0bcfa15b-fb80-483d-8bde-35b8998a02ca · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio teisės pažeidimo byla NrNuoraÅ¡as Skundas Nr. II-170-1038/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00368-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.10.4 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. vasario 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui R. T., skundÄ padavusio asmens atstovui advokato padėjėjui S. M., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus atstovei vyriausiajai tyrėjai A.

A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T., gim. (duomenys neskelbtini), įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo S. M., skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-33918-2018 panaikinimo, n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas 2018 m. kovo 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 10-ANR-P-16721-2018 dėl to, kad R.

T. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 0.36 val., Vilniuje, Å altkalvių g. 38, vairavo automobilį Ford Ka, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. kovo 19 d. nutarimu, R. T. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje buvo paskirta 575 Eur bauda dėl to, kad jis, 2017 m. lapkričio 11 d., apie 11.36 val., Vilniuje, Å altkalvių g. 38, vairavo automobilį Ford Ka, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas, teisės vairuoti; konstatuota, kad tokiais veiksmais R.

T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, R. T. teismui pateikė skundÄ , kuriuo prašė panaikinti 2018 m. kovo 19 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukti. R. T. nurodė, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įvykio ir sudėties, nėra surinkta neabejotinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, taip pat, kad nutarime nėra aiÅ¡kiai suformuluotas kaltinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi netenkino R. T. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 19 d. nutarimo 10-ANR_N-7731-2018 ir paliko jį nepakeistÄ . Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, R. T. atstovas advokatas A. V. padavė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį; panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 19 d. nutarimÄ ; nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ R.

T. atžvilgiu, nes ji pradėta neteisėtai ir nepagrįstai, nesant ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo atstovo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį; panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 19 d. nutarimÄ , kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ir bylÄ grÄ Å¾ino Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2018 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-7731-2018, kuriuo konstatavo, kad 2017 m. lapkričio 11 d. apie 01.36 val. Vilniuje, Å altkalvių g. ties 38-u pastatu, R. T. vairavo automobilį Ford Ka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė vairuoti transporto priemones atimta) taip jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 575 Eur bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžiu R. T. pripažintas kaltu pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis 2017 m. lapkričio 11 d., apie 01.36 val., Å altkalvių g. 38, Vilniuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytÄ draudimÄ neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio;

BK 258 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 11 d., nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo smogiamojo pobÅ«džio Å¡altÄ jį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ kastetÄ , kurį iki 2017 m. lapkričio 11 d., apie 01:36 val., Å altkalvių g. 38, Vilniuje, laikė striukės kiÅ¡enėje, kol apžiÅ«ros metu jį rado ir pasiėmė policijos pareigÅ«nai; R. T. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 51 paros areÅ¡to bausmė;

R. T. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė; paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, skiriant galutinę 61 paros arešto bausmę (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys); įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – viena para, ir kaltinamajam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė; taip pat R. T. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – jam trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, R.

T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WF0BXXWPRBYT62101, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuteistojo R. T. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio atmestas, paliekant galioti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 27 d.

R. T. atstovas advokato padėjėjas S. M. (toliau – pareiÅ¡kėjo atstovas) paduotu skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡o panaikinti 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-33918-2018, administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukti, nesant R. T. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje sudėties. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad R. T. nebuvo suteikta galimybė dalyvauti jo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime 2018 m. gruodžio 7 d., iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl non bis in idem principo pažeidimo, paaiÅ¡kinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarčių esmės, nors jis pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o nutarimo priėmimo dienÄ â€“ 2018 m. gruodžio 7 d. – informavo InstitucijÄ , priėmusiÄ skundžiamÄ nutarimÄ , kad yra pasiųstas atlikti paskirtÄ 60 parų areÅ¡to bausmę į LukiÅ¡kių TI-K ir negali dalyvauti, apie tokį praÅ¡ymÄ skundžiamame nutarime nutylėta, nurodant, kad į bylos nagrinėjimÄ R.

T. neatvyko. R. T. objektyviai negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime paskirtu laiku, jo praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nebuvo iÅ¡nagrinėtas priimant skundžiamÄ nutarimÄ . Taip buvo pažeista R. T. teisė į teisingÄ procesÄ .

2. PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iuo momentu akivaizdu, kad skundžiamÄ 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimÄ priėmusi Institucija, visiÅ¡kai nesivadovavo ir net neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ byloje Nr. AN2-375-1020/2018. 2018 m. gruodžio 7 d. nutarime apraÅ¡yta situacija ir pažeidimas akivaizdžiai atspindi bÅ«tent ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytÄ veikÄ (kÄ akcentavo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarime byloje Nr. AN2-375- 1020/2018), o ne 424 straipsnio 3 dalyje numatytÄ veikÄ .

NutarimÄ priėmusi institucija, kaltindama R. T. vairuojant automobilį neturint teisės vairuoti, negalėjo iÅ¡ tokio kaltinimo paÅ¡alinti neblaivumo fakto – jam buvo nustatyta net 1,92 promilių girtumas (o konkrečiai kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio), todėl administracinio nusižengimo byla R. T. atžvilgiu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį pradėta nepagrįstai ir neteisėtai, dėl to nutrauktina; skundžiamame nutarime suformuluotas kaltinimas neaiÅ¡kus. PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016) dėl kaltinimo suformulavimo aiÅ¡kumo, pabrėžia, kad ANK 609 straipsnio 1 dalis nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotÄ kaltinimÄ naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiÅ¡kia, kad bylÄ nagrinėjanti institucija negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio.

Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-84- 942/2016, 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-1109-498/2015, ATP-1205-704/2015; Panevėžio apygardos teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP- 164-581/2015).

3. PareiÅ¡kėjo teigimu, R. T. nesutinka nei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1662-859/2018, nei su Vilniaus apygardos teismo 2018vm. lapkričio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-851/2018, yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundÄ (reg. Nr. 2P-972), tačiau R. T. nesutikimas su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu (BK 281 straipsnio 7 dalyje), nesudaro pagrindo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimÄ priėmusiai institucijai pradėti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos tuo pačiu pagrindu ir dėl tos pačios veikos, už kurios padarymÄ jis jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡iuo atveju pažeistas ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas non bis in idem principas.

R. T. atžvilgiu vėl pakartotinai Institucijoje pradėta administracinio nusižengimo teisena Nr. 10-ANR_N-33918-2018 dėl 2017 m. lapkričio 11 d., apie 01.36 val., Vilniuje, Šaltkalvių g. 38, įvykusio įvykio, t. y. dėl to paties įvykio (nusižengimo), kurio pagrindu R. T. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-58825-17 (b. bylai 2018 m. suteiktas Nr. 1-1662-859/2018) pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje. Šiuo atveju egzistuoja ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punkte, ANK 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės dėl to byla nutrauktina.

BK 281 straipsnio 7 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3, 4 dalyse nurodytų neteisėtų veikų negalima atriboti kaip kardinaliai skirtingų arba savarankiÅ¡kų. Ä®statymų leidėjas minėtomis normomis dėl asmens atsakomybės ir nubaudimo už transporto priemonių vairavimÄ neblaiviam nubrėžė aiÅ¡kiÄ ribÄ , kuri lemia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymÄ , o ne administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymÄ . Å i riba yra bÅ«tent nustatytas asmens neblaivumo laipsnis - 1,5 promilės. Taigi aiÅ¡kinant BK 281 straipsnio 7 dalį ir ANK 424 straipsnio 3, 4 dalis, pareiÅ¡kėjo nuomone, akivaizdu, jog asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka, kai vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tuo tarpu asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka, kai vairavo kelių transporto priemonę, esant nustatytam lengvam neblaivumui – daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės. Dubliuoti Å¡ių procesu arba kartoti Å¡iuos procesus negalima.

Tai prieštarauja teisingumo principui bei non bis in idem principui (Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 91 straipsnio 3 dalies 7 punktas; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pabrėžęs, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimÄ už tÄ pačiÄ veikÄ , dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimÄ , kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobÅ«džio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-788/2015 ir kt.).

Be to, EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobÅ«džio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant (žr. 1995 m. spalio 23 d. sprendimÄ byloje Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimÄ byloje Franz Fisher prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97).

R. T. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei buvo pradėta Å¡i administracinė nusižengimo teisena dėl tapačių veiksmų, konkrečiai už KET 10 p. reikalavimų pažeidimÄ , dėl to paties įvykio, toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1662- 859/2018, skirdamas bausmę, taip pat nurodė: “Šioje byloje nusikalstama veika padaryta 2017-11-11, t. y. dar galiojant minėtam sprendimui dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Todėl pastarasis jau baustas už panaÅ¡iÄ pavojingÄ veikÄ , kai pagal ankstesnį reglamentavimÄ nebuvo baudžiamosios atsakomybės (minimu nutarimu nustatyta, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus 1,91 promilių), turėjo suvokti ir pavojingo bei neteisėto elgesio pasekmes“ (...) “Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. T. padarė bendrÄ ja prasme pakartotinÄ pavojingÄ veikÄ , pirmu atveju administracinį teisės pažeidimÄ , Å¡ioje byloje - nesunkų nusikaltimÄ , kÄ sÄ lygojo įstatymo reglamentavimo pasikeitimas.

Kaltinamasis iÅ¡vadų nepadarė. Todėl kaltinamajam turi bÅ«ti maksimaliam trijų metų terminui uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones”. Taigi skiriant bausmę R. T. buvo atsižvelgta į tÄ aplinkybę, kad jis 2017 m. lapkričio 11 d. neturėjo teisės vairuoti, nes teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Už tai R. T. 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu buvo paskirta atitinkama, griežtesnė bausmė. Institucijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarime nurodyta: “Prie nutarimo pridedama AN byla ROIK 18079804466“, todėl priimant šį nutarimÄ pareigÅ«nui buvo žinoma, kad R.

T. buvo nustatytas neblaivumas 2017 m. lapkričio 11 d. Å i administracinio nusižengimo teisenos byla R. T. atžvilgiu pradėta neteisėtai, o kadangi buvo pradėta - tai privalo bÅ«ti nutraukta. AnalogiÅ¡kos praktikos laikomasi ir teismuose, pvz. Å iaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-744/2017. Generalinės prokuratÅ«ros 2013-10-29 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te “Dėl prokuroro teisės inicijuoti administracinio teisės pažeidimo tyrimÄ â€ Nr. 17.9-3471 nurodyta: nutarimÄ atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir iÅ¡kelti administracinio teisės pažeidimo bylÄ kartu su atsisakymo pradėti ar nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija prokuroras perduoda institucijai, kompetentingai nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

Å iuo konkrečiu atveju, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-58825-17 bei padėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1662-859/2018, prokuroras nesuteikė teisės ir nedavė nurodymo iÅ¡kelti ar pradėti administracinio nusižengimo bylÄ institucijai, kuri surašė 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-33918-2018 R. T. atžvilgiu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja A.

A. atsiliepime nurodo, kad Institucija nesutinka su R. T. skundu. Atsiliepime nurodoma, kad įrodžius, jog R. T. vairavo automobilį neblaivus (nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį), administracinio nusižengimo byloje pagrįstai konstatuota, jog R. T. 2017 m. lapkričio 11 d. apie 01.36 val. Vilniuje, Šaltkalvių g. ties 38-u pastatu, vairavo automobilį Ford Ka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė vairuoti transporto priemones atimta). Šis kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra siejamas priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, numatytomis BK 281 straipsnio 7 dalyje, R.

T. veiksmuose buvo įžvelgti ANK 424 straipsnio 3 dalyje (kelių eismo taisyklių pažeidimai) požymiai, todėl R. T. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, priimtas nutarimas Nr. 10-ANR_N-33918-2018, kuriuo R. T. buvo paskirta bauda. 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus aps. VPK KPV gautas R. T. praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka dalyvaujant pačiam R. T.. Daugiau praÅ¡ymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, iki bylos nagrinėjimo, bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas negavo.

Neatvykus R. T. į bylos nagrinėjimÄ nurodytu laiku - 08.00 val., administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka. D. T. praÅ¡ymas dėl sÅ«naus negalėjimo atvykti į bylos nagrinėjimÄ gautas vėliau, nei priimtas nutarimas, t. y. 2018 m. gruodžio 7 d. 09.02 val., ir apie tai informuota telefonu R. T. žmona R. T.. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas R. T. atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad rengia kasacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, prašė panaikinti Institucijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimÄ kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas S. M. teismo posėdžio metu nurodė skundÄ palaikantis jame nurodytais motyvais, prašė panaikinti Institucijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimÄ , kuriuo R. T. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ . Pirmiausia, anot atstovo, nebuvo iÅ¡nagrinėtas R. T. praÅ¡ymas dėl administracinio nusižengimo bylos Institucijoje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei 2018 m. gruodžio 7 d. praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes R.

T. faktiÅ¡kai 2018 m. gruodžio 7 d. buvo pristatytas į LukiÅ¡kių TI-K areÅ¡to bausmei atlikti. Antra, Institucija tais pačiais pagrindais jau buvo priėmusi nutarimÄ dėl R. T., kuris buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu, tačiau ir po Å¡io teismo sprendimo Institucija neįvertino dėl R. T. priimto teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje; to, kad dėl R. T. veiksmų reikėtų spręsti dėl atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, nes negalima iÅ¡ pažeidimo sudėties eliminuoti neblaivumo fakto.

Ä®statymų leidėjas nustatė, kad kai neblaivumas yra daugiau kaip 1,5 promilės, kyla baudžiamoji atsakomybė taip Å¡iuo atveju ir yra, už tai administracinėn atsakomybėn pakartotinai traukti negalima. Teismo nuosprendžiu skiriant R. T. bausmę taip pat buvo įvertintas jo veiksmų pakartotinumas, kad R. T. buvo baustas už vairavimÄ neblaiviu 2016 m. ir jam buvo atimta teisė vairuoti, todėl 2017 m. lapkričio 11 d. nusikalstama veika padaryta neturint teisės vairuoti. Lingvistiniu bÅ«du vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nuosprendį, teigtina, kad teismas skirdamas galutinę bausmę bei nustatydamas, kad R.

T. griežtesnę bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , įvertino, kad R. T. vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, todėl nagrinėjamu atveju už 2017 m. lapkričio 11 d. R. T. veiksmus, kai jis vairavo neblaivus, jis yra baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ , už kuriÄ jis jau gavo teistumÄ . Å iuo atveju sutampa visi nusikalstamos veikos ir nagrinėjamo administracinio nusižengimo, už kurį R. T. traukiamas administracinėn atsakomybėn, požymiai: tuo pačiu metu, tais pačiais veiksmais padaryti pažeidimai, už kuriuos R.

T. jau nubaustas baudžiamojo proceso tvarka. Be to, ANK 424 straipsnio 3 dalis taikoma tiems, kurie vairavo neturėdami teisės vairuoti, tačiau blaivÅ«s, esant neblaiviam turėtų bÅ«ti taikomas ANK 424 straipsnio 4 dalis, o tuo pagrindu pradėjus administracinio nusižengimo procesÄ , jis turėjo bÅ«ti nutrauktas pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , nes dėl Å¡io įvykio pradėta ir jau iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Negalima situacija, kai už vairavimÄ esant neblaiviam, asmuo yra baudžiamas tiek baudžiamojo, tiek administracinio nusižengimo proceso tvarka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. A. teismo posėdyje nurodė, kad Institucija, priėmusi administracinio nusižengimo nutarimÄ , nesutinka su pateiktu skundu, priimtas 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimas dėl R. T. yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad daugiau praÅ¡ymų iki pačios bylos nagrinėjimo Institucijoje 2018 m, gruodžio 7 d. 08.00 val. negauta, o vėliau – 09.02 val. buvo gautas D.

T. laiÅ¡kas dėl R. T. negalėjimo atvykti, nors 08.30 val. jau buvo priimtas skundžiamas nutarimas, apie tai D. T. informuota telefonu. Å iuo atveju R. T. kraujyje etilo alkoholio kiekis virÅ¡ijo 1,5 promilės, dėl to buvo pradėtas baudžiamasis procesas už vairavimÄ neblaiviam. Tuo tarpu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį teisena negalėjo bÅ«ti pradėta, nes ten numatytas neblaivumas iki 1,5 promilės. Neblaivumo fakto eliminavimas iÅ¡ administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, fabulos pagrįstas, nes dėl Å¡io fakto vyko baudžiamasis procesas.

Teismo nuosprendyje dėl R. T. buvo pasisakyta, kad 2016 m. jam buvo taikyta administracinė atsakomybė už vairavimÄ esant neblaiviam, Å¡i aplinkybė ir įvertinta, o tai, kad R. T. vairavo neturėdamas teisės vairuoti nebuvo vertinama. R. T. girtumas skiriant nuobaudÄ Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nevertintas, nes girtumo faktas buvo nagrinėjamas baudžiamojoje byloje. Už vairavimÄ esant neblaiviam R. T. kilo baudžiamoji atsakomybė, o už vairavimÄ , kai iÅ¡ jo tokia teisė buvo atimta – administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tai nėra dvigubas asmens baudimas.

Skundas tenkintinas. ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigÅ«no) nutarimas skirti administracinę nuobaudÄ arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Taigi, ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tÄ patį asmenį už tÄ pačiÄ prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už vienÄ nusikaltimÄ antrÄ kartÄ .

Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, Å¡i nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrÄ kartÄ dėl to paties nusikaltimo, palikdama neiÅ¡spręstÄ klausimÄ dėl dvigubo baudimo už skirtingų rÅ«Å¡ių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės Å¡akų normas. Dvigubo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, kuris pavadintas ,,Teisė nebÅ«ti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, jis nustato, kad ,,niekas neturi bÅ«ti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimÄ (offence – angl.), už kurį jis jau buvo iÅ¡teisintas ar nuteistas (lietuviÅ¡kame teksto variante įraÅ¡yti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliÅ¡kame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymÄ ir baudžiamÄ jį procesÄ â€œ.

Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tÄ pačiÄ veikÄ ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tÄ pačiÄ veikÄ administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015). Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiÅ¡kinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų.

Nustatant, ar teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiÅ¡kais, vertinami faktai, sudarantys visumÄ konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiÅ«riu. Pavyzdžiui, siekiant iÅ¡vengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiÅ«riu bÅ«tų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje S. Z. prieÅ¡ RusijÄ ; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.).

Pirmiausia, pažymėtina, kad kaip iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ANK 591 straipsnio 8 punkte nurodytas vienas iÅ¡ alternatyvių pagrindų nepradėti ar nutraukti jau pradėtÄ administracinių nusižengimų teisenÄ â€“ kai dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas – nereiÅ¡kia, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas automatiÅ¡kai eliminuoja galimybę traukti asmenį ir administracinėn atsakomybėn ir pažeidžia dvigubo baudimo už tÄ pačiÄ veikÄ draudimÄ (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).

Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad  BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta formali vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis. Å i veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio). Taigi BK 281 straipsnio 7 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenumato. Kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastÄ ir kitas bylai svarbias aplinkybes.

Å is vertinimas taip pat turi atitikti non bis in idem principo reikalavimus. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobÅ«džio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatÄ ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97; nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-42-628/2018) Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl dvigubo nubaudimo, kai taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir administracinė pagal atitinkamus ANK straipsnius (pavyzdžiui ANK 423, 426 straipsnių atitinkamas dalis) pabrėžė, kad teismai, sprendžiantys dėl nurodytų nusikalstamos veikos ir administracinių nusižengimų tapatumo konkrečioje byloje, turi analizuoti ir pasisakyti non bis in idem principo prasme dėl Å¡ių veikų tapatumo (skirtumų) savo objektyviaisiais ir subjektyviaisiais sudėties požymiais, ar patys veiksmai buvo pakankamai tapatÅ«s, kad bÅ«tų pripažinti viena veika, atsižvelgiant ir į galimÄ kitų KET nustatytų reikalavimų, kurie nebuvo inkriminuoti baudžiamojoje byloje, pažeidimÄ (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-42-628/2018).

Ä®vertinus tokiÄ aktualiÄ teismų praktikÄ , konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog apskritai negalimi atvejai, kai taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė (dviguba teisinė atsakomybė) tam pačiam asmeniui, nepagrįsti. Tačiau teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad Å¡iuo konkrečiu atveju R. T. vis dėl to buvo taikomas dvigubas nubaudimas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2018 m. lapkričio 27 d., pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 258 straipsnio 2 dalį.

Å iame nuosprendyje konstatuota, kad R. T. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 01:36 val., Å altkalvių g. 38, Vilniuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytÄ draudimÄ neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Å ios įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi res judicata reikÅ¡mę (prejudicinę reikÅ¡mę) nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje skundžiamu Institucijos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimu konstatuota, kad R. T. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 01.36 val., Vilniuje, Å altkalvių g. ties 38-u pastatu, vairavo automobilį Ford Ka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė vairuoti transporto priemones atimta), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 575 Eur bauda.

Taigi, nagrinėjamame administracinio nusižengimo procese ir iÅ¡nagrinėtoje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. T. tuo pačiu metu (2017 m. lapkričio 11 d.), tuo pačiu laiku (01.36 val.), toje pačioje vietoje (Å altkalvių g. ties 38-uoju namu, Vilniuje), atliko tuos pačius veiksmus – vairavo tÄ patį automobilį – Ford KA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å iuo atveju skiriasi tik R. T. veiksmų padarymo bÅ«das: pirmuoju atveju jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybė dėl to, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio kiekis jo kraujyje), o administracinio nusižengimo byloje – dėl to, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta, abiem atvejais inkriminuotas KET 14 punkto pažeidimas, tačiau skirtingų jame numatytų draudimų pažeidimai.

Å ios abi R. T. inkriminuotos veikos buvo padarytos vienu metu, ne viena po kitos, jokio atstumo laike tarp jų nėra. Abi veikos atsakomybę R. T. (tiek baudžiamÄ jÄ , tiek administracinę) užtraukė nuo to momento, kai jis pradėjo vairuoti, nes tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra formalios sudėties, nereikalaujanti atsirandančių žalingų padarinių, tiek ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytam administraciniam pažeidimui konstatuoti pakanka, kad asmuo pradėtų vairuoti transporto priemonę, neturėdamas tam bÅ«tinos teisės, kai Å¡i jam atimta.

Taigi, atsakomybei kilti tiek pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tiek pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nebuvo būtini ir R. T. inkriminuoti jokie dėl jo veiksmų atsiradę žalingi padariniai. Be to, kaip nustatyta tiek iš baudžiamosios R. T. bylos (Nr. 1-1662-859/2018), tiek iš šios administracinio nusižengimo bylos medžiagos (ROIK 18079824466), tolimesnių, po paties automobilio vairavimo fakto, sekusių neteisėtų R. T. veiksmų, dėl jų atsiradusių padarinių, kurie nebūtų buvę inkriminuoti jam ar įvertinti baudžiamajame procese, nenustatyta; tokie jam neinkriminuojami ir nagrinėjamo administracinio nusižengimo byloje.

Taip pat įvertintina tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1662-859/2018 priimto įsiteisėjusio 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, skiriant R. T. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas (BK 281 straipsnio 7 dalis, 258 straipsnio 2 dalis), baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas pasisakė dėl to, jog R. T. jau buvo baustas už vairavimÄ esant neblaiviam – 2016 m. liepos 26 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-5746-576/2016, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 126 straipsnio 4 dalį skyrė 700 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, ir vertino faktÄ , kad nurodytoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-1662-859/2018) nusikalstama veika padaryta 2017 m. lapkričio 11 d., t. y. dar galiojant minėtam sprendimui dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Dėl tokių aplinkybių apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas pasisakė, kad (cituojama): „pastarasis jau baustas už panaÅ¡iÄ pavojingÄ veikÄ , kai pagal ankstesnį reglamentavimÄ nebuvo baudžiamosios atsakomybės (minimu nutarimu nustatyta, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus 1,91 promilių), turėjo suvokti ir pavojingo bei neteisėto elgesio pasekmes. Tačiau to nepadarė. Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. T. bausmę – trumpalaikį laisvės atėmimÄ , t. y. areÅ¡tÄ (BK 49 straipsnis), nes ankstesnių piniginių sankcijų pagal administracinius teisės pažeidimus nedavė siekiamos naudos“.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas, vertindamas visas abejones administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai vis dėl to sutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad iÅ¡ 2018 m. liepos 17 d. apkaltinamojo nuosprendžio turinio aplinkybės dėl R. T. vairavimo ne tik esant neblaiviam, tačiau ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės, apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmusio teismo buvo vertintos parenkant bei skiriant R. T. bausmę ir jos rūšį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs R.

T. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir jį atmetęs, nutarties motyvuojamoje dalyje, pasisakydamas dėl R. T. paskirtos pirmosios instancijos teismo bausmės, mini aplinkybes dėlto, kad R. T. buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimu baustas administracine tvarka už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,91 prom. girtumas, 700 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, ir kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė 2017 m. lapkričio 11 d., t. y. dar galiojant minėtam sprendimui dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, bei konstatavo, kad (cituojama):

„kas rodo jog jis nedaro teisingų išvadų ir linkęs nusikalsti, o paskirtos lengvesnio pobūdžio bausmės nedaro jam tinkamo poveikio“. Be to, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, pripažinus R. T. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį jam kartu su arešto bausme buvo paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis), bei paskirtas jam priklausančio turto – automobilio Ford Ka, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės – konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalys).

Nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės savo esme atitinka ANK numatytas administracinio poveikio priemones: ANK 28 straipsnis asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimÄ ; turto konfiskavimÄ , numatytÄ ANK 29 straipsnyje. Taigi, įvertinus R. T. padarytus veiksmus, jų tapatumÄ , dėl R. T. veiksmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, jo turinį, jam paskirtÄ bausmę ir dvi baudžiamojo poveikio priemones, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju R. T. papildomas nubaudimas dėl jo 2017 m. lapkričio 11 d. 01.36 val. veiksmų vairuojant transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, esant Å¡iai aplinkybei minimai ir vertintai teismų skiriant R.

T. bausmę apkaltinamuoju nuosprendžiu, pažeistų dvigubo asmens baudimo (non bis in idem) principÄ . Dėl to, vadovaujantis ANK 2 straipsnio 5 dalimi, 591 straipsnio 8 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-33918-2018 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį R. T. nutrauktina. Ä®vertinus tai, kas nurodyta pirmiau, dėl kitų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių teismas papildomai nepasisako.

Pažymėtina, kad 2019 m. vasario 12 d. teismui pateiktas R. T. atstovo pagal įgaliojimÄ advokato padėjėjo S. M. praÅ¡ymas dėl jo paduoto kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kopijos pridėjimo prie Å¡ios bylos, nevertintinas kaip nauja aplinkybė, turinti esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, bei, įvertinus jo pateikimo laikÄ â€“ po įrodymų tyrimo byloje pabaigos, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, grÄ Å¾intinas R. T. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui S. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 8 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : R. T. įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo S. M., skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-33918-2018, ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Skundo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-170-1038/2019 nagrinėjimo laikui pirmosios instancijos teisme prijungtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1662-859/2018 (1 tomas) grÄ Å¾inti Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinei.

GrÄ Å¾inti R. T. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui S. M. 2019 m. vasario 12 d. (dokumento numeris DOK-36241) Vilniaus miesto apylinkės teismui paduotÄ praÅ¡ymÄ su priedais. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja (paraÅ¡as) Indrė Rimkevičienė NuoraÅ¡as tikras Teisėja Indrė Rimkevičienė