodymais, G. Å . banko sÄ skaitoje buvę 27000 eurų buvo gauti G. Å . pardavus iÅ¡ tėvų paveldėtÄ butÄ . Po Å¡io buto pardavimo G. Å . kartu su A. K. norėjo įsigyti kitÄ butÄ , kuriame galėtų gyventi kartu. Tačiau, už gautus pinigus jiems bÅ«tų išėjęs tik bendrabučio tipo butas, todėl jie priėmė sprendimÄ likti gyventi A. K. mamos namuose ir už gautus pinigus jame pasidaryti kapitalinį remontÄ .

Namo remontui G. Å . buvo pasiskolinęs 10000 eurų iÅ¡ A. K. mamos, Å¡iuos pinigus G. Å . mirties dienÄ ji pervedė į D. G. banko sÄ skaitÄ . Žinojo, kad G. Å . turi sÅ«nų ir dukterį, tačiau su sÅ«numi jis nebendravo. Pinigus iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos nusiiminėjo, nes reikėjo pinigų laidotuvėms bei remonto pabaigimui. Ji pati į notarÄ dėl G. Å . palikimo nesikreipė, nes nesupranta, kam reikia mokėti pinigus notarui, jei ir taip galėjo nusiimti pinigus nuo G. Å . banko sÄ skaitos.

A. K. teigimu, ji žinojo, kad G. Å . nebuvo sudaręs testamento, apie jo sudarymÄ su G. Å . jie nebuvo kalbėję.

10. IÅ¡ aptarto seka, kad A. K. neabejotinai suprato, jog G. Å . banko sÄ skaitoje esantys pinigai, kurie buvo gauti pardavus jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , po jo mirties teisiÅ¡kai jai nepriklauso, tai reiÅ¡kia, kad yra svetimi. G. Å ., be kita ko, nebuvo sudaręs ir testamento, kas akivaizdžiai buvo žinoma ir A. K., dėl to jo turtÄ pagal įstatymÄ turėjo paveldėti vaikai – dukra ir sÅ«nus, apie kurių egzistavimÄ nuteistoji vėlgi žinojo. Nors A. K. tvirtina, kad G.

Å . esant gyvam ji turėjo jo žodinį leidimÄ naudotis jo banko mokėjimo kortele, tačiau akivaizdu, kad ji suprato, jog Å¡i kortelė jai nepriklauso. Å ioje vietoje bÅ«tina pažymėti, kad banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę iÅ¡davusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2014).

Esant Å¡iems duomenims, nekyla abejonių, jog A. K., pasinaudodama G. Å . banko kortele bei prisijungimo prie interneto banko duomenimis, tokiu bÅ«du identifikuodama save kaip G. Å ., kuris jau buvo miręs, ir taip suklaidindama bankÄ , suprato, jog tokiu bÅ«du panaudojusi apgaulę ir iÅ¡gryninusi mirusio G. Å . sÄ skaitoje esančius pinigus bei atsiskaičiusi jais už prekes, neteisėtai užvaldė svetimÄ turtÄ .

11. Atskleidžiant A. K. tyčios turinį, bÅ«tina įvertinti ir G. Å . banko sÄ skaitoje buvusių pinigų judėjimÄ . Kaip nustatyta G. Å . banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, 2020 m. kovo 27 d. (G. Å . mirties dienÄ ) joje buvo 30029,60 eurų. TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos buvo iÅ¡gryninta 800 eurų ir dar 10000 pervesta į D. G. banko sÄ skaitÄ . Nors apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. K. tvirtino, kad G. Å . iÅ¡ jos mamos buvo pasiskolinęs 10000 eurų, kuriuos ji ir grÄ Å¾ino pervesdama 10000 eurų į D.

G. banko sÄ skaitÄ , tačiau Å¡i aplinkybė jokiais objektyviais duomenimis (banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, dovanojimo sutartimi, vekseliu, skolos raÅ¡teliu ir pan.), iÅ¡skyrus A. K. ir D. G. parodymus, nepatvirtinta. Å ioje vietoje bÅ«tina įvertinti, kad G. Å . banko sÄ skaitoje jo mirties dienÄ buvo kiek daugiau nei 30000 eurų, kuriuos, pasak A. K., jie buvo nusprendę skirti jų namų remontui, todėl, kam G. Å . bÅ«tų reikėję skolintis papildomų pinigų iÅ¡ A. K. motinos, savų dar neiÅ¡leidus, taip ir lieka neaiÅ¡ku.

Tokie G. Å . veiksmai atrodo nelogiÅ¡ki ir teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių A. K. teiginiais dėl G. Å . skolos jos motinai. Toliau analizuojant G. Å . banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad kitÄ dienÄ po jo mirties, t. y. 2020 m. kovo 28 d. iÅ¡ jo banko sÄ skaitos buvo iÅ¡gryninta 800 eurų, 2020 m. kovo 29 d. – 800 eurų, 2020 m. kovo 30 d. – 800 eurų, 2020 m. kovo 31 d. – 800 eurų ir dar 13,63 eurų atsiskaityta už pirkinius, o 2020 m. balandžio 1 d. iÅ¡ Å¡ios banko sÄ skaitos į A.

K. banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 10000 eurų suma. Kaip matyti iÅ¡ A. K. banko sÄ skaitos, į kuriÄ buvo pervesta 10000 eurų, iÅ¡raÅ¡o, tuos pinigus ji gryninosi skubotai, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. iÅ¡sigrynindama net 3600 eurų, 2020 m. balandžio 21 d. iÅ¡sigrynindama dar 1800 eurų, 2020 m. gegužės 18 d. – 600 eurų, 2020 m. birželio 1 d. – 600 eurų, 2020 m. liepos 3 d. – 500 eurų (1 t., b. l. 110-118). Po 10000 eurų pervedimo į savo banko sÄ skaitÄ A.

K. ir toliau grynino ir G. Å . banko sÄ skaitoje likusius pinigus: 2020 m. balandžio 1 d. – 800 eurų ir 2000 eurų sumokėjo už pirkinius „RumÅ¡iÅ¡kių baldai“, 2020 m. balandžio 2 d. – 800 eurų, 29,85 eurų sumai atsiskaitydama už pirkinius, 2020 m. balandžio 3 d. – 800 eurų, 2020 m. balandžio 4 d. – 800 eurų, 2020 m. balandžio 5 d. – 750 eurų, 2020 m. balandžio 7 d. atsiskaitė už pirkinius 34,28 eurų sumoje, G. Å . banko sÄ skaitoje palikdama vos 0,94 euro (1 t., b. l. 76).

12. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad nors iš A. K. pareikštų kaltinimų matyti, kad jos pasisavinta pinigų suma atitinka 28227,76 eurus, tačiau perskaičiavus A. K. pareikštuose kaltinimuose nurodytas jos skirtingais laikotarpiais pasisavintas pinigų sumas, akivaizdu, kad šių pinigų suma yra kiek didesnė ir atitinka 30027,76 eurų. Ir vis tik, prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo šioje dalyje nėra, o apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistosios teisinės padėties savo iniciatyva, todėl šis skundžiamo nuosprendžio netikslumas vertinamu atveju netaisytinas.

13. IÅ¡ aptarto seka, kad G. Å . banko sÄ skaitoje esančius pinigus A. K. pradėjo savintis iÅ¡kart po jo mirties – tÄ pačiÄ dienÄ â€“ ir per trumpÄ laikÄ (11 dienų), neteisėtai pasinaudodama G. Å . elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, paėmė visus jo sÄ skaitoje esančius pinigus. Remdamasis Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus ir A. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡sakytus teiginius apie tai, kad ji net neketino kreiptis į notarÄ dėl G. Å . palikimo, nes „kam mokėti pinigus notarui, jei ir taip ji galėjo iÅ¡sigryninti G.

Å . banko sÄ skaitoje buvusius pinigus“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistoji suprato tiek savo veiksmų neteisėtumÄ , tiek ir pavojingumÄ , o finansinių operacijų intensyvumas ir tai, kad jos buvo atliekamos skubotai, iÅ¡ karto po G. Å . mirties, po keletÄ kartų per dienÄ tol, kol sÄ skaitoje visiÅ¡kai nebeliko pinigų, rodo, jog A. K. siekė ir norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia. Teismas pagrįstai sprendė, kad toks mokėjimo kortelės, slaptažodžių generatoriaus ir užrašų knygelės su joje įraÅ¡ytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis panaudojimo bÅ«das yra neteisėtas.

14. Å ios iÅ¡vados kontekste bÅ«tina pažymėti ir tai, kad apie G. Å . mirtį bankui, kuriame buvo atidaryta jo banko sÄ skaita, A. K. pranešė praėjus kuriam laikui po jo mirties ir jau iÅ¡gryninus visus jo banko sÄ skaitoje buvusius pinigus, t. y. 2020 m. gegužės 26 d., banko darbuotojai nurodant, kad reikia uždaryti Å¡io asmens banko sÄ skaitÄ , kadangi, patikrinus elektroninę bankininkystę matoma, kad kortelė „eina į minusÄ â€œ (2 t., b. l. 43-46). Å iÄ informacijÄ banko darbuotojui pateikė pati A. K., kas vėlgi leidžia pagrįstai spręsti, jog vertinamu atveju ji veikė tyčia. IÅ¡ tokių nuteistosios veiksmų visiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog ji žinojo, kad bankui, kuriame buvo atidaryta mirusiojo banko sÄ skaita, bÅ«tina praneÅ¡ti apie jo mirtį, tačiau tai padaryti delsė tyčia, siekdama pasisavinti jo banko sÄ skaitoje esančius pinigus, kol banko sÄ skaita dėl kliento mirties dar buvo neuždaryta.

15. Svarbu ir tai, kad, sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, bÅ«tent 2020 m. gegužės mėnesį nukentėjusysis D. T. iÅ¡ A. K. pradėjo reikalauti visų pas jÄ vis dar esančių dokumentų, susijusių su G. Å . asmeniu (tiek mirties liudijimo, tiek jo banko sÄ skaitų bei nekilnojamojo turto dokumentų), kÄ patvirtina D. T. pateiktas susiraÅ¡inėjimas tiek su pačia A. K., tiek su Å¡ios dukra, praneÅ¡usia D. T. apie Å¡io tėvo mirtį (1 t., b. l. 41-44).

Tačiau, A. K. D. T. perdavė tik G. Å . mirties liudijimÄ , nors neabejotinai suvokė, jog tiek banko kortelė, tiek ir kiti su jos tinkamu panaudojimu susiję dokumentai bei daiktai – slaptažodžių generatorius bei užrašų knygelė su joje įraÅ¡ytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, turėjo bÅ«ti perduoti bÅ«tent D. T. – jis informavo A. K., kad bÅ«tent jis priėmė savo tėvo G. Å . palikimÄ ir yra vienintelis teisėtas jo turto valdytojas po Å¡io mirties.

Å ioje vietoje bÅ«tina pažymėti, kad apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. K. tvirtino, jog apie tai, kad D. T. yra priėmęs savo tėvo palikimÄ , jai tapo žinoma tik tada, kai jos namuose buvo atliekama krata, t. y. 2020 m. spalio 14 d. (1 t., b. l. 180-181), kas visiÅ¡kai neatitinka jos ir D. T. susiraÅ¡inėjimo turinio ir leidžia pagrįstai abejoti jos nuoÅ¡irdumu bei jos parodymų patikimumu. Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant iÅ¡ D. T. ir A. K. susiraÅ¡inėjimo, bÅ«tent 2020 m. gegužės 26 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai A.

K. pranešė bankui, kuriame buvo atidaryta G. Å . banko sÄ skaita, apie Å¡io mirtį, nuteistoji D. T. iÅ¡reiÅ¡kė pretenzijas apie tai, kad G. Å . turtas iÅ¡ esmės priklauso ir jai: „<...> Bendras 15 metų gyvenimas yra lygiai toks pat teisinis pagrindas kaip ir giminystės ryÅ¡iai. <...>“. Po to, kai D. T. A. K. paaiÅ¡kino, kad Å¡iai neatidavus D. T. reikalaujamų dokumentų Å¡is kreipsis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, nuteistoji pažymėjo, jog pasitars su teisininkais ir tuomet susisieks su D.

T., tačiau to taip ir nepadarė, kas vėlgi betarpiÅ¡kai patvirtina A. K. tyčiÄ ir jos sÄ moningus veiksmus iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos pasisavinant svetimus, t. y. D. T., priklausančius pinigus.

16. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ ir A. K. veiksmus iÅ¡ karto po G. Å . mirties matyti, jog nors ji ir teigia itin sielvartavusi dėl savo sugyventinio mirties, tačiau jau tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ jo sÄ skaitos sugebėjo iÅ¡gryninti ar kitaip pasisavinti net 18000 eurų. Praėjus vos kelioms dienoms, ji vyko į „RumÅ¡iÅ¡kių baldai“, kur įsigijo baldų už beveik 2000 eurų, vėlgi panaudodama mirusiojo G. Å . mokėjimo kortelę, iÅ¡ ko seka, kad mirusiojo pinigus nuteistoji grynino skubotai, įsigydama ne bÅ«tinojo naudojimo didelės vertės prekes, kurios neturi nieko bendro su G.

Å . laidojimo iÅ¡laidomis, kuriomis apeliaciniame skunde nuteistoji bando pagrįsti G. Å . banko sÄ skaitoje buvusių pinigų pasisavinimÄ . Tokie jos veiksmai neatitinka natÅ«ralaus sielvartaujančio asmens elgesio ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad visi A. K. veiksmai buvo tyčiniai ir nukreipti į jai žinomai svetimų pinigų pasisavinimÄ .

17. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistosios teiginiai, kad sugyventinis jau daug metų jai buvo davęs prisijungimo prie banko duomenis, slaptažodžių generatorių, mokėjimo kortelės PIN kodÄ , kurie, pasak A. K., pirmosios instancijos teismo taip ir liko neįvertinti. Teismų praktikoje neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamÄ ja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieÅ¡ jo valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014).

Tai reiÅ¡kia, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sÄ skaitos ar kortelės naudotojui papraÅ¡ius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalÄ , nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio Å¡ia priemone, žodiniam ar raÅ¡ytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-697/2020).

Ir vis tik, nagrinėjamos bylos duomenys jokių abejonių, kad G. Å . vardu iÅ¡duota banko mokėjimo kortelė A. K. buvo svetima ir ji tai suvokė, teisėjų kolegijai nekelia. Minėta, jog pinigai iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos buvo gryninami skubotai, per trumpÄ laikotarpį, Å¡ie veiksmai buvo atliekami jau G. Å . mirties dienÄ , A. K. žinant, jog G. Å . nėra sudaręs testamento ir turi du galimus įpėdinius – sÅ«nų ir dukrÄ . Dėl pirmiau aptartų motyvų Å¡ios aplinkybės rodo nuteistosios tikslÄ kaip įmanoma greičiau neteisėtai užvaldyti visus pinigus, esančius mirusiojo G.

Å . vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje, kad Å¡ie neatitektų mirusiojo sÅ«nui. Visa tai suteikė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji suprato, jog G. Å . banko kortele po pastarojo mirties ji disponavo neteisėtai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, A. K. veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. AnalogiÅ¡kos pozicijos Å¡iuo klausimu laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-719/2022).

18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp A. K. ir D. T. vertinamu atveju yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl nukentėjusysis D. T. savo pažeistas teises turėjo ginti civiline tvarka, o baudžiamosios atsakomybės taikymas Å¡iuo atveju buvo neproporcinga priemonė, tačiau ir su Å¡iuo apeliacinio skundo motyvu teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (pvz., asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2019, 2K-201-648/2019, 2K-157-895/2020 ir kt.).

Å ioje byloje yra nustatyta, kad A. K. neteisėtai pasinaudojo tuo, jog turėjo mirusiojo G. Å . vardu iÅ¡duotÄ banko kortelę ir žinojo Å¡ios kortelės PIN kodÄ , taip pat turėjo G. Å . prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir tai jai buvo esminė prielaida įgyti svetimÄ turtÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog žinojimas kitam asmeniui iÅ¡duotų banko duomenų, reikalingų finansinėms operacijoms atlikti, yra esminė prielaida įgyti svetimÄ turtÄ ir dėl to nukentėjusiųjų galimybės apginti savo pažeistas teises yra iÅ¡ esmės pasunkintos, o susiklostę santykiai tarp nukentėjusiųjų ir svetimÄ turtÄ Ä¯gijusio asmens peržengia civilinių teisinių santykių ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-895/2020).

Å ioje byloje nustatyta, kad dalį iÅ¡grynintų pinigų nuteistoji iÅ¡leido pirkiniams, dalį pervedė D. G. bei dalį persivedė į savo asmeninę banko sÄ skaitÄ , Å¡iuo pinigus vėliau vėlgi iÅ¡grynindama. Dėl tokių nuteistosios veiksmų visumos nukentėjusiojo galimybės apginti savo pažeistas teises buvo iÅ¡ esmės pasunkintos. Todėl tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo susiklostę santykiai peržengia civilinių teisinių santykių ribas.

19. Vien tai, kad G. Å . nepalaikė jokių santykių su savo sÅ«numi, kas itin akcentuojama nuteistosios apeliaciniame skunde, jos veiksmų teisinio vertinimo taip pat nekeičia. Minėta, jog nors G. Å . 15 metų gyveno su A. K., tačiau, santuokos su ja nebuvo sudaręs, jokio testamento jos naudai taip pat nepaliko, savo turėtų pinigų į A. K. banko sÄ skaitÄ nepervedė ir kitaip jų nuteistajai neperdavė, savo mirties atveju palikdamas viskÄ spręsti pagal įstatymÄ , t. y. savo turtÄ palikdamas teisėtiems įpėdiniams – sÅ«nui ir dukrai.

Esant Å¡iems duomenims, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tvirtinti, jog G. Å . nenorėjo, jog jo pinigai atitektų Å¡io sÅ«nui, nėra pagrindo. Jokių šį faktÄ patvirtinančių veiksmų dar bÅ«damas gyvas ir siekdamas apsaugoti savo sugyventinės A. K. interesus, G. Å . nesiėmė, todėl Å¡ioje vietoje pasikliauti vien tik nuteistosios teiginiais, nėra pagrindo. Jie nėra pakankami teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimui.

20. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apeliantės kaltės ir tėra nuteistosios savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

A. K. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. K. veiksmuose yra visi būtini BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Nuteistosios apeliacinio skundo, kuriais grindžiamas jos tariamas nekaltumas, yra argumentuotai paneigti apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais ir šiame nuosprendyje pakartotinai aptartais įrodymais.

Pripažindamas A. K. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A.

K. kaltės bei jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

21. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė A. K. kaltės klausimÄ , tačiau nuteistosios ir D. G. banko sÄ skaitose esančių pinigų grÄ Å¾inimo į mirusiojo G. Å . banko sÄ skaitÄ klausimas, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo iÅ¡spręstas netinkamai, kas pagrįstai pabrėžiama ir nuteistosios apeliaciniame skunde.

22. Ginčo dėl to, kad A. K. į savo banko sÄ skaitÄ iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos po jo mirties persivedė 10000 eurų (2020 m. balandžio 1 d.), tokiÄ pačiÄ pinigų sumÄ pervesdama ir į savo sesers D. G. (2020 m. kovo 27 d.) banko sÄ skaitÄ , nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Taip pat neabejotina ir tuo, kad A. K. įgijo iÅ¡ esmės visus G. Å . banko sÄ skaitoje buvusius pinigus, kÄ betarpiÅ¡kai patvirtina G. Å ., A. K. ir D. G. banko sÄ skaitos iÅ¡rašų analizė. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D.

T. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jis priėmė savo tėvo palikimÄ bei pateikė pareiÅ¡kimÄ teisėsaugos institucijoms dėl iÅ¡ jo tėvo banko sÄ skaitos po mirties pasisavintų pinigų. Tačiau, civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nepareiÅ¡kė. Ä®vertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė D. G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 10000 eurų, neva pervestus iÅ¡ G.

Å . sÄ skaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti į G. Å . banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 6867,51 eurų, t. y. neva iÅ¡ G. Å . sÄ skaitos pervestos 10000 eurų sumos dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti į G. Å . banko sÄ skaitÄ . Tačiau, sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu galima tik iÅ¡ dalies.

23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turi bÅ«ti konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) arba iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas). BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006). Siekiant konfiskuoti visÄ kaltininko iÅ¡ nusikalstamos veikos gautÄ naudÄ ir įgyvendinti turto konfiskavimo paskirtį, nusikalstamu bÅ«du gauto turto turinį sudaro:

a) tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas, b) iš šio turto naujai įgyti ekonominę vertę turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas.

24. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste itin aktualu tai, kad su turto konfiskavimu glaudžiai susijusi ir viena iÅ¡ žalos atlyginimo formų – daiktų ir dokumentų grÄ Å¾inimas. BPK 108 straipsnyje nustatyta, kad teismas, įsitikinęs, jog proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia Å¡iuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grÄ Å¾inti jų savininkui. Nukentėjusiajam (savininkui) priklausantys daiktai ar vertybės dažnai bÅ«na kaltininko nusikalstamų veikų rezultatai, todėl atitinka ir BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ vienÄ iÅ¡ konfiskuotino turto rÅ«Å¡ių.

BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę turinčius daiktus yra imperatyvi, o bÅ«tinumas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja bei įgyvendinimo bÅ«dus nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinis kodeksas bei kiti teisės aktai. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę inter alia gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ , o CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas.

Spręsdamas turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo kolizijÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos.

BÅ«tent Å¡iomis teisės normomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas D. G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 10000 eurų, neva pervestus iÅ¡ G. Å . sÄ skaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti į G. Å . banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 6867,51 eurų, t. y. iÅ¡ G. Å . sÄ skaitos neva pervestos 10000 eurų sumos dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti į G.

Å . banko sÄ skaitÄ .

25. Nesutinkant su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu vis tik pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu tiek A. K., tiek ir D. G. banko sÄ skaitose esančioms piniginėms lėšoms buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant A. K. ir D. G. disponuoti savo banko sÄ skaitose esančiomis piniginėms lėšoms, leidžiant į jas tik pinigines įplaukas. IÅ¡ aptarto aiÅ¡ku, kad nuo 2020 m. spalio 13 d. (laikino nuosavybės teisės apribojimo pradžia) su tam tikrais laikotarpiais, kuomet laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas laiku nebuvo pratęstas, nei A. K., nei D. G. savo banko sÄ skaitose esančiomis piniginėmis lėšomis laisvai disponuoti negalėjo. Šį faktÄ betarpiÅ¡kai patvirtina ir A. K. bei D. G. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai.

26. Remiantis A. K. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, iki 10000 eurų pervedimo iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos, A. K. sÄ skaitos likutis buvo 783,13 eurų. Be to, po komentuojamų pinigų pervedimo iki nuteistajai skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo iÅ¡ Å¡ios banko sÄ skaitos buvo vykdomi ne tik iÅ¡skaitymai (išėmimai grynaisiais pinigais, apmokėjimas už pirkinius ir paslaugas), bet ir įskaitymai iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (268,90 eurų, 236,97 eurų, 277,13 eurų, 236,97 eurų, 236,97 eurų).

Tuo tarpu A. K. banko sÄ skaitos likutis laikino nuosavybės teisės apribojimo metu atitiko 3975,16 eurų (1 t., b. l. 110-118). Atsižvelgiant į Å¡ių duomenų visumÄ , įvertinus A. K. banko sÄ skaitoje iki jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvusių pinigų sumÄ (783,13 eurų) bei tai, kad iki laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo į nuteistosios banko sÄ skaitÄ buvo daromi ir teisėti įskaitymai, atėmus Å¡ias sumas iÅ¡ jos banko sÄ skaitoje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo metu buvusio likučio, akivaizdu, kad tik 1935,09 eurų suma nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pripažįstama gauta nusikalstamu bÅ«du, nes bÅ«tent tokia suma liko iÅ¡ 10000 eurų, kuriuos A.

K. persivedė sau iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos.

27. AnalogiÅ¡kos aplinkybės nustatytos įvertinus ir D. G. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (4 t., b. l. 134-143). Jos banko sÄ skaitos likutis iki 10000 eurų pervedimo iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos atitiko 247,38 eurus. Tuo tarpu banko sÄ skaitos likutis skiriant jai laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ atitiko 6895,57 eurų. Nuo 10000 eurų pervedimo į D. G. banko sÄ skaitÄ iki laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo momento, iÅ¡ Å¡ios banko sÄ skaitos vėlgi buvo daromi ne tik iÅ¡skaitymai, bet ir įskaitymai – D. G. darbo užmokestis bei iÅ¡moka už automobilį. IÅ¡skaičius Å¡ias sumas iÅ¡ D. G. banko sÄ skaitos likučio, nustatyto laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo metu, tik 2267,92 eurų suma gali bÅ«ti pripažinta gauta nusikalstamu bÅ«du, nes bÅ«tent tokia suma liko iÅ¡ 10000 eurų, kuriuos A. K. pervedė D. G. iÅ¡ mirusio G. Å . banko sÄ skaitos.

28. Ir nors 2022 m. kovo 15 d. A. K. banko sÄ skaitos likutis atitiko 6867,51 eurus, o D. G. – 12447,64 eurus, kÄ pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, iÅ¡ aptartų nuteistosios ir D. G. banko sÄ skaitos iÅ¡rašų aiÅ¡ku, kad ne visa Å¡i pinigų suma liko iÅ¡ A. K. sau bei D. G. iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos pervestų 10000 eurų sumos. Dalis Å¡ių pinigų susikaupė ir iÅ¡ teisėtai A. K. bei D. G. gautų pinigų, todėl visų jų sÄ skaitose esančių pinigų pripažinimas nusikalstamos veikos rezultatu nėra galimas.

29. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumÄ bei aukščiau aptartÄ teismų praktikÄ , skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 108 straipsniu, D. G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 2267,92 eurų bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 1935,09 eurų, pervesti iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini į G. Å . banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“ AB banke.

30. Priimant tokį procesinį sprendimÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepritartina teismų praktikai, kai, nustačius, kad kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos gavo turto, o kiti asmenys dėl to patyrė turtinės žalos, teismo baigiamajame akte nesprendžiamas nei Å¡io turto konfiskavimo, nei jo grÄ Å¾inimo savininkui (ar jo vertę atitinkančios žalos atlyginimo) klausimas. Pagal BK 72 straipsnį, iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieÅ¡kinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Kitų pagrindų, leidžiančių netaikyti tokio turto konfiskavimo, baudžiamajame įstatyme nenumatyta. Dėl to nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, visais atvejais bÅ«tina spręsti klausimÄ dėl jo konfiskavimo arba žalos atlyginimo.

31. Atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju civilinis ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas, o didžioji dalis iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos iÅ¡imtų pinigų nuosprendžio priėmimo dienai jau buvo iÅ¡leista, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. K. (BK 72 straipsnio 5 dalis) klausimÄ , ko vertinamu atveju nepadarė. IÅ¡taisyti Å¡io pirmosios instancijos teismo pažeidimo apeliacinės instancijos teisme visa apimtimi, nesant prokuroro skundo ir negalint bloginti nuteistosios teisinės padėties, nėra galimybės, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis taisytina tik iÅ¡ dalies, nusprendžiant iÅ¡ D. G. ir A. K. konfiskuoti tokiÄ turto dalį, kuriÄ pirmosios instancijos teismas sprendė grÄ Å¾inti į G. Å . banko sÄ skaitÄ , iÅ¡skaičius tas pinigų sumas, kurias Å¡io nuosprendžio 27 punkto pagrindu buvo nuspręsta grÄ Å¾inti į G. Å . banko sÄ skaitÄ .

32. Bylos duomenimis, D. G. yra nuteistosios A. K. sesuo. Ji žinojo, kad 10000 eurų pervedimo iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos momentu G. Å . jau buvo miręs. Tuo tarpu kaip numatyta BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu Å¡is turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko Å¡eimos nariui ar artimajam giminaičiui. Tačiau, minėta, kad tiek D.

G., tiek A. K. banko sÄ skaitoje buvę G. Å . pinigai – po 10000 eurų, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pradžioje didžiÄ ja dalimi jau buvo iÅ¡leisti. Tuo tarpu kaip numato BK 72 straipsnio 5 dalis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ D. G. ir A. K. iÅ¡ieÅ¡kotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos: iÅ¡ D. G. – 7732,08 eurų, iÅ¡ A. K. – 4932,42 eurų.

33. Aptartų duomenų visumoje svarbu ir tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, be kitų aplinkybių, buvo nuspręsta iÅ¡ A. K. konfiskuoti ir visus baldus, kuriuos, bylos duomenimis, ji įsigijo panaudodama jau mirusio G. Å . banko sÄ skaitÄ , bendros 1941 eurų vertės. Tačiau, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, A. K. pateikė praÅ¡ymÄ Å¡iuos daiktus palikti jai ir vietoje to iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti Å¡ių daiktų vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Kadangi BK 72 straipsnis leidžia teismui ne tik konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatÄ , bet ir iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , todėl Å¡is A. K. praÅ¡ymas tenkintinas, iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino turto – baldų, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 1941 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog Å¡i pinigų suma buvo paimta iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos, neteisėtai panaudojant jo banko mokėjimo kortelę, Å¡iÄ konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , jÄ iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ A.

K., tikslinga grÄ Å¾inti bÅ«tent į G. Å . banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“ AB banke. Toks teismo procesinis sprendimas geriausiai atitiks teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei užtikrins nukentėjusiojo interesus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistosios A. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendį: - panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl daiktų konfiskavimo iÅ¡ A. K. ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti Å¡ių daiktų vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1941 eurų, Å¡iÄ pinigų sumÄ po jos iÅ¡ieÅ¡kojimo pervedant į G. Å . banko sÄ skaitÄ , Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“ AB banke; - pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl A.

K. ir D. G. banko sÄ skaitose esančių pinigų likimo ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 108 straipsniu, D. G. vardu „Swedbank“ AB banke atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 2267,92 eurų bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 1935,09 eurų, pervestus iÅ¡ G. Å . banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini į G. Å . banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“ AB banke; - vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ D.

G. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 7732,08 eurų, iÅ¡ A. K. – 4932,42 eurų; - pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo D. G. ir A. K. vardu atidarytose banko sÄ skaitose esančių pinigų, ir: - laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ D. G. vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“ AB, esančias pinigines lėšas – 10000 eurų, Å¡iam turtui nustatant visiÅ¡kÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant įplaukas į sÄ skaitÄ bei leidžiant be apribojimų disponuoti minėtoje sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, virÅ¡ijančiomis 10000 eurų sumÄ , palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl pinigų grÄ Å¾inimo į G.

Å . banko sÄ skaitÄ bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, visiÅ¡ko įvykdymo. - laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ A. K. vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, esančias pinigines lėšas, Å¡iam turtui nustatant visiÅ¡kÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į sÄ skaitÄ , bei į A. K. nuosavybės teise priklausančius daiktus: baldų komplektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 807 eurų vertės; laikrodį, esantį (duomenys neskelbtini), 191 eurų vertės; minkÅ¡tasuolį, esantį (duomenys neskelbtini), 261 eurų vertės; vitrinÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), 682 eurų vertės;

Å¡iam turtui nustatant visiÅ¡kÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , uždraudžiant disponuoti turtu, turto saugotoja paskiriant A. K., palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl pinigų grÄ Å¾inimo į G. Å . banko sÄ skaitÄ bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, visiÅ¡ko įvykdymo. LikusiÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Aurelijus Rauckis Judita Sungailaitė AuÅ¡ra Vingilė