0bc37c01-30b3-40db-a39f-9d887f95fdfc · Lietuvos apeliacinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Civilinė byla Nr. 2A-1146/2014                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00252-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 21.4.1.2; 21.4.1.3; 21.4.2.8; 28.2; 35.4; 37 (S)                                                                                                                                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2014 m. liepos 23 d.                                                                          Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Dalios ViÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-565/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ ieÅ¡kinį atsakovams Ellora 4522899 Ltd, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „FF lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Infoverslas“, Z.

V. ir R. V. (trečiasis asmuo – R. B. S.) dėl prievolės pripažinimo įvykdyta bei reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :                                                           I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skomė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, kad ieÅ¡kovas įvykdė prievolę pagal 2008 m. birželio 11 d. UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ , t. y. jog ieÅ¡kovas 2011 m. balandžio 26 d. sumokėjo atsakovui Ellora 4522899 Ltd 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį;

2) pripažinti negaliojančiomis 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudarytas tarp atsakovo Ellora 4522899 Ltd ir atsakovų UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z. V. bei R. V., kuriomis atsakovas Ellora 4522899 Ltd perleido reikalavimo teises į ieÅ¡kovÄ pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd turėjo 562 500 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ , nes 2008 m. birželio 11 d. ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė sumažinti ieÅ¡kovo įstatinį kapitalÄ , todėl ieÅ¡kovas UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd, kaip akcininkui, turėjo sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad dalį nurodytos sumos, t. y. 300 000 Lt, iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd priteisė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010. IeÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad jis yra įvykdęs savo prievolę dėl 562 500 Lt sumokėjimo atsakovui ir Å¡iÄ aplinkybė patvirtina 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 211001, pagal kurį ieÅ¡kovas sumokėjo 162 911,26 eurų (562 500 Lt) atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytai įmonei Development Win Limited.

IeÅ¡kovas akcentavo, kad nurodymÄ atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančiÄ 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį sumokėti įmonei Development Win Limited ieÅ¡kovui UAB „Skomė“ davė atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorė S. G. P.–L. 2011 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiÅ¡ke, dėl kurio autentiÅ¡kumo ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo abejoti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas manė, kad sudarant reikalavimo perleidimo sutartis ieÅ¡kovo prievolė atsakovui Ellora 4522899 Ltd pagal minėtÄ Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ neegzistavo, todėl Å¡ios (sutartys) turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis kaip prieÅ¡taraujančios imperatyvioms įstatymo normoms (buvo perleisti negaliojantys reikalavimai; nebuvo sutarčių dalyko) ir vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei (atsakovai nepagrįstai siekia antrÄ kartÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo didelę pinigų sumÄ ).

Be kita ko, ieÅ¡kovo įsitikinimu, ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pripažintinos tariamais sandoriais, nes sutarties Å¡alys sutarčių nevykdė ir neketino vykdyti, Å¡ias aplinkybes įrodo tai, kad atsakovai UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. už reikalavimo perleidimÄ atsakovui Ellora 4522899 Ltd nesumokėjo atlyginimo, sumokėjimo terminai yra suėję. IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad 2012 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis ir tuo pagrindu, jog atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu Å¡ias sutartis sudaręs trečiasis asmuo R.

B. S. neturėjo teisės veikti atsakovo vardu, nes atsakovo Ellora 4522899 Ltd įgaliojime trečiajam asmeniui nėra nurodyta įgaliojimo sudarymo data, taigi įgaliojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 2.142 straipsnio 3 dalį yra negaliojantis.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovo UAB „Skomė“ ieškinį atmetė.Teismas, nustatęs, kad susirašinėjimas tarp UAB „Skomė“ ir atsakovo vyko Ellora 4522899 Ltd elektroniniais laiškais elektroniniais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv, S. G.

P.–L. 2011 m. vasario 21 d. bei 2012 m. birželio 6 d. notaro patvirtintuose pareiÅ¡kimuose nurodė, jog ji niekada nesinaudojo elektroniniais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv, kad jokiais bÅ«dais (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, faksu ar kitaip) nebendravo su J. M. (ieÅ¡kovo direktoriumi), jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd niekada nėra pasirašęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų dokumentų, kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ji nėra davusi nurodymo ieÅ¡kovui sumokėti įmonei Development Win Limited atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančiÄ sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, o 2013 m. gruodžio 17 d. specialisto paaiÅ¡kinime nurodyta, kad elektroninį paÅ¡tÄ su galÅ«nėmis @mdemail.net ir @emailhosting.lv galima sukurti naudojantis kompanijos „CryptolHeaven“ paslaugomis, paslauga pasiekiama internetu, elektroninio paÅ¡to paskyros vardÄ (dalį prieÅ¡ ženklÄ @) klientas gali pasirinkti visiÅ¡kai laisvai su sÄ lyga, jog paskyros vardo ir galÅ«nės kompozicija dar neužimta, kliento nepraÅ¡oma pateikti teisių į paÅ¡to paskyros vardÄ patvirtino, priėjo prie iÅ¡vados, kad byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetas nesuteikia nei faktinių, nei teisinių prielaidų konstatuoti, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd davė ieÅ¡kovui nurodymÄ pervesti įmonei Development Win Limited 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog iki 2010 m. spalio 15 d., t. y. kai buvo iÅ¡siųstas pirmasis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas ieÅ¡kovo elektroninis laiÅ¡kas, ieÅ¡kovo ir atsakovo Ellora 4522899 Ltd bendravimas elektroniniais laiÅ¡kais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv buvo įprastas tarp Å¡alių, be to, 2010 m. spalio 15 d. ieÅ¡kovo elektroniniame laiÅ¡ke nurodyta, kad tai yra atsakymas į 2010 m. spalio 14 d. elektroninį laiÅ¡kÄ , tačiau Å¡is elektroninis laiÅ¡kas nebuvo pateiktas, taip pat byloje nėra duomenų, kaip ieÅ¡kovui tapo žinomas elektroninio paÅ¡to adresas Ellora@MDemail.net.

Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, taip pat, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas Ellora 4522899 Ltd perleido atsakovui UAB „FF lizingas” reikalavimo teisę į 262 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 atsakovas Ellora 4522899 Ltd reiÅ¡kė reikalavimÄ tik dėl 300 000 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalies priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, o nurodymas buvo duotas dėl visos 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalies, tačiau nepaisydamas paminėtų aplinkybių, atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu gavęs elektroninį laiÅ¡kÄ su nurodymu pervesti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį įmonei Development Win Limited, nepasiraÅ¡ytÄ elektroniniu ar saugiu elektroniniu paraÅ¡u, nebandęs kitais bÅ«dais įsitikinti Å¡io nurodymo autentiÅ¡kumu, kitÄ dienÄ , t. y. 2011 m. balandžio 26 d., pervedė įmonei Development Win Limited 162 911,26 eurų, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos elektroninio paraÅ¡o įstatymo (toliau – ir EPÄ®) nuostatas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 526 500 Lt, o akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Citadele“ banko Vilniaus filialo 2013 m. gegužės 16 d. pažymoje apie lėšų patvirtinimÄ nurodyta aplinkybė, kad 2011 m. balandžio 26 d. pavedimas Nr. 211001 163 911,26 eurų buvo įvykdytas ir lėšos atgal nebuvo grÄ Å¾intos, nesuteikia pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Teismas nurodė, kad ginčo atveju nėra ginčijamas 163 911,26 eurų pervedimo įmonei Development Win Limited faktas. Kartu teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie leistų formuoti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd davė ieÅ¡kovui nurodymÄ pervesti įmonei Development Win Limited 526 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį; kokiomis aplinkybėmis atsakovas Ellora 4522899 Ltd buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ įmonių registro, ieÅ¡kovo akcininku vietoje atsakovo Ellora 4522899 Ltd buvo įregistruota Naujosios Zelandijos įmonė „Bismarck Limited“, o S. G.

P.–L. 2012 m. birželio 4 d. notaro patvirtintame pareiÅ¡kime nurodė, kad ji atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu nėra pasiraÅ¡iusi dokumento dėl ieÅ¡kovo akcijų perleidimo įmonei „Bismarck Limited“.Teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 526 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, nepagrįstu pripažino ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiomis 2012 m. birželio 29 d. bei 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kaip prieÅ¡taraujančias imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nes Å¡ie abu ieÅ¡kovo reikalavimai yra tampriai susiję.Teismas, konstatavęs, kad įgaliojime, kurį atsakovas Ellora 4522899 Ltd surašė trečiajam asmeniui R.

B. S., nurodyta, jog Å¡is (įgaliojimas) sudarytas atsakovo Ellora 4522899 Ltd įsteigimo dienÄ , o iÅ¡ Anglijos ir Velso bendrovių registratoriaus 2012 m. birželio 11 d. iÅ¡raÅ¡o nustatęs, kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd laikomas egzistuojančiu pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. pareiÅ¡kimÄ pagrindu, Z. V., turintis teisę veikti atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu pagal 2012 m. birželio 1 d. įgaliojimÄ , 2013 m. gegužės 27 d. pareiÅ¡kimu pritarė reikalavimo perleidimo sutartims, kurias atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu sudarė trečiasis asmuo R.

B. S., sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti įgaliojimÄ negaliojančiu remiantis CK 2.142 straipsnio 3 dalimi. Teismas taip pat byloje konstatavo, kad nėra pagrindo ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinti tariamais sandoriais (CK 1.86 straipsnis) dėl to, jog naujieji kreditoriai nėra sumokėję atsakovui Ellora 4522899 Ltd sutartyse nustatytos kainos už reikalavimų perleidimÄ , nes, teismo vertinimu, tik Å¡i aplinkybė nepatvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutarčių Å¡alys Å¡ias sutartis sudarė dėl akių ir neketino jų vykdyti, o jog reikalavimo perleidimo sutartys yra vykdomos, patvirtina praneÅ¡imai ieÅ¡kovui apie reikalavimo teisės perleidimÄ , naujųjų kreditorių praÅ¡ymai pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ vykdymo procese, aplinkybės, kad realiai yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo naujų iÅ¡ieÅ¡kotojų.

Teismas, be kita ko, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsisakyti ginti ieÅ¡kovo teises pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį, nes byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, jog ieÅ¡kovas pateikė teismui žinomai suklastotus duomenis apie antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytÄ susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniais laiÅ¡kais.                                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, be to, taikė tas teisės normas, kurių nereikėjo taikyti, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo sprendimas motyvuotas iÅ¡imtinai atsakovų ir / ar atsakovų atstovų paaiÅ¡kinimais bei pateiktais įrodymais.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti prievolę įvykdyta.

IeÅ¡kovo prievolė turėjo bÅ«ti pripažinta įvykdyta, o ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pripažintos negaliojančiomis ab initio, nes iki jų sudarymo apeliantas buvo visiÅ¡kai atsiskaitęs su atsakovu Ellora 4522899 Ltd, apelianto prievolė buvo pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu. IeÅ¡kovas 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 211001 sumokėjo visÄ Ä¯statinio kapitalo sumažinimo sumÄ , t. y. 162 911,26 eurų (562 500 Lt) atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytam asmeniui Development Win Limited.

Å alių susiraÅ¡inėjimas paprastu ir elektroniniu paÅ¡tu vyko ilgÄ laikÄ , elektroniniu paÅ¡tu gautuose laiÅ¡kuose buvo nurodyta, kad juos atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu pasiraÅ¡o S. G. P.–L., kuri Anglijos ir Velso įmonių registre „Companies House” buvo nurodyta kaip atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorė. Nei atsakovas Ellora 4522899 Ltd, nei atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytas asmuo, kuriam buvo pervesti pinigai, t. y. Development Win Limited, pinigų apeliantui negrÄ Å¾ino, o tai reiÅ¡kia, kad kreditorius priėmė prievolės įvykdymÄ .

Pretenzijas atsakovo Ellora 4522899 Ltd atstovai dėl esÄ negautų 162 911,26 eurų (562 500 Lt) pradėjo reikÅ¡ti tik 2012 m. balandį. Teismas neteisingai konstatavo, kad įrodymai apie susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniu paÅ¡tu nėra tinkami raÅ¡ytiniai įrodymai apie tai, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd davė nurodymÄ apeliantui pervesti 162 911,26 eurų (562 500 Lt) Development Win Limited, nes susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu duomenys yra tinkama įrodinėjimo priemonė. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi EPÄ®, kuris ginčo teisiniams santykiams netaikytinas, sutapatino elektroninį paÅ¡tÄ ir elektroninį paraÅ¡Ä .

Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos telekomunikacijų ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo nuostatos. Atsakovas Ellora 4522899 Ltd yra užsienyje registruota įmonė, todėl EPÄ® ir dėl Å¡ios priežasties Å¡alių tarpusavio santykiams neturėtų bÅ«ti taikomas. Nagrinėjamu atveju nesant konkretaus Å¡alių susitarimo, Å¡alys galėjo komunikuoti bet kokiomis komunikavimo priemonėmis, įskaitant ir įprastÄ komunikavimo priemonę – elektroninį paÅ¡tÄ .Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G.

P.–L. 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kimai yra prima facie įrodymai, nes patvirtinti notaro. RaÅ¡ytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Tokių parodymų byloje nėra, nes nei SeiÅ¡elių Respublikos, nei kitų valstybių – 1961 m. Hagos konvencijos narių – notarai nėra patvirtinę atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytuose direktorės pareiÅ¡kimuose iÅ¡dėstytų faktų tikrumo, o yra patvirtinę tik pasiraÅ¡iusio asmens paraÅ¡Ä .

Be to, pažyma (Apostille) nebuvo patvirtintas nei atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės 2012 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kimo turinys, nei jos paraÅ¡as. Kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės parodymai 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kimuose nebuvo patvirtinti notaro, akivaizdu ir iÅ¡ to, jog juose nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 192 straipsnio 4 dalyje nustatyto priesaikos teksto ir įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (ar analogiÅ¡kos formuluotės pagal SeiÅ¡elių Respublikos teisę).

Teismas be pagrindo rėmėsi specialisto paaiÅ¡kinimu dėl elektroninio paÅ¡to su galÅ«nėmis @mdemail.net ir @emailhosting.lv sukÅ«rimo galimybių. Elektroninio paÅ¡to paskyros vardÄ (dalį prieÅ¡ ženklÄ @) klientas gali pasirinkti su sÄ lyga, kad toks paskyros vardas nėra užimtas, tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų iÅ¡ paslaugų teikėjų apie tai, jog elektroninio paÅ¡to adresus Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv pasirinko ne atsakovas Ellora 4522899 Ltd ir / ar jo direktorė S. G.

P.–L. ir / ar apeliantas. Be to, specialisto iÅ¡vadÄ pateikė atsakovo Ellora 4522899 Ltd atstovo advokato G. V. marti.Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas papildomai nesiaiÅ¡kino aplinkybių, susijusių su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 reikÅ¡tu atsakovo Ellora 4522899 Ltd reikalavimu priteisti iÅ¡ apelianto 300 000 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, nes 2011 m. balandį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. galutinis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, teismo priteista suma atsakovui Ellora 4522899 Ltd nebuvo sumokėta, todėl gautas atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės nurodymas pervesti jos nurodytam asmeniui visÄ sumažinto įstatinio kapitalo sumÄ jokių abejonių negalėjo sukelti, kita vertus, 2011 m. balandžio 25 d. atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės laiÅ¡ke buvo nurodyta, jog atlikus mokėjimÄ Development Win Limited, nei atsakovas Ellora 4522899 Ltd, nei jo teisių perėmėjas nereikÅ¡ pretenzijų, susijusių su įstatiniu kapitalu.

Teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės pareiškimas prieštarauja ankstesniems jos pačios 2011 m. balandžio 20 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. sprendimams, 2011 m. vasario 23 d. suderinimo aktui, 2011 m. balandžio 19 d. – 2011 m. balandžio 26 d. raštams ir kt. Be to, atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės 2011 m. vasario 21 d. pareiškimas buvo surašytas anksčiau, nei ieškinio pagrindu nurodyti atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės 2011 m. balandžio 19 d.

– 2011 m. balandžio 26 d. elektroniniu paÅ¡tu atsiųsti laiÅ¡kai ir jos, kaip atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės, 2011 m. balandžio 20 d. ir 2011 m. balandžio 21 d., sprendimai.Teismas neįvertino svarbių Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybių, o bÅ«tent, kad 2011 m. balandžio 26 d. atsakovas Ellora 4522899 Ltd (buvęs pavadinimas Ellora Ltd) buvo likviduotas ir iÅ¡registruotas iÅ¡ Anglijos ir Velso įmonių registro; atsakovo Ellora 4522899 Ltd 2011 m. balandžio 19 d. raÅ¡te pateiktas pareiÅ¡kimas apie atsakovo Ellora 4522899 Ltd likvidavimÄ buvo įgyvendintas;

įgyvendintas ir atsakovo Ellora 4522899 Ltd 2011 m. balandžio 26 d. raÅ¡te iÅ¡dėstytas pareiÅ¡kimas, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd apelianto akcijas perleido kitam asmeniui „Bismarck Limited“. Nors teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė paaiÅ¡kinimų ir leistinų įrodymų, kokiomis aplinkybėmis atsakovas Ellora 4522899 Ltd buvo iÅ¡registruotas, kokiomis aplinkybėmis ieÅ¡kovo akcininke vietoje atsakovo Ellora 4522899 Ltd buvo įregistruota Naujosios Zelandijos įmonė „Bismarck Limited“, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokios aplinkybės buvo nenurodytos, kokie leistini įrodymai nebuvo pateikti, tokiu bÅ«du netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nes apeliantas pateikė oficialius Anglijos ir Velso vieÅ¡o įmonių registro „Companies House“ duomenis, akcininkų apskaitos ir vieÅ¡o juridinio asmenų registro duomenis apie akcininko pasikeitimÄ , o atsakovai, jeigu jie nesutiko su įrodymais, turėjo pateikti tai paneigiančius įrodymus, tačiau tokių duomenų nepateikė.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartys neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo sÄ Å¾iningumo principams, vieÅ¡ajai ir gerai moralei, jog Å¡ios (sutartys) nėra tariami sandoriai, kad trečiasis asmuo R. B. S. turėjo teisę veikti atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ir sudaryti 2012 m. birželio 29 d. sutartis, taip pat jog ginčo atveju nėra pagrindo netaikyti restitucijos. Atsakovai Ellora 4522899 Ltd, bankrutuojanti UAB (toliau – ir BUAB) „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z.

V. ir R. V. bei trečiasis asmuo R. B. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , be kita ko, praÅ¡o Å¡iÄ bylÄ nutraukti pagal CK 1.137 straipsnio 6 dalį ir CPK 293 straipsnio 9 punktÄ , atsisakant ginti UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde nurodytas tariamai pažeistas teises, skirti apeliantui 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ atsakovai ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai taikius tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nepažeidus įrodymų vertinimo taisyklių, o apelianto pateikti argumentai neatitinka tikrovės, apeliantas netinkamai interpretuoja teisės aktuose nustatytas normas, apeliaciniame skunde tik atkartoja argumentus, kurie jau buvo nurodyti ir iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teismo, be to, jie nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nes nepaneigia padarytų teismo iÅ¡vadų.

  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo nepatenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl prievolės pripažinimo įvykdyta bei reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kad Å¡ioje byloje UAB „Skomė“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, taip pat, be kita ko, ir dėl reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kaip prieÅ¡taraujančiomis imperatyvioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, sudarytų tik dėl akių, inter alia, jog reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nurodytais pagrindais iÅ¡sprendimas, t. y. pripažinimas (ne)pagrįstu, yra tiesiogiai susijęs su reikalavimo dėl prievolės pripažinimo įvykdyta iÅ¡sprendimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ reikalavimas dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Dėl prievolės pripažinimo įvykdyta IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad UAB „Skomė“ 2008 m. birželio 11 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė sumažinti ieÅ¡kovo įstatinį kapitalÄ , o remiantis paminėtu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, ieÅ¡kovui kilo prievolė atsakovui Ellora 4522899 Ltd (buvęs pavadinimas Ellora Ltd), kaip akcininkui, sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį (I t., b. l. 35, 37-38, 39-43).

Be to, bylos duomenimis dalis nurodytos ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd mokėtinos sumos, t. y. 300 000 Lt, iÅ¡ UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 (I t., b. l. 37-38). KitÄ dalį, t. y. 262 000 Lt, 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi atsakovas Ellora 4522899 Ltd yra perleidęs atsakovui – Å¡iuo metu BUAB „FF lizingas” (I t., b. l. 36).

Byloje nustatyta ir tai, kad ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje ginčijamomis 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis atsakovas Ellora 4522899 Ltd yra perleidęs atsakovams reikalavimo teisę į 300 000 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, priteistÄ minėtu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 (I t., 44-45, 46-47, 48-49, 50, 52, 55). Pažymėtina, kad kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, o taip pat ir iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, minėtas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi, o Å¡i Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 30 d. nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013 taip pat buvo palikta nepakeista (I t., b. l. 39-43;

II t., b. l. 17-21; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina ir tai, kad nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-328-798/2010 pirmosios instancijos teisme UAB „Skomė“ 300 000 Lt skolos Ellora 4522899 Ltd iÅ¡ esmės neginčijo, tik nesutiko su tuo, kad Z. V. gali bÅ«ti pripažintas tinkamu Ellora Ltd atstovu, taip pat kėlė abejones dėl bendrovės Ellora Ltd veiksnumo. Tačiau Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, UAB „Skomė“ pakeitė savo pozicijÄ ir tvirtino, kad ji prievolę Ellora 4522899 Ltd yra įvykdžiusi, t. y. 2011 m. balandžio 26 d. yra pervedusi 162 911,26 eurų (562 500 Lt) skolÄ Ellora 4522899 Ltd nurodytai įmonei Development Win Limited;

Ellora 4522899 Ltd neigė, kad UAB „Skomė“ yra įvykdžiusi nurodytÄ prievolę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių argumentus ir pateiktus dokumentus, susijusius su prievolės vykdymu po skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo priėmimo, pripažino, jog Å¡ie (argumentai) virÅ¡ija nagrinėjamos bylos ir atsakovo UAB „Skomė“ apeliacinio skundo ribas, todėl jų nenagrinėjo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas UAB „Skomė“ siekia įrodyti, kad jis savo prievolę atsakovui Ellora 4522899 Ltd yra tinkamai įvykdęs. IeÅ¡kovo UAB „Skomė“ ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti, kad jis (ieÅ¡kovas) įvykdė prievolę atsakovui Ellora 4522899 Ltd pagal 2008 m. birželio 11 d.

UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ , t. y. jog UAB „Skomė“ 2011 m. balandžio 26 d. sumokėjo atsakovui Ellora 4522899 Ltd 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo, iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tuo, kad aplinkybę, jog jis (ieÅ¡kovas) yra įvykdęs savo prievolę dėl 562 500 Lt sumokėjimo, patvirtina 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 211001, pagal kurį ieÅ¡kovas sumokėjo 162 911,26 eurų (562 500 Lt) atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytai įmonei Development Win Limited.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, be kita ko, akcentavo, kad nurodymÄ atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančiÄ 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį sumokėti įmonei Development Win Limited ieÅ¡kovui UAB „Skomė“ davė atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorė S. G. P.–L. 2011 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiÅ¡ke, dėl kurio autentiÅ¡kumo jam (ieÅ¡kovui) nekilo jokių pagrįstų abejonių, nes Å¡alių susiraÅ¡inėjimas tiek paprastu, tiek elektroniniu paÅ¡tu vyko ilgÄ laikÄ .

Atsakovai, atsikirsdami į nurodytus ieÅ¡kovo argumentus, laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovo pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas su atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktore S. G. P.–L., kuriuose ji (direktorė) nurodė atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančiÄ 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį pervesti įmonei Development Win Limited, nepatvirtina, jog ieÅ¡kovas įvykdė prievolę atsakovui, be to, elektroniniai laiÅ¡kai galbÅ«t yra suklastoti, nes S. G. P.–L. raÅ¡tu patvirtino, kad tokių nurodymų ieÅ¡kovui nėra davusi.

Atsakovai manė, kad ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ imtis priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tikrai nurodymus dėl 562 500 Lt pervedimo įmonei Development Win Limited elektroniniais laiÅ¡kais davė atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu turintis teisę veikti asmuo, ieÅ¡kovo turimi duomenys turėjo sukelti jam pagrįstas abejones dėl tokių nurodymų autentiÅ¡kumo, kita vertus, aplinkybė, jog atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančiÄ 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį ieÅ¡kovas be pagrindo pervedė įmonei Development Win Limited, nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 562 500 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos Å¡alių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai ir atsikirtimai, susiję su ieÅ¡kovo prievolės atsakovui (ne) tinkamu (ne)įvykdymu, iÅ¡analizavęs bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd davė ieÅ¡kovui nurodymÄ pervesti įmonei Development Win Limited 526 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų formuoti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 526 500 Lt, o AB „Citadele“ banko Vilniaus filialo 2013 m. gegužės 16 d.

Pažymoje apie lėšų patvirtinimÄ nurodyta aplinkybė, kad 2011 m. balandžio 26 d. pavedimas Nr. 211001 163 911,26 eurų buvo įvykdytas ir lėšos atgal negrÄ Å¾intos, nesuteikia pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas UAB „Skomė“ ginčija Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas taikė tas teisės normas, kurių nereikėjo nagrinėjamu atveju taikyti, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo sprendimas motyvuotas iÅ¡imtinai atsakovų ir / ar atsakovų atstovų paaiÅ¡kinimais bei pateiktais įrodymais.Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo nepatenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, ginčija dviem aspektais, t. y. kad pirmosios instancijos teismas, pažeidė tiek proceso teisės normų reikalavimus, tiek materialiosios teisės normas, visų pirma, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina apelianto argumentus, susijusius su netinkamu proceso teisės normų taikymu.Vertindama ir nagrinėdama apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ tarp Å¡alių, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai) , daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).Teismas, iÅ¡tyręs visus įrodymus ir laikydamas, kad yra pagrindas nuspręsti dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, iÅ¡sprendžia Å¡alių ginÄÄ priimdamas sprendimÄ (CPK 260 straipsnis).

Teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o, kaip nurodyta pirmiau, sprendimas Å¡iuos reikalavimus atitinka, jei teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į nurodytas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , kasacinio teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl Å¡ių teisės normų taikymo, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, nenustačiusi, kad kokiu nors bÅ«du bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bÅ«tų apribotos ieÅ¡kovo teisės teikti įrodymus, patvirtinančius faktÄ dėl ginčo prievolės tinkamo įvykdymo ir / ar paneigiančius atsakovų pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, teisingai nustatė ir visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tyrė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus bylos faktus, jų visetÄ , o iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo baigiamÄ jį procesinį aktÄ , kuris yra tinkamai motyvuotas, jame iÅ¡dėstyti argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus.

Todėl pirmiau nurodytus apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo sprendimas motyvuotas iÅ¡imtinai atsakovų ir / ar atsakovų atstovų paaiÅ¡kinimais bei pateiktais įrodymais, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais (CPK 185 straipsnis). Ad hoc teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantui, per se nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino ieÅ¡kovų pateiktų faktinių ir teisinių argumentų.

Kaip minėta, jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ bei kitas įrodinėjimo taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi bÅ«ti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (Van de Huk v.

Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡io reikalavimo laikėsi ir atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus. Teismas, nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , vertindamas įrodymus ir nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat privalo tinkamai pritaikyti materialiÄ sias teisės normas, reglamentuojančias tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, o priimdamas sprendimÄ turi konstatuoti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ (CPK 330 straipsnis), o apeliacinis skundas yra grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymÄ .Nagrinėjant ir vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nurodytina, kad prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas.

Piniginės prievolės dalykas (kaip ir nagrinėjamu atveju) – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytÄ pinigų sumÄ .CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.39 straipsnio 1 dalį skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu bÅ«du, iÅ¡skyrus tÄ , kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo bÅ«do vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymÄ kitokiu bÅ«du, prievolė laikoma įvykdyta (CK 6.39 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 6.44 straipsnio 1 dalimi prievolė turi bÅ«ti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymÄ . CK 6.44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymÄ , laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymÄ arba faktiÅ¡kai gauna visÄ Ä¯vykdymÄ iÅ¡ to asmens. CK 6.45 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sÄ Å¾iningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sÄ Å¾iningai.

Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo jÄ Ä¯vykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti jÄ Ä¯vykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada jÄ Ä¯vykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo bÅ«das ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminÄ gali nustatyti teismas vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, iÅ¡skyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiÅ¡kus kitoks prievolės įvykdymo terminas.

Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi bÅ«ti protingas ir sudaryti sÄ lygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieÅ¡ terminÄ , jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis arba prievolės įvykdymas prieÅ¡ terminÄ neprieÅ¡tarauja jos esmei (CK 6.53 straipsnis). Remiantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rÅ«Å¡ies įvykdymÄ .

Kai kreditorius priėmė įvykdymÄ , pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (CK 6.123 straipsnio 2 dalis).Taigi nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tinkamai įvykdžius piniginę prievolę – grÄ Å¾inus kreditoriui lėšas, prievolė pasibaigia įvykdymu, o netinkamai įvykdyta (ne visiÅ¡kai įvykdyta) prievolė įvykdymu nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ prievolė atsakovui Ellora 4522899 Ltd sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo kilo pagal 2008 m. birželio 11 d.

UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ . Dalis nurodytos ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd mokėtinos sumos, t. y. 300 000 Lt, iÅ¡ UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010, nes UAB „Skomė“ iki 2008 m. gruodžio 11 d. neįvykdė savo prievolės Ellora 4522899 Ltd (buvęs pavadinimas Ellora Ltd) (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnio 8 dalis), o kita dalis, t. y. 262 000 Lt, 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi atsakovo Ellora 4522899 Ltd buvo perleista atsakovui – Å¡iuo metu BUAB „FF lizingas”.

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad remiantis tiek bylos, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, yra pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010, kuris buvo sustabdytas tik Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant kasacine tvarka (I t., b. l. 178; II t., b. l. 76-78; CPK 179 straipsnio 2 dalis). Inter alia atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-4381-430/2012, kuriuo ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ ieÅ¡kinys dėl 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuria Ellora 4522899 Ltd perleido reikalavimo teises UAB „FF lizingas“ į UAB „Skomė“ dėl 262 500 Lt sumažintos ir jai neiÅ¡mokėtos įstatinio kapitalo dalies, buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1148-660/2013 (II t., b. l. 22-27;

III t., b. l. 133-138; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Paminėtos faktinės aplinkybės rodo, kad iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovas UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd iki 2008 m. gruodžio 11 d. turėjo 562 000 Lt prievolę (kurios nevykdė), tačiau 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Ellora 4522899 Ltd perleidus 262 500 Lt reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ UAB „FF lizingas“ – UAB „Skomė“ vykdytina prievolė atsakovui sumažėjo iki 300 000 Lt, kurie ir buvo priteisti įsiteisėjusiu ir Å¡iuo metu vykdytinu Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010.

Pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kinį UAB „Skomė“ dėl minėtos 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties teismui padavė dar 2010 m. sausio 13 d., o byla pagal šį ieÅ¡kinį iÅ¡kelta 2010 m. sausio 14 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), bet Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi buvo perduota Vilniaus 1-ajam apylinkės teismui pagal teismingumÄ , nes UAB „Skomė“ neginčijo Ellora Ltd paties reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys;

CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ paminėtų teismų sprendimų nustatytų aplinkybių, Z. V. Lietuvoje veikė Ellora 4522899 Ltd (buvęs pavadinimas Ellora Ltd) vardu pagal 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimÄ .IÅ¡ aptartų faktinių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju gali (galėjo) bÅ«ti sprendžiamas klausimas tik dėl 300 000 Lt prievolės pripažinimo įvykdyta. Tačiau, nepaisant Å¡ios aplinkybės, ieÅ¡kovas UAB „Skomė“, siekdamas pagrįsti reikalavimÄ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, pateikė elektroninio susiraÅ¡inėjimo su Ellora Ltd (Å¡iuo metu Ellora 4522899 Ltd) medžiagÄ , kuri, anot jo (ieÅ¡kovo), patvirtina kreditoriaus Ellora Ltd (Å¡iuo metu Ellora 4522899 Ltd) duotÄ nurodymÄ Ä¯vykdyti UAB „Skomė“ 562 500 Lt dydžio prievolę kreditoriaus paskirtam asmeniui – Development Win Limited, kurį jis tinkamai ir įvykdė, todėl prievolė ginčo atveju privalo bÅ«ti pripažinta įvykdyta.IÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo su Ellora Ltd (Å¡iuo metu Ellora 4522899 Ltd) matyti, kad UAB „Skomė“ 2011 m. balandžio 19 d. iÅ¡ Ellora Ltd buvo gautas elektroninis laiÅ¡kas, kuriame nurodoma, jog ketinama naikinti atsakovÄ Ellora Ltd, siÅ«loma laikyti UAB „Skomė“ sÄ skaitoje įstatinio kapitalo sumažinimo sumÄ iki tolimesnių nurodymų, kurie greitu laiku bus duoti, su banko sÄ skaitos duomenimis, remiantis kuriais turės bÅ«ti pervesti pinigai. 2011 m. balandžio 25 d. iÅ¡ Ellora Ltd UAB „Skomė“ buvo gautas elektroninis laiÅ¡kas, prie kurio buvo pridėtas Ellora Ltd 2011 m. balandžio 20 d.

RaÅ¡tiÅ¡kas direktoriaus sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad visi bendrovės sprendimai dėl įgaliotinių (įskaitant p. Z. V.), atstovų ir t. t. paskyrimo privalo bÅ«ti nedelsiant panaikinti; jog visi bendrovės įgaliojimai, o taip pat teisių ir pavedimų kitiems asmenims suteikimai privalo bÅ«ti nedelsiant atÅ¡aukti; kad visos p. Z. V. bendrovės vardu sudarytos sutartys dėl teisinių paslaugų suteikimo, atstovavimo ir t. t., kaip ir visi kiti įgaliojimai, privalo bÅ«ti nutrauktos; jog Baltic International Bank (Latvija) sÄ skaita LV45BLIB3200003895001 nebÅ«tų naudojama bendrovei atliekant bet kokius veiksmus ar operacijas; kad visos p. Z.

V. ir / arba jo pasamdytų advokatų, prisiekusių įgaliotinių, teisininkų bendrovės vardu inicijuotos bylos nebetęsiamos; jog buvę bendrovės įgaliotiniai, atstovai, advokatai, teisininkai ir susiję tretieji asmenys, įstaigos, teismai ir t. t., žinomi bendrovei, atitinkamai privalo bÅ«ti nedelsiant informuoti apie minėtÄ atÅ¡aukimÄ ir kitus sprendimus. 2011 m. balandžio 25 d. iÅ¡ Ellora Ltd UAB „Skomė“ buvo gautas dar vienas elektroninis laiÅ¡kas, kuriame nurodyta, kad jau yra sprendimas, susijęs su banko, į kurį turi bÅ«ti pervestos lėšos, sÄ skaitos duomenimis bei praÅ¡oma lėšas pervesti eurais.

Prie laiÅ¡ko buvo pridėtas Ellora Ltd direktoriaus 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta, kad 562 500 Lt, lygų 162 911,26 eurų, UAB „Skomė“ privalo sumokėti griežtai laikydamasi Å¡ių banko nurodymų, t. y. lėšas pervesti gavėjui – Development Win Limited, nurodyti gavėjo sÄ skaitos ir banko rekvizitai; UAB „Skomė“ bus informuota apie minėtus nurodymus; kai tik ankščiau minimas apmokėjimas bus atliktas, nei Ellora Ltd, nei jo teisių perėmėjas nereikÅ¡ pretenzijų, susijusių su minėtu kapitalo balansu. 2011 m. balandžio 26 d. iÅ¡ Ellora Ltd buvo gautas elektroninis laiÅ¡kas, kuriame UAB „Skomė“ informuojama, kad Ellora Ltd perleido visas UAB „Skomė“ akcijas ir nebėra Å¡ios bendrovės akcininku, taip pat nurodoma, jog greitai bus suteikta daugiau informacijos apie naujÄ akcininkÄ (I t., b. l. 130-170).Byloje taip pat nustatyta, kad 2011 m. balandžio 26 d.

Tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 211001 ieÅ¡kovas UAB „Skomė“ pervedė įmonei Development Win Limited 162 911,26 eurų (ekvivalentas litais – 562 500 Lt), t. y. iÅ¡ esmės visÄ sumažinto įstatinio kapitalo sumÄ , priklausiusiÄ ieÅ¡kovui UAB „Skomė“ sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd pagal 2008 m. birželio 11 d. UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ (I t., b. l. 84; III t., b. l. 132). AB „Citadele“ banko Vilniaus filialas 2013 m. gegužės 16 d.

Pažymoje apie lėšų patvirtinimÄ nurodė, kad pagal 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinį mokėjimo nurodymÄ Nr. 211001 163 911,26 eurų buvo įvykdytas, lėšos atgal nebuvo sugrÄ Å¾intos (III t., b. l. 131). Tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde UAB „Skomė“ laikėsi ir laikosi pozicijos, kad įmonė savo prievolę atsakovui Ellora 4522899 Ltd yra tinkamai įvykdžiusi ir tai patvirtina bÅ«tent 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 211001, pagal kurį ieÅ¡kovas sumokėjo 162 911,26 eurų (562 500 Lt) atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytai įmonei Development Win Limited, t. y. atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G.

P.–L. 2011 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiÅ¡ke nurodytam subjektui, dėl Å¡io elektroninio laiÅ¡ko ir jame suformuluoto nurodymo autentiÅ¡kumo jam (ieÅ¡kovui) nekilo jokių pagrįstų abejonių, nes Å¡alių susiraÅ¡inėjimas tiek paprastu, tiek elektroniniu paÅ¡tu vyko ilgÄ laikÄ ; be to, ieÅ¡kovo (apelianto) įsitikinimu, aplinkybė, jog nei atsakovas Ellora 4522899 Ltd, nei Development Win Limited pinigų UAB „Skomė“ negrÄ Å¾ino, tik dar kartÄ patvirtina, kad ji prievolę atsakovui įvykdė tinkamai ir kreditorius Å¡ios prievolės įvykdymÄ priėmė, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino prievolės įvykdyta.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti.Kaip jau buvo nurodyta anksčiau Å¡ioje nutartyje, kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus. Taigi Å¡ioje konkrečioje byloje ieÅ¡kovas (apeliantas) turėjo įrodyti, kad UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd piniginės prievolės dalykÄ â€“ kreditoriaus nustatytÄ pinigų sumÄ pervedė kreditoriaus Ellora 4522899 Ltd nurodytam subjektui Development Win Limited 162 911,26 eurų (562 500 Lt) iÅ¡ tikrųjų vykdydamas atsakovo Ellora 4522899 Ltd teisėtÄ (pagrįstÄ ) nurodymÄ sumÄ pervesti bÅ«tent Development Win Limited.

Tačiau ieÅ¡kovas (apeliantas) nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių įtikinamų argumentų bei nepateikė patikimų įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo prievolė atsakovui buvo įvykdyta tinkamai ir / ar UAB „Skomė“ sÄ Å¾iningai klydo dėl tikrojo kreditoriaus (CPK 178 ir 314 straipsniai). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien aplinkybė, kad lėšos pagal 2011 m. balandžio 26 d.

Tarptautinį mokėjimo pavedimÄ Nr. 211001 atgal nebuvo grÄ Å¾intos, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog prievolė buvo įvykdyta tinkamai. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, leidžiančių identifikuoti Development Win Limited, kaip tarptautinę įmonę, su kuria atsakovas Ellora 4522899 Ltd turėjo komercinių teisinių santykių, jog Ellora 4522899 Ltd savo teises į ieÅ¡kovo skolÄ atsakovui perleido bÅ«tent Development Win Limited (CPK 178 ir 314 straipsniai), o aplinkybę, kad nurodymÄ 162 911,26 eurų (562 500 Lt) sumokėti Development Win Limited 2011 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiÅ¡ke, siųstame elektroniniu paÅ¡tu skome@takas.lt, ieÅ¡kovui UAB „Skomė“ davė atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorė S. G.

P.–L., paneigia S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. bei 2012 m. birželio 4 d. notaro patvirtinti pareiÅ¡kimai, kuriuose ji tvirtina niekada nesinaudojusi elektroniniais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv, jog jokiais bÅ«dais (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, faksu ar kitaip) nebendravo su J. M. (ieÅ¡kovo direktoriumi), kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd niekada nėra pasirašęs 2011 m. gegužės 13 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų dokumentų, jog atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ji nėra davusi nurodymo ieÅ¡kovui sumokėti įmonei Development Win Limited atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančiÄ sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį S. G.

P.–L. 2012 m. birželio 4 d. notaro patvirtintame pareiÅ¡kime taip pat nurodė, jog ji atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu nėra pasiraÅ¡iusi dokumento dėl UAB „Skomė“ akcijų perleidimo įmonei „Bismarck Limited“ (II t., b. l. 183-184, 186, 188-189). Be to, bylos duomenimis elektroninį paÅ¡tÄ su galÅ«nėmis @mdemail.net ir @emailhosting.lv nesunkiai galima sukurti naudojantis kompanijos „CryptolHeaven“ paslaugomis, Å¡i paslauga pasiekiama internetu, elektroninio paÅ¡to paskyros vardÄ (dalį prieÅ¡ ženklÄ @) klientas gali pasirinkti visiÅ¡kai laisvai su sÄ lyga, jog paskyros vardo ir galÅ«nės kompozicija dar neužimta, kliento nepraÅ¡oma pateikti teisių į paÅ¡to paskyros vardÄ patvirtinimo (ieÅ¡kovas Å¡iuos duomenis paneigiančių įrodymų neteikė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei jÄ (bylÄ ) nagrinėjant apeliacine tvarka) (III t., b. l. 139, 196).

Pažymėtina, kad Å¡iuos duomenis paneigiančių duomenų byloje nepateikta. Nors apeliantas tvirtina, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų iÅ¡ nurodyto paslaugų teikėjo apie tai, jog elektroninio paÅ¡to adresus Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv pasirinko ne Ellora 452899 Ltd ir / ar jo direktorė S. G. P.–L. ir / ar ieÅ¡kovas, tačiau byloje apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, leidžiančių teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nesinaudojo kompanijos „CryptolHeaven“ paslaugomis.Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad vertinti bylos faktines ir teisines aplinkybes kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, kad byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetas nesuteikia nei faktinių, nei teisių prielaidų spręsti, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd davė ieÅ¡kovui UAB „Skomė“ nurodymÄ pervesti įmonei Development Win Limited 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 526 500 Lt, t. y. nagrinėjamu atveju bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma suponuoja tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Ellora 4522899 Ltd ieÅ¡kovui UAB „Skomė“ nurodymo dėl 562 500 Lt prievolės vykdymo nedavė.NurodytÄ apeliacinio teismo teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ sustiprina ir tai, kad, visų pirma, iÅ¡ vykstančių įvairių tarp Å¡alių teisminių ginčų (kurie buvo inicijuoti iÅ¡ esmės pačios UAB „Skomė“) ieÅ¡kovui UAB „Skomė“ buvo žinoma, jog 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas Ellora 4522899 Ltd perleido atsakovui UAB „FF lizingas” reikalavimo teisę į 262 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį (be to, apie teisių perleidimÄ UAB „Skomė“ buvo praneÅ¡ta ir 2009 m. liepos 14 d.

Ellora Ltd praneÅ¡imu), Ellora Ltd direktorė S. G. P.–L. 2010 m. kovo 1 d. PareiÅ¡kimu visoms suinteresuotoms Å¡alims, pasiraÅ¡ytu notaro akivaizdoje ir patvirtintu pažyma (Apostille), patvirtino, kad jai yra žinoma apie 262 500 Lt reikalavimo perleidimÄ UAB „FF lizingas“, iÅ¡ UAB „Skomės“ turimos prievolės 562 500 Lt Ellora Ltd, kurios vis dar UAB „Skomė“ nėra sumokėjusi kreditoriui (II t., b. l. 41-42). Antra, Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 atsakovas Ellora 4522899 Ltd reiÅ¡kė reikalavimÄ tik dėl 300 000 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalies priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, Å¡ioje byloje yra nustatyta aplinkybė, kad UAB „Skomė“ Ellora Ltd (Å¡iuo metu Ellora 4522899 Ltd) banko sÄ skaitos numerį žinojo nuo 2003 metų ir Å¡is sÄ skaitos numeris sutampa su sÄ skaitos numeriu, kuriuo UAB „Skomė“ buvo sumokėta už įsigytas akcijas.

Byloje nepateikta duomenų, kad iki 2011 m. balandžio 26 d. buvo pasikeitęs Ellora Ltd banko sÄ skaitos numeris. Trečia, ieÅ¡kovo minimas nurodymas buvo duotas dėl visos 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalies, nors iÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje paminėtų aplinkybių visumos, akivaizdu, jog toks nurodymas ieÅ¡kovui, kaip verslininkui, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, ypatingai įvertinus prievolės dydį (kaip ir pats ieÅ¡kovas nurodo – didelė pinigų suma), kad Ellora Ltd prievolė sudarė 300 000 Lt iÅ¡ 562 500 Lt, nes reikalavimo teisė į 262 500 Lt buvo perleista UAB „FF lizingas“, teismo sprendimu iÅ¡ UAB „Skomė“ buvo priteista Ellora 4522899 Ltd (buvęs pavadinimas Ellora Ltd) tik 300 000 Lt, turėjo sukelti pagrįstų abejonių, nes jis prieÅ¡taravo elementariai logikai, netgi nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl 300 000 Lt priteisimo Å¡ioje byloje (beje, UAB „Skomė“ neginčijo pačios skolos (pozicijos, kad UAB „Skomė“ yra įvykdžiusi savo prievolę atsakovui ir ne 300 000 Lt, o 562 500 Lt, pradėjo laikytis tik bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme), ginčijo Z.

V. teisę veikti atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ir atsakovo Ellora 4522899 Ltd civilinį teisnumÄ ), tačiau nepaisant to, nesiekus kitais bÅ«dais įsitikinti 2011 m. balandžio 25 d. nurodymo autentiÅ¡kumu ir kitÄ dienÄ , t. y. 2011 m. balandžio 26 d., pervedus Development Win Limited 162 911,26 eurų sumÄ , toks UAB „Skomė“ elgesys ir veiksmai negali bÅ«ti pripažinti kaip atitinkantys bonus pater familias standartus. Ketvirta, ieÅ¡kovas (apeliantas) laikytis pozicijos, kad jis prievolę atsakovui yra įvykdęs, pradėjo tik bylÄ , kurioje iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui buvo priteisti 300 000 Lt, nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y.

UAB „Skomė“ nenuosekli pozicija dėl prievolės įvykdymo. Penkta, iÅ¡ tiesų, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų (jie nebuvo pateikti ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka), kad iki 2010 m. spalio 15 d., t. y. kai buvo iÅ¡siųstas pirmasis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas ieÅ¡kovo elektroninis laiÅ¡kas, ieÅ¡kovo ir atsakovo Ellora 4522899 Ltd bendravimas elektroniniais laiÅ¡kais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv buvo įprastas tarp Å¡alių, be to, 2010 m. spalio 15 d. ieÅ¡kovo elektroniniame laiÅ¡ke nurodyta, jog tai yra atsakymas į 2010 m. spalio 14 d. elektroninį laiÅ¡kÄ , tačiau Å¡is elektroninis laiÅ¡kas nepateiktas, taip pat byloje nėra duomenų, kaip ieÅ¡kovui tapo žinomas elektroninio paÅ¡to adresas Ellora@MDemail.net.

Å eÅ¡ta, kaip matyti iÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ku pripažintinas 2010 m. gruodžio 3 d. elektroniniame laiÅ¡ke UAB „Skomė“ suformuluotas Ellora Ltd klausimas, kÄ daryti su 562 500 Lt, taip pat dėl galimybės susisiekti su atsakovo atstovais, jeigu jis turi tokių Lietuvoje (kai UAB „Skomė“ buvo žinoma aplinkybė apie teisių perleidimÄ UAB „FF lizingas“ ir kad Ellora Ltd vardu Lietuvoje veikia Z. V., beje, Å¡i aplinkybė nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-274/2014, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. galutinis sprendimas), be to, UAB „Skomė“ 2011 m. balandžio 23 d. iÅ¡siunčia neva 2009 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimÄ dėl 562 500 Lt kapitalo balanso, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad bÅ«tų priimtas toks teismo sprendimas ir dėl tokios sumos.

Akivaizdu, kad siunčiant nurodytÄ laiÅ¡kÄ , UAB „Skomė“ galėjo iÅ¡siųsti tik neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimÄ dėl 300 000 Lt skolos priteisimo iÅ¡ UAB „Skomė“ Ellora Ltd, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. preliminarus sprendimas buvo paliktas nepakeistas, tačiau šį UAB „Skomė“ buvo apskundusi apeliacine tvarka ir byla su apeliaciniu skundu 2011 m. vasario 11 d. buvo iÅ¡siųsta į apeliacinę instancijÄ (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys;

CPK 179 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina taip pat ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 dėl išieškotojų vykdymo procese pakeitimo (II t. b. l. 76-78) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-12311-809/2013 dėl antstolio veiksmų (III t., b. l. 58-60) (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismai yra konstatavę, jog 2011 m. balandžio 26 d.

Tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 211001 ir UAB „Skomė“ elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga su atsakovo Ellora Ltd direktore S. G. P.–L. negali bÅ«ti pripažinti tinkamais įrodymais ir niekaip nepatvirtina skolos sumokėjimo pradiniam iÅ¡ieÅ¡kotojui – Ellora Ltd – fakto.Atsižvelgusi į tai, kas pasakyta pirmiau, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo pripažinti prievolę įvykdyta ir kad pagal bylos duomenis ieÅ¡kovo (apelianto) prievolė turėjo bÅ«ti pripažinta įvykdyta.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas nėra tinkami įrodymai CPK 177 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, jog nagrinėjamu atveju taikytinos ne EPÄ® nuostatos, o Lietuvos Respublikos telekomunikacijų ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo nuostatos.CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

EPÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad saugus elektroninis paraÅ¡as, sukurtas saugia paraÅ¡o formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokia pat teisinę galiÄ kaip ir paraÅ¡as raÅ¡ytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Atsižvelgus į paminėtas teisės normas, įvertinus anksčiau iÅ¡tirtus bylos raÅ¡ytinius įrodymus, ypatingai tÄ aplinkybę, kad Å¡ioje konkrečioje byloje S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. bei 2012 m. birželio 4 d. notaro patvirtintuose pareiÅ¡kimuose, neigė, jog ji naudojosi elektroniniais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv, jog jokiais bÅ«dais (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, faksu ar kitaip) nebendravo su J.

M. (ieÅ¡kovo direktoriumi), kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd niekada nėra pasirašęs 2011 m. gegužės 13 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų dokumentų (2011 m. balandžio 20 d., 2011 m. balandžio 21 d. sprendimų, 2011 m. vasario 23 d. suderinimo akto), jog atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ji nėra davusi nurodymo ieÅ¡kovui sumokėti įmonei Development Win Limited atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančiÄ sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju elektroninis susiraÅ¡inėjimas, kuriuo ieÅ¡kovas (apeliantas) grindžia savo reikalavimÄ pripažinti prievole įvykdyta, nesant byloje kitų patikimų įrodymų, vertinant juos sÄ sajumo bei leistinumo aspektais, negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu įrodymu.

Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad tai nereiÅ¡kia, jog elektroninis susiraÅ¡inėjimas (elektroniniai laiÅ¡kai), net ir be saugaus elektroninio paraÅ¡o, apskritai negali bÅ«ti vertinamas kaip patvirtinantis ir / ar paneigiantis reikÅ¡mingas konkrečiai bylai aplinkybes, nes, kaip minėta, tik teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje sprendžia dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, vertina, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai; teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Tai, kad elektroniniai laiÅ¡kai gali bÅ«ti pripažinti tinkama įrodinėjimo priemone pripažįstama ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012). Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi EPÄ® nuostatomis, vertindamas ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ ) patikimumÄ , o apelianto nurodomų įstatymų, t. y.

Lietuvos Respublikos telekomunikacijų ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo nuostatos nagrinėjamos bylos kontekste pripažintinos neaktualiomis, netaikytinos sprendžiant šį ginÄÄ . Be kita ko, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas nuo 2004 m. gegužės 1 d. neteko galios ir šį įstatymÄ pakeitė Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo, kuris reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryÅ¡ių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryÅ¡ių iÅ¡teklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nereguliuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų. Tuo pačiu atmestini ir apelianto argumentai, kad EPĮ įstatymo nuostatos netaikytinos ginčo atveju ir dėl to, kad atsakovas yra užsienyje registruota įmonė, nes nagrinėjamu atveju ieškovo prievolė atsakovui kilo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, todėl ir iškeltos bylos faktams vertinti taikytina Lietuvos Respublikos teisė.Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G.

P.–L. 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kimai yra prima facie įrodymai, nors jų turinio tikrumo nei SeiÅ¡elių Respublikos, nei kitų valstybių – 1961 m. Hagos konvencijos narių – notarai nėra patvirtinę, yra patvirtinę tik pasiraÅ¡iusio asmens paraÅ¡Ä . Be to, pažyma (Apostille) nebuvo patvirtintas nei atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės 2012 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kimo turinys, nei jos paraÅ¡as.Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G.

P.–L. 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiškimus pripažino prima facie įrodymais. Todėl paminėti apelianto argumentai atmestini. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis laisvo įrodinėjimo principu, vertino nurodytuose dokumentuose esančius duomenis kartu su visais byloje esančiais įrodymais. Be to, priešingai nei tvirtina apeliantas (ieškovas), 2012 m. birželio 4 d. S. G. P.–L. pareiškimas yra patvirtintas spaudu „Frank D.

R. Ally Notary Seychelles“, kartu pridėta ir pažyma (Apostille) (II t., b. l. 31, 34). Inter alia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013, 1961 m. Hagos konvencija dėl dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – ir Konvencija) buvo pasiraÅ¡yta siekiant panaikinti užsienio valstybėse iÅ¡duotų dokumentų diplomatinį ir konsulinį legalizavimÄ tam, kad bÅ«tų supaprastintas dokumentų, iÅ¡duotų vienoje valstybėje, autentiÅ¡kumo patvirtinimas kitoje valstybėje, kurioje tas dokumentas turės bÅ«ti naudojamas.

Valstybėse – Konvencijos narėse dokumento autentiškumo nustatymas yra supaprastintas iki vienos procedūros – pažymos Apostille gavimo; šias pažymas išduoda įgaliotos kiekvienos valstybės institucijos, kurios valstybės – Konvencijos narės paskiria pagal 3 straipsnio nuostatas. Konvencijos 1 straipsnyje nustatyta, kokie dokumentai gali būti tvirtinami Apostille pažyma:

a) valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas („huissier de justice“);

b) administraciniai dokumentai;

c) notariniai aktai ir d) fizinių asmenų pasiraÅ¡ytų dokumentų oficialÅ«s patvirtinimai: dokumentų registracijos arba jų buvimo tam tikrÄ dienÄ patvirtinimai; parašų oficialÅ«s ir notariniai paliudijimai. Pagal to paties straipsnio nuostatas Apostille nėra tvirtinami diplomatinių ir konsulinių pareigÅ«nų iÅ¡duoti dokumentai bei administracijos dokumentai, tiesiogiai susiję su prekybos arba muitinės operacijomis, nes jiems Konvencijos nuostatos netaikytinos. Apostille patvirtina dokumento kilmę; ji patvirtina asmens paraÅ¡o ar įstaigos antspaudo arba ženklo tapatumÄ , taip pat pasiraÅ¡iusio asmens pareigas, tačiau Apostille nėra tvirtinamas dokumento turinys ar jame nurodytos informacijos tikrumas bei patikimumas.

Taigi vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad bÅ«tų galima reikalauti, jog bÅ«tų patvirtintas paraÅ¡o tikrumas, dokumento pasiraÅ¡iusio asmens pareigos, ir kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinamas Konvencijos 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kuriÄ iÅ¡duoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybės institucija (Konvencijos 3 straipsnis). Atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kimai nagrinėjamu atveju yra pateikti tinkamai legalizuoti dokumentai.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmiau nurodytus pareiÅ¡kimus, kurie patvirtinti notaro ir pažyma (Apostille), surašė ne atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorė S. G. P.–L. ir toks pareiÅ¡kimas neatitinka kilmės valstybės teisės – SeiÅ¡elių Respublikos teisės. Kaip jau konstatuota anksčiau Å¡ioje nutartyje, apeliantas (ieÅ¡kovas) nagrinėjamu atveju neįrodė, kad elektroninius laiÅ¡kus ir prie jų pridėtus 2011 m. balandžio 20 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. sprendimus, 2011 m. vasario 23 d. suderinimo aktÄ , 2011 m. balandžio 19 d.–2011 m. balandžio 26 d. raÅ¡tus siuntė atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G.

P.–L., nes atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiškimuose, kurie ad hoc yra pateikti tinkamai legalizuoti dokumentai, patvirtinti notaro ir pažyma (Apostille), paneigė šiuos rašiusi, todėl nagrinėjamu atveju, be kita ko, nėra pagrindo teigti ir tai, kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės pareiškimai prieštarauja ankstesniems jos pačios 2011 m. balandžio 20 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. sprendimams, 2011 m. vasario 23 d. suderinimo aktui, 2011 m. balandžio 19 d.

– 2011 m. balandžio 26 d. raÅ¡tams ir kt. Atsižvelgusi į Å¡ioje byloje pirmiau iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su ta apelianto (ieÅ¡kovo) pozicija, kad 2011 m. vasario 21 d. atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. pareiÅ¡kimas buvo suraÅ¡ytas anksčiau nei 2011 m. balandžio 19 d. – 2011 m. balandžio 26 d. elektroniniai laiÅ¡kai, nes, kaip minėta, byla su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriame UAB „Skomė“ pradėjo laikytis pozicijos, kad ji prievolę atsakovui įvykdė, į apeliacinę instancijÄ buvo iÅ¡siųsta 2011 m. vasario 11 d., todėl, apeliacinio teismo vertinimu, tikėtina, kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G.

P.–L. 2011 m. vasario 21 d. pareiÅ¡kimas ir buvo suraÅ¡ytas tuo metu, kada jÄ pasiekė tokia informacija.Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ reikalavimas prievolę pripažinti įvykdyta atmestas, yra teisėta ir pagrįsta. Dėl 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis IeÅ¡kinyje UAB „Skomė“ taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudarytas tarp atsakovo Ellora 4522899 Ltd ir atsakovų UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z.

V. bei R. V., kuriomis atsakovas Ellora 4522899 Ltd perleido reikalavimo teises į ieÅ¡kovÄ pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 (I t. b. l. 44-49; 52), iÅ¡ esmės šį savo reikalavimÄ grįsdamas tuo, kad sudarant minėtas reikalavimo perleidimo sutartis ieÅ¡kovo prievolė atsakovui Ellora 4522899 Ltd pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ neegzistavo, todėl Å¡ios (sutartys) turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis kaip prieÅ¡taraujančios imperatyvioms įstatymo normoms (buvo perleisti negaliojantys reikalavimai; nebuvo sutarčių dalyko) ir vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei (atsakovai nepagrįstai siekia antrÄ kartÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo didelę pinigų sumÄ ); be to, ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pripažintinos tariamais sandoriais, nes sutarties Å¡alys sutarčių nevykdė ir neketino vykdyti, Å¡ias aplinkybes įrodo tai, kad atsakovai UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z.

V. ir R. V. už reikalavimo perleidimÄ atsakovui Ellora 4522899 Ltd nesumokėjo atlyginimo, sumokėjimo terminai yra suėję; 2012 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis ir tuo pagrindu, jog atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu Å¡ias sutartis sudaręs trečiasis asmuo R. B. S. neturėjo teisės veikti atsakovo vardu, nes atsakovo Ellora 4522899 Ltd įgaliojime trečiajam asmeniui nėra nurodyta įgaliojimo sudarymo data, taigi įgaliojimas pagal CK 2.142 straipsnio 3 dalį yra negaliojantis.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 526 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, t. y. 300 000 Lt, nepagrįstu pripažino ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiomis 2012 m. birželio 29 d. bei 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kaip prieÅ¡taraujančias imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nes Å¡ie abu ieÅ¡kovo reikalavimai yra tampriai susiję.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinti tariamais sandoriais (CK 1.86 straipsnis) dėl to, jog naujieji kreditoriai nėra sumokėję atsakovui Ellora 4522899 Ltd sutartyse nustatytos kainos už reikalavimų perleidimÄ , nes, teismo vertinimu, tik Å¡i aplinkybė nepatvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutarčių Å¡alys Å¡ias sutartis sudarė dėl akių ir neketino jų vykdyti, o jog reikalavimo perleidimo sutartys yra vykdomos, patvirtina praneÅ¡imai ieÅ¡kovui apie reikalavimo teisės perleidimÄ , naujųjų kreditorių praÅ¡ymai pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ vykdymo procese, aplinkybės, kad realiai yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo naujų iÅ¡ieÅ¡kotojų (I t., b. l. 50, 51, 53-54, 55, 218, 219).

Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įgaliojime, kurį atsakovas Ellora 4522899 Ltd surašė trečiajam asmeniui R. B. S., nurodyta, jog Å¡is (įgaliojimas) sudarytas atsakovo Ellora 4522899 Ltd įsteigimo dienÄ (I t., b. l. 59-61), o iÅ¡ Anglijos ir Velso bendrovių registratoriaus 2012 m. birželio 11 d. iÅ¡raÅ¡o nustatęs (II t., b. l. 56, 57), kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd laikomas egzistuojančiu pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. pareiÅ¡kimÄ pagrindu, Z. V., turintis teisę veikti atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu pagal 2012 m. birželio 1 d.

įgaliojimÄ (II t., b. l. 83-85), 2013 m. gegužės 27 d. pareiÅ¡kimu pritarė reikalavimo perleidimo sutartims, kurias atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu sudarė trečiasis asmuo R. B. S. (III t., b. l. 75), sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti įgaliojimÄ negaliojančiu remiantis CK 2.142 straipsnio 3 dalimi. Remdamasi byloje nustatytomis ir Å¡ioje nutartyje nustatytomis bylos faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, ypatingai atsižvelgdama į tai, kad, kaip jau konstatuota anksčiau Å¡ioje nutartyje, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovas UAB „Skomė“ įvykdė prievolę atsakovui Ellora 4522899 Ltd, o reikalavimas pripažinti negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis yra, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, glaudžiai susijęs su reikalavimu pripažinti prievolę įvykdyta, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundžiamų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis ieÅ¡kovo nurodytais pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl reikalavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nustatė visas Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarė įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ir šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti pagrįstu nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų. Todėl apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartys neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo sÄ Å¾iningumo principams, vieÅ¡ajai ir gerai moralei, kad Å¡ios (sutartys) nėra tariami sandoriai, jog trečiasis asmuo R.

B. S. turėjo teisę veikti atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ir sudaryti 2012 m. birželio 29 d. sutartis, teisėjų kolegija atmeta. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad šioje byloje ginčijamų reikalavimo sutarčių atitikimas imperatyvioms teisės normoms iš esmės yra patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 (I t., b. l.

51) ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 dėl iÅ¡ieÅ¡kotojų pakeitimo vykdymo procese (II t. b. l. 76-78) (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).Taigi pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja Å¡ioje nutartyje, ir atsižvelgdama į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiÅ«riu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Nurodytais motyvais netenkinus apeliacinio skundo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais.                          Dėl žodinio bylos nagrinėjimo IeÅ¡kovas UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde suformulavo praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Å is praÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad į bylos nagrinėjimÄ bÅ«tina iÅ¡kviesti atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorę S. G. P.–L., pripažįstant jos dalyvavimÄ bÅ«tinu tam, jog byloje bÅ«tų paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp jos duotų paaiÅ¡kinimų, esančių byloje. Apeliantas akcentavo, kad tokį jis praÅ¡ymÄ buvo pareiÅ¡kęs pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas jo netenkino. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas nurodytÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė tuo pagrindu, jog bylos aplinkybės, įskaitant ir atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G.

P.–L. pozicijÄ dėl nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, ieÅ¡kovui buvo žinomos bylos nagrinėjimo procese, be to, tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas galėjo pareikÅ¡ti teismui anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose, prieÅ¡ skiriant bylÄ nagrinėti į teismo posėdį; ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde neginčija Å¡ios teismo iÅ¡vados, o siekia, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje bÅ«tų papildomai iÅ¡klausyta S. G. P.–L. pozicija, kaip bylos Å¡alies – atsakovo Ellora 4522899 Ltd, nepaisant to, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo Ellora 4522899 Ltd interesams atstovavo advokatas G.

V. (atsakovas naudojasi teise vesti bylÄ per atstovÄ ), be to, atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorė S. G. P.–L. dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių pasisakė raÅ¡ytiniuose 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kimuose, patvirtintuose notaro ir pažyma (Apostille), atsižvelgusi į tai, jog civilinį procesÄ reglamentuojančiose teisės normose nėra imperatyviai nustatyta, kad tam, jog Å¡alis bÅ«tų iÅ¡klausyta, bÅ«tinas jos dalyvavimas teismo posėdyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas Å¡alies dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažįsta bÅ«tinu, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo Ellora 4522899 Ltd, t. y. jos vadovės S. G.

P.–L., dalyvavimÄ bÅ«tinu (CPK 41 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis, 246 straipsnio 5 dalis, 302 straipsnis). Apeliantas kitų iÅ¡skirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti daroma iÅ¡imtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė (tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas), todėl dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka, remdamasi raÅ¡ytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, iÅ¡dėstytais procesiniuose dokumentuose, iÅ¡ jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ .

Dėl įrodymų pridėjimo Prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. pridėjo įrodymus, kuriuos prašė pridėti prie bylos, t. y. 2010 m. birželio 14 d. Ellora Ltd atsiliepimÄ Ä¯ UAB „Skomė“ 2010 m. sausio 13 d. ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-3608-553/2010, 2013 m. spalio 21 d. UAB „Skomė“ akcininkų praÅ¡ymÄ , 2013 m. rugsėjo 26 d. Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. pareiÅ¡kimÄ , pasiraÅ¡ytÄ notaro akivaizdoje su Apostille ir vertimais, 2014 m. sausio 30 d.

UAB „Skomė“ raÅ¡tÄ su voko kopija, 2014 m. vasario 14 d. Teismo ekspertizės aktÄ EUR Nr.1401/32 E. CPK 314 straipsnyje expressis verbis nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsakovams nepagrindus, kad nurodytų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, taip pat įvertinusi tai, jog dalis prie atsiliepimo pridėtų įrodymų yra nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, teisėjų kolegija netenkino atsakovų praÅ¡ymo pateiktus įrodymus pridėti prie bylos (CPK 180, 181, 314 straipsniai).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. praÅ¡o skirti apeliantui 20 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindÄ pripažinti, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl atsakovų praÅ¡ymas netenkintinas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, paduodamas apeliacinį skundÄ , įgyvendino jam įstatymo suteiktÄ teisę į apeliacijÄ (CPK 301 straipsnis).

Dėl bylos nutraukimo ir atsisakymo ginti ieÅ¡kovo UAB „Skomė“ teises Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. praÅ¡o Å¡iÄ bylÄ nutraukti pagal CK 1.137 straipsnio 6 dalį ir CPK 293 straipsnio 9 punktÄ , atsisakant ginti UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde nurodytas tariamai pažeistas teises pagal CK 1.137 straipsnio 2–4 dalis. Atsakovai šį savo praÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad UAB „Skomė“, pateikdama ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, siekė kitų tikslų – vilkinti vykdymo procesÄ ir kuo ilgiau slėpti nuo teismo ir atsakovų informacijÄ apie teismo civilinėje byloje Nr. 2-328/2010 priteistos skolos tikėtinÄ pasisavinimÄ nenustatytos įmonės Development Win Limited.

Atsakovų nuomone, tokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti atsisakoma ginti apsimestines UAB „Skomė“ neva pažeistas teises. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi šį atsakovų praÅ¡ymÄ , konstatuoja, kad atsakovų nurodomos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo nutraukti Å¡iÄ bylÄ CPK 293 straipsnio 9 punkte nurodytu pagrindu (teismas nutraukia bylÄ kitais CPK numatytais atvejais), nes atsakovai nenurodė CPK nurodytų atvejų, kuriems esant turėtų bÅ«ti nutraukta byla. Å iuo atveju ieÅ¡kovo teises atsisakyta ginti priimant sprendimÄ , kuriuo atmesti ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                            Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                          Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                              Dalia ViÅ¡inskienė