0bc326c5-be4b-4987-802a-2d780d75f033 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1098-196/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01351-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo L. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L.

M. ieÅ¡kinį atsakovui antstoliui R. S. dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas jo naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 50 000 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo turto ir piniginių lėšų areÅ¡tÄ ieÅ¡kinio sumai. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau nenustatė egzistuojant grėsmės bÅ«simo, galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas įvertino tai, kad atsakovas yra antstolis, t. y. įgaliotas valstybės asmuo, atliekantis dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, o antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ atliekant antstolio funkcijas, virÅ¡ijanti 289,62 Eur, yra draudžiama privalomuoju draudimu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 17 straipsnis). Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo atveju netaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių kils reali grėsmė ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieÅ¡kinio pateikimas, nepateikus bent preliminarių įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, todėl netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.

Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas L. M. atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nutartis grindžiama melagingais, tikrovės neatitinkančiais teiginiais ir pačiai sau prieÅ¡taraujančiais teiginiais. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai pagrįstas, tačiau sprendė, kad taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.IeÅ¡kinio suma yra didelė – 100 000 Eur.

Dėl to kyla grėsmė, kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas.Pagal Antstolių įstatymo nuostatas antstolio privalomojo draudimo suma negali virÅ¡yti 57 924 Eur sumos. Vadinasi, gali kilti pavojus dėl likusios nedraudžiamos 42 076 Eur sumos.Atsakovas teisme neginčijo nei ieÅ¡kinio sumos, nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ nutartį.Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kuriÄ iki teismo sprendimo priėmimo yra privaloma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Teismas vilkino laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡sprendimo klausimÄ , pažeisdamas civilinio proceso kodekso normas, nes laikinųjų apsaugos priemonių klausimo neiÅ¡sprendė per tris dienas nuo praÅ¡ymo priėmimo dienos.Atsakovas yra nesÄ Å¾iningas antstolis, neteisėtai pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ , Å¡iurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio 2 dalies ir 668 straipsnio 1 dalies reikalavimus, paliko ieÅ¡kovÄ Å¾iaurioms kančioms ir bado mirčiai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IÅ¡ Å¡ios teisinės nuostatos darytina iÅ¡vada, kad įstatyme įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Antra bÅ«tina sÄ lyga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieÅ¡kinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismas nustatė akivaizdų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ atmestinas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo pateiktas ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, kad yra tikimybė, jog gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , bylÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės ir nusprendė, kad ieÅ¡kinys akivaizdžiai pagrįstas.Pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes nenustatė egzistuojant grėsmės bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Nesutikdamas su šia išvada apeliantas nurodo, kad vien didelė ieškinio suma laikoma grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nekyla reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes antstolio civilinė atsakomybė yra draudžiama privalomuoju draudimu (Antstolių įstatymo 17 straipsnis). Apeliantas su tuo nesutinka ir nurodo, kad privalomojo draudimo suma negali viršyti 57 924 Eur sumos. Dėl to, jo nuomone, gali kilti pavojus dėl likusios nedraudžiamos 42 076 Eur sumos.Byloje ieškiniu, kurį prašoma užtikrinti ginčo laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra reiškiamas reikalavimas dėl antstolio veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau draudimo bendrovė į bylÄ nėra įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad draudimo bendrovių atsakomybė yra ribojama draudimo sutarties sÄ lygų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas dėl antstolio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar yra grėsmė galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. PareiÅ¡kus turtinio pobÅ«džio reikalavimus, ieÅ¡kinio suma yra reikÅ¡minga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau, kiekvienu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į daugelį kitų aplinkybių, t. y. į asmens turtinę padėtį, į turtinės padėties pokyčio perspektyvas, į asmens elgesį iki bylos iÅ¡kėlimo ir jos nagrinėjimo metu, nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, vien ieÅ¡kinio sumos dydžiui, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieÅ¡kovo valios.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, nei su ieÅ¡kiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui iÅ¡ tiesų laikytina didele. Teismas tokios informacijos taip pat neturi, todėl spręsti, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui laikytina didele, nėra pagrindo. Be to, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017).

Tad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas neturi pareigos privalomai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo, jas galima taikyti tik esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindams.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas taip pat tinkamai nepagrindė ir aplinkybės, jog atsakovas yra nesÄ Å¾iningas, pavyzdžiui, ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , nenustatė akivaizdžių jo nepagrįstumo įrodymų, nereiÅ¡kia, kad teismas ieÅ¡kovo nurodytus atsakovo veiksmus (neteisėtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ , ieÅ¡kovo palikimÄ Å¾iaurioms kančioms ir bado mirčiai) jau įvertino kaip įrodytus ir nesÄ Å¾iningus, kadangi preliminarus pagrįstumas yra tik formalus ieÅ¡kinio turinio bei prie jo pridėtų įrodymų patikrinimas ir nesaisto teismo, sprendžiančio dėl bylos esmės. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovas teisme iki Å¡iol neginčijo nei ieÅ¡kinio sumos, nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nereiÅ¡kia, kad teismas neturi pareigos vertinti praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo.

Å i pareiga įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju teismas, nenustatęs grėsmės galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pagrįstai netaikė atsakovo turtui areÅ¡to.Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso kodekso normas, neiÅ¡sprendė praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones per tris dienas (CPK 147 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nors ieÅ¡kinys buvo gautas 2016 m. gruodžio 15 d., Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai.

Lietuvos apeliacinio teismas panaikino minėtÄ nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. 2016 m. balandžio 3 d. grįžus bylai į pirmosios instancijos teismÄ , laikinųjų apsaugos priemonių ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimai buvo iÅ¡spręsti per tris dienas, t. y. 2016 m. balandžio 6 d. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimo terminÄ .Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamÄ nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                               Konstantinas Gurinas