0bc5f08c-ef07-445e-850d-5bbd772bfe8b · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                                            NuoraÅ¡as                                                                                                                                                         Adm. byla Nr. ATP-1270-562/2014                                                                         Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-10421-2014-6                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal nukentėjusiojo L.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimo, kuriuo byla, kurioje A. M. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d., nutraukta, n u s t a t ė : A. M. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2014-05-28, apie 17.25 val., Vilniuje, Rinktinės – Žvejų g., vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojęs prie sankryžos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimus, neįsitikinęs, kad atidaryti automobilio dureles yra saugu, jas atidarė ir taip kliudydamas jį iÅ¡ kairės ta pačia eismo juosta apvažinėjusį dviratininkÄ .

Nuo smÅ«gio dviratininko vairuojamas dviratis TREK pakeitė judėjimo kryptį ir atsitrenkė į gretimoje eismo juostoje sustojusį automobilį SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sugadintas dviratis TREK ir automobilis SEAT bei nežymiai sutrikdyta dviratininko A. Č. sveikata.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutarimu bylÄ , kurioje A. M. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d., nutraukė nesant jo veiksmuose Å¡ių pažeidimų sudėties.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis L.

V. nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimu ir praÅ¡o jį panaikinti bei priimti naujÄ nutarimÄ - pripažinti A. M. padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas suklydo, nes nustatydamas faktines eismo įvykio aplinkybes ir konstatuodamas A.

M. veiksmų teisėtumÄ , neįvertino kitų byloje esančių įrodymų, paneigiančių A. M. parodymus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kai kurie A. M. parodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, todėl paneigia jo paties iÅ¡sakytus teiginius ir negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. Apeliantas pažymi, jog teikdamas paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, A. M. pats nurodė, kad prieÅ¡ pat eismo įvykį jis kontaktavo su prieÅ¡ais jį stovėjusio automobilio vairuotoju, kuris pro langÄ jam kažkÄ sakė.

Be to, A. M. automobilyje grojo muzika ir dėl Å¡ios priežasties jis negalėjo girdėti kito vairuotojo. Tam, kad iÅ¡girstų kito automobilio vairuotojÄ A. M. buvo priverstas iÅ¡jungti radijÄ automobilyje ir iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Pasak apelianto, Å¡ios aplinkybės trukdė A. M. susikaupti ir objektyviai įvertinti galimas savo veiksmų pasekmes. Minėtoje situacijoje A. M. dėmesys buvo nukreiptas į kito automobilio vairuotojÄ , todėl tai turėjo reikÅ¡mingos įtakos jo koncentracijai, galimybėms įvertinti eismo sÄ lygas ir įsitikinti atliekamų veiksmų saugumu.Apeliantas taip pat pažymi, kad, A.

M. teigimu, prieš išlipdamas iš automobilio jis pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, tačiau dviratininko jame nematė. Apeliantas mano, kad siekdamas įsitikinti šių parodymų pagrįstumu, teismas privalėjo įvertinti ir kitų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus, tačiau to nepadarė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis A. Č. nurodė, kad eismo įvykio metu dviračiu gatve važiavo apie 20 km/h greičiu ir atidaromas A. M. automobilio dureles pamatė prieš pat automobilį.

Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio dienÄ matomumui netrukdė jokios gamtinės ar neįprastos eismo sÄ lygos, Rinktinės gatvė eismo įvykio vietoje yra matoma ne mažesniu kaip 100 m atstumu, todėl A. M. galėjo atgalinio vaizdo veidrodėlyje matyti visai Å¡alia jo automobilio važiuojantį dviratininkÄ , jei tik bÅ«tų siekęs įsitikinti savo veiksmų saugumu prieÅ¡ atidarydamas automobilio dureles. Apeliantas nurodo, kad visapusiÅ¡kam eismo įvykio aplinkybių įvertinimui taip pat reikÅ¡mingi ir liudytojų S. P. ir A.

K.-P., tiesiogiai mačiusių eismo įvykį, parodymai. Å ių liudytojų parodymų, suraÅ¡ytų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veiklų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarime Nr.10NT-17798755-14, teismas iÅ¡ viso nevertino. Teismas nepasisakė dėl Å¡ių įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės bei neargumentavimo, kodėl Å¡iais įrodymais nesiremia, o A. M. parodymus pripažįsta kaip objektyvius. Pasak apelianto, nustatydamas faktines eismo įvykio aplinkybes, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nedidelį laiko tarpÄ prieÅ¡ eismo įvykį durelės jau buvo atidarytos, todėl nukentėjusysis A.

Č. pats atsitrenkė į automobilio dureles, o ne A. M. atidarydamas dureles jomis nustūmė nukentėjusįjį. Apeliantas mano, kad ši teismo nustatyta faktinė aplinkybė akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams: liudytojo S. P. teigimu, nukentėjusiojo A. Č. kontaktas su A. M. automobiliu įvyko automobilio durelių atidarymo metu, t. y. A. M. atidarydamas dureles jomis nustūmė nukentėjusįjį, o ne nukentėjusysis atsitrenkė į automobilio dureles. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis byloje esančiais įrodymais (A.

M., nukentėjusiojo A. Č., liudytojų S. P. ir A. K.-P. parodymais), nagrinėjamo eismo įvykio priežastimi buvo A. M. veiksmai atidarant sustojusio automobilio dureles. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimus. Pasak apelianto, priešingai nei skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, vairuotojas negali elgtis nerūpestingai ir neatsakingai tikėdamasis, kad kiti eismo dalyviai laikysis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl bus išvengta galimų neigiamų pasekmių.

Vairuotojo pareiga įsitikinti savo veiksmų saugumu negali būti paremta vien prielaida ar manymu, kad ir kiti eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių, todėl pavojus eismo saugumui ar trukdžiai kitiems eismo dalyviams negali kilti. Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju A. M., būdamas patyręs vairuotojas, privalėjo suvokti, jog dviejų eismo juostų gatvėje atidarydamas pirmoje eismo juostoje stovinčio automobilio kairės pusės dureles, jis gali sukelti pavojų arba trukdyti kitiems eismo dalyviams važiuojantiems ta pačia eismo kryptimi.

Tokiomis aplinkybėmis A. M., prieÅ¡ atidarydamas automobilio dureles privalėjo įsitikinti, ar jo veiksmai nesukels pavojaus ir netrukdys eismo dalyviams, tačiau to nepadarė. Pasak apelianto, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. M. galėjo ir privalėjo laiku pamatyti tarp eismo juostų važiuojanti dviratininkÄ , jeigu tik siekdamas įsitikinti savo veiksmų saugumu, bÅ«tų elgęsis atsakingai ir rÅ«pestingai. Apeliantas pažymi, kad byloje esantys įrodymai (liudytojų ir nukentėjusiojo A.

Č. parodymai) aiÅ¡kiai patvirtina, kad tarp A. M. veiksmų ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pasak apelianto, tai, kad nukentėjusysis A. Č. eismo įvykio metu taip pat galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neatleidžia A. M. nuo pareigos bÅ«ti atidžiam ir iÅ¡ transporto priemonės iÅ¡lipti tik įsitikinus, kad tai nesukels grėsmės savo paties ir kitų eismo dalyvių saugumui.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius (toliau institucija) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti.

Institucija pažymi, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs eismo įvykio kilimo aplinkybes, įvertinęs visus byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, atsižvelgęs į įstatyme apibrėžtÄ administracinio teisės pažeidimo sÄ vokÄ , iÅ¡keltus uždavinius ir numatytus tikslus, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad vairuotojas A. M. nepažeidė KET reikalavimų ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo, jo atžvilgiu tinkamai taikė materialines teisės normas ir administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ A.

M. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimÄ . Pažymi, kad sprendžiant A. M. administracinės atsakomybės klausimÄ buvo detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar atidarant automobilio dureles, buvo keliamas pavojus ar kliudoma kitiems eismo dalyviams, Å¡iuo atveju dviratininkui. Pasak A. M., nors dviratininko atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena yra nutraukta (nes jis nebuvo sulaukęs 16 m.), tačiau dviratininko padaryti KET pažeidimai yra itin reikÅ¡mingi nustatant, dėl kurio iÅ¡ eismo dalyvių kaltės įvyko eismo įvykis.

A. M. atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad:

1) dviratininkas važiavo keliu, nors atskirai buvo įrengtas dviračių takas;

2) dviratininkas apvažinėjo stovinčias transporto priemones, o ne važiavo viena eile;

3) dviratininkas važiavo ne deÅ¡iniu kelio kelkraščiu, tačiau A. M. automobilį apvažinėjo iÅ¡ kairės ta pačia eismo juosta (tarp dviejų eismo juostų). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog įrengtas dviračių takas, remiantis KET 71.1. p. dviratininkui buvo draudžiama važiuoti važiuojamÄ ja kelio dalimi. Taigi, dviratininkas turėjo važiuoti įrengtu dviračių taku, o ne gatve, be to, net ir važiuodamas gatve, jis negalėjo rinktis važiavimo trajektorijos tarp dviejų eismo juostose sustojusių automobilių eilių.

Pasak A. M., Å¡ioje situacijoje jis net neprivalėjo ir negalėjo tikėtis, kad jam iÅ¡ kairės pusės tam neskirta kelio dalimi (tarp dviejų juostų) važiuos dviratis. PrieÅ¡ingai, jis turėjo pagrįstÄ teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, tarp jų ir dviratininkas, nepažeis KET reikalavimų ir nesukels pavojaus eismo saugumui, transporto priemonės vairuotojas neprivalo baimintis atidaryti automobilio dureles vien tik dėl to, kad yra teorinė galimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo saugumo taisyklių.

A. M. pažymi, kad teismo posėdžio metu dviratininkas paaiÅ¡kino savo neteisėtus veiksmus, kuriuos jis atliko, nurodė, kad iÅ¡ anksčiau matė atidarytas transporto priemonės dureles (apytiksliai prieÅ¡ 8 metrus), tačiau nesugebėjo laiku sustoti, iÅ¡vengti atsitrenkimo į antroje eismo juostoje stovintį lengvÄ jį automobilį, taip pat pastarasis nurodė, kad nemano, jog pasielgė netinkamai, jis važiavo taip, kaip jam patogiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, nors žinojo, kad Å¡alia yra įrengtas dviračių takas.

Šiuo atveju svarbiausia, kad dviratininkas važiavo ne viena eile, tačiau apvažinėjo stovinčias transporto priemones tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės tarp dviejų eismo juostų, tokiu būdu grubiai pažeidė KET reikalavimus. Todėl A. M., prieš atidarydamas transporto priemonės priekines duris, per galinio vaizdo veidrodėlį įsitikino, kad tai saugu, todėl tokie veiksmai nepažeidė KET 153 punkto reikalavimų. A. M., prieš atidarydamas automobilio dureles, negalėjo tikėtis, jog kliudys kitiems eismo dalyviams toje kelio dalyje, kurioje eismas apskritai nėra galimas (tarp dviejų kelio juostų).

A. M. mano, kad apeliaciniame skunde netiksliai nurodomos faktinės bylos aplinkybės, iÅ¡kraipomi faktai, dėstoma skundo eiga pagal apelianto samprotavimus. Apeliantas tik perteikia teismui visÄ Ä¯vykių interpretacijÄ , tačiau nepateikia argumentų, teisinių motyvų, kodėl ir su kokia sprendimo dalimi ar visu sprendimu nesutinka. Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.ATPK 127 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėse dispozicijose, todėl atskleidžiant jų turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis.

A. M. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo inkriminuotas KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 153 punkto pažeidimas, kur numatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtys yra materialios, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtus ATPK straipsnius, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ arba kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ )) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir padarinių.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali bÅ«ti pagrindas kvalifikuoti veikÄ pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra bÅ«tina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sÄ lygojo, t. y. buvo priežastiniame ryÅ¡yje su padariniais. Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikÅ¡miÅ¡kų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad A. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., t. y. 2014-05-28, apie 17.25 val., Vilniuje, Rinktinės – Žvejų g., vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojęs prie sankryžos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimus, neįsitikinęs, kad atidaryti automobilio dureles yra saugu, jas atidarė ir taip kliudydamas jį iÅ¡ kairės ta pačia eismo juosta apvažinėjusį dviratininkÄ ; nuo smÅ«gio dviratininko vairuojamas dviratis TREK pakeitė judėjimo kryptį ir atsitrenkė į gretimoje eismo juostoje sustojusį automobilį SEAT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini); eismo įvykio metu buvo sugadintas dviratis TREK ir automobilis SEAT bei nežymiai sutrikdyta dviratininko A. Č. sveikata. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. M. tiek paaiÅ¡kinime policijai (T. 1, b. l. 49), tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., ir nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes. PaaiÅ¡kinime policijai A. M. nurodė, kad 2014-05-28, apie 17.10 val. važiavo iÅ¡ darbo Rinktinės gatve pirma eismo juosta link Mindaugo tilto.

Buvo automobilių kamÅ¡tis, tarp jo automobilio ir prieÅ¡ais važiavusio automobilio įlindo nežinomas Audi 100, kurio vairuotojas lygtais bandė iÅ¡lįsti atsipraÅ¡yti, nes visi automobiliai stovėjo, degė raudonas Å¡viesoforo signalas. A. M. pradarė automobilio dureles prieÅ¡ tai pažiÅ«rėjęs į veidrodėlį, niekas tarp pirmos ir antros automobilių juostų nevažiavo, tada jis pastatė kojÄ ant asfalto ir tuo metu dviratininkas trenkėsi į antroje juostoje stovinčio automobilio Seat Toledo galÄ (T. 1, b. l. 49).

Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. M. nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad 2014-05-28, po 17.00 val. važiavo Rinktinės gatve pirma juosta. Gatvėje buvo daug maÅ¡inų, sankryžoje degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Sustojus prie sankryžos prieÅ¡ais jį stovėjusio automobilio vairuotojas, iÅ¡lindęs pro langÄ jam kažkÄ sakė. A. M. pažiÅ«rėjo į veidrodėlį, pradarė duris, nes nieko negirdėjo, tuo metu didžiuliu greičiu pralenkė dviratininkas ir trenkėsi.

PaaiÅ¡kino, kad dviratininko pravažiuojant nematė (T. 2, b. l. 11). Pažymėtina, kad Å¡i A. M. nurodyta įvykio versija nebuvo paneigta. Nukentėjusysis A. Č. paaiÅ¡kinime policijai nurodė, kad 2014-05-28, apie 17.25 val., važiavo dviračiu Rinktinės gatve link Mindaugo tilto. Riedėdamas nuo kalno jis matė, kad gatvėje daug važiuojančių automobilių. Netrukus sankryžoje su Olimpiečių gatve užsidegė raudonas Å¡viesoforo signalas ir automobiliai abiejose tos krypties eismo juostose stojo prieÅ¡ sankritÄ .

Nukentėjusysis važiavo per tarpÄ tarp pirmoje ir antroje eismo juostose sustojusių automobilių. Kai jis buvo jau netoli sankirtos, pirmoje eismo juostoje stovinčio automobilio BMW vairuotojas netikėtai atidarė dureles ir jomis kliudė nukentėjusiojo deÅ¡inę kÅ«no pusę. Nuo smÅ«gio jis su dviračiu pasisuko kairiau ir trenkėsi į antroje eismo juostoje stovinčio automobilio galinę dalį. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad nevažiavo dviračių taku, nes juo nuolat vaikÅ¡to pėstieji (T. 1, b. l. 48).

Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. Č. iš dalies pakeitė savo parodymus, paaiškino, kad pasukęs iš Juozapavičiaus gatvės į Rinktinės gatvę pamatė, jog prie šaligatvio nėra tarpo, todėl važiavo tarp automobilių. Paaiškino, kad vieno iš automobilių durys atsidarė prieš jį ir jis nugriuvo. Nukentėjusysis pažymėjo, kad automobilio durelės buvo plačiai atidarytos, tai jis pamatė 5-8 m iki automobilio. Nukentėjusysis tuo metu važiavo apie 20 km/h. Jis nurodė, kad nevažiavo dviračių taku, nes jame būna pribarstyta stiklų (T. 2, b. l. 11).

Taigi apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis pats patvirtino, kad prieÅ¡ įvykį A. M. automobilio durelės jau buvo atidarytos ir nukentėjusysis atsitrenkė į atidarytas dureles, o ne A. M., atidarydamas dureles, jomis nustÅ«mė nukentėjusįjį. Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino ir įvykį matęs liudytojas S. P., kur paaiÅ¡kinime policijai nurodė, kad A. M. atidarinėjo savo automobilio dureles, jos jau buvo atidarytos maždaug per 0,4-0,5 m atstumÄ , kai tÄ pačiÄ sekundę į Å¡ių durelių vidinę briaunÄ trenkėsi dviratininkas.

Nurodė, kad kontaktas įvyko durelių atidarinėjimo procese (T. 1, b. l. 51). S. P. nurodytas aplinkybes patvirtino jo sutuoktinė A. K.-P., kuri paaiÅ¡kinime policijai nurodė, kad A. M. atidarinėjo savo automobilio dureles ir tuo momentu į durelių vidinę briaunÄ trenkėsi dviratininkas (T. 1, b. l. 52). Atsižvelgiant į aptartus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ atidarydamas automobilio dureles A. M. įsitikino, jog jas atidaryti yra saugu, ir nepažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimų.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad eismo įvykio dienÄ matomumui netrukdė jokios gamtinės ar neįprastos eismo sÄ lygos, Rinktinės gatvė eismo įvykio vietoje yra matoma ne mažesniu kaip 100 m atstumu, todėl A. M. galėjo atgalinio vaizdo veidrodėlyje matyti visai Å¡alia jo automobilio važiuojantį dviratininkÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu prieÅ¡ais sankryÅ¾Ä degant raudonam Å¡viesoforo signalui abiejose eismo juostose stovėjo daug automobilių, kas trukdė A. M. pamatyti tarp automobilių važiuojantį dviratininkÄ .

Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju A. M., būdamas patyręs vairuotojas, privalėjo suvokti, jog dviejų eismo juostų gatvėje atidarydamas pirmoje eismo juostoje stovinčio automobilio kairės pusės dureles, jis gali sukelti pavojų arba trukdyti kitiems eismo dalyviams važiuojantiems ta pačia eismo kryptimi. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu automobiliai abiejose eismo juostose stovėjo laukdami, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, todėl A. M., prieš atidarydamas transporto priemonės priekines duris, per galinio vaizdo veidrodėlį įsitikino, kad tai saugu, todėl tokie veiksmai nepažeidė KET 153 punkto reikalavimų.

A. M., prieÅ¡ atidarydamas automobilio dureles, negalėjo tikėtis, jog kliudys kitiems eismo dalyviams toje kelio dalyje, kurioje eismas apskritai nėra galimas (tarp dviejų kelio juostų). Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, įvykio vietoje yra dviračių takas, tačiau nukentėjusysis nesilaikė KET įpareigojimo važiuoti juo (KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 65 p.) ir tuo pačiu pažeidė draudimÄ važiuoti važiuojamÄ jÄ dalimi, jei yra įrengtas dviračių takas (KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 71.1 p.).

Net jei nukentėjusysis ir nusprendė važiuoti ne dviračiu taku, o važiuojamÄ ja kelio dalimi, jis turėjo laikytis KET 65 p. reikalavimų ir važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraÅ¡tine deÅ¡ine eismo juosta, kuo arčiau jos deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Tačiau A. Č. važiavo ne viena eile, apvažinėjo stovinčias transporto priemones tiek iÅ¡ deÅ¡inės, tiek iÅ¡ kairės pusės tarp dviejų eismo juostų, tokiu bÅ«du pažeisdamas KET reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A.

M. veikoje nėra bÅ«tinojo ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų sudėties požymio – KET pažeidimo, tad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagrįstai nutraukta remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ A. M. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                    Rosita Patackienė NuorašasTeisėja                                                                    Rosita Patackienė