0bc0f068-2f48-4a8d-b6dd-3e03b04ecc6f · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated? AdministracinÄ byla Nr. I1-1405-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03907-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Vita ValeckaitÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated0bc0f068-2f48-4a8d-b6dd-3e03b04ecc6f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: NurodÄ, kad įstaigos kamerose langai vÄdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. PabrÄžÄ, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vÄdino, prižiÅ«rÄjo, tvarkÄ savo kameras, neturÄjo problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs gyvenamosiose kamerose. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ Å¡viesa buvo ne mažesnÄ kaip 200 Lx kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. HN 134:2015 reikalavimuose nÄra nustatytas gyvenamųjų patalpų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas.
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. I1-1405-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03907-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Vita ValeckaitÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismasn u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas skunde teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â ir Vilniaus PN) 900 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo-izoliatoriuje kalÄjime, kuriose kamerose, nepamena. NurodÄ, koks buvo kamerų plotas, baldų užimamas plotas, kad buvo laikomi po du. NurodÄ, kad buvo blogas apÅ¡vietimas, degÄ tik viena 20 vatų lemputÄ, langai praleido mažai dienos Å¡viesos.
Tai sukÄlÄ jam akių skausmÄ . Taip pat nebuvo ventiliacijos, patalpose buvo drÄgna. IÅ¡skalbti rÅ«bai nedžiÅ«vo. Kameroje buvo tualetas, kuris nebuvo atskirtas nei siena, nei pertvara nuo bendros patalpos. Nebuvo atskiros tualeto ventiliacijos. Buvo nuolat stebimas kitų asmenų ir pareigÅ«nų. NurodÄ, kad gaudavo 1 tualetinio popieriaus ritinÄlį per mÄnesį. Popieriaus kokybÄ buvo prasta, jis Å¡iurkÅ¡tus. Taip pat nurodÄ, kad kamerų patalpų bÅ«klÄ buvo avarinÄ ir antisanitarinÄ.
Paskutinį kartÄ remontas buvo darytas tik 1994 metais. NurodÄ, kad pastato konstrukcijose buvo asbesto, kuris sukÄlÄ rimtÄ pavojų jo sveikatai. Teigia, kad 1 valandos pasivaikÅ¡Äiojimo teisÄ prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių teismo praktikai. NurodÄ, kad kameroje buvo tarakonų, kitų parazitų (blakių). NegalÄdavo užmigti, nes sukandžiodavo. Taip pat nurodÄ, kad daugelio pareigÅ«nų elgesys jo atžvilgiu buvo sadistiÅ¡kas. PaaiÅ¡kino, kad nurodytu laikotarpiu jo gyvenimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ir pažeidÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.
Tai sukÄlÄ jam didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , sužalojo jo sveikatÄ . AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas Vilniaus PN atsiliepime nurodÄ, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti (b. l. 22-33). PateikÄ gyvenamųjų kamerų numerius bei jų plotus, kuriose teko bÅ«ti pareiÅ¡kÄjui, o taip pat asmenų skaiÄių tose gyvenamosiose kamerose įskaitant ir patį pareiÅ¡kÄjÄ . NurodÄ, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, LR Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
DÄl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybÄs turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.
AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todÄl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilÄs tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyvena. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadÄžÄ, kibiras) visÄ laikÄ buvo iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras buvo iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.
Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarÄs paslaugų teikimo sutartį su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ. Kiekvienais metais ji buvo pratÄsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. NurodÄ, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. DÄl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi bÅ«ti skaiÄiuojamas atÄmus baldų užimamÄ plotÄ yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaiÄiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisÄs aktai.
NurodÄ, kad sanitarinio mazgo įrengimas taip pat atitiko teisÄs aktų reikalavimus. Atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nÄra atskira patalpa. PĮĮET 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnÄs kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijanÄio plieno klozetas.
Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelÄmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masÄs plytelÄmis. MinÄtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara. Ä®staigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų (LR higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ) reikalavimus.
PažymÄjo, jog teisÄs aktai nenumato, kad kamerose bÅ«tų esanÄių sanitarinių mazgų atitvÄrimai nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių. Kita vertus, tokie atitvÄrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalÄtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje.
PažymÄjo ir tai, jog įstaigos pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
NurodÄ, kad įstaigos kamerose langai vÄdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. PabrÄžÄ, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vÄdino, prižiÅ«rÄjo, tvarkÄ savo kameras, neturÄjo problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs gyvenamosiose kamerose. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ Å¡viesa buvo ne mažesnÄ kaip 200 Lx kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. HN 134:2015 reikalavimuose nÄra nustatytas gyvenamųjų patalpų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas.
Kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputÄs buvo perkamos sudarius sutartį su tiekÄjais, prieÅ¡ tai atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu. LemputÄs atitiko Europos sÄ jungoje numatytus kokybÄs standartus. âCEâ ženklas ant lemputÄs pakuotÄs rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sÄ jungos normų reikalavimus dÄl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas âCEâ ženklu valstybinÄms rinkos priežiÅ«ros institucijoms rodo, kad gaminys tos Å¡alies rinkai yra tiekiamas legaliai.
Kamerų apÅ¡vietimui buvo naudojamos lemputÄs nekenksmingos sveikatai. NurodÄ, kad Vilniaus PN (iki 2019-04-01 LukiÅ¡kių skg. 6, gyvenamosiose kamerose buvo įrengti dviejų tipų Å¡viestuvai: Å¡viestuvai su gaubtais ir Å¡viestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas. PaaiÅ¡kino, kad visiems nuteistiesiems buvo iÅ¡duodamos higienos priemonÄs, kaip tai reglamentuota teisÄs aktais. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisÄ gauti kasdien pasivaikÅ¡Äioti pusantros valandos, o pagal kodekso 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ drausmÄs grupei priskirti nuteistieji turi teisÄ gauti kasdien pasivaikÅ¡Äioti vienÄ valandÄ .
PažymÄjo, kad pasivaikÅ¡Äiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisÄ, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai kiekvienÄ dienÄ pasiÅ«lydavo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. PažymÄjo, kad LukiÅ¡kių TI-K 1 - ojo, 2 - ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nebuvo. Å iferio lakÅ¡tais buvo padengti tik I, II korpuso pasivaikÅ¡Äiojimų kiemelių kontÅ«rai.
LakÅ¡tai nÄra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose buvo tvirtai suriÅ¡ti su užpildu. TodÄl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskirdavo ir sveikatai nebuvo pavojingi. AtkreipÄ dÄmesį, kad pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai buvo įrengti prieÅ¡ įsigaliojant nutarimui âDÄl asbesto ir jo turinÄių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimoâ. Nelaužomi Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. III - io korpuso pasivaikÅ¡Äiojimų kiemelių kontÅ«rų Å¡iferio padengimas pilnai buvo pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te, taip pat Å¡iferio padengimas buvo baigtas keisti ir I - ojo korpuso pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose.
Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas įstaigoje buvo vykdomi planiniai statybos ir remonto darbai. Statybos darbai atliekami laikantis statybos darbų saugos ir sveikatos reikalavimų. Å ių reikalavimų buvo laikomasi keiÄiant pasivaikÅ¡Äiojimų kiemelių kontÅ«ro Å¡iferio padengimÄ . Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai nebuvo vedami. PažymÄjo, kad Å¡iferis nebuvo laužomas, jis buvo tvarkingai nuimtas ir sudÄtas, todÄl asbesto dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalÄjo.
Susidariusios statybinÄs ir griovimo atliekos, tame tarpe ir Å¡iferis, buvo surinktos į konteinerius ir iÅ¡vežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones. PažymÄjo, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas J. K. ginÄui aktualiu laikotarpiu, kuriuo jis buvo įstaigoje, dÄl skunde iÅ¡dÄstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipÄ. NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretumo.
BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kÄjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai įtakojo tiesiogiai pareiÅ¡kÄjÄ ir tokia įtaka jam sukÄlÄ konkreÄiais neigiamas pasekmes. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje kilo ginÄas dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, atlyginimo priteisimo (b. l. 1-2).
Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). PažymÄtina, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PažymÄtina tai, kad pareiÅ¡kÄjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.
H. C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Ä® bylÄ pateikti atsakovÄs atstovo raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: 2017-01-19 J. K. atvyko į LukiÅ¡kių TI - K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, plotas - 7,31 m2 (2 asmenys kameroje); 2017-01-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 164, plotas - 7,86 m2 (2 asmenys kameroje); 2017-01-21 - 2017-02-07 kameroje Nr. 164 (2 asmenys kameroje); 2017-02-08 paleistas į laisvÄ. 2018-07-18 J.
K. atvyko į LukiÅ¡kių TI - K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 114, plotas - 7,31 m2 (2 asmenys kameroje); 2018-07-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 292, plotas - 7,80 m2 (2 asmenys kameroje); 2018-07-20 - 2018-07-24 kameroje Nr. 292 (2 asmenys kameroje); 2018-07-25 iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių. 2018-09-11 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, plotas - 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2018-09-12 kameroje Nr. 106 (1 asmuo kameroje); 2018-09-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 358, plotas - 7,77 m2 (1 asmuo kameroje); 2018-09-13 iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių.
LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs, patvirtintos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mÄn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau â ir TIÄ®ET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs, patvirtintos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau â ir PĮĮET).
Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 âDÄl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtinimoâ (toliau - ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. AtsakovÄs atstovas pateikÄ duomenis apie kamerų įrengimÄ . Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu.
Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIÄ®ET 14.5 p. sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnÄs kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
AtsakovÄs atstovas nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nÄra techninių galimybių, todÄl vadovaujantis TIÄ®ET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukÅ¡Äio pertvara.
Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. PažymÄtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo nurodytais duomenimis. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų ir jose esanÄio sanitarinio mazgo įrengimas atitinka keliamus teisÄs aktų reikalavimus. PažymÄtina, nors pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ kamerų, kuriose buvo laikomas, plotÄ (8 kv. m.), baldų iÅ¡matavimus, kad buvo laikoma po du žmones, kad vienam asmeniui teko po 4 kv. m. ploto, neatskaitant baldų užimamo ploto, taÄiau pareiÅ¡kÄjas Å¡ių nurodytų aplinkybių nepateikia kaip jo teisių pažeidimo.
TodÄl teismas dÄl to nepasisako. Juolab, pažymÄtina tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , vienam asmeniui tenkantis plotas tokiu atveju turi bÅ«ti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, iÅ¡ kurio neturi bÅ«ti eliminuojamas baldų užimamas plotas. Taigi, teisÄs aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. TodÄl vadovaujantis TIÄ®ET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, sanitarinio mazgo vietos įrengimas atitiko sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus.
Siekiant gerinti nuteistųjų sÄ lygas sanitariniam mazgui uždengti buvo įrengtos užuolaidos. TaisyklÄse nÄra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esanÄių sanitarinių mazgų atitvÄrimai nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių. Kita vertus, tokie atitvÄrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalÄtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje (LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 d.
įsakymu Nr. V-362, 6 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei nepažeidÄ bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
NagrinÄjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai sÄ moningai ar tyÄia nesilaikÄ nustatytų etikos elgesio taisyklių, siekÄ pažeminti pareiÅ¡kÄjÄ nepagrįstai jį stebÄdami. Kaip minÄta, sanitarinis mazgas uždengtas užuolaida. Be to, pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių konkreÄių faktų ar įvykių (kada, kokiomis aplinkybÄmis buvo užtiktas besinaudojantis sanitariniu mazgu ir pan.), įtakojusių jo teisÄs į privatumÄ pažeidimÄ Å¡iuo aspektu.
PareiÅ¡kÄjas abstrakÄiai nurodÄ tik tai, kad pareigÅ«nai ir kiti asmenys galÄjo jį stebÄti, taÄiau iÅ¡samesnių paaiÅ¡kinimų, aplinkybių dÄl Å¡io pažeidimo (kada tokie įvykiai buvo, kaip konkreÄiai pasireiÅ¡kÄ ir pan.), nenurodÄ. Pagal TIÄ®ET 14.2. punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinÄs ir vidinÄs metalinÄs durys. Duryse gali bÅ«ti įrengiama stebÄjimo akutÄ ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Taigi, nÄra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esanÄių sanitarinių mazgų atitvÄrimai nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių.
AtsakovÄs atstovas pažymÄjo, kad tokie atitvÄrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalÄtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas su skundais bÅ«tų kreipÄsis dÄl konkreÄių jo teisių pažeidimo galimai jį stebint atliekantį gamtinius reikalus kitų asmenų per stebÄjimo akutÄ kameros duryse.
PareiÅ¡kÄjas nurodydamas, kad dažno pareigÅ«no elgesys jo atžvilgiu buvo netgi sadistiÅ¡kas, Å¡iai aplinkybei pagrįsti, nenurodÄ konkreÄių faktų ar įvykio dÄl konkretaus pareigÅ«no elgesio jo atžvilgiu, lÄmusio jo tam tikrÄ teisių pažeidimÄ . TodÄl nÄra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kÄjo nurodoma aplinkybÄ yra pagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodÄs, jog hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinÄti, nes tai nÄra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjÅ«Äio 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A602-1105/2013).
PareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs yra hipotetinio pobÅ«džio, jis nenurodÄ konkreÄių pareigÅ«nų, jų vardų, pavardžių, konkreÄių pareigÅ«nų elgesio atvejų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti apie jų netinkamÄ , žiaurų ar sadistiÅ¡kÄ elgesį, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžianÄių įrodymų. PareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai pareigÅ«nų veiksmų neskundÄ, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dÄl pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių, todÄl bendro pobÅ«džio, faktinÄmis aplinkybÄmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negali nustatyti galimai neteisÄtų atsakovo atstovo veiksmų.
Nors teisÄs aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, taÄiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nÄra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. PažymÄtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, taÄiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galÄjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.
Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nÄra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-257-442/2016). Toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojanÄius asmenis, stebÄjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.
TodÄl pagal byloje esanÄius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad ginÄo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d.), tuo metu, kada pareiÅ¡kÄjas buvo kamerose su dar kitu asmeniu, jam nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais 26 paras. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad kameros buvo avarinÄs bÅ«klÄs, senai remontuotos. TaÄiau konkreÄių jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu nenurodÄ, nusiskundimų nepagrindÄ. AtsakovÄs atstovas pažymÄjo, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto.
PažymÄjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybÄs turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles. DÄl pareiÅ¡kÄjo argumento, kad kamerose buvo parazitų, pareiÅ¡kÄjas taip pat nenurodÄ jokių konkreÄių įvykių, faktų dÄl Å¡io jo teisių pažeidimo, tiesiogiai įtakojusių jam sukeltas neigiamas pasekmes. AtsakovÄs atstovas pažymÄjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, buvo iÅ¡duodamas tam skirtas inventorius ir valymo priemonÄs. PareiÅ¡kÄjas skunde neneigia Å¡ių aplinkybių.
Be to, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarÄs paslaugų teikimo sutartį su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ. Kiekvienais metais ji buvo pratÄsiama (b. l. 61-64, 65-68). Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. NÄra pateiktų duomenų ir įrodymų apie pareiÅ¡kÄjo nurodomus pažeidimus Å¡iais aspektais. PareiÅ¡kÄjo teigimu kamerose buvo blogas natÅ«ralus dienos apÅ¡vietimas, taip pat, kad kameroje degÄ viena 20 vatų lemputÄ.
Taip pat teigia, kad buvo bloga ventiliacija. Pagal KalÄjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisÄs akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 10 d.) 11.6 papunktį, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ (PĮĮET 11.5 papunktis).
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (aktuali teisÄs akto redakcija galiojanti nuo 2018 m. lapkriÄio 1 d.) 14 punktu, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx, o santykinÄ oro drÄgmÄ - nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas), gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). AtsakovÄs atstovas nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas atitinkantis teisÄs aktų reikalavimus (PÄ®VTT 16.7 punktas).
PažymÄjo, kad kamerose buvo naudojamos sveikatai nekenksmingos lemputÄs. LukiÅ¡kių TI-K kamerų apÅ¡vietimui buvo naudojamos lemputÄs, perkamos sudarius sutartį su tiekÄjais, prieÅ¡ tai atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu. LemputÄs atitinka Europos sÄ jungoje numatytus kokybÄs standartus. âCEâ ženklas ant lemputÄs pakuotÄs rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sÄ jungos normų reikalavimus dÄl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos.
Gaminio ženklinimas âCEâ ženklu valstybinÄms rinkos priežiÅ«ros institucijoms rodo, kad gaminys tos Å¡alies rinkai yra tiekiamas legaliai. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad langų iÅ¡matavimai buvo 110 cm x 90 cm, ir tai atitinka PĮĮET 11.5 papunkÄio reikalavimus. Teismas pareiÅ¡kÄjo nusiskundimus dÄl lemputÄs, apÅ¡vietimo, vertina kritiÅ¡kai, jie nepagrįsti, neiÅ¡samÅ«s, deklaratyvÅ«s. PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kaip konkreÄiai jam kilo neigiamos pasekmÄs dÄl tariamų pažeidimų.
Nors nurodÄ, kad dÄl blogo apÅ¡vietimo skaudÄjo akis, taÄiau iÅ¡ byloje pateiktų pareiÅ¡kÄjo medicininiuose dokumentuose esanÄių įrašų nenustatyta, kad su tokio pobÅ«džio sveikatos sutrikimais pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į medikus ar kad bÅ«tų gydytas dÄl akių skausmo (b. l. 70-77). Nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo minimi kamerų netvarkos, avarinÄs bÅ«klÄs, apÅ¡vietimo, ventiliacijos, kiti higienos normų trÅ«kumai bÅ«tų fiksuoti kompetentingų institucijų.
PareiÅ¡kÄjas su tokio turinio skundais nesikreipÄ Ä¯ įstaigos administracijÄ , Nacionalinį visuomenÄs sveikatos centrÄ . AtsakovÄs atstovas pabrÄžÄ, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs, taip pat nemalonaus kvapo gyvenamosiose kamerose. Atskiros oro Å¡alinimo sistemos įrengimo kamerose nenumato galiojantys teisÄs aktai. IÅ¡ į bylÄ pateiktų Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau â ir Centras) patikrinimo aktų bylai aktualiu laikotarpiu nenustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, tame tarpe ir kamerose Nr. 117, 164, 114, 292, 106, 358 nustatyti higienos reikalavimų (ventiliacijos, apÅ¡vietimo, drÄgmÄs, kamerų tvarkos, bÅ«klÄs) pažeidimai (b. l. 36-39, 44-46, 48-50).
TodÄl remiantis iÅ¡dÄstytu, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl higienos normų reikalavimų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjo argumentai, kad pastato konstrukcijoje buvo asbesto, kas sukÄlÄ pavojų jo sveikatai, atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. AtsakovÄs atstovas pažymÄjo, jog LukiÅ¡kių TI-K 1 - ojo, 2 - ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nebuvo. Å iferio lakÅ¡tais buvo padengti tik I, II korpuso pasivaikÅ¡Äiojimų kiemelių kontÅ«rai.
LakÅ¡tai nebuvo laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose buvo tvirtai suriÅ¡ti su užpildu. TodÄl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskirdavo ir sveikatai nebuvo pavojingi. III - io korpuso pasivaikÅ¡Äiojimų kiemelių kontÅ«rų Å¡iferio padengimas pilnai buvo pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te, taip pat Å¡iferio padengimas buvo baigtas keisti ir I - ojo korpuso pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose. Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai nebuvo vedami.
PažymÄjo, kad Å¡iferis nebuvo laužomas, jis buvo tvarkingai nuimtas ir sudÄtas, todÄl asbesto dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalÄjo. Susidariusios statybinÄs ir griovimo atliekos, tame tarpe ir Å¡iferis, buvo surinktos į konteinerius ir iÅ¡vežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones. Taigi, teismas, remiantis atsakovÄs atstovo pateiktais duomenimis neturi pagrindo manyti prieÅ¡ingai, abejoti teikiama informacija, kurios pareiÅ¡kÄjas nepaneigia jokiais įrodymais.
Savo nusiskundimus pareiÅ¡kÄjas iÅ¡dÄstÄ deklaratyviai, nenurodydamas jokio konkretaus įvykio, situacijos ar fakto, tiesiogiai įtakojusio jo asmenį, pasireiÅ¡kusio neigiamomis pasekmÄmis pareiÅ¡kÄjui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ visuomet vertinama tai, ar dÄl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužÄs 16 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2061-520/2017 ir kt.).
PareiÅ¡kÄjui pakankamai nepagrindus tokios rizikos buvimo, jo argumentai dÄl pavojaus jo sveikatai ir gyvybei dÄl asbesto buvimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjas skundÄ nurodÄ, kad 1 valandos pasivaikÅ¡Äiojimas prieÅ¡tarauja Europos komiteto iÅ¡aiÅ¡kinimui. PažymÄtina, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narÄms Nr. R (2006) 2 âDÄl Europos kalÄjimų taisykliųâ, priimtos 952 - ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posÄdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne mažiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ mankÅ¡tintis atvirame ore.
Pagal SuÄmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVÄ®) 29 straipsnį, suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminanÄiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikÅ¡Äiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) (toliau â ir Komitetas) standarto (2002) 1 â Rev.2006 II skyriaus âÄ®kalinimasâ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ treÄiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nurodyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, jog turÄtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galÄtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose, užsiimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiÄmimuose.
Taigi, minÄtame standarte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikomas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose. Be to, teismas atsižvelgia, kad Komitetas aukÅ¡Äiau nurodytÄ rekomendacijÄ teikÄ Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3], vertindamas tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų sÄ lygas. Be to, teismas pažymi, kad Komitetas tos paÄios ataskaitos 48 punkte nurodÄ, jog reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinÄ jų teisÄ.
Teismas, atsižvelgÄs į tai, kas iÅ¡dÄstyta, sprendžia, kad asmenų, laikomų kalinimo įstaigose, teisÄ Ä¯ nacionaliniais teisÄs aktais nustatytus vienos valandos trukmÄs pasivaikÅ¡Äiojimus gryname ore neprieÅ¡tarauja tarptautiniams dokumentams, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai, jog vienos valandos trukmÄs pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore praktika prieÅ¡tarauja Komiteto rekomendacijoms, atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjas neneigia, kad pasivaikÅ¡Äiojimo teisÄ jis turÄjo. Konkretaus savo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu nenurodo.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog jam buvo iÅ¡duotas tik 1 tualetinio popieriaus ritinÄlis, be to, popierius buvo nekokybiÅ¡kas. Pagal atsakovÄs atstovo pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas buvo aprÅ«pintas pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanÄiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 âDÄl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ pakeitimoâ (toliau - ir Norma).
Vadovaujantis Norma LukiÅ¡kių TI-K visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo skirta higienos priemonių mÄnesio norma: tualetinis popierius (vyrams - 1 vnt., moterims - 2 vnt.), 200 gr. skalbiamojo muilo, 100 gr. tualetinio muilo, pagal nustatytÄ bendrÄ tvarkÄ buvo iÅ¡duodama mÄnesio pradžioje ir mÄnesio viduryje. PareiÅ¡kÄjas neneigia, kad 1 ritinÄlis tualetinio popieriaus jam buvo iÅ¡duotas. Argumentas, kad Å¡i higienos priemonÄ nekokybiÅ¡ka ir tokiu bÅ«du yra pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimas, nepagrįstas ir neįrodytas, be to, subjektyvaus, deklaratyvaus pobÅ«džio.
PažymÄtina, kad vadovaujantis Norma, galiojanÄia nuo 2017 metų, higienos reikmenys, avalynÄ ir drabužiai iÅ¡duodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Tuo atveju, kai suimtasis (nuteistasis) per mÄnesį iki praÅ¡ymo pateikimo laisvÄs atÄmimo vietos administracijai dienos savo asmeninÄje sÄ skaitoje turÄjo ir (ar) iÅ¡leido daugiau kaip 0,5 bazinÄs socialinÄs iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ (t. y. 19 Eur) arba asmeninÄje sÄ skaitoje turimas lÄÅ¡as naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
Vadovaujantis Norma higienos reikmenys: tualetinis popierius (3 vnt. - vyrams, 4 vnt. - moterims ritinÄliai), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetÄlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), avalynÄ ir drabužiai iÅ¡duodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ bÅ«tų kreipÄsis su raÅ¡tiÅ¡kais praÅ¡ymais pagal NormÄ dÄl papildomų higienos reikmenų iÅ¡davimo.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus PN, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ grindžia tuo, kad dÄl visų nurodytų kalinimo sÄ lygų patyrÄ neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , buvo sužalota jo sveikata. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Ta aplinkybÄ, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių didesnį jo patirtos neturtinÄs žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dÄl objektyviai daranÄio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.
Taip pat byloje nÄra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovÄs atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrÄžtina, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-836/2016).
PastebÄtina, kad vertinant neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužÄs 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais â sudaro pagrindÄ sprÄsti, jog pažeidimo pripažinimas nÄra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-512-822/2017).
Kiekvienu atveju teismas neturtinÄs žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinÄs konkreÄiu atveju esanÄius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).
Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kÄjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengÄsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kÄjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybÄs skolinius įsipareigojimus, VyriausybÄs patvirtintos minimalios mÄnesinÄs algos dydį);
į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kÄjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmÄs pakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mÄ stÄ , intensyvumÄ ir trukmÄ, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju dÄl padarytų pažeidimų, pažeidžiant pareiÅ¡kÄjo privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais 26 paras, pareiÅ¡kÄjo patirtoms neigiamoms pasekmÄms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 40 Eur.
Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad didžiÄ jÄ dalį ginÄo laikotarpio pareiÅ¡kÄjas kamerose buvo laikomas vienas, taip pat tai, kad kiti pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog bÅ«tent dÄl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų kilÄ sveikatos sutrikimai. Be to, Å¡iuo atveju nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suÄmimo (kalinimo) pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).
Teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma priteisti 900 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelÄ ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų. DÄl Å¡ių priežasÄių pareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 40 Eur suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:
PareiÅ¡kÄjo J. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui J. K. 40 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja Vita ValeckaitÄ