2025-05-28 Nr. AB-9239-3-61-3-08822-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-79-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08822-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. ir trečiojo suinteresuoto asmens M. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei A. R. (trečiasis suinteresuotasis asmuo – M. R.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. R. (toliau – ir atsakovė) 4 189,50 Eur bendrą rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje: statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 459.35 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2019 m. gruodžio 12 d.); statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1030.37 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2019 m. gruodžio 12 d.); statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 791.96 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2019 m. gruodžio 12 d.); statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 681.63 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2019 m. gruodžio 12 d.); patalpą / butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 57.43 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2021 m. liepos 8 d.); patalpą / butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 40.53 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. vasario 1 d.); patalpą / butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17.27 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2005 m. spalio 4 d.); nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 40.24 kv. m.) (toliau kartu – ir Statiniai). Atsakovei taikoma prievolė mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus.

4. Pareiškėjas teigė, kad vykdydamas teisės aktų nustatytą pareigą ir siekdamas informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, suformavo ir atsakovei išsiuntė mokėjimo pranešimus ir priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas. Atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 4 189,50 Eur: už 2020 m. – 1 299,18 Eur, už 2021 m. – 1 424,77 Eur, už 2022 m. – 1 250,90 Eur. Dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku nesilaikymo, jai nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytą laikotarpį, todėl atsakovei priskaičiuota delspinigių suma yra 214,65 Eur.

5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo M. R. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad tarp nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje savininkų bei pareiškėjo nuo 2020 metų yra kilęs ginčas dėl tinkamo paslaugų teikimo nekilnojamojo turto objekto savininkams. (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje nėra nei vieno konteinerio, kuris būtų priskirtas šiam adresui ir kuris būtų pagal teisės aktų reikalavimus ištuštinamas. Nei (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje vidinėje teritorijoje, nei šalia jos nėra jokių pareiškėjui priklausančių konteinerių, kurie būtų identifikuoti ir priskirti (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje savininkams. (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje savininkams nėra teikiamos paslaugos, jiems nėra priskirti jokie mišrių komunalinių atliekų konteineriai, todėl pareiškėjo reikalaujama rinkliava negali būti priteisiama iš (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje savininkų.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjo VASA prašymą – priteisė pareiškėjui iš atsakovės 3 974,85 nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 214,65 Eur delspinigių.

8. Teismas byloje nustatė, kad atsakovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso ir priklausė ginčo Statiniai, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

9. Teismas pažymėjo, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai ir priminimai. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota, remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės naudojamo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovė būtų sumokėjusi. Nors teismo posėdyje trečiasis suinteresuotasis asmuo paaiškino, jog ginčas vyksta dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, už kitus statinius atsakovė ir trečiasis suinteresuotasis asmuo apmokėdavo, tačiau pareiškėjas patikslino, kad šalių padengti įsiskolinimai nepadengė visos įsiskolinimo sumos, nes buvo įskaityti už ankstesnius skolos laikotarpius. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad atsakovė neapmokėjo visos likusios įsiskolinimo sumos.

10. Teismas, vertindamas teiginius dėl ginčo, susijusio su statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, pažymėjo, kad atliekų konteineris, esantis (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, buvo bendro naudojimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė ar trečiasis suinteresuotasis asmuo būtų kreipęsi į pareiškėją dėl informacijos suteikimo, į kurį mišrių atliekų konteinerį galėtų būti metamos atliekos, tuo atveju, jeigu jie negali naudotis jiems priskirtu bendru konteineriu. Atsakovės teigimu, šalia minėtu adresu esančių konteinerių nėra galimybės privažiuoti, jie nėra ištuštinami, o fotofiksacijos nebuvo daromos, nes norint įvažiuoti į teritoriją, juos turi įleisti į uždarą teritoriją, o artimiausi kiti konteineriai, esantys arčiausiai minėto nekilnojamojo objekto, yra už 2–3 kilometrų. Teismo vertinimu, nors atsakovė teigia, kad nemoka sąskaitų už minėtą objektą, nes konteineriais nesinaudoja, o moka sąskaitas už kitus nekilnojamojo turto objektus, kurių konteineriais naudojasi, tačiau tai nepaneigia atsakovės pareigos, vadovaujantis Nuostatais, mokėti pastoviąją bei kintamąją rinkliavos dalį, nes atsakovas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo yra nekilnojamųjų turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, savininkai, todėl jie laikytini atliekų turėtojais. Galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad asmenys, nuosavybės teise valdantys nekilnojamąjį turtą, yra laikytini atliekų turėtojais. Tuo atveju, jei savininkai faktiškai atliekų nešalina į turto objektui priskirtą konteinerį, jiems nėra suteikiama išimtis ar nustatoma išlyga bei dėl to nenustatomas vietinės rinkliavos mokestis už komunalines atliekas. Šiuo atveju nėra svarbu, ar nekilnojamojo turto objekto savininkai faktiškai naudojasi jiems priskirtu konteineriu, taip pat nėra svarbu, ar jie faktiškai yra atliekų turėtojai, kadangi už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą nurodoma pastovioji bei kintamoji rinkliavos dalys, preziumuojama, kad asmenys, turintys nekilnojamąjį turto objektą, yra laikytini atliekų turėtojais, o minėtos rinkliavų dalys yra apskaičiuojamos Nuostatų 52 punkte nustatyta tvarka.

11. Teismas pažymėjo, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 40/24/1264 nepatvirtina, jog atliekos nebuvo šalinamos iš (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje teritorijai priklausančio konteinerio. Taip pat iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ekonovus“ paaiškinimų dėl minėtu adresu esančio konteinerio ištuštinimo matyti, kad tokie duomenys buvo perduodami pareiškėjui, saugomi itin ribotą laiką, o vėliau panaikinami. UAB „Ekonovus“ paaiškinimuose patvirtino, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis suinteresuotasis asmuo nėra kreipęsi į minėtą bendrovę, todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje iš šiai teritorijai priklausančio konteinerio atliekos nebuvo šalinamos, kaip tai nurodė atsakovė ir trečiasis suinteresuotasis asmuo.

12. Dėl atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginių, kad jie yra atsiskaitę už visus kitus jiems priklausančius Statinius, o ginčas yra tik dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, teismas nurodė, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog už kitus jiems nuosavybės teise priklausančius Statinius jie yra atsiskaitę, ar, kad pareiškėjo apskaičiuota suma būtų apskaičiuota netinkamai dėl jau apmokėtos dalies. Atsižvelgdamas į tai, kad tokių duomenų byloje nepateikta, teismas vertino, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma už visus nekilnojamojo turto objektus pagal į bylą pateiktus valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras išrašus, laikytina pagrįsta. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad nekilnojamųjų turto objektų savininkų mokamos sumos buvo įskaitytos už ankstesnius laikotarpius, o pareiškėjo prašoma priteisti nesumokėta vietinė rinkliava yra susidariusi už visus atsakovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančius ar priklausiusius nekilnojamojo turto objektus.

13. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, priteisė iš atsakovės pareiškėjo naudai 3 974,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., bei atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, priteisė pareiškėjui 214,65 Eur delspinigių.

III. 14. Atsakovės A. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog jie siekė įrodyti, kad pareiškėjas, kaip atliekų tvarkymo sistemos administratorius, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir netinkamai vykdė jam priskirtas pareigas, todėl jie negali būti laikomi atliekų turėtojais dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kurie paneigė pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, pagrindžiančias atsakovės pareigą mokėti vietinę rinkliavą už mišrių komunalinių atliekų susirinkimą ir tvarkymą. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjui buvo pateikti objektyvūs duomenys apie mišrių komunalinių atliekų nesusidarymą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui reikalauti rinkliavos sumokėjimo.

16. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal teismui pateiktus pareiškėjo duomenis, ginčo laikotarpiu objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, buvo paskirti trys mišrių komunalinių atliekų konteineriai: Nr. 13-L-208603, Nr. 13-L-212268 ir Nr. 13-L-214401. Pareiškėjas turėjo pateikti duomenis apie mišrių komunalinių atliekų konteinerių pastatymo koordinates, tačiau tokių duomenų byloje nėra; pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad „konteineris stovi prie nurodyto adreso“. Atsakovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui taip pat nebuvo pateikta informacija apie mišrių komunalinių atliekų konteinerių pastatymo faktą ir vietą, nurodant jų koordinates.

17. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad jie byloje pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog mišrių komunalinių atliekų konteineriai nebuvo ištuštinami pagal pareiškėjo pateiktus duomenis. Dalis mišrių atliekų konteinerių išvežimo (ištuštinimo) vietų buvo net ne (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje teritorijoje (kai kurios yra nutolusios net ir kelių kilometrų atstumu), tačiau teismui įrodymai, jog minėtoje teritorijoje apskritai nebuvo jokių konteinerių, nesukėlė abejonių. Teismui taip pat buvo pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad patekimas į ginčo teritoriją galimas tik pro vienus vartus, kurie valdomi (atidaromi ir uždaromi) elektrine pavara. Patekimas į minėtą teritoriją be savininkų ar nuomininkų sutikimo neįmanomas, todėl UAB „Ekonovus“, kuriai buvo priskirta išvežti (ištuštinti) mišrių atliekų konteinerius, į teritoriją galėjo patekti tik savininkams ar nuomininkams leidus. UAB „Ekonovus“ transporto priemonės, nurodytos pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, nebuvo įvažiavusios į ginčo teritoriją. Be to, nuo 2022 m. birželio 17 d. ginčo teritorijai nebuvo priskirti jokie mišrių komunalinių atliekų konteineriai. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad jų pateikti įrodymai ir paaiškinimai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jie nėra atliekų turėtojai ir jiems negalėjo būti taikoma Nuostatuose nurodyta rinkliava už objektus, esančius (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje.

18. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog jie sumokėjo pareiškėjui rinkliavą už mišrių komunalinių atliekų išvežimą dėl kitų jiems priklausančių (priklaususių) nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau teismas neįvertino jų pasirinkto rinkliavų mokėjimo eiliškumo. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad jie nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo aiškiai išreiškė savo valią, jog jie nepripažįsta įsiskolinimo už objektus, esančius (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, jie buvo pareiškę, jog nemokės už šiuos objektus rinkliavos, todėl visi jų atlikti mokėjimai buvo atlikti už kitus nekilnojamojo turto objektus. Dėl šios priežasties įsiskolinimas už ginčo laikotarpį nėra teisingas, nes atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.55 straipsnio nuostatomis, savo mokėjimus skyrė rinkliavai už nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir skola už šiuos objektus yra sumokėta.

19. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad jie dar 2021 metais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir pareiškėją dėl to, jog: 1) jiems mišrių komunalinių atliekų surinkimo (išvežimo) paslaugos nėra teikiamos; 2) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, ar šalia jos nėra jokių mišrių komunalinių atliekų konteinerių; 3) mišrių komunalinių atliekų surinkimo (išvežimo) paslaugos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, nėra reikalingos, kadangi mišrios komunalinės atliekos nesusidaro. Nors atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo pateikę prašymo, kuriame būtų aiškiai suformuluotas prašymas, jog kintamoji rinkliavos dalis turėtų būti skaičiuojama pagal atiduotų atliekų svorį, tačiau pagal jų teiktų raštų (prašymų) turinį buvo akivaizdu, kad toks prašymas buvo suformuluotas. Pareiškėjas atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus ignoravo, t. y. toliau taikė rinkliavos apskaičiavimo metodiką, siejamą su objekto plotu, nors pats pareiškėjas pripažino, kad atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo nėra laikomi atliekų turėtojais ir jiems jokios paslaugos nebuvo teikiamos.

20. Atsakovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui kilo abejonių dėl sprendimą priėmusio teismo nešališkumo, nes: teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendimą paskelbė po kelių dienų, todėl mažai tikėtina, kad teismas galėjo tinkamai įvertinti visus bylai reikšmingus įrodymus; teismas buvo pasyvus rašytinių įrodymų išreikalavimo procese – pareiškėjas vengė pateikti teismui jo išreikalautus įrodymus, o tokius teismo įpareigojimus įvykdydavo tik po to, kai būdavo pateiktas prašymas dėl baudos pareiškėjui skyrimo; teismas sprendime nepasisakė dėl tų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiami atsikirtimai į prašymą ir kurie sudarė pagrindą vertinti, kad atsakovė nėra atliekų turėtoja; teismas neįvertino aplinkybės, kad iki tol, kol buvo įgyta nuosavybės teisę į objektus, esančius (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, ankstesnis savininkas nebuvo laikomas atliekų turėtoju ir jam nebuvo skaičiuojama rinkliava.

21. Pareiškėjas VASA atsiliepime į atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad atleidimo nuo rinkliavos sąlygos yra aiškiai aprašytos Nuostatose ir jos numato, jog asmuo, norėdamas išvengti rinkliavos mokėjimo ir gauti teisės aktuose nustatytą lengvatą turto nenaudojimo atveju, turi pareigą pateikti deklaraciją apie turto nenaudojimą, tokiu būdu administratoriui atsiranda galimybė vykdyti kontrolę, gauti atitinkamą informaciją ir priimti sprendimą dėl lengvatos taikymo. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, buvo naudojamasi, prašymų dėl lengvatų taikymo nebuvo pateikta, todėl išliko ir pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

23. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovė turėjo teisę kreiptis į pareiškėją ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą, tokiu atveju pareiškėjui būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir / ar prižiūrėti atliekų susidarymą ir tvarkymą nurodyto nekilnojamojo turto objekto vietoje bei naudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą.

24. Pareiškėjas dėl mišrių komunalinių atliekų konteinerių naudojimo paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovei priklauso gamybinės–pramoninės paskirties objektas, konteinerio rūšis parenkama, vadovaujantis Nuostatų 32.2. papunkčiu, t. y. atsakovei buvo priskirtas bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris ir rinkliavos suma skaičiuojama, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekto plotą, nenustatant faktinio į atliekų tvarkymo sistemą perduotų atliekų svorio. Atsakovei yra priskirtas bendrojo naudojimo antžeminis mišrių komunalinių atliekų konteineris (13-L-218344), stovintis (duomenys neskelbtini). (konteinerio stovėjimo koordinatės: 54.6276, 25.1643). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė naudojasi bendrais mišrių komunalinių atliekų konteineriais, kintamoji rinkliavos dalis buvo skaičiuojama nepriklausomai nuo atliekų svorio, todėl nustačius faktines aplinkybes, kad nekilnojamojo turto objektu buvo naudojamasi, prašymų dėl lengvatos taikymo nebuvo pateikta, kaip ir nebuvo prašymų pateikti individualaus naudojimo konteinerių, atsakovė privalėjo laiku ir tinkamai mokėti vietinę rinkliavą.

25. Pasisakydamas dėl rinkliavos mokėjimo eiliškumo, pareiškėjas teigia, kad visų pirma yra dengiamos antstolių / teismo išlaidos, tuomet delspinigiai nuo seniausių skolų, tada seniausios skolos, o tik tuomet šių metų rinkliava.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo VASA pašymas ir priteista pareiškėjui iš atsakovės 3 974,85 nesumokėtos vietinės rinkliavos suma už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 214,65 Eur delspinigių, pagrįstumas ir teisėtumas.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

29. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012).

30. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Atsižvelgus į tai, kad Rinkliavų įstatymas šios nuostatos nedetalizuoja, ji turi būti vertinama sistemiškai su kitais teisės aktais, be kita ko, su Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. To paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Rinkliavų įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu, Nutarimu ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Rinkliavos nuostatus. Pagal Rinkliavos nuostatų (akto redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 6.5 punktą, rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą; rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo NTO savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam yra nustatyta prievolė mokėti rinkliavą (6.6 p.).

32. Rinkliavos nuostatų 8 punkte įtvirtinta, kokie asmenys yra laikomi rinkliavos mokėtojais. Rinkliavos mokėtoju, be kita ko, laikomas NTO savininkas (8.1 p.); NTO savininko atstovas pagal įstatymą (8.2 p.); NTO savininko įgaliotas asmuo – rinkliava apmokestinamų patalpų nuomininkai, kiti asmenys, valdantys NTO panaudos ar kitais pagrindais, kai atitinkama daiktinė teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre – pagal nuomininkų, kitų asmenų, valdančių NTO panaudos ir kitais pagrindais, pateiktus prašymus (8.3 p.).

33. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu valdė šiuos nekilnojamojo turto objektus: statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 459.35 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2019 m. gruodžio 12 d.); statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1030.37 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2019 m. gruodžio 12 d.); statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 791.96 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2019 m. gruodžio 12 d.); statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 681.63 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2019 m. gruodžio 12 d.); patalpą / butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 57.43 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2021 m. liepos 8 d.); patalpą / butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 40.53 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. vasario 1 d.); patalpą / butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17.27 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2005 m. spalio 4 d.); nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 40.24 kv. m.).

35. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė NTO Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Rinkliavos nuostatų prasme ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020).

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 ir kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018).

Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.

37. Įvertinusi tai, jog „VASA“ atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose pateikė išsamius rinkliavos skaičiavimus, kad rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos; bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovas, be kita ko, pirmosios instancijos teismui nepateikė argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, turinčiu pareigą mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo patenkintas pagrįstai.

38. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teritorija ties statiniais (duomenys neskelbtini) yra uždara ir atliekų vežėjas be savininkų leidimo negalėjo patekti į teritoriją ir atitinkamai išgabenti atliekas, nepatvirtina to, kad ginčo objektuose atliekų nesusidarė ir kad atsakovas nėra rinkliavos mokėtojas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021).

40. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės A. R. ir trečiojo suinteresuoto asmens M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius