2025-02-05 Nr. AB-2130-3-61-3-06188-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-142-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06188-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kad pareiškėjų K. R., V. V.-T., L. K. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. R., V. V.-T., L. K. P. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai K. R., V. V.-T., L. K.-P. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. A27(1)-1106 (toliau – ir Įsakymas) ir Administracijos 2024 m. spalio 1 d. įspėjimus dėl pareigybės panaikinimo Nr. A33(1)-11330, Nr. A33(1)-11331, Nr. A33(1)-11332 (toliau kartu – ir Įspėjimai).

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, iki šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti Įsakymo įsigaliojimą bei uždrausti Administracijai vykdyti Įsakymą ir Įspėjimus.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų skundžiamuose Įspėjimuose nurodyta, jog vietoje naikinamos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės bus steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai bus priskirtos analogiškos naikinamos pareigybės funkcijos, todėl su pareiškėju (-a) jo (-os) sutikimu gali būti sudaryta darbo sutartis dėl darbo darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigose. Taip pat pareiškėjai informuoti, kad per visą įspėjimo laikotarpį bus siūloma užimti laisvas pareigas Administracijoje bei bus pateiktas Administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, laisvų pareigybių sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Jei pareiškėjas (-a) nesutiktų užimti naujai įsteigtą dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę arba kitą pareigybę iš Sąrašo, Administracijoje bus inicijuotas atleidimas iš darbo nuo 2024 m. gruodžio 31 d.

Teismo vertinimu, Įspėjimuose nurodyti tik informacinio pobūdžio duomenys, tačiau joks imperatyvas dėl privalomų vykdyti įpareigojimų pareiškėjams nėra numatytas, nurodymai nėra duoti. Taigi, Įspėjimai nesukelia pareiškėjams tiesioginių teisinių pasekmių.

Teismas pažymėjo, kad Įsakyme nurodyta, jog panaikinamos konkrečios 2024 m. gruodžio 31 d. Administracijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybės. Įsakyme nėra sprendžiamas pareiškėjų atleidimo klausimas, Įsakyme nenurodyti konkretūs valstybės tarnautojai, dėl kurių priimtas (adresuotas) Įsakymas (naikinama viena skyriaus vedėjo, viena vedėjo pavaduotojo ir dvi vyriausiojo specialisto pareigybės). Taigi, pareiškėjai kvestionavo Įsakymo, priimto peržiūrėjus įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybėms priskirtas funkcijas, kuriuo nuspręsta panaikinti tam tikras pareigybes ir įsteigti naujas pareigybes (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis), teisėtumą. Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, jo pobūdį, paskirtį bei esmę sprendė, kad Įsakymas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu dėl pareiškėjų, kadangi jis tiesiogiai nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.

Teismas konstatavo, kad keliamas ginčas yra susijęs su tarpiniais procedūriniais dokumentais, nesukeliančiais pareiškėjams tiesioginių teisinių pasekmių. Teismui galėtų būti skundžiamas sprendimas, dėl kurio atsirastų realūs teisiniai padariniai, pvz. sprendimas dėl atleidimo, priimtas būtent dėl konkretaus pareiškėjo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį bei pareiškėjų skundą priimti.

Pareiškėjai pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir pažymi, kad tiek Įsakymas, tiek Įspėjimai yra skirti konkretiems asmenims bei sukelia pareiškėjams aiškias teisines pasekmes. Nepaisant to, kad Įsakymo galiojimas nukreiptas į ateitį, t. y. valstybės tarnautojų pareigybės naikinamos nuo 2024 m. gruodžio 31 d., o naujos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybės įsteigiamos nuo 2025 m. sausio 1 d., tačiau Įsakymas nėra informacinio ar rekomendacinio pobūdžio dokumentas, Įsakymas yra teisės aktas, kuris aiškiai numato tam tikras teisines pasekmes, taikomas apibrėžtam ratui asmenų. Pareiškėjams įteikti Įspėjimai tik patvirtina, kad Įsakymas yra taikomas ir vykdomas pareiškėjų atžvilgiu.

Įsakymas ir Įspėjimai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui, yra neteisėti. Įsakymas turi įtakos jame nurodytų valstybės tarnautojų (pareiškėjų) teisėms ir pareigoms, juo pakeičiamas pareiškėjų valstybės tarnautojų teisinis statusas į darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, statusą. Įsakymu nėra tik naikinamos valstybės tarnautojų pareigybės, jos pakeičiamos analogiškomis darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybėmis, o tai lemia kitas teisines pasekmes nei atleidimas iš darbo – valstybės tarnautojams siūloma sudaryti darbo sutartis, kitu atveju jie bus atleisti iš valstybės tarnybos. Todėl būtent Įsakymo apskundimas yra vienintelė jame nurodytas pareigas užimančių valstybės tarnautojų teisinės gynybos priemonė. Valstybės tarnautojai, siekdami neprarasti darbo vietos, bus priversti sutikti dirbti pagal darbo sutartį.

Šiuo atveju būtina teisminiu keliu apsaugoti pareiškėjų teises dirbti valstybės tarnyboje ir nebūti nepagrįstai be įstatymuose numatyto pagrindo būti pašalintiems iš valstybės tarnybos. Būtina teismo keliu įvertinti, ar pareiškėjų valstybės tarnautojų teisinio statuso keitimas į darbuotojų teisinį statusą atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir užkirsti kelią neteisėtiems atsakovo veiksmams. Be to, analogiškose bylose pareiškėjų skundai buvo priimti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad pareiškėjų skundžiami Įsakymas ir Įspėjimai nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, be kita ko, prašė teismo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. A27(1)-1106 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių įsteigimo“; panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įspėjimus dėl pareigybės panaikinimo Nr. A33(1)-11330 ((duomenys neskelbtini) K. R.), Nr. A33(1)-11331 ((duomenys neskelbtini) L. K.-P.), Nr. A33(1)-11332 ((duomenys neskelbtini) V. V.-T.). Regionų administracinis teismas konstatavo, kad byloje skundžiami tarpiniai administracinių procedūrų dokumentai, aiškiai nedarantys įtakos asmenų teisėms, todėl jie negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A27(1)-1106 turiniu nesutinka, kad tai yra tarpinis administracinės procedūros dokumentas, aiškiai nedarantis įtakos asmens teisėms. Iš šio akto turinio seka, kad juo nusprendžiama panaikinti pareiškėjų, valstybės tarnautojų, pareigybes ir įsteigti atitinkamas pareigybes pagal darbo sutartį. Taigi pareiškėjai turi aiškų įstatymų saugomą interesą, o teismas sutinkamai su aukščiau paminėtomis teisės normomis, privalo imtis bylą nagrinėti. Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-575/2016).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Administracijos Įspėjimais dėl pareigybės panaikinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie skundžiami aktai yra informacinio pobūdžio ir papildomai pažymi, kad jie yra tarpiniai procedūriniai sprendimai ir savaime be kitų papildomų sprendimų jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010). Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-822/2018).

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad: i) pareiškėjai turi teisę apskųsti tą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A27(1)-1106 dalį, kuri susijusi su jų teisėmis ir pareigomis. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi trys pareiškėjai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), o skundžiamu įsakymu panaikinamos ir atitinkamai įsteigiamos keturios pareigybės; ii) byloje nėra įrodymų apie datą, kada pareiškėjai susipažino / turėjo susipažinti su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A27(1)-1106. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai apsibrėžti skundo ribas bei padėti pareiškėjams įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), gali pasiūlyti pareiškėjams patikslinti skundo reikalavimus ar kt. per trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarties dalį, kuria išspręstas pareiškėjų reikalavimas panaikinti

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. A27(1)-1106 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių įsteigimo“, kuri naikinama ir ši pareiškėjų skundo priėmimo klausimo dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų K. R., V. V.-T., L. K. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų reikalavimą panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. A27(1)-1106 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių įsteigimo“, panaikinti ir grąžinti šios pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis