0bc28ee7-01fd-4920-bd0c-9b8ef41fa4f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-324-302/2016Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00928-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.6; 3.3.1.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J.

V. ir N. M. – V. bei atsakovo A. E. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-984-479/2015 pagal ieÅ¡kovų J. V. ir N. M.-V. ieÅ¡kinį atsakovams A. E. ir J. E. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – E. K., S. V., Jonas E. Å ., ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai J. V. ir N. M.-V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 271 854 Lt nuostolių. Nurodė, kad 2007-08-10 su atsakovais sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai nupirko iÅ¡ atsakovų žemės sklypÄ ir nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ .

Už įsigyjamÄ turtÄ ieÅ¡kovai sumokėjo preliminariojoje sutartyje nurodytÄ turto kainÄ . Mažesnė turto kaina pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta atsakovų iniciatyva. IeÅ¡kovai įsigijo namÄ , kurio baigtumo procentas sudarė daugiau nei 70 procentų. IeÅ¡kovams apsigyvenus ginčo name, paaiÅ¡kėjo namo defektai: namo grindys pradėjo slinkti žemyn, sienose atsivėrė plyÅ¡iai, į gyvenamÄ sias patalpas pradėjo skverbtis drėgmė, kuri apgadino pirmo aukÅ¡to sienų apdailÄ .

Dėl drėgmės katilinės patalpoje buvo sugadintos betono grindys, tinkamai nebeužsidarė centrinio įėjimo lauko durys. Kadangi balkone po plytelėmis nebuvo tinkamai įrengta hidroizoliacija, vanduo per siÅ«les tarp balkono plytelių pradėjo tekėti į pirmo aukÅ¡to patalpas. Dėl nekokybiÅ¡kai sumontuoto stogo vanduo pateko į miegamojo vidų ir apgadino sienų apdailÄ . IeÅ¡kovai nustatė, kad prie namo nėra sumontuotas buitinių nuotekų Å¡ulinys, nors techniniame projekte nurodyta apie bÅ«tinumÄ Ä¯rengti Å¡ulinį, statybos metu neatkurtas sklype buvęs drenažas.

Dėl nekokybiÅ¡kai sumontuotos vandens surinkimo sistemos vanduo apgadino namo fasado sienÄ . Atliekant stogo darbus nebuvo sumontuotas kaminas, skirtas ventiliacijai, ir iÅ¡ kanalizacijos vamzdžių į patalpas patekdavo metano dujos. Dėl gyvenamojo namo defektų ir draudimo iÅ¡mokos gavimo ieÅ¡kovai kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo bendrovė nurodė, kad grindų sėdimÄ ir pertvarų įtrÅ«kimÄ nulėmė nekokybiÅ¡kai atlikti statybos darbai, todėl atsisakė sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Dėl namo defektų ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovÄ . Jis paÅ¡alino dalį stogo defektų. Tačiau defektams vis daugėjant, atsakovai pradėjo vengti bendrauti su ieÅ¡kovais. Atsakovai atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovai be svarbios priežasties praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir dėl to ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovai ginčo namÄ Ä¯sigijo už 250 000 Lt, namo baigtumas sudarė 61 procentÄ . Atsakovai nėra atsakingi už paaiÅ¡kėjusius namo defektus, nes statybos darbus, dėl kurių atsirado defektai, atliko patys ieÅ¡kovai.

Atsakovai pažymėjo, kad namo defektai atsirado dėl statinio techninio projekto netinkamo įvykdymo, taip pat dėl netinkamo pastato eksploatavimo bei naudojimo. Atsakovai nebuvo ieškovams įsipareigoję užbaigti namo statybos darbus ir pasiekti, kad statinys būtų pripažintas tinkamu naudoti, todėl dėl namo defektų nėra atsakovų kaltės. Teismo ekspertizės išvados yra neobjektyvios, nekonkrečios, todėl jos neįrodo atsakovų kaltės bei nepagrindžia nuostolių dydžio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovams iš atsakovų 40 765,001 Eur (140 753,44 Lt) nuostoliams atlyginti ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Spręsdamas dėl namo statybos darbų užbaigimo laipsnio, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal 2007-08-10 namo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas namo baigtumas sandorio sudarymo metu buvo 61 proc. Tačiau namo baigtumo procentas sutartyje nurodytas pagal 2006-08-17 VÄ® Registro centro iÅ¡duoto baigtumo pažymėjimo duomenis, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad namo baigtumas 61 proc. buvo nustatytas ne pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, bet prieÅ¡ vienerius metus iki namo pardavimo ieÅ¡kovams. Statinio nuotraukos, padarytos 2006-07-24, patvirtina, jog ginčo namas 2006-07-24 buvo be langų, durų, namo stogas neužbaigtas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos dėl namo baigtumo neįrodo, kad bÅ«tent tokio baigtumo namas buvo perduotas ieÅ¡kovams. 2007-04-16 UAB „OBER-HAUS“ turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akte, pagal kurį ieÅ¡kovams buvo suteiktas kreditas ginčo namui įsigyti, nurodyta, kad ginčo namo baigtumas yra apie 79 proc. Be to, byloje yra ieÅ¡kovės N. V. ir atsakovo A. E. sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovas A.

E. įsipareigoja užbaigti ne tik pagrindinius namo statybos darbus, bet ir atlikti dalį namo vidaus apdailos, aplinkos darbų. Atsakovas A. E. nepateikė duomenų, kad Å¡i preliminarioji sutartis yra suklastota ar neatitinka tikrosios Å¡alių valios. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡saugojo Å¡ios sutarties originalo, Å¡ios sutarties nuostatų nepaÅ¡alina, nes Å¡alys sudarė pagrindinę sutartį. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovų atsikirtimus dėl mažesnio baigtumo namo perdavimo. Be to, teismas nurodė, kad atsakovas, elgdamasis sÄ Å¾iningai ir atsakingai, privalėjo nebaigto statyti namo pirkimo-pardavimo sutartyje ar namo perdavimo akte tiksliai nurodyti, kokie statybos dokumentai yra perduodami ieÅ¡kovams.

Teismo vertinimu, pagrįsta ieÅ¡kovų pozicija, kad atsakovai sÄ moningai neperdavė namo statybos darbų žurnalo, nes Å¡io žurnalo įraÅ¡ai patvirtintų didesnio baigtumo namo pardavimÄ bei neteisingos turto kainos nurodymÄ pirkimo-pardavimo sutartyje, o kartu ir atsakovo vengimÄ sumokėti mokesčius, apskaičiuotus pagal realiÄ turto kainÄ . Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai įsigijo iÅ¡ atsakovų ginčo namÄ , kurio baigtumo laipsnis sudarė apie 79 procentus.Spręsdamas dėl ginčo namo pirkimo kainos, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie preliminarios sutarties suklastojimÄ , todėl sprendė, kad Å¡ia sutartimi galima vadovautis nustatant namo kainÄ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, kuri preliminariojoje sutartyje nurodyta 680 000 Lt.

Teismas sprendė, kad bylos aplinkybės (t. y. preliminariosios sutarties įvykdymas – 250 000 Lt sumokėjimas per banko įstaigÄ , 2007-05-10 ieÅ¡kovai pardavė butÄ už 425 000 Lt, 2007-07-24 sudarė kredito sutartį dėl 650 000 Lt dydžio kredito) patvirtina, jog už ginčo namÄ ieÅ¡kovai sumokėjo preliminariojoje sutartyje nurodytÄ kainÄ â€“ 680 000 Lt. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad už perkamÄ turtÄ ieÅ¡kovai sumokėjo 250 000 Lt, nes ieÅ¡kovai įsigijo iÅ¡ esmės užbaigtÄ pastatÄ ir kaina privalėjo atitikti realiÄ rinkos padėtį.Pasisakydamas dėl atsakomybės už ginčo namo statybos darbų defektus, teismas nustatė ieÅ¡kovai atliko namo vidaus apdailos, aplinkos sutvarkymo darbus, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovai ginčo name svarbių statybos darbų neatliko.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovai įsigijo statinį, kurio statybos darbai buvo iÅ¡ esmės užbaigti, ir ieÅ¡kovams buvo likę pabaigti patalpų vidaus apdailos darbus, sutvarkyti namo aplinkÄ . Statybos darbų ekspertizės akte nurodyti esminiai namo defektai: iÅ¡orinės sienos netinkamai izoliuotos, grunto drėgmė patenka į pastato vidų, pirmajame aukÅ¡te nusėdusios grindys, įtrÅ«kęs pertvarų mÅ«ras, sÄ rama virÅ¡ įėjimo durų, pamatų konstrukcijose neatlikti sandarinimo darbai, netinamai įrengtos lietaus nuvedimo, drenažo sistemos, grindų konstrukcijos neapsaugotos nuo drėgmės. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad ieÅ¡kovų name yra paaiÅ¡kėję statybos defektai, neginčijo nei jų kiekio, nei apimties.

Dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų nurodyti namo statybos darbų defektai yra įrodyti. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog teismo eksperto iÅ¡vados nėra aiÅ¡kios, kad ekspertas nenustatė pagrindinės defektų atsiradimo priežasties. Defektų atsiradimo priežastys yra reikÅ¡mingos tik sprendžiant klausimÄ dėl defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų dydžio. Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinyje nurodyti statybos darbų defektai yra atsiradę dėl atsakovų netinkamai atliktų namo statybos darbų ir atsakovams tenka pareiga atlyginti defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas.Teismas priteisė ieÅ¡kovams 140 753,44 Lt namo defektams paÅ¡alinti.

Spręsdamas dėl defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų, teismas nurodė, kad teismo ekspertas iÅ¡vadose konstatavo, jog apie namÄ turi bÅ«ti iÅ¡kasamas gruntas, atliekama visų namo pamatų hidroizoliacija, turi bÅ«ti įrengti spraustiniai poliai ir Å¡ių darbų atlikimo iÅ¡laidos sudaro 106 499 Lt. Eksperto įsitikinimu, atsakovas sÄ moningai pablogino namo pamatų bÅ«klę, nes vietoj techniniame projekte numatytų gręžtinių pamatų ginčo name įrengė pigesnius ir mažiau patikimus juostinius pamatus.

Spręsdamas dėl bÅ«tinumo įrengti spraustinius polius, dėl pamatų hidroizoliacijos darbų atlikimo, teismas atsižvelgė į tai, kad eksperto iÅ¡vados dėl Å¡ių darbų atlikimo nėra pakankamai pagrįstos. Ekspertas patvirtino, kad pamatų remonto darbų bÅ«das gali bÅ«ti ir pigesnis, tikslesnei ekspertizės iÅ¡vadai pateikti bÅ«tina atlikti geologinius tyrimus, kurie nėra atlikti. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo name įrengti pamatai neatitinka norminių aktų reikalavimų, taip pat nėra įrodymų, kad namo iÅ¡orinės sienos trÅ«kinėtų ir bÅ«tų reikalingas spraustiniais poliais papildomai užtikrinti namo pamatų stabilumÄ .

Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodytas būtinumas atlikti namo pamato remonto darbus, kurių atlikimo kaina ekspertizės akte nurodyta 106 499 Lt. Taip pat teismo vertinimu, aplinkos sutvarkymo išlaidos, nurodytos ekspertizės akte, kurių vertė 9 544,47 Lt, nėra būtinos ir ieškovams jos priteistos nebuvo. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Ieškovas J. V. ir N. M.-V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 37 969,35 Eur, ir ieškinį tenkinti pilnai, taip pat priteisti visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog bÅ«tina įrengti spraustinius polius. BÅ«tent atsakovai turėjo įrodyti, kad jų savavaliÅ¡kai įrengti juostiniai gyvenamojo namo pamatai yra įrengti teisėtai arba toks pamatų tipas gali bÅ«ti, atitinkamai pakeitus statinio techninį projektÄ . Atsakovai, nusprendę nesivadovauti techninio projekto sprendiniais, privalo įrodyti, kad jų pasirinktas konstrukcinis sprendinys yra techniÅ¡kai galimas ir teisėtas.

Teismas, spręsdamas dėl bÅ«tinumo įrengti spraustinius polius, taip pat dėl pamatų hidroizoliacijos darbų atlikimo, nepagrįstai nurodė, kad eksperto iÅ¡vados dėl Å¡ių darbų atlikimo nėra pakankamai pagrįstos. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams: statinio techniniam projektui, statybÄ leidžiančiam dokumentui, teismo ekspertizės aktui, teismo eksperto paaiÅ¡kinimams. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad pamatų keitimas buvo suderintas su konstruktoriumi A.

Å .. Tam bÅ«tų reikėję atitinkamai pakeisti projektÄ ir statybos leidimÄ , tačiau projektas nebuvo keistas. Teismo ekspertas vadovavosi statinio techninio projekto ir statybos leidimo sprendiniais, tačiau teismas minėtus dokumentus sprendimu ignoravo. Be to, teismas neturėdamas geologinių tyrimų ataskaitos, neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vados, kad ginčo namui nėra bÅ«tini spraustiniai poliai. Atsižvelgiant į teismo nepagrįstai padarytÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovai užsakė geologinių tyrimų atlikimÄ , kurio iÅ¡vados paneigia teismo teiginį, jog UAB „Gebos ekostatyba“ atlikti darbai padėjo surinkti perteklinį vandenį, jį paÅ¡alinti iÅ¡ žemės sklypo, o tuo buvo nutrauktas ir žalingas perteklinio vandens poveikis pastato grindims.

2. UAB „Gebos ekostatyba“ atliktais darbais nebuvo paÅ¡alinti teismo ekspertizės akte nurodyti trÅ«kumai, ieÅ¡kovai savo reikalavimo negrindė UAB „Gebos ekostatyba“ atlikta sÄ mata ir sÄ skaita, t. y. neprašė priteisti už minėtos bendrovės atliktus darbus. Teismas pažeidė dispozityvumo principÄ , išėjo už ieÅ¡kinio ribų, priteisė ieÅ¡kovams tai, ko jie neprašė, tačiau nepriteisė tai, kas įrodyta byloje esančiais įrodymais. Pažymėjo, jog sklypo sutvarkymo darbai po spraustinių polių įrengimo, pamatų hidroizoliacijos ir apÅ¡iltinimo darbų bus bÅ«tini, iÅ¡laidos už juos turėjo bÅ«ti priteistos.

Taip pat nepagrįstai teismas nepriteisė ieÅ¡kovams atlyginimo už ardymo darbus. Atsakovas A. E. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti, o nesutikus su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir nusprendus, kad yra pagrindas atsakovui atlyginti žalÄ , sumažinti priteistinos žalos dydį iki 18 909 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčo pastato baigtumo jo perdavimo metu.

UAB „OBER-HAUS“ 2007-04-16 vertinimo pažyma buvo parengta ir iÅ¡duota ieÅ¡kovų, o ne atsakovo užsakymu, o Å¡io vertinimo tikslas –užsitikrinti didesnės pagal namo vertę sandorio sudarymo metu paskaičiuojamos paskolos gavimÄ , ir aiÅ¡kiai apriboti savo lėšomis atliktus statybos darbus, kad kilus ginčui dėl namo nuosavybės perleidimo iki sutarties sudarymo, ieÅ¡kovai galėtų įrodyti atliktų daikto pagerinimų dydį. Atsakovas neginčija, kad pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu faktinis pastato baigtumas buvo didesnis nei 61 proc., nes ieÅ¡kovai po faktinio turo perdavimo 2006 m. rugpjūčio mėnesį tęsė jo statybos darbus savo lėšomis.

Tai, kad faktiÅ¡kai turtas ieÅ¡kovams buvo perduotas nurodytu laikotarpiu, patvirtina Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2006-08-02 pažyma, kuriÄ atsakovas užsakė, siekdamas užfiksuoti namo baigtumÄ jo perdavimo ieÅ¡kovams metu. IeÅ¡kovų vykdyti darbai savo lėšomis ir rizika po ginčo statinio faktinio perdavimo jiems atitinka protingumo kriterijus bei tuo metu buvusiÄ situacijÄ nekilnojamojo turto ir paskolų jam įsigyti teikimo rinkoje, nes vykdydami darbus ir tokiu bÅ«du patiriamomis iÅ¡laidomis didindami pastato vertę, ieÅ¡kovai siekė užsitikrinti ne tik galimybę gauti didesnę paskolÄ , bet ir tikrumÄ , kad sandoris dėl nekilnojamojo turto perleidimo bus sudarytas iÅ¡ anksto suderėtomis sÄ lygomis.

Tai, kad ginčo namas ieÅ¡kovams buvo perduotas dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, bei, kad patys ieÅ¡kovai vykdė namo statybas iki sutarties pasiraÅ¡ymo, patvirtina ieÅ¡kovų pateiktos sutartys dėl darbų, paslaugų teikimo ar prekių pirkimo-pardavimo. Atsakovui faktiÅ¡kai perleidus namÄ ieÅ¡kovams, grindys nebuvo įrengtos, o ieÅ¡kovai Å¡iuos darbus iki 79 proc. namo baigtumo atliko patys. Teismas nepagrįstai preliminarios sutarties egzistavimo įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui. Be to, teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su statybos darbų žurnalu, nurodydamas, kad bÅ«tent atsakovai sÄ moningai neperdavė statybos darbų žurnalo. 2007-08-10 ginčo daikto pirkimo pardavimo sutarties ir daikto priėmimo-perdavimo nuosavybėn aktas, patvirtina, kad pirkėjams be paties daikto buvo perduota pastato techninės apskaitos byla ir kiti dokumentai, susiję su žemės sklypo ir pastato eksploatacija.

Atsakovo teigimu, statybos darbų žurnalas ieÅ¡kovų tyčia buvo nuslėptas, todėl teismas Å¡io dokumento galimas įrodyti aplinkybes turi vertinti įrodymÄ nepateikusios Å¡alies nenaudai. 2006 m. rugpjūčio mėnesį perduodant ieÅ¡kovams ginčo namÄ stogo įrengimo, iÅ¡orinės gyvenamojo namo apdailos, langų, durų, vidaus apdailos darbai nebuvo atlikti, Å¡iuo darbus atliko patys ieÅ¡kovai. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovų reikalavimas atlyginti bÅ«simas iÅ¡laidas defektams iÅ¡taisyti yra nepagrįstas.Teismas neteisingai nustatė priteistinų nuostolių dydį.

Atsakovai į bylÄ pateikė alternatyvias sÄ matas, kuriose specialistai paskaičiavo, kokie darbai faktiÅ¡kai reikalingi ir, jog jų kaina sudarytų tik apie 65 290,39 Lt. Be to, eksperto žala paskaičiuota pagal 2012 m. kovo mėnesio kainas, nuo to laiko kainos pasikeitė, todėl defektų iÅ¡taisymo kaina turi bÅ«ti perskaičiuojama pagal atsakovo pateiktÄ sÄ matÄ . IeÅ¡kovai namo defektus pastebėjo dar 2007 metais liepos mėnesį, tačiau dalį trÅ«kumų iÅ¡taisė tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį, todėl kilę nuostoliai padidėjo dėl to, kad patys ieÅ¡kovai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi ir nesiėmė priemonių priežastims, dėl kurių atsirado defektai, paÅ¡alinti.

Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovai 2008-09-01 atsisakė paÅ¡alinti ginčo namo defektus, todėl Å¡i data laikytina ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. IeÅ¡kovai į teismÄ kreipėsi tik 2011-05-17, taigi, praleido įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovai A. E. ir J. E. atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Pagrįsta laikytina ieÅ¡kovų iÅ¡vada, kad teismas, priteisdamas UAB „Gebos ekostatyba“ atliktų pastato statybos rangos darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų dalį, pažeidė ieÅ¡kiniu nustatytas ribas, nes ieÅ¡kovai prašė atlyginti ne faktiÅ¡kai patirtas, o tik tikėtinai paskaičiuotas iÅ¡laidas, jei bÅ«tų imtasi visų darbų nustatytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti ekspertizės akte nurodytomis kainomis.

IeÅ¡kovų skunde dėstomos abejonės dėl pasirinktos konstrukcijos pamatų tinkamumo ir kokybės, laikytinos hipotetinėmis ir nepagrįstomis, nes bylos nagrinėjimo metu jas ne kartÄ paneigė asmenys, turintys specialiųjų žinių statybos srityje. Statinio techninės priežiÅ«ros vadovė S. R. paaiÅ¡kino, kad monolitiniai juostiniai pamatai savo techninėmis savybėmis yra kokybiÅ¡kesni ir patikimesni už gręžtinius pamatus bei tinkamesni nagrinėjamame sklype esančio grunto savybėms.

Be to, S. R. nurodė, kad monolitinių juostinių pamatų įrengimas neturėjo įtakos ieÅ¡kinyje nurodytiems defektams atsirasti. Statybos darbų teisėtumas priežastiniu ryÅ¡iu nėra susijęs su darbų kokybe, lėmusia žalos atsiradimÄ . IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje ginčo pastato ar jo dalių statybos teisėtumo neginčijo. Trečiasis asmuo S. V. atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Visos statybos ar dalies statybos darbų teisėtumas nėra susiję su darbų kokybe, ieÅ¡kovai ginčo pastato ar jo dalių statybos teisėtumo neginčijo, todėl apeliaciniame skunde jie iÅ¡eina už ieÅ¡kinio dalyko ribų.Teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kovams priteistinų nuostolių dydį, nes vadovavosi tik ieÅ¡kovų pateiktais, galimas, o ne realiai patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančiais dokumentais.

Atsakovai pateikė alternatyvias sÄ matas, kurias teismas atmetė dėl formalių priežasčių. IeÅ¡kovai J. V. ir N. M.-V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o atsakovo skundžiamÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat nuoseklÅ«s ieÅ¡kovų ir liudytojų parodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovai namÄ iÅ¡ atsakovų įsigijo su daline apdaila, t. y. 2007-03-08 sudarę preliminariÄ sutartį dėl 79 proc. baigtumo namo įsigijimo, ieÅ¡kovai savo lėšomis nuo 2007 m. balandžio mėnesio ginčo name atliko tik vidaus apdailos darbus, o statybos darbus jame vykdė atsakovas.

Teismas neturėjo jokio pagrindo tikėti prieÅ¡taringais atsakovo paaiÅ¡kinimais, kurie neatitinka byloje esančių įrodymų.Vienintelis ekspertizės akto 9 punkte nurodytas statybos darbas, su kurio atlikimu atsakovas nesutinka, yra pirmojo aukÅ¡to grindų betonavimas. Tačiau tiek vaizdo įraÅ¡uose, tiek kadastrinių matavimų byloje, tiek 2007-04-16 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje užfiksuota, kad pirmojo aukÅ¡to grindų konstrukcijÄ Ä¯rengė atsakovai. IeÅ¡kovų atliktas grindų dangos klojimas atsiradusiems trÅ«kumams įtakos neturėjo.Atsakovai nepagrįstai neigia preliminariosios sutarties sÄ lygas ir sudarymo faktÄ , nes bylos aplinkybės patvirtina, kad tokia sutartis buvo sudaryta, o jos originalai buvo suplėšyti atsakovo A.

E. nurodymu Å¡alims pasiraÅ¡ant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, taip atsakovui siekiant iÅ¡vengti mokesčių sumokėjimo. Minėta preliminarioji sutartis buvo pateikta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje, kurioje buvo nagrinėtas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl leidimo parduoti Å¡eimos gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡davimo.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad statybos žurnalai buvo perduoti ieÅ¡kovams.Atsakovo skundo teiginiai, kad ginčo namo perdavimo metu nebuvo pastatytas stogas, nebuvo įrengtos lietaus nuvedimo nuo stogo ir sklypo nuolatinio sausinimo (drenažo) sistemos, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

Klausimas dėl ieÅ¡kinio senaties iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-16 nutartimi. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai. Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis, t. y.

įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).IeÅ¡kovai J.

V. ir N. M.-V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui UAB „INGEO“ inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitÄ , taip pat 2016-04-25 pateikė Å edbaro advokatų profesinės bendrijos, UAB „Studija PS“ bei UAB „Architektų gildija“ raÅ¡tus ir prašė prijungti Å¡iuos įrodymus prie bylos. Nurodė, jog Å¡ių dokumentų pateikimo bÅ«tinybė atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir jais pagrindžiama bÅ«tinybė pakeisti ginčo pastate sumontuotus pamatus.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovų pateiktų papildomų įrodymų turinį, jų ryšį su byla, bei aplinkybes, jog jie atsirado tik po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, juos priima ir prijungia prie nagrinėjamos civilinės bylos. Atsakovas A. E. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui ginčo pastato nuotraukas, o trečiasis asmuo S. V. kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ pateikė antstolio A. Selezniovo 2015-10-28 siÅ«lymÄ perimti neparduotÄ iÅ¡ antrųjų varžytinių turtÄ .

Teismas, įvertinęs Å¡ių įrodymų naujumÄ ir sÄ sajumÄ su byla nustatė, jog atsakovo A. E. pateiktos nuotraukos jau yra byloje pateiktos kartu su ginčo pastato kadastro duomenų byla bei 2015-08-10 ieÅ¡kovų praÅ¡ymu dėl papildomų įrodymų prijungimo, o S. V. pateiktas antstolio praneÅ¡imas neturi sÄ sajumo su nagrinėjama byla – antstolio raÅ¡te pateiktas siÅ«lymas pirkti toje pačioje vietovėje esantį, tačiau ne ginčo namÄ už antstolio nustatytÄ kainÄ . Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas Å¡iuos įrodymus atsisako priimti.

Faktinės bylos aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, jog 2007-08-10 ieÅ¡kovai J. V. ir N. M.-V. bei atsakovai A. E. ir J. E. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai nupirko iÅ¡ atsakovų žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-0467-4279, ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. 4400-0793-2758, esančius Jakų k., Klaipėdos r. (t. 1, b. l. 8-13). Å ia sutartimi ieÅ¡kovams buvo parduotas nebaigtos statybos gyvenamasis namas, kuriame praėjus tam tikram laikui iÅ¡ryÅ¡kėjo statybos defektai – namo grindys pradėjo slinkti žemyn, sienose atsivėrė plyÅ¡iai, į gyvenamÄ sias patalpas pradėjo skverbtis drėgmė, kuri apgadino pirmo aukÅ¡to sienų apdailÄ , vanduo per siÅ«les tarp balkono plytelių pradėjo tekėti į pirmo aukÅ¡to patalpas.

Dėl gyvenamojo namo defektų ir draudimo iÅ¡mokos gavimo ieÅ¡kovai kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo bendrovė nurodė, kad grindų sėdimÄ ir pertvarų įtrÅ«kimÄ nulėmė nekokybiÅ¡kai atlikti statybos darbai, todėl atsisakė sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovai kreipėsi į atsakovus, tačiau jie atsisakė paÅ¡alinti namo statybos defektus. Dėl senaties termino Atsakovas A. E. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo nėra praleistas.

Nurodo, jog ieÅ¡kiniams dėl parduotų daiktų trÅ«kumų pareikÅ¡ti taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡erių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2008-09-01, kuomet ieÅ¡kovai negavo atsakymo į 2008-03-12 atsakovams pateiktÄ pretenzijÄ ir baigėsi joje nustatytas terminas ginčo pastato trÅ«kumams paÅ¡alinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas, Å¡iam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo atsakovo argumentu.

Kaip teisingai nurodė atsakovas, ieÅ¡kiniui dėl parduotų daiktų trÅ«kumų pareikÅ¡ti taikytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.). Sprendžiant, ar ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trÅ«kumų), nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , taip pat ar jis nebuvo nutrÅ«kęs. Pagal bendrÄ sias ieÅ¡kinio senaties termino pradžios taisykles, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). CK normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trÅ«kumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieÅ¡kinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina iÅ¡vada, kad kai pirkėjas per garantinį terminÄ pateikia pardavėjui pretenzijÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl parduoto daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymÄ , kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimÄ arba kai per pirkėjo nustatytÄ , o jeigu toks nenustatytas – per protingÄ terminÄ , pardavėjas nepateikia jokio atsakymo ( pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmÄ jÄ pretenzijÄ ieÅ¡kovai atsakovams pateikė 2008-03-12 (t. 1, b. l. 105-106). Joje nustatė terminÄ iki 2008-09-01 paÅ¡alinti nekilnojamojo daikto trÅ«kumus, tačiau iki nustatytos datos atsakovų atsakymo nesulaukė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktÄ , jog Å¡i pretenzijÄ atsakovams buvo įteikta. Antroji pretenzija atsakovams pareikÅ¡ta 2010-01-24 ir joje reikalaujama iki 2011-02-07 sumokėti ieÅ¡kovams 63 281 Lt nuostoliams atlyginti (t. 1, b. l. 118-119).

Å ios pretenzijos įteikimÄ atsakovui A. E. patvirtina ant jos esantis 2011-01-24 atsakovo prieraÅ¡as, kuriame taip pat pasisakyta dėl nesutikimo su ja. Å ios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovams turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2011-01-25, t. y. nuo sekančios dienos, kai buvo gautas atsakovo atsakymas dėl nesutikimo ginÄÄ spęsti taikiai. IeÅ¡kinys teisme gautas 2011-06-09. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog kreipdamiesi į teismÄ ieÅ¡kovai nebuvo praleidę ieÅ¡kinio senaties termino.

Tokia iÅ¡vada taip pat neprieÅ¡tarauja Å¡ioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-16 nutartimi konstatuotam faktui, jog senaties termino ieÅ¡kovai nepraleido. Atsižvelgdamas į tai teismas toliau pasisakys dėl kitų ieÅ¡kovų bei atsakovo apeliacinių skundų argumentų. Dėl atsakovų atliktų namo statybos darbų kiekioAtsakovas A. E. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytÄ namo užbaigtumo procentÄ , jo perdavimo ieÅ¡kovams momentu, teigdamas, jog 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutartis bei turto perdavimo aktas yra vieninteliai objektyvÅ«s įrodymai ir bÅ«tent jie pagrindžia aplinkybę, jog namo užbaigtumo procentas jo perdavimo momentu buvo 61 , o ne 79 proc.

Atsakovas neginčija aplinkybės, jog sudarant pirkimo-pardavimo sutartį namo užbaigtumo procentas buvo didesnis, tačiau taip yra dėl to, jog realus namo perdavimo momentas nesutapo su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu. Jo teigimu, ieÅ¡kovai dar 2006 metų rugpjūčio mėnesį persikėlė gyventi į namÄ ir patys vykdė jo statybos darbus savo lėšomis tam, kad padidintų jo vertę ir gautų didesnę banko paskolÄ . Realus namo baigtumas perduodant jį ieÅ¡kovams buvo įtvirtintas pirkimo-pardavimo sutartyje ir VÄ® Registrų centro pažymėjime, kuriame atsispindėjo duomenys iÅ¡ 2006-08-02 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus pažymos.

Ir tai patvirtinta, jog visi nekokybiÅ¡ki statybos darbai name yra atlikti pačių ieÅ¡kovų iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, jog Å¡iuo atveju pirmiausiai reikia nustatyti momentÄ , kada ieÅ¡kovai realiai pradėjo valdyti gyvenamÄ jį namÄ ir tik po to spręsti apie atsakovų ir ieÅ¡kovų name atliktų darbų kiekius. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovai name apsigyveno ir atliko jame tam tikrus darbus dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ byloje esančių dokumentų visumos – Å¡alių paaiÅ¡kinimų, 2006-07-04 rengtos pastato kadastro duomenų bylos, 2006-08-17 VÄ® Registrų centro pažymėjimo, 2007-03-08 preliminarios sutarties kopijų, 2007-04-16 UAB „OBER-HAUS“ ataskaitos, 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties, ieÅ¡kovų pateiktų dokumentų apie darbų name atlikimÄ ir prekių Å¡iems darbams įsigijimÄ 2007 metais, kopijų, konstatavo, jog ieÅ¡kovai apsigyveno name ne anksčiau kaip 2007 metų pirmoje pusėje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, neturi pagrindo su tokia iÅ¡vada nesutikti. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovų nurodyta aplinkybė, apie ieÅ¡kovų įsikėlimÄ Ä¯ namÄ dar 2006 metais nėra nei pagrįsta jokiais įrodymais, nei logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama. Vien ta aplinkybė, jog atsakovo iniciatyva Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2006-08-02 pažyma konstatuotas namo užbaigtumo procentas, nesudaro pagrindo spręsti jog bÅ«tent tada namas buvo perduotas ieÅ¡kovams.

Be to, Å¡ios pozicijos teisingumÄ iÅ¡ esmės paneigia ir tai, jog tokiu atveju ieÅ¡kovai bÅ«tų vykdę brangiai kainuojančias namo statybas neturėdami jokio savo teisių į jį užtikrinimo, kas akivaizdžiai neatitiktų jokių protingumo standartų. Be to esant namo baigtumui 61 procentui, ieÅ¡kovai niekaip negalėjo apsigyventi jame, nes namas buvo be stogo, langų ir net nebuvo įrengtos ne tik grindys, bet ir po jomis esantis betono sluoksnis. TokiÄ namo bÅ«klę patvirtina teismo ekspertizės aktas, o taip pat byloje esanti vaizdinė medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovams jokios bÅ«tinybės apsigyventi tokios bÅ«klės name, kaip nurodo atsakovai, ir nebuvo, nes jie tik 2007-05-10 pardavė jiems priklausiusį butÄ Kretingos g. 71- 31, Klaipėdoje (t. 3, b. l. 150, 151).Konstatavus, jog ginčo namas ieÅ¡kovams perduotas 2007 m. pirmoje pusėje, pirmosios instancijos teismas taip pat laikytinas tinkamai bei pagrįstai nustatęs atsakovų name atliktų darbų apimtį. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios 2006-07-24 kadastrinių matavimų bylos, Å¡iuo laiku ginčo namas jau buvo pastatytas, name įrengtos monolitinės grindys, tik neatlikta namo iÅ¡orės apdaila, neuždėtas stogas.

Byloje įtvirtintas namo baigtumas – 61 proc. Tuo tarpu 2007-04-16 UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje patvirtinta, kad jos sudarymo metu namo statybos darbai iÅ¡ esmės užbaigti: pastatyto namo viduje yra įrengtos pertvaros, uždėta stogo danga, įstatyti langai, iÅ¡orinės durys, įrengtos betono grindys, iÅ¡tinkuotos vidaus sienos, name įvesta elektra, o namo baigtumas – apie 79 proc. Å ios aplinkybės, bei faktas, jog atsakovai perdavė ieÅ¡kovams ginčo namÄ 2007 metų pirmoje pusėje, patvirtina, kad ieÅ¡kovai įsigijo statinį, kurio statybos darbai buvo iÅ¡ esmės užbaigti, ir ieÅ¡kovams buvo likę pabaigti tik patalpų vidaus apdailos darbus ir sutvarkyti namo aplinkÄ .Atmestinas kaip neįrodytas atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ias iÅ¡vadas padarė vadovaudamasis iÅ¡imtinai preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties kopija.

Taip pat atmestinas argumentas, jog byloje nesant statybos darbų žurnalo, nebuvo įmanoma nustatyti realios atsakovų atliktų darbų apimties. Aukščiau paminėtas iÅ¡vadas apie darbų apimtis teismas padarė iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos, remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apelianto A. E. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo atsakovo pareigÄ Ä¯rodyti statybos darbų žurnalo perdavimo faktÄ ieÅ¡kovams, tačiau sprendžia, jog ir be Å¡io įrodymo teismas turėjo galimybę padaryti aukščiau paminėtas iÅ¡vadas, kadangi byloje yra ir daugiau tai patvirtinančių įrodymų.

Dėl atsakomybės už namo statybos darbų defektus ir nuostolių dydžio Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o Å¡is – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ (CK 6.305 str. 1 d.). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai pateikti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.

Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.). Pardavėjas gali remtis ir kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo bÅ«dais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-455/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).IÅ¡nagrinėjęs bylÄ pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai pardavė ieÅ¡kovams nekokybiÅ¡kÄ prekę – namÄ ir priteisė ieÅ¡kovams nuostolių atlyginimÄ , atsižvelgdamas į nustatytus kokybės pažeidimus ir jiems paÅ¡alinti reikalingÄ pinigų sumÄ .

Atsakovas savo apeliaciniame skunde ginčija tiek teismo nustatytÄ aplinkybę dėl jo parduoto nekilnojamojo daikto kokybės, tiek ir dėl ieÅ¡kovų praÅ¡omo priteisti nuostolių dydžio. Tuo tarpu ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė atlyginti visÄ nurodytÄ nuostolių dydį. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl Å¡ių Å¡alių apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytų argumentų.Nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutarties objektas yra nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas.

Kadangi parduodamo daikto kokybė tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje iÅ¡ esmės aptarta nebuvo, tačiau iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovams buvo perduotas 79 proc. baigtumo namas, kuriame dar nebuvo atlikti vidaus apdailos bei kiemo tvarkymo darbai, tai pardavėjai privalėjo perduoti pirkėjams tokios kokybės namÄ , kad jų atlikti statybos darbai leistų šį namÄ naudoti tam, kam paprastai jis yra naudojamas, t. y. pirkėjams atlikusius likusius vidaus apdailos darbus, - jame bÅ«tų galima gyventi.

IÅ¡ byloje atliktos statybos darbų teismo ekspertizės akto matyti, kad esminiai ginčo namo defektai yra tai, kad iÅ¡orinės sienos netinkamai izoliuotos, grunto drėgmė patenka į pastato vidų, pirmajame aukÅ¡te nusėdusios grindys, įtrÅ«kęs pertvarų mÅ«ras, sÄ rama virÅ¡ įėjimo durų, pamatų konstrukcijose neatlikti sandarinimo darbai, netinamai įrengtos lietaus nuvedimo, drenažo sistemos, grindų konstrukcijos neapsaugotos nuo drėgmės. 2011-02-28 antstolio A. Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti ir kiti patalpų trÅ«kumai: patamsėjusi ir pažeista antrojo namo aukÅ¡to patalpos siena, lubos, matomos pÅ«slės, nelygi balkono danga (t. 1, b. l. 32–70).

Atsižvelgiant į tai, jog byloje jau nustatyta aplinkybė, kad iÅ¡ esmės už visų statybos darbų name atlikimÄ buvo atsakingas atsakovas A. E., o ieÅ¡kovai jame atliko tik vidaus apdailos bei kiemo sutvarkymo darbus, faktas, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios aukščiau paminėtos žalos (namo defektų) yra įrodytas, ir tuo pačiu įrodyta atsakovų atsakomybė už netinkamos kokybės prekės – namo, kuriame negalima gyventi, pardavimÄ ieÅ¡kovams. Tuo pačiu atmestini kaip nepagrįsti visi atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl jo atsakomybės nebuvimo, kadangi jis Å¡iuos argumentus iÅ¡ esmės grindžia byloje jau anksčiau paneigta aplinkybe, jog jis Å¡ių statybos darbų neatliko.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ laikė pagrįstomis ir priteistinomis iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų patirtas iÅ¡laidas dėl namo iÅ¡orėje buvusių defektų paÅ¡alinimo, kuriuos ieÅ¡kovams atliko UAB „Gebos ekostatyba“ (33 640 Lt), bÅ«simas iÅ¡laidas ardymo darbams atlikti (27 525,97 Lt) bei grindų defektams namo viduje paÅ¡alinti (79 587,47 Lt), viso 140 753,44 Lt.Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteistomis sumomis, nurodo, jog Å¡iuos darbus įmanoma atlikti ir pigiau ir jog Å¡iÄ aplinkybę pagrindžia byloje esanti specialisto R.

G. lokalinė darbų sÄ mata, tuo tarpu teismo eksperto paskaičiuota kaina buvo aktuali 2012 metais, tačiau Å¡iuo metu ji yra iÅ¡ esmės pasikeitusi. Apeliantas A. E. skunde taip pat nurodo, jog teismas priteisė ieÅ¡kovams nuostolių atlyginimÄ , neatsižvelgęs į ieÅ¡kovų kaltę – faktÄ , jog namo defektus ieÅ¡kovai, jų teigimu, pastebėjo dar 2007 metų liepos mėnesį, kai buvo nudažytos gyvenamojo namo vidinės sienos, tačiau Å¡iuos defektus jie pradėjo Å¡alinti tik 2012 m. rugpjūčio mėn., o kiti defektai neiÅ¡taisyti ir iki Å¡iol.

Taip ieÅ¡kovai patys prisidėjo prie namo bÅ«klės pablogėjimo, dėl ko jiems priteista suma, jei ne panaikinta, tai bent turėtų bÅ«ti sumažinta. Pasisakydamas dėl nurodytų atsakovo argumentų teismas pažymi, jog byloje esanti R. G. lokalinė darbų sÄ mata (t. 2, b. l. 188-192) skundžiamame sprendime buvo paneigta ne tik dėl įrodymų apie specialisto kvalifikacijÄ nebuvimo, tačiau ir dėl to, jog joje akivaizdžiai nebuvo įtvirtintos darbams atlikti bÅ«tinos darbo užmokesčio sÄ naudos, bei dėl to, kad teismo eksperto paskaičiavimai laikytini patikimesniais.

Taip pat teismas pažymi, jog atsakovo argumentas dėl lyginant su 2012 metais, kuomet buvo atlikta teismo ekspertizė, sumažėjusių kainų nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Teismo nuomone, iÅ¡ ekonominės situacijos pokyčių galima bÅ«tų daryti kaip tik prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , o bÅ«tent, jog tiek prekių tiek ir paslaugų kainos Å¡iuo metu, lyginant su 2012 metais, yra žymiai aukÅ¡tesnės. Byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, jog ieÅ¡kovai pasitelkdami UAB „Gebos ekostatyba“ atliko drenažo sistemos montavimo darbus, kanalizacijos įrengimo darbus, įrengė lietaus vandens nuvedimo sistemÄ , tvarkė namo pamatus, atliko jų hidroizoliacijÄ , dalį cokolinio Å¡iltinimo darbų, iÅ¡ardė ir vėl įrengė terasÄ (t. 2, b. l. 120-124).

Å ios aplinkybės paneigia ir dar vienÄ atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ , jog žalos dydį, nesiimdami bÅ«tinų priemonių jai paÅ¡alinti, padidino patys ieÅ¡kovai, nes nustatyta prieÅ¡ingai, jog ieÅ¡kovai tokiu bÅ«du siekė ne padidinti žalÄ , o Å¡alinti jÄ , atsakovams netaisant parduoto daikto trÅ«kumų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog neegzistuoja pagrindas, kuriuo remiantis bÅ«tų galima nepriteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų patirtų nuostolių dėl nekokybiÅ¡ko daikto pardavimo, arba Å¡iuos nuostolius sumažinti.

IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu ginčija jiems priteisto nuostolių atlyginimo sumÄ . Nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje neįrodytas spraustinių polių įrengimo bÅ«tinumas ir juostinių pamatų netinkamumas Å¡iam namui. Å iuo atveju bÅ«tent atsakovai nesivadovavo patvirtinto ir galiojančio statinio techninio projekto sprendiniais ir privalėjo įrodyti, jog jų įrengti pamatai yra techniÅ¡kai galimi ir teisėti. Dabar susiklosčiusi situacija lemia, jog dėl pamatų neatitikimo projektui ieÅ¡kovai negali gauti naujo statybos leidimo bei įregistruoti namo bÅ«klės. Pažymi, jog UAB „Gebos ekostatyba“ atlikti darbai tik padėjo surinkti perteklinį vandenį, jį paÅ¡alinti iÅ¡ žemės sklypo, tačiau nepakeitė po pastatu esančio grunto, dėl ko žala realiai po kiek laiko vėl atsiras.

Pažymėjo, jog neprašė teismo priteisti UAB „Gebos ekostatyba“ atliktų darbų kainos, todėl teismas, tai padarydamas, išėjo už ieÅ¡kinio ribų. Be to, keičiant pamatus reikės atlikti griovimo darbus ir iÅ¡ naujo atlikti aplinkos tvarkymo darbus, dėl ko teismas nepagrįstai juos iÅ¡skaičiavo iÅ¡ priteistinos sumos. Byloje nėra ginčo dėl to, jog už namo pamatų įrengimÄ yra atsakingi atsakovai. Teismo ekspertizės akte nurodyta ir tai, jog statant namÄ buvo įrengti statinio techninio projekto sprendinių neatitinkantys juostiniai pamatai.

Tačiau teismas, vertindamas ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentÄ dėl bÅ«tinybės pakeisti pamatus, pažymi, jog ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas dėl nekokybiÅ¡kos prekės pardavimo ir sprendžiant, ar ieÅ¡kovams iÅ¡ tiesų perduotas nekokybiÅ¡kas ginčo namas, statybos darbų teisėtumÄ ar neteisėtumÄ pagrindžiantys argumentai neturi bÅ«ti vertinami. Tuo tarpu aplinkybės, jog Å¡ie pamatai yra nekokybiÅ¡ki, neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų, byloje nebuvo įrodyti. To nepatvirtino ir ieÅ¡kovų su apeliaciniu skundu pateikta geologinių tyrimų ataskaita bei kiti dokumentai.

Byloje taip pat neįrodyta, jog dėl Å¡ių pamatų namas yra netinkamas naudoti pagal paskirtį. Tai patvirtina ir tas faktas, jog ieÅ¡kovai ginčo name iki Å¡iol gyvena. Visi Å¡ie argumentai sudaro pagrindÄ teigti, jog ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje bei papildomuose paaiÅ¡kinimuose pateiktos aplinkybės, rodančios kliÅ«tis įteisinti namo statybÄ dėl jo pamatų neatitikimo projektui, nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su darbų kokybe ir Å¡ioje dalyje paÅ¡alina atsakovų atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įsigydami statomÄ namÄ ieÅ¡kovai turėjo pareigÄ ne tik iÅ¡oriÅ¡kai jį apžiÅ«rėti, bet ir iÅ¡siaiÅ¡kinti atliktų darbų kokybę, įvertinti statytojo pasirinktas medžiagas, ir turėjo teisę atsisakyti jį pirkti, manydami, jog jis nepateisina jų lÅ«kesčių.

Ä®rodymų, jog ieÅ¡kovai domėjosi, kokie pamatai yra įrengti name, tačiau atsakovas jiems suteikė netiksliÄ informacijÄ , byloje nėra, kas Å¡iuo atveju patvirtina ir jų neapdairumÄ . Konstatavus, jog pamatų neatitikimas statybos dokumentams nėra pagrindas priteisti nuostolius, patirtus įsigyjant nekokybiÅ¡kÄ daiktÄ , taip pat atmestinas ieÅ¡kovų argumentas priteisti jiems iÅ¡laidas už aplinkos sutvarkymo bei griovimo darbus, kurie bÅ«tų bÅ«tini keičiant namo pamatus. Pažymėtina, jog tiek ieÅ¡kovai, tiek ir atsakovas apeliaciniuose skunduose kelia klausimÄ dėl ieÅ¡kovams priteisto atlyginimo už UAB „Gebos ekostatyba“ atliktus pastato statybos darbų trÅ«kumų paÅ¡alinimo darbus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi faktÄ , jog byloje buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo pardavus netinkamos kokybės daiktÄ , bei tai, jog priteisdamas nuostolius teismas nevirÅ¡ijo ieÅ¡kinyje nurodytos nuostolių sumos, laiko, jog minėtų iÅ¡laidų priteisimas nelaikytinas ieÅ¡kinio ribų peržengimu. Teismas pagrįstai sprendė, kad parduoto daikto trÅ«kumams paÅ¡alinti ieÅ¡kovų panaudota pinigų suma ir sudaro jų praÅ¡omus priteisti nuostolius.

Dėl to ir Å¡ie apeliantų argumentai atmestini. Dėl procesinės bylos baigtiesAukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovų civilinės atsakomybės egzistavimo bei ieÅ¡kovams priteistinų nuostolių dydžio, dėl ko naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtsižvelgiant į tai, jog tiek ieÅ¡kovų J. V. ir N. M. – V. tiek ir atsakovo A. E. apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tarp Å¡alių jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepaskirstomos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Goda Ambrasaitė - Balynienė Romualda Janovičienė Nijolė PiÅ¡kinaitė