0bd2cbe1-4d9f-43ca-92fb-dce594dabf4e · Klaipėdos apygardos teismas

                  Civilinė byla Nr. e2A-602-513/2018                 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01217-2016-1                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14;                                                         3.3.1.18.1; 2.2.1.8; 3.3.1.20(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. gegužės 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl garbės ir orumo gynimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. B. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad atsakovo A. M. teiginiai: ,,R. B. padegė jo garaÅ¾Ä , nes turi kerÅ¡tÄ dėl vykstančių teismų“, ,,A. B. ir A. S. turtÄ R.

B. tyčia sunaikino“, ,,R. B. kaimyno sÅ«nui siÅ«lė kaimynus padegti“, neatitinka tikrovės bei žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , priteisti jam iÅ¡ atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog atsakovas kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu dėl garažo padegimo ir apklausiamas policijos nurodė tikrovės neatitinkančius teiginius dėl garažo padegimo, kitų asmenų turto sunaikinimo ir siÅ«lymo kaimyno sÅ«nui padegti kaimynus.

Dėl tokių ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimų jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu iÅ¡ jo buvo paimti registruoti ginklai, dėl to negalėjo medžioti. Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau patyrė nervinį stresÄ , nepatogumų, buvo apklausiamas apie tai, ko nėra padaręs. Tikrovės neatitinkančiais teiginiais buvo neteisėtai pasikėsinta į jo garbę ir orumÄ , jis patyrė neigiamų moralinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, apklausiamas policijos nurodė, kad įtaria, jog ieÅ¡kovas galėjo padegti kaimynus, nes anksčiau visi buvo draugai, tačiau įvyko konfliktas dėl pinigų, vyko teisminiai procesai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, be to, sutapo kelių neiÅ¡aiÅ¡kintų gaisrų aplinkybės, laikas, o jo sÅ«nui ieÅ¡kovas buvo siÅ«lęs padegti kaimynus.

Pažymėjo, kad pats jokių apkalbų neskleidė, mano, jog ieškovas pats paskleidė kalbas apie tai, jog yra įtariamas.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas. Teismas nustatė, jog ieškovas kreipėsi su ieškiniu 2016-05-24 po to, kai jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o šalys tarpusavyje konfliktuoja, konfliktai įsisenėję, šalys nesutarimus ir ginčus kasmet sprendžia teismine tvarka.

Teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimÄ , ar atsakovo iÅ¡sakyti teiginiai apie ieÅ¡kovÄ yra žinia ar nuomonė, negali bÅ«ti vertinami tik atskiri atsakovo teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo iÅ¡sakytų teiginių visumÄ , jų pateikimo bÅ«dÄ , taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo iÅ¡sakyti, kontekstÄ . Ä®vertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , kurioje užfiksuoti atsakovo iÅ¡sakyti teiginiai pareigÅ«nams dėl gaisro priežasčių, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas paskleidė žiniÄ apie ieÅ¡kovÄ .Teismas pažymėjo, jog asmens nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nurodydamas, kad įtaria ieÅ¡kovÄ , iÅ¡reiÅ¡kė savo nepasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, spėjo, jog dėl esančių konfliktų, galbÅ«t ieÅ¡kovas ryžtųsi nurodytai veikai. Teismas konstatavo, jog nuomonė apie kitÄ asmenį negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai vien tik teigiama, ji gali bÅ«ti ir neigiama, o tokios nuomonės apie kitÄ asmenį pateikimas savaime nereiÅ¡kia garbės ir orumo žeminimo. Teismo nuomone, atsakovas, iÅ¡reikÅ¡damas nepasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, spėliodamas apie gaisro priežastis, apie susiklosčiusias aplinkybes ir sutapimus, subjektyviai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ , pareiÅ¡kė savo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ ir iÅ¡sakė tyrėjui, tačiau tyčios pažeminti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ neturėjo.Teismui konstatavus, jog atsakovas nepaskleidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių apie ieÅ¡kovÄ , taigi neatliko neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti ir priteisti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimÄ .

                             III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas (apeliantas) R. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Argumentuoja, jog teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas atsakovo teiginius palaikydamas nuomone.

Apelianto teigimu, vien aplinkybė, jog atsakovas Klaipėdos apygardos teismo posėdyje pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka patvirtino savo teiginių teisingumÄ ir jais nesuabejojo, lemia, jog atsakovas iÅ¡sakė ne nuomonę, o žiniÄ , todėl bÅ«tent atsakovas turėjo įrodyti savo teiginių teisingumÄ . Pažymi, jog nei A. B., nei A. S. neįtarė ieÅ¡kovo dėl gaisrų, o A. B. gaisro priežastis buvo gedimas elektros instaliacijoje.Nurodo, jog atsakovas buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo, kuris buvo atliekamas tik dėl gaisro atsakovo turte aplinkybių, metu, tačiau pasinaudodamas situacija iÅ¡sakė savo teiginius, nesusijusius su tiriamomis aplinkybėmis, siekdamas apkalbėti ieÅ¡kovÄ ir sukelti įtarimus tyrėjams, jog tariamai ieÅ¡kovas sunaikino dar ir A.

B. ir A. S. turtÄ , o tokie atsakovo veiksmai yra tyčiniai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovas apkaltino ieÅ¡kovÄ nebÅ«tu nusikaltimu. Pažymi, jog teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti atsakovo sÅ«naus teiginius, jog ieÅ¡kovas jam siÅ«lęs padegti kaimynus, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais, ir vertinti Å¡iuos teiginius kaip žiniÄ , o ne nuomonę. IeÅ¡kovo manymu, teismas tinkamai neįvertino atsakovo asmenybės ir elgesio bei aplinkybių, kad atsakovo nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai peržengiant nuomonės ribas, nes atsakovas skleidė tikrovės neatitinkančias žinias nepagrįstai kaltindamas ieÅ¡kovÄ dėl tariamai padarytų nusikaltimų.

Pažymi, jog nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji iÅ¡reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslÄ â€“ iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti. SubjektyvÅ«s samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumÄ (įžeidžiančiais), kai jie nesÄ Å¾iningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiÅ¡kiama nuomonė, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakomybė nekyla, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys pareikÅ¡ti nuomonės forma, yra neteisinga.

Pažymi, jog atsakovas suvokė ir turėjo suvokti skleidžiamų žinių žeminantį pobÅ«dį ir jų neatitiktį tikrovei, todėl jam kyla civilinė atsakomybė.IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad neįrodytas žinių paskleidimo faktas. Teigia, jog Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigia A. B. ir V. S. paaiÅ¡kinimai bei 2016-01-20 įtariamojo apklausos protokolas, kuriame fiksuota, jog ieÅ¡kovas apie kaltinimus sužinojo ne iÅ¡ policijos įstaigos, o iÅ¡ aplinkinių. IeÅ¡kovo teigimu, nors teismas nurodė, kad atsakovo kreipimasis į policijos įstaigÄ yra sÄ Å¾iningas, tačiau teismas neįvertino atsakovo tolesnio elgesio, jog jis neturėdamas pakankamo faktinio pagrindo ir žinodamas, kad A.

B. turto sunaikinimo priežastis yra gedimas elektros instaliacijoje, tyčia nesÄ Å¾iningai apkalbėjo ieÅ¡kovÄ ir paskleistos žinios pasklido po visÄ kaimÄ , ieÅ¡kovas patyrė nepatogumų dėl apklausų, medžiojimo teisių suvaržymo, įprasto gyvenimo ritmo praradimo, t. y. ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio             1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo ieÅ¡kinys dėl garbės ir orumo gynimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas. Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).IeÅ¡kovas prašė pripažinti, kad atsakovo A.

M. teiginiai: ,,R. B.padegė jo garaÅ¾Ä , nes turi kerÅ¡tÄ dėl vykstančių teismų“, ,,A. B. ir A. S. turtÄ R. B. tyčia sunaikino“, ,,R. B. kaimyno sÅ«nui siÅ«lė kaimynus padegti“, neatitinka tikrovės bei žemina jo garbę ir orumÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę, kuri susiformavo byloje nustatytų aplinkybių pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ : faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiÅ¡kia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti.

Kai teiginiai yra vertinamojo pobÅ«džio, jų reiÅ¡kimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobÅ«džio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2017 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien prie LenkijÄ , Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus baudžiamosios bylos Nr. 01-1-63918-15 medžiagos matyti, jog atsakovo A.

M. 2015-11-17 protokolo-pareiÅ¡kimo pagrindu 2015-11-19 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jam priklausančio garažo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., padegimo. PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015-11-16 akte nurodyta, jog 2015-11-15 Å«kiniame pastate apie 4 val. kilusio gaisro tikėtina priežastis – įneÅ¡tas atviras ugnies Å¡altinis. Akte įraÅ¡ytos nukentėjusio asmens (atsakovo) pastabos: „Įtariu, kad R. B. galėjo sukelti gaisrÄ , nes yra grasinęs, kad bus blogai ir bylinėjasi teismuose dėl melagingų parodymų.“ IÅ¡ 2015-11-17 liudytojo apklausos protokolo matyti, jog atsakovas iÅ¡ eksperto sužinojo, kad jo garažas galėjo bÅ«ti padegtas, ir nurodė, kad padegimu įtaria ieÅ¡kovÄ , kuris jam yra žodžiu grasinęs, nes tarp jų vyksta „teismai“, o kadangi jo žmona dirba su ieÅ¡kovo drauge, ieÅ¡kovas tikrai turėjo žinoti, kad tÄ naktį jie bus iÅ¡vykę. 2015-11-20 papildomoje apklausoje atsakovas iÅ¡dėstė jam žinomas aplinkybes apie tarp jo, ieÅ¡kovo ir kitų kaimynų – A.

B. ir A. S., vykstančius teisminius ginčus, tai, jog anksčiau jie visi buvo draugai, bendravo Å¡eimomis, nurodė: „teismas priėmė sprendimÄ , jog aÅ¡ kaltas dalinai. Praėjus kiek laiko R. ant manęs parašė pareiÅ¡kimÄ neva aÅ¡ pavogiau iÅ¡ jo priekabėlę“, „prieÅ¡ porÄ mėnesių sudegė A. B. namas <...>, prieÅ¡ savaitę laiko sudegė A. S. pagalbinė patalpa <...>. Kai Å¡io sekmadienio rytÄ sudegė mano garažas, malkinė, aÅ¡ iÅ¡ karto įtariau R. B., nes nieko kito įtarti neturiu pagrindo. <...> taip pat manau, jog A.

B. ir A. S. turtÄ tyčiÄ sunaikino, taip pat R. B. kerÅ¡taudamas jiems už tai, kad A. B. neatiduoda jam skolos, o A. S. teisme palaikė mano pozicijÄ dėl priekabėlės ir davė jam nepalankius parodymus <...>. Taip pat įtariu jį nusikaltimo padarymu todėl, kad dar tuo metu, kai mes visi gražiai bendravome, R. dėl nesutarimų su kaimynu mano vyresniajam sÅ«nui siÅ«lė kaimynus padegti <...>. Dar buvo toks atvejis, kai man kaimynas buvo skoloje ir neturėjo galimybės grÄ Å¾inti, tai R. man pasakė važiuoti į tolimÄ giminę, o jis jį patvarkys <...>.

Taip pat yra pasakojęs, kad pats sudegimo savo sodybÄ ir už tai gavo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudimo bendrovės <...>. AÅ¡ suprantu, jog R. B. nori pakenkti man įvairiais bÅ«dais, nes mane dar apkaltino ir elektros vagyste <...>.“Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2016-01-20 kaip įtariamasis apklaustas R. B. nurodė: „Kaimynas lyg A., sakė, jog M. varė ant manęs, sakė, kad tai aÅ¡ padegiau. AÅ¡ su M. pats nekalbėjau, neklausiau, kodėl jis mane Å¡meižia. KÅ«riau planÄ , kaip jį paduoti į teismÄ dėl Å¡meižto, bet neradau, kas paliudytų, nes jis mane apkalbėjo savame rate.

AÅ¡ įtariau, kad bÅ«siu kviečiamas į policijÄ , tai ir laukiau kvietimo į apklausÄ .“ Tai pat nurodė: „Kai buvome susipykę aÅ¡ praneÅ¡iau LESTO apie tai, kad M. vagia elektrÄ , bet kai darbuotojai atvyko, pažeidimų nerado.“ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Klaipėdos rajono) prokurorės 2016-04-29 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamajam konstatuota, jog nukentėjusiojo A. M. įtarimas pagrįstas ne objektyviais ir pagrįstais duomenimis, o subjektyvia nuomone, atsiradusia dėl A.

M. ir R. B. įsisenėjusių tarpusavio konfliktų.IeÅ¡kovas remiasi Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2016-04-29 nutarimu, kurio apraÅ¡omojoje dalyje apraÅ¡yti atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog sprendžiant klausimÄ , ar atsakovo iÅ¡sakyti teiginiai apie ieÅ¡kovÄ yra žinia ar nuomonė, negali bÅ«ti vertinami tik atskiri atsakovo teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo iÅ¡sakytų teiginių visumÄ , jų pateikimo bÅ«dÄ , taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo iÅ¡sakyti, kontekstÄ .

Nagrinėjamu atveju iš aptartų aplinkybių ir bylos medžiagos akivaizdu, jog tarp ieškovo ir atsakovo yra kilę konfliktų, vyksta teisminiai procesai, jie venas kitam reiškia ieškinius dėl garbės ir orumo gynimo, kaltina nusikalstamomis veikomis ir tai patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, jų pačių paaiškinimai ir liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir faktinė situacija tarp kaimynų, dėl kurios nėra ginčo, patvirtina atsakovo teiginius, jog paeiliui sudegus buvusių ieškovo draugų turtui, ypač vertinant aplinkybę, jog ir A.

S. turtas degė naktį, neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis, panaÅ¡iai, kaip ir atsakovo garažas, padegėjas nenustatytas, tuo metu vykusių kaimynų nesutarimų kontekste atsakovui galėjo susidaryti įspÅ«dis, jog dėl padegimo gali bÅ«ti kaltas ieÅ¡kovas. Pažymėtina, jog atsakovas bÅ«tent tai ir nurodė 2015-11-20 apklausos protokole: „prieÅ¡ porÄ mėnesių sudegė A. B. namas <...>, prieÅ¡ savaitę laiko sudegė A. S. pagalbinė patalpa <...>. Kai Å¡io sekmadienio rytÄ sudegė mano garažas, malkinė, aÅ¡ iÅ¡ karto įtariau R.

B., nes nieko kito įtarti neturiu pagrindo“, todėl ieÅ¡kovo nurodyti atsakovo teiginiai, jo teigimu, įžeidžiantys garbę ir orumÄ , yra paimti iÅ¡ konteksto ir turi bÅ«ti vertinami visų aplinkybių kontekste, o ne atskirai. BÅ«tent taip atsakovo teiginius ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, ar atsakovas žinojo, ar nežinojo apie A. B. turto padegimo aplinkybes (sugedusi elektros instaliacija), nes atsakovas pareigÅ«nams iÅ¡sakė savo subjektyviÄ nuomonę, susiformavusiÄ konfliktų metu, ir pateikė atsakymus į pareigÅ«nų klausimus taip, kaip jis tuo metu suvokė situacijÄ .

Juo labiau, teismo vertinimu, apklausos metu pareigÅ«nams ir teismui duoti paaiÅ¡kinimai dėl galimų gaisro kilimo priežasčių negali bÅ«ti laikomi informacijos paskleidimu. Tuo tarpu apelianto apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes joje aptariama situacija, kai informacija paskleidžiama vieÅ¡ojo informavimo priemonėse. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas nurodydamas, kad įtaria ieÅ¡kovÄ padegimu, iÅ¡reiÅ¡kė savo nepasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, spėjo, jog dėl esančių tarp jų konfliktų ieÅ¡kovas galbÅ«t ryžtųsi nurodytai veikai, t. y. iÅ¡sakė savo nuomonę, kuri nebÅ«tinai turi bÅ«ti teisinga, o ne paskleidė žiniÄ .

Aplinkybė, jog atsakovas savo pozicijos laikėsi ir teismo posėdžių metu, savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovo nuomonė laikytina žinia. PrieÅ¡ingai, atsakovas, tiek duodamas paaiÅ¡kinimus policijoje, tiek teismo posėdžiuose, buvo nuoseklus reikÅ¡damas savo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , o neigiamos ar nepalankios nuomonės pateikimas apie kitÄ asmenį negali bÅ«ti suprantamas kaip tyčinis asmens, apie kurį reiÅ¡kiama tokia nuomonė, garbės ir orumo žeminimas. Teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra įrodyta, jog atsakovas paskleidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ visuomenėje.

SÄ Å¾iningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas. Atsakovas, sužinojęs faktÄ , jog jo turtas yra padegtas, turėjo teisėtÄ pagrindÄ kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijÄ ir pateikti pareiÅ¡kimÄ . Pažymėtina, jog iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2015-11-17 paduoto atsakovo pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad jame atsakovas neiÅ¡dėstė savo įtarimų, tiesiog pranešė apie įvykį ir nurodė iÅ¡ PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos sužinojęs, jog garažas buvo padegtas, o ieÅ¡kovÄ kaip įtariamÄ jį nurodė vėliau, vykstant apklausoms.IeÅ¡kovui teigiant, jog ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ jo buvo paimti ginklai ir medžiotojo bilietas, taip sukeliant jam nepatogumų, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, atlikdami ikiteisminį tyrimÄ , pagal savo kompetencijÄ imasi visų įstatymų numatytų priemonių, siekdami atskleisti nusikalstamÄ veikÄ .

Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog 2016-01-20 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo paimti ir perduoti saugoti ginklai, Å¡oviniai, medžiotojo bilietas, leidimas laikyti ginklus, neterminuotas leidimas laikyti ginklus, ginklo pažymėjimas, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo paimti ginklai ir leidimai, kurie jam grÄ Å¾inti 2016-05-30. Atsakovas neturi pareigos atsakyti už ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktus procesinius veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, paskleidė tikrovės apie jį neatitinkančias žinias ir ieÅ¡kovui padarė neturtinę žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir priteisti iÅ¡ jo neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui (CPK 178 str.).Apeliaciniu skundu nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl teismas pažymi, jog atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                         Irma Čuchraj                                                                                                                  Almantas Padvelskis