2024-10-09 Nr. AB-14472-3-61-3-02582-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-497-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02582-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), kuriame, remiantis išdėstytais argumentais ir A. M. 2024 m. balandžio 15 d. pareiškimu, prašė užtikrinti teisę į greitą ir veiksmingą teisinę gynimo priemonę, siekiant neatidėliotinai gauti informaciją, t. y. nustatyti terminą, per kurį atsakovai, kaip viešojo administravimo subjektai, privalo pateikti A. M. visą teisinę tiesioginę informaciją: a) kas yra tas iš atsakovų, kam buvo teisėtai įpareigota informuoti A. M. apie jo senelio J. M., s. J., (duomenys neskelbtini) g. m. ( 1 asmenys ) ir jo šeimos narių (viso 3 asmenys) teisinę reabilitaciją, remiantis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. sausio 16 d. nutarimo 1–3 straipsniais; b) įpareigoti atsakovus informuoti A. M. apie jo senelio J. M., s. J., (duomenys neskelbtini) g. m. (1 asmenys) teisinę reabilitaciją, remiantis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. sausio 16 d. nutarimo 1–3 straipsniais (nepažeisdamos įsipareigojimo tęsti tyrimą iki paaiškės J. M., s. J., (duomenys neskelbtini) g. m. teisinė reabilitacija).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo A. M. skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais bei grąžino pareiškėjui 2024 m. kovo 9 d. sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus ir faktinį skundo pagrindą, pateikti įrodymus apie pareiškimo atsakovams įteikimą. Teisme 2024 m. birželio 13 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas.

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateikto skundo turinio bei suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kokios teisminės gynybos pareiškėjas prašo (panaikinti konkretų skundžiamą aktą, įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmą, kuomet su konkrečiu prašymu pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, o pastarasis atsisakė atlikti veiksmus ar vilkino juos atlikti). Be to, nors pareiškėjas patikslintame skunde teigia, kad jo pareiškimas buvo užregistruotas, kad atsakovai gavo pareiškėjo pareiškimą, tačiau su patikslintu skundu nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius.

Teismas atkreipė dėmesį, kad 2024 m. birželio 5 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, jog pareiškėjas teismui galėtų suformuluoti reikalavimą įpareigoti atsakovus pateikti atsakymą į pareiškėjo 2024 m. balandžio 15 d. pareiškimą tik tuo atveju, jeigu jis pareiškimą pateikė atsakovams ir šie per įstatyme nustatytus terminus nepateikė pareiškėjui jokio atsakymo. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pareiškimo prašymas suformuluotas atsakovams nėra tapatus teismui suformuluotam prašymui. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 15 d. pareiškime atsakovų prašė pateikti jam informaciją „kokia tvarka TSRS/LTSR teisingumo ministerija ir TSRS/LTSR prokuratūra kartu su TSRS/LTRS vidaus reikalų ministerija ir TSRS/LTSR valstybės saugumo komiteto piliečių informavimo apie reabilitaciją pagal 1989 m. sausio 16 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimą ir TSRS CK Politinio biuro 1988 m. liepos 11 d. nutarimu „Dėl papildomų priemonių užbaigti darbus...“.

Susipažinęs su 2024 m. gegužės 29 d. skundo ir 2024 m. birželio 13 d. patikslinto skundo turiniu bei juose keliamais reikalavimais, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepašalino esminių skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko, skundo turinys liko painus, neaiškus, pareiškėjas nedetalizavo konkrečių aplinkybių dėl galbūt pažeistų jo teisių, todėl teismas pagal tokiu būdu suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką neturi galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. neįvykdė 2024 m. birželio 5 d. teismo nutarties, todėl skundas laikomas nepaduotu. Teismas paaiškino, kad iš pareiškėjo neatimama teisė kreiptis į teismą su nauju, ABTĮ reikalavimus atitinkančiu, skundu.

III. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį (sprendimą) ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad šališka teisėja priėmė neaiškius ir nemotyvuotus sprendimus, piktybiškai piktnaudžiaudama savo įgaliojimais ir atsisakydama užtikrinti pareiškėjo teisę į greitą ir veiksmingą teisminę apsaugą nuo atsakovų neveikimo ir piktnaudžiavimo valdžia. Teisėja nesugebėjo suprasti, kad pareiškėjas ir jo artimieji yra 1940–1941 metais prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus įvykdytų tarptautinių nusikaltimų aukos, kurioms teisėtai ir pagrįstai reikalinga greita ir veiksminga teisinė apsauga. Teisėja nesugebėjo suprasti pareiškėjo pareiškimo turinio arba nesąžiningai jį iškraipė. Atsakovai, kurie iki šios dienos ne tik piktybiškai nepateikė pareiškėjui jo artimųjų juridinės reabilitacijos, bet ir tyčia nepripažino pareiškėjo senelio J. M. laisvės atėmimo ir nepranešė apie jo likimą arba buvimo vietą. Atsakovai organizavo klaidingos informacijos užregistravimą, gerai žinodami, kad už oficialų registrą – bylą Nr. 20899/5, atsakingas pareigūnas iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir „LYA“ žinojo arba turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga. Šie tarptautinės teisės pažeidimai neturi senaties. Teisė pasinaudoti teisminės gynybos priemone negali būti atimta ar ribojama jokiomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas laikyti nepaduotais, nepašalinus teismo nustatytų skundo trukumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimas ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023), o nustatyti procesinio dokumento turinio ir formos trūkumai turi būti esminiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). ABTĮ įtvirtinti skundo reikalavimai užtikrina, jog administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2024 m. birželio 20 d. (imtinai) pašalinti skundo trūkumams, t. y. aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimus, atsižvelgiant į teismo galimų priimti sprendimų rūšis, taip pat patikslinti skundo faktinį pagrindą.

Pareiškėjas, vykdydamas minėtą teismo nutartį, pateikė patikslintą skundą (pareiškimą), kuriame, remiantis išdėstytais argumentais ir A. M. 2024 m. balandžio 15 d. pareiškimu, prašė užtikrinti teisę į greitą ir veiksmingą teisinę gynimo priemonę, siekiant neatidėliotinai gauti informaciją, t. y. nustatyti laikotarpį, per kurį atsakovai, kaip viešojo administravimo subjektai, privalo informuoti A. M. apie jo giminaičių teisinę / juridinę reabilitaciją, susipažinti su visa tiesiogine teisine informacija: a) nustatyti, kas yra tas iš atsakovų, kam buvo teisėtai įpareigota informuoti A. M. apie areštuotu 1941 m. birželio 15 d., (duomenys neskelbtini), jo senelio J. M., s. J., (duomenys neskelbtini) g. m. (1 asmuo) ir jo šeimos narių (viso 3 asmenys) teisinę / juridinę reabilitaciją, remiantis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. sausio 16 d. nutarimo 1–3 straipsniais, b) įpareigoti atsakovus informuoti A. M. apie areštuoto 1941 m. birželio 15 d., (duomenys neskelbtini), pareiškėjo senelio J. M., s. J., (duomenys neskelbtini) g. m. (1 asmuo) teisinę / juridinę reabilitaciją, remiantis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. sausio 16 d. nutarimo 1–3 straipsniais (nepažeisdamos įsipareigojimo tęsti tyrimą iki paaiškės J. M., s. J., (duomenys neskelbtini) g. m. teisinė reabilitacija). Pareiškėjas patikslintame skunde, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo 2024 m. balandžio 15 d. pareiškimas buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2024 m. balandžio 15 d., reg. Nr. PSG-611; Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2024 m. balandžio 15 d., reg. Nr. AP-9334; Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente Nr. 24-218; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje 2024 m. balandžio 15 d., reg. Nr. 1P-196.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, skunde, be kita ko, turi būti nurodoma: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 punktas); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (7 punktas); pareiškėjo reikalavimas (8 punktas). Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo (pareiškimo) ir vėliau pateikto patikslinto skundo (pareiškimo) turinio matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti administracinę bylą dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo, vilkinimo atlikti veiksmus dėl informacijos apie pareiškėjo giminaičių sulaikymą ir įkalinimą 1941 m. birželio 15 d. pateikimo. Tačiau iš skundo pagrindo ir dalyko neįmanoma nustatyti, kokius konkrečius kiekvienos iš atsakovais nurodytų viešojo administravimo institucijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) veiksmus (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus pareiškėjas siekia apskųsti, skundo turinys yra painus ir neaiškus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2024 m. balandžio 15 d. pareiškimą, skirtą atsakovams, tačiau nepateikė duomenų, kad šis pareiškimas buvo pateiktas atsakovams (gautas institucijose ir užregistruotas), iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai vilkina pateikti atsakymą į pareiškėjo pareiškimą. Pareiškėjas patikslintame skunde (pareiškime) nurodė 2024 m. balandžio 15 d. pareiškimo užregistravimo minėtose institucijose datas ir numerius, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6–8 punktuose, 25 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, dėl to nustatė terminą trūkumams pašalinti. Paminėti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną. Pareiškėjui šių skundo trūkumų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginių, susijusių su teisėjos šališkumu, atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Šiuo atveju pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai nepagrindžia teisėjos asmeninio suinteresuotumo nepriimti nagrinėti pareiškėjo skundą ar teisėjos išankstinio asmeninio nusistatymo prieš pareiškėją. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl teisėjos Jovitos Einikienės nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo ir administracinės bylos nagrinėjimo buvo netenkintas, nenustačius teisėjos nušalinimo pagrindų ir kitų išimtinių įstatyme numatytų atvejų, leidžiančių pagrįstai abejoti teisėjos nešališkumu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis