0bc45e61-70d5-4d7a-b7c5-9b8ea49d4086 · Vilniaus apygardos administracinis teismas



Administracinė byla Nr. eI-4363-872/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02515-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

dalyvaujant pareiškėjui S. V.,

atsakovės atstovui S. M.,

žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas S. V. su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1–5, 22–23) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ­­â€“ ir Komisija) 2019 m. birželio 6 d. sprendimÄ Nr. S-70 „Dėl S. V. darbingumo lygio“; 2) panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ­ ir Tarnybos kontrolės skyrius) sprendimÄ Nr. SS-789 ,,Dėl S. V. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas).

Teigia, kad Komisija 2019 m. birželio 6 d. priėmė sprendimÄ Nr. S-70, kuriuo atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl 2019 m. balandžio 19 d. Tarnybos kontrolės skyriaus Sprendimo, kuriuo buvo paliktas galioti 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. STS-2502, kuriuo buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjui nustatyti 35 procentų darbingumo lygį nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d. Anot pareiÅ¡kėjo, minėti sprendimai nėra teisėti ir pagrįsti, todėl turi bÅ«ti panaikinti, kadangi priimant juos nebuvo gilintasi į pareiÅ¡kėjo skundus dėl sveikatos pablogėjimo, sÄ lygoto patirtos nepagydomos traumos, kuri atsirado dėl jo dviejų nepagydomų ligų.

Nurodė, jog skundžiamuose sprendimuose neteisingai nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas sparčiai sveiksta nuo dviejų nepagydomų ligų, nepagrįstai jo darbingumo lygis buvo padidintas nuo 30 procentų iki 35 procentų. Teigė, jog iÅ¡ skundžiamų sprendimų nėra aiÅ¡ku, kodėl po patirtos traumos pareiÅ¡kėjo darbingumas padidėjo. Taip pat teigė, jog Tarnybos kontrolės skyriaus veiksmų neteisėtumÄ rodo tai, jog negalėjo bÅ«ti priimtas naujas sprendimas (padidinti darbingumÄ iki 35 procentų) nepanaikinus galiojančio sprendimo (kuriuo nustatytas 30 procentų darbingumas).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jo skundÄ tenkinti. Pažymėjo, jog geriau bÅ«tų paliktas jam prieÅ¡ tai nustatytas darbingumo lygis. Teigė, jog sunku suprasti, kodėl patyrus dar ir rankos traumÄ , konstatuota, jog jo sveikatos bÅ«klė pagerėjo.

Atsakovė pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su patikslintu skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 35–37). Nurodė, jog darbingumo lygio vertinimas atliekamas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumÄ ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgus į asmens sveikatos bÅ«klę ir į visas jo darbingumui įtakÄ darančias ligas, traumas, patologines bÅ«kles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

Teigė, jog pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio nustatymui esminę įtakÄ daro diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sukelti sveikatos funkciniai sutrikdymai. Darbingumo lygio pasikeitimÄ nuo 30 procentų iki 35 procentų, lyginant su 2017 m. atliktu vertinimu, iÅ¡ esmės lėmė sveikatos funkcijos sutrikdymo sunkumo pasikeitimas. Vertinant pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį 2017 m. periodu, buvo taikyta tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o (toliau – ir Kriterijų apraÅ¡as) 1 priedo XVI dalies 82.4 papunkčio redakcija, kuri vertinama 35 procentų bazinio darbingumo verte ir kuri naudojama esant vidutiniam funkciniam sutrikimui, kurį sukėlė ligos liekamieji reiÅ¡kiniai po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio ir (ar) chemoterapinio gydymo, kai stebimi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai, ir (ar) neurologiniai reiÅ¡kiniai. Minėtas kriterijus buvo pritaikytas dėl bÅ«klės po 2017 m. lapkričio mėnesį taikytos chemoterapijos bei dėl imuninės sistemos sutrikimų. Tuo tarpu, vertinant pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį 2018 m. periodu, nustačius, jog gydymas davė teigiamÄ efektÄ , Å¡iuo metu gydymas nebėra reikalingas, paskirtas specialistų stebėjimas, o duomenų apie ligos progresavimÄ nėra, buvo pritaikytas Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XVI dalies 82.3 papunktis, kuris yra vertinamas 50 procentų bazinio darbingumo verte.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo darbingumo lygis Å¡iuo metu negali bÅ«ti įvertintas mažesne procentine iÅ¡raiÅ¡ka, nes aukščiau paminėti sveikatos funkciniai sutrikimai vertinami vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali bÅ«ti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Nurodė, jog nustatant darbingumo lygį yra vertinamas atsižvelgiant ne į konkrečias ligas ar patirtas asmenines traumas, o į jų įtakoje nustatytus funkcinius sutrikimus, dėl kurių masto yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Vertinant darbingumo lygį, Tarnybos kontrolės skyrius vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotÄ sveikatos funkcijos sutrikimÄ . Gydantis gydytojas yra atsakingas už informacijos teisingumÄ , o už pateiktas konsultacijas – jas surašę gydytojai specialistai.

Teigė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu ankstesniu laikotarpiu buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nereiškia, kad jis yra nekintamas ir praėjus nustatytam laikotarpiui negali mažėti ar didėti.

Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kokius teisės aktus, procedÅ«ras pažeidė atsakovė. Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas, pajutęs, jog sveikatos bÅ«klė pablogėjo, bet kada gali kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. S-70 ir Tarnybos kontrolės skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SS-789 teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 22 d. gautÄ praÅ¡ymÄ , atliko pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimÄ . 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. STS-2505 pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Darbingumo lygio terminas – nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d. (b. l. 108 – 109).

2018 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kėjas minėtÄ 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ apskundė Tarnybos kontrolės skyriui, kuris atlikęs pakartotinį pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimÄ 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. SS-789 nusprendė 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ .

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su tokiu Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimu, 2019 m. gegužės 10 d. minėtÄ 2019 m. balandžio 19 d. sprendimÄ apskundė Komisijai, kuri 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. S-70 nusprendė 2019 m. balandžio 19 d. Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimÄ palikti nepakeistÄ , pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

PareiÅ¡kėjas su Å¡iais Tarnybos kontrolės skyriaus ir Komisijos sprendimais nesutinka, savo nesutikimÄ iÅ¡ esmės grindžia argumentais, kad priimant skundžiamus sprendimus nebuvo gilintasi į pareiÅ¡kėjo skundus dėl sveikatos pablogėjimo dėl patirtos traumos. Anot pareiÅ¡kėjo, nelogiÅ¡ka, jog po patirtos traumos jo darbingumo lygis padidėjo nuo 30 procentų iki 35 procentų. Nurodė, jog Tarnybos kontrolės skyriaus veiksmų neteisėtumÄ rodo tai, jog negalėjo bÅ«ti priimtas naujas sprendimas nepanaikinus galiojančio sprendimo.

Atsakovė teigia, jog Tarnybos kontrolės skyrius, spręsdamas dėl asmens darbingumo lygio, vertina ne kiekvienÄ asmeniui diagnozuotÄ ligÄ , bet jų sukeltus funkcinius organizmo sutrikimus; Tarnybos kontrolės skyriaus funkcija – ne sveikatos, o darbingumo lygio nustatymas. Teigė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Taigi, siekiant iÅ¡spręsti Å¡ioje byloje tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , bÅ«tina nustatyti, ar priimdamas sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio Tarnybos kontrolės skyrius tinkamai (pagal galiojusius teisės aktus) įvertino pareiÅ¡kėjo bÅ«klę pagal jai pateiktus pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę apraÅ¡ančius medicininius dokumentus.

Darbingumo lygio nustatymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Ä®statymas), kurio 20 straipsnyje nurodyta, kad Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymÄ (6 d.); darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarkÄ nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (9 d.); darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iÅ¡ dalies darbingu (7 d.).

Minėto įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija galiojusi nuo 2017-10-11 iki 2019-01-04). Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio metu galiojantys teisės aktai.

Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Kriterijų apraÅ¡o 3 punktÄ , sprendimas dėl asmens darbingumo lygio priimamas įvertinus Å¡iuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumÄ ; asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Medicininiai, t.y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę: į visas jo darbingumui įtakÄ darančias ligas, traumas, patologines bÅ«kles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 p.).

Pagal Kriterijų apraÅ¡e (3 p.) ir jo prieduose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , asmens darbingumo lygį Tarnybos kontrolės skyrius nustato vertindamas ne vien asmens organizmo bÅ«klę (medicininius kriterijus t. y. asmens bazinį darbingumÄ ), bet ir kitus veiksnius (kriterijus). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybos kontrolės skyrių, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 55), o, antra, atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimÄ profesinę kvalifikacijÄ ar įgyti naujÄ bei bÅ«ti savarankiÅ¡kam, įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (socialinius kriterijus). Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai dauginami iÅ¡ atitinkamo koeficiento remiantis 13 – 24 Kriterijų apraÅ¡o punktais.

Taigi iÅ¡ darbingumo lygio nustatymo teisinio reglamentavimo matyti, jog jį nustatant vykdomos iÅ¡ esmės dvi savarankiÅ¡kos procedÅ«ros, t. y. atliekamas asmens medicininių kriterijų vertinimas ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų pagal klausimynÄ vertinimas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nesutinka su Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimu, kuriuo iÅ¡nagrinėjus jo skundÄ ir atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimÄ buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Todėl teismas toliau nagrinėja skundžiamų sprendimų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ darbingumo lygio nustatymo vertinimo aspektu. Kaip minėta, asmens darbingumo lygio nustatymo tvarka reglamentuota Tvarkos apraÅ¡e, kurio VI skyrius reglamentuoja pakartotinį darbingumo lygio vertinimÄ . Å io skyriaus 35 punktas, be kita ko, numato, jog Tarnybos kontrolės skyrius atlieka pakartotinį darbingumo lygio vertinimÄ asmeniui ir/ar pensijÄ arba iÅ¡mokÄ mokančiai institucijai nesutinkant su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu (35.3. p.).

Nagrinėjamu atveju, pakartotinis pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pareiÅ¡kėjui nesutinkant su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimu. Byloje nustatyta, jog Tarnybos kontrolės skyrius, atlikdamas pakartotinį pareiÅ¡kėjos darbingumo lygio vertinimÄ , 2019 m. sausio 2 d. raÅ¡tu Nr. R-7 kreipėsi į pareiÅ¡kėjo gydymo įstaigÄ dėl papildomų medicininių dokumentų iÅ¡davimo. Konkrečiai - prašė patikslinti siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ duomenis, pateikiant:

1) traumatologo konsultacijos iÅ¡vadas dėl deÅ¡inės rankos traumos (2018 m. balandžio 12 d.) padarinių (diagnozės, ligų kodai, rieÅ¡o, alkÅ«nės, peties, sÄ narių judesių amplitudės);

2) hematologo konsultacijos iÅ¡vadas (el. b. l. 77 – 90). 2019 m. sausio 15 d. VÅ¡Ä® Antakalnio poliklinika informavo, jog pareiÅ¡kėjas buvo nukreiptas ortopedo-traumatologo konsultacijai į Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikas. Visi praÅ¡omi dokumentai buvo gauti 2019 m. kovo 25 d. Pakartotiniame darbingumo lygio vertinimo akte ir ginčijamame Sprendime be kita ko nustatyta, kad vertinant bazinį pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodÄ T92.1 vadovautasi Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XV skyriaus 81.3 papunkčiu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės bÅ«senos ir kt.) vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krÅ«vio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vienÄ parÄ gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimÄ ).

Taikant minėtÄ papunktį nustatytas 55 procentų bazinis darbingumo lygis, nes remiantis byloje esančiais ir papildomai gautais duomenimis, pareiÅ¡kėjui po reabilitacinio gydymo dėl deÅ¡inės rankos traumos padarinių (deÅ¡inės alkÅ«nės kontraktÅ«ros po alkÅ«nkaulio vainikinės ataugos, spindulinio kaulo galvutės lūžimų, dilbio kaulų iÅ¡nirimo, atlikta osteosintezė, fiksacija iÅ¡orinės fiksacijos aparatu) iÅ¡lieka vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas: skausmai, nedidelė žasto ir dilbio raumenų hipotrofija, judesių apribojimas, deÅ¡inės alkÅ«nės pasyvus judesiai – lenkimas 90 laipsnių, tiesimas iki 30 laipsnių; aktyvÅ«s judesiai – lenkimas iki 80 laipsnių, tiesimas iki 40 laipsnių; vidinis sukimas 0 laipsnių, iÅ¡orinis 15 laipsnių.

RentgenologiÅ¡kai stebima nedidelė stipinkaulio fragmentų kampinė dislokacija, konsolidacija neiÅ¡reikÅ¡ta. Sveikatos bÅ«klė patvirtinta: 2018 m. liepos 8 d., 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. spalio 16 d., 2019 m. sausio 21 d. traumatologų konsultacijų, 2018 m. spalio 26 d. siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis. Atitinkamai nurodyta, jog mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintas sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos).

Nagrinėjamu atveju, medicininių dokumentų duomenimis patvirtintas vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas: skausmai, nedidelė žasto ir dilbio raumenų hipotrofija, judesių apribojimas, duomenų, kad asmuo kasdieniame gyvenime bÅ«tų labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos, nėra. Remiantis Kriterijų apraÅ¡o 6.2. papunkčiu, pagal Å¡iÄ diagnozę nustatytas bazinis darbingumo lygis, prilygintas koeficientui 0,8.

Ginčijamame Sprendime taip pat konstatuota, jog vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodÄ C82.9 vadovautasi Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XVI skyriaus 82.3 papunkčiu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojama onkologinė liga, iÅ¡plitusi ar neiÅ¡plitusi, kai vidutinį funkcinį sutrikimÄ sukėlė ligos liekamieji reiÅ¡kiniai po taikyto operacinio, spindulinio ir chemoterapinio gydymo stebimi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai reiÅ¡kiniai (po gydymo pasireiÅ¡kia 2-3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, Å¡lapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, ostcoporozė ir kt. Taikant minėtÄ papunktį nustatytas 50 procentų bazinis darbingumo lygis, nes remiantis byloje esančiais ir papildomai gautais duomenimis, vertinamajam 2017 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini), pravestas chemoterapinis gydymas, atsiekta remisija, iÅ¡lieka vidutinis funkcijos sutrikimas dėl bendro silpnumo, blogos fizinio krÅ«vio tolerancijos. Duomenų apie ligos recidyvÄ ar progresijÄ nėra, specifinis gydymas netaikomas. Sveikatos bÅ«klė patvirtinta 2018 m. rugsėjo 18 d. hematologo konsultacija, 2019 m. sausio 11 d. ir 2019 m. vasario 22 d. medicinos dokumentų iÅ¡rašų, 2018 m. spalio 26 d. siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis. Atitinkamai nurodyta, jog, skirtingai nei 2017 m., Å¡iuo metu mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė negali bÅ«ti nustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtinta, jog po onkologinės ligos gydymo iÅ¡lieka 4 ir daugiau ligos pasekmės: lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, Å¡lapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, ostcoporozė ir kt., tęsiama nepageidaujamų reiÅ¡kinių korekcija. Nagrinėjamu atveju, remiantis medicininių dokumentų duomenimis, patvirtinta, kad po pravesto chemoterapinio gydymo dėl (duomenys neskelbtini) – atsiekta remisija, asmeniui iÅ¡lieka vidutinis funkcinis sutrikimas dėl bendro silpnumo, blogos fizinio krÅ«vio tolerancijos. Duomenų apie recidyvÄ ar progresijÄ nėra, specialus gydymas netaikomas.

Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas Tarnybos kontrolės skyriaus atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, Tarnybos sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde nepateikė konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad vertinant jo darbingumo lygį turėtų būti taikomi mažesnes bazinio darbingumo vertes atitinkantys Kriterijų aprašo punktai, nepateikė argumentų dėl asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno užpildymo netinkamumo, nenurodė, į kokius pareiškėjo argumentus nebuvo atsakyta Komisijos sprendime.

Kaip jau buvo minėta Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys į tai, kad atsakovė nėra sveikatos priežiÅ«ros įstaiga ir neatlieka asmenų iÅ¡samios medicininės apžiÅ«ros dėl sveikatos bÅ«klės iÅ¡tyrimo. Tarnybos kontrolės skyrius yra vieÅ¡ojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimÄ dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais.

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, sutinka su Tarnybos pozicija, kad atsakovė, kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygį nustato iÅ¡ naujo, vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, dokumentais, liudijančiais apie asmens iÅ¡silavinimÄ ir t.t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Darbingumo lygio nustatymÄ reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus, tam, kad pakartotinio vertinimo metu bÅ«tų galima iÅ¡ naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos bÅ«klės pakitimus. Taigi teisinis reglamentavimas suponuoja galimÄ asmens darbingumo lygio kitimÄ priklausomai nuo jo sveikatos bÅ«klės atitinkamame laikotarpyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Teismo vertinimu, ginčijamų Tarnybos kontrolės skyriaus bei Komisijos sprendimų turinys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju jie visiÅ¡kai atitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus – sprendimai yra tinkamai pagrįsti faktiniais duomenimis (nurodyta, kokie duomenys buvo vertinami, nustatant pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį, pateikti paaiÅ¡kinimai, kaip nustatytas darbingumo lygis). Ginčijami sprendimai aiÅ¡kiai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymÄ lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. IÅ¡ ginčijamo sprendimo pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės galėjo (turėjo) suprasti sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiÅ¡kėjo netenkina Tarnybos kontrolės skyriaus skundžiamo sprendimo motyvai ir (ar) pareiÅ¡kėjas nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimas neatitinka VAÄ® nuostatų ir sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijami Tarnybos kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiÅ¡kėjo pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetencijÄ , savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnybos kontrolės skyrius atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimÄ vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti vieÅ¡ojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydamas darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, Ginčų komisija, palikdama nepakeistÄ Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , taigi Tarnybos kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos ginčijami sprendimai paliekami nepakeisti, todėl reikalavimas panaikinti ginčijamus sprendimus atmetamas kaip nepagrįstas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus asmens sveikatos bÅ«klei, pareiÅ¡kėjas gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡ naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su praÅ¡ymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos apraÅ¡o 8, 9 ir 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytÄ siuntimÄ , medicininių tyrimų iÅ¡raÅ¡us ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Fausta Vitkienė