2016-02-03 Nr. AB-2502-3-61-3-05595-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. B., J. B. (J. B.) ir A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. B., J. B. ir A. B. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Vilniaus regiono keliai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2016-02-03 Nr. AB-2502-3-61-3-05595-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai M. B., J. B. ir A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti atsakovą įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jas įgyvendinantį poįstatyminį teisės aktą – Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12 punktą, nedelsiant suremontuoti savo lėšomis akivaizdžiai per aukštą nuovažą į kiemą, esančią tarp gatvės bei šaligatvio adresu Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) sen., ir padaryti nuovažą nuožulnesnę bei tinkamą ja naudotis nedarant žalos transporto priemonėms bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-66-552/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05595-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. B., J. B. (J. B.) ir A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. B., J. B. ir A. B. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Vilniaus regiono keliai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai M. B., J. B. ir A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti atsakovą įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jas įgyvendinantį poįstatyminį teisės aktą – Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12 punktą, nedelsiant suremontuoti savo lėšomis akivaizdžiai per aukštą nuovažą į kiemą, esančią tarp gatvės bei šaligatvio adresu Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) sen., ir padaryti nuovažą nuožulnesnę bei tinkamą ja naudotis nedarant žalos transporto priemonėms bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir išaiškino pareiškėjams, kad dėl savo reikalavimų patenkinimo jie turi kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto – vietinės reikšmės kelio sutvarkymo, t. y. ne viešojo administravimo srityje. Teismas konstatavo, kad byloje vyrauja ne administraciniai, o civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.; Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. teismingumo byla Nr. T-103/2015). Teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) ir išaiškino pareiškėjams, kad dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą savo lėšomis suremontuoti įvažiavimą į pareiškėjų kiemą jie turi kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka į Vilniaus rajono apylinkės teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.).
II. Pareiškėjai M. B., J. B. ir A. B. atskiruoju skundu prašo priimti jų skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Pareiškėjai remiasi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsniu ir daro išvadą, kad atsakovas yra subjektas, kuriam pavesta įgyvendinti atitinkamus teisės aktus. Pareiškėjų teigimu, ginčas kilo iš atsakovo nepagrįsto atsisakymo atlikti viešojo administravimo funkcijas, t. y. įgyvendinti ir vykdyti pareiškėjų nurodomus teisės aktus. Pareiškėjai remiasi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir paaiškina, kad atsakovas nepagrįstai atsisako suremontuoti nuovažą, kas yra priskirtina jo kompetencijai, vilkina atlikti tokius veiksmus jau daugiau nei 5 metus nuo pareiškėjų pirmojo rašytinio pareikalavimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Pareiškėjai atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria jų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavus, jog ginčas kilo ne viešojo administravimo srityje, byloje vyrauja ne administraciniai, o civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Administracinių teismų kompetencijos ribojimus įstatymų leidėjas yra nustatęs ABTĮ 16 straipsnyje. Pirmiausia šie administracinių teismų kompetencijos ribojimai siejami su bylų rūšiniu teismingumu. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Įstatymų leidėjas įtvirtina, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 15 str.), o bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (CPK 22 str.).
Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse ne kartą yra pažymėjusi, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei ar savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartis Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartis Nr. T-84 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjai prašė įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją suremontuoti nuovažą į kiemą, esančią tarp gatvės ir šaligatvio, t. y. padaryti nuovažą nuožulnesnę ir tinkamą ja naudotis nedarant žalos transporto priemonėmis. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl nuovažos remonto, tačiau Administracija 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. A33(1)-7182-(4.9) atsisakė remontuoti pareiškėjų nurodomą nuovažą. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, kad ginčas kilo iš atsakovo nepagrįsto atsisakymo atlikti viešojo administravimo funkcijas.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 dalyje apibrėžta vietinės reikšmės kelių samprata, nurodant, kad tai yra viešieji keliai (keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams) ir vidaus keliai (fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės (Kelių įstatymo 5 str. 7 d.). Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta savarankiškoji savivaldybės funkcija – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo, nustatančio Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais, 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes kaip matyti iš pareiškėjų skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, ir kurio priėmimo klausimas išspręstas, turinio, pareiškėjai iš esmės siekia, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo lėšomis suremontuotų savivaldybei nuosavybės teise priklausančią nuovažą. Todėl pareiškėjų pateiktu skundu keltas ginčas dėl įpareigojimo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, susijusius su savivaldybei nuosavybės teise priklausančios nuovažos remontu, yra civilinio pobūdžio ginčas, kuris, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atkreipė dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. teismingumo bylą Nr. T-103/2015, taip pat teisingai konstatavo, kad šioje byloje vyrauja ne administraciniai, o civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi, kaip minėta, ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi toks skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjų atskirojo skundo netenkina, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, palieka nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų M. B., J. B. (J. B.) ir A. B. (A. B.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius