2016-03-22 Nr. AB-6497-3-61-3-04765-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-193-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04765-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Lelija“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2014 m. spalio 10 d. išvadą Nr. 3EK (13.5)-596.

Skunde nurodė, kad R. M. nuo 1989 m. iki 2013 m. dirbo pas pareiškėją siuvėja (su pertrauka 2007-2009 m.). 2011 m. sausio 10 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, įvertinusi darbo sąlygas, nenustatė pas pareiškėją jokių kenksmingų veiksnių darbo aplinkoje, nustatyti rodikliai keliskart mažesni nei leistini, todėl tokie veiksniai negali lemti profesinio susirgimo. CDMEK priimta išvada neatitinka ginčo santykių teisinio reglamentavimo, ją priimant CDMEK nesivadovavo visais pateiktais dokumentais, klaidingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai įvertino profesinius rizikos veiksnius ir padarė klaidingas išvadas. CDMEK rėmėsi profesinės rizikos veiksnių tyrimo duomenimis, kai R. M. nebedirbo pas pareiškėją. CDMEK nurodyti rizikos veiksniai negalėjo lemti ar sukelti profesinę ligą, o nesant ligos sukėlėjo, negalėjo atsirasti ir pati profesinė liga. CDMEK išvada taip pat nepagrįsta faktiniais duomenimis, priimta neišanalizavus R. M. anksčiau persirgtų ligų, patirtų traumų įtakos, darbingumo lygio pažymos, R. M. gyvenimo sąlygų ir įpročių. Tarp profesinės rizikos veiksnių, kuriais rėmėsi CDMEK, jų dydžių ir R. M. sveikatos sutrikimų nėra jokio priežastinio ryšio. O nesant priežastinio ryšio, R. M. sveikatos sutrikimai negali būti pripažinti profesinė liga. CDMEK negalėjo nustatyti, kad profesinės rizikos veiksniai buvo tam tikro dydžio, veikė tam tikrą pamainos laiką, kad tie profesinės rizikos veiksniai veikė būtent R. M. ir sukėlė jai profesinę ligą. Skundžiamame sprendime CDMEK nurodytas profesinės ligos kodas (kodas 2.5) nenumatytas profesinių ligų sąraše. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas naikintinas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad savo veikloje vadovaujasi aktualių teisės aktų nuostatomis, moksline medicinine literatūra, atliktais moksliniais tyrimais. Priimant sprendimą dėl profesinės ligos, vadovaujantis Profesinių ligų nustatymo kriterijais, atsižvelgta ne tik į vieno epizodinio ergonominių veiksnių vertinimo duomenis, bet ir įvertintas kompleksinis profesinės rizikos veiksnių poveikis darbuotojo sveikatai atsižvelgiant į visus byloje pateiktus duomenis. Atlikti skirtingu laiku pasikartojančių judesių, dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenims, matavimų duomenys toje pačioje darbo vietoje tik patvirtina, kad priklausomai nuo darbo krūvio, gali keistis ir judesių skaičius. Gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligos anamnezę bei profesinės rizikos veiksnių įvertinimo duomenis, gali pagal profesinę kompetenciją, nustatytą jo turimai gydytojo specialisto profesinei kvalifikacijai, patvirtinti tam tikros ligos diagnozę, o R. M. atveju – darbo medicinos gydytojas patvirtino (duomenys neskelbtini). CDMEK išanalizavo ligos vystymosi eigą: pirmieji ligos simptomai buvo užregistruoti 2001 m. privalomojo sveikatos patikrinimo metu, patikslinta diagnozė – (duomenys neskelbtini), kuri 2007 m. išsivystė į (duomenys neskelbtini). Priimant išvadas dėl profesinių ligų diagnozių nustatymo, vadovaujamasi pateiktais dokumentais ir informacija, vertinama ligos anamnezė, gyvenimo anamnezė, darbo veiklos raida, profesinės ligos klinika, remiamasi klinikiniais tyrimais, konsultantų išvadomis, mokslu pagrįstu priežastiniu ryšiu tarp kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, individualaus darbuotojo sveikatos būklės. Pareiškėjo argumentą dėl netinkamai nurodyto profesinės ligos kodo pripažino, tačiau paaiškino, kad ligos kodas yra tik sutartinis ženklas, trumpinys atitinkamai diagnozei įvardinti. Kadangi diagnozė nurodyta teisingai, tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą aktą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lelija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad skundžiama CDMEK 2014 m. spalio 10 d. išvada Nr. 3EK (l3.5)-596 dėl R. M. profesinės ligos nustatymo yra pagrįsta.

Byloje nenustatyta, kad priimant skundžiamą išvadą ar tarpinius aktus būtų pažeistos išvardytos ar kitos ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatos. Priimant skundžiamą išvadą buvo įvertinta R. M. ligos istorija, darbo patirtis, susijusių reikšmingų veiksnių, nulėmusių profesinę ligą visuma. Išvada priimta kolegialios komisijos, kuri pagal teisės aktus sudaroma inter alia iš ne mažiau kaip 5 asmens sveikatos priežiūros specialistų, turinčių galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir turinčių specialias medicinines žinias. Pareiškėjas nepateikė CDMEK išvadą paneigiančių kitų specialistų išvadų, kad ligos diagnozė ir ligos kilmė nustatyta neteisingai. Pareiškėjo nurodoma 2011 m. sausio 10 d. Nacionalines visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikti tyrimų išvada dėl darbo sąlygų UAB „Lelija“ šiuo atveju ligos nustatymui reikšmės neturi, kadangi šie tyrimai buvo kitokio pobūdžio, tirti skirtingi objektai, jie nebuvo individualizuoti – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija R. M. sveikatos būklės netyrė. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. profesinės ligos simptomai buvo užfiksuoti dar 2001 metais, tai patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų.

Skundžiamoje išvadoje nurodytos diagnozės teisingumas nepaneigtas, o tai, kad jame nurodytas sutrumpintas sutartinis šios ligos ženklas yra nurodytas Europos profesinių ligų rekomendaciniame sąraše, bet nenurodytas profesinių ligų sąraše patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198, nėra esminis trūkumas.

Teismas sprendė, kad atsakovas CDMEK veikė savo diskrecijos ribose, sprendimą priėmė pagal kompetenciją.

III. Pareiškėjas UAB „Lelija“ su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti CDMEK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti naują išvadą, atitinkančią Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija nenustatė kenksmingų veiksnių darbo aplinkoje, nustatyti rodikliai keliskart mažesni už leistinus, todėl tokie veiksniai negali turėti įtakos profesiniam susirgimui. Pažymi, kad R. M. nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. (9 mėnesius) buvo nedarbinga dėl eismo įvykio ir nelaimingo atsitikimo buityje, dėl to turėjo sveikatos sutrikimų.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino CDMEK diskreciją nustatant profesinę ligą. Šiuo atveju CDMEK nagrinėjo, tyrė ir pateikė išvadą dėl ligos pažymėtos kodu 2.5, kurio nėra Vyriausybės nutarime Nr. 1198. CDMEK savo išvadą grindė Europos Komisijos rekomenduoto 2009 m. profesinių ligų diagnozavimo vadovu, kuris nėra teisės aktas, ir kuris nėra CDMEK nuostatuose nurodytoje veikloje taikomų teisės aktų diskrecijos ribose.

Teismo sprendimas pagrįstas negaliojančiais teisės aktais, kadangi CDMEK nuostatų pakeitimo redakcijos, įsigaliojusios 2014 m. rugsėjo 9 d. ir patvirtintos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 881, nėra oficialiai skelbiamame teisės aktų registre.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais (II t., b. l. 1–4).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2014 m. spalio 10 d. išvados Nr. 3EK (13.5)-596 teisėtumo ir pagrįstumo.

CDMEK 2014 m. spalio 10 d. išvadoje Nr. 3EK (13.5)-596 konstatuota, kad R. M. liga yra profesinės kilmės ir nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), sukelta darbo pozos, daugybinių rankų judesių.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėtos 2014 m. spalio 10 d. išvados Nr. 3EK (13.5)-596 turinio teisėtumo bei pagrįstumo, pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuriai įstatymu yra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su profesinės ligos nustatymu. Teismas, spręsdamas ginčus dėl CDMEK sprendimo pagrįstumo, turi patikrinti, ar komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija) 44 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai.

Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-506 (toliau – ir Nuostatai), 7 punktas įtvirtina CDMEK uždavinį – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal pareiškėjų skundus. Nuostatuose numatyta, kad CDMEK, be kita ko, teikia išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo (8.3 punktas).

Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 487 „Dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ 27 punkte nurodyta, kad profesinės ligos nustatomos vadovaujantis Profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų“ ir Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-10876.

Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-10876, 6 punkte numatyta, jog nustatant profesinę ligą, vertinama: ligos anamnezė; gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.); darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje); profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.; laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai; privalomų sveikatos tikrinimų duomenys; diferencinė diagnostika; asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys; panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje; mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai.

Nustatant profesinės ligos diagnozę rekomenduotina vadovautis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis (Profesinių ligų diagnostikos vadovas, Liuksemburgas: Europos Sąjungos Oficialiųjų publikacijų biuras, 1994) bei Europos profesinių ligų statistikos vadovu (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004) (Profesinių ligų nustatymo kriterijų 7 punktas).

Iš skundžiamos CDMEK 2014 m. spalio 10 d. išvados Nr. 3EK (13.5)-596 turinio matyti, kad CDMEK kompleksiškai įvertino duomenis apie pareiškėjos ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant profesinę ligą ir identifikuojant profesinės ligos diagnozę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje CDMEK išvadoje nurodytos diagnozės teisingumas nepaneigtas, o tai, kad sutartinis šios ligos ženklas yra nurodytas Europos profesinių ligų rekomendaciniame sąraše, bet nenurodytas profesinių ligų sąraše patvirtintame Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198, yra neesminis trūkumas ir nėra pagrindas skundžiamą išvadą naikinti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reglamentavimą, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2014 m. spalio 10 d. išvada Nr. 3EK (13.5)-596 yra teisėta bei pagrįsta, priimta laikantis visų išvardintų reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ginčijamos išvados pagrįstumą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė