Legislator Case Law & Legislation
0bc0f068-2f48-4a8d-b6dd-3e03b04ecc6f AI generated

0bc0f068-2f48-4a8d-b6dd-3e03b04ecc6f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 0bc0f068-2f48-4a8d-b6dd-3e03b04ecc6f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I1-1405-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03907-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

0bc0f068-2f48-4a8d-b6dd-3e03b04ecc6f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nurodė, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė Å¡viesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I1-1405-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03907-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė: Pareiškėjas skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 900 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo-izoliatoriuje kalėjime, kuriose kamerose, nepamena. Nurodė, koks buvo kamerų plotas, baldų užimamas plotas, kad buvo laikomi po du. Nurodė, kad buvo blogas apšvietimas, degė tik viena 20 vatų lemputė, langai praleido mažai dienos šviesos.

Tai sukėlė jam akių skausmÄ . Taip pat nebuvo ventiliacijos, patalpose buvo drėgna. IÅ¡skalbti rÅ«bai nedžiÅ«vo. Kameroje buvo tualetas, kuris nebuvo atskirtas nei siena, nei pertvara nuo bendros patalpos. Nebuvo atskiros tualeto ventiliacijos. Buvo nuolat stebimas kitų asmenų ir pareigÅ«nų. Nurodė, kad gaudavo 1 tualetinio popieriaus ritinėlį per mėnesį. Popieriaus kokybė buvo prasta, jis Å¡iurkÅ¡tus. Taip pat nurodė, kad kamerų patalpų bÅ«klė buvo avarinė ir antisanitarinė.

Paskutinį kartÄ remontas buvo darytas tik 1994 metais. Nurodė, kad pastato konstrukcijose buvo asbesto, kuris sukėlė rimtÄ pavojų jo sveikatai. Teigia, kad 1 valandos pasivaikščiojimo teisė prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių teismo praktikai. Nurodė, kad kameroje buvo tarakonų, kitų parazitų (blakių). Negalėdavo užmigti, nes sukandžiodavo. Taip pat nurodė, kad daugelio pareigÅ«nų elgesys jo atžvilgiu buvo sadistiÅ¡kas. PaaiÅ¡kino, kad nurodytu laikotarpiu jo gyvenimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

Tai sukėlė jam didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , sužalojo jo sveikatÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti (b. l. 22-33). Pateikė gyvenamųjų kamerų numerius bei jų plotus, kuriose teko bÅ«ti pareiÅ¡kėjui, o taip pat asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . Nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, LR Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyvena. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ buvo iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras buvo iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus. Atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. PĮĮET 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.

Pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymėjo ir tai, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodė, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas.

Kamerų apÅ¡vietimui naudojamos lemputės buvo perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieÅ¡ tai atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu. Lemputės atitiko Europos sÄ jungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sÄ jungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiÅ«ros institucijoms rodo, kad gaminys tos Å¡alies rinkai yra tiekiamas legaliai.

Kamerų apÅ¡vietimui buvo naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. Nurodė, kad Vilniaus PN (iki 2019-04-01 LukiÅ¡kių skg. 6, gyvenamosiose kamerose buvo įrengti dviejų tipų Å¡viestuvai: Å¡viestuvai su gaubtais ir Å¡viestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas. PaaiÅ¡kino, kad visiems nuteistiesiems buvo iÅ¡duodamos higienos priemonės, kaip tai reglamentuota teisės aktais. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o pagal kodekso 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ .

Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai kiekvienÄ dienÄ pasiÅ«lydavo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K 1 - ojo, 2 - ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nebuvo. Å iferio lakÅ¡tais buvo padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rai.

LakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose buvo tvirtai suriÅ¡ti su užpildu. Todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskirdavo ir sveikatai nebuvo pavojingi. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo įrengti prieÅ¡ įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“. Nelaužomi Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. III - io korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rų Å¡iferio padengimas pilnai buvo pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te, taip pat Å¡iferio padengimas buvo baigtas keisti ir I - ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygas įstaigoje buvo vykdomi planiniai statybos ir remonto darbai. Statybos darbai atliekami laikantis statybos darbų saugos ir sveikatos reikalavimų. Å ių reikalavimų buvo laikomasi keičiant pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«ro Å¡iferio padengimÄ . Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai nebuvo vedami. Pažymėjo, kad Å¡iferis nebuvo laužomas, jis buvo tvarkingai nuimtas ir sudėtas, todėl asbesto dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo.

Susidariusios statybinės ir griovimo atliekos, tame tarpe ir Å¡iferis, buvo surinktos į konteinerius ir iÅ¡vežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones. Pažymėjo, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas J. K. ginčui aktualiu laikotarpiu, kuriuo jis buvo įstaigoje, dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai įtakojo tiesiogiai pareiÅ¡kėjÄ ir tokia įtaka jam sukėlė konkrečiais neigiamas pasekmes. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, atlyginimo priteisimo (b. l. 1-2).

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Ä® bylÄ pateikti atsakovės atstovo raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: 2017-01-19 J. K. atvyko į LukiÅ¡kių TI - K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, plotas - 7,31 m2 (2 asmenys kameroje); 2017-01-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 164, plotas - 7,86 m2 (2 asmenys kameroje); 2017-01-21 - 2017-02-07 kameroje Nr. 164 (2 asmenys kameroje); 2017-02-08 paleistas į laisvę. 2018-07-18 J.

K. atvyko į LukiÅ¡kių TI - K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 114, plotas - 7,31 m2 (2 asmenys kameroje); 2018-07-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 292, plotas - 7,80 m2 (2 asmenys kameroje); 2018-07-20 - 2018-07-24 kameroje Nr. 292 (2 asmenys kameroje); 2018-07-25 iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių. 2018-09-11 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, plotas - 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2018-09-12 kameroje Nr. 106 (1 asmuo kameroje); 2018-09-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 358, plotas - 7,77 m2 (1 asmuo kameroje); 2018-09-13 iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių.

LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIÄ®ET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET).

Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie kamerų įrengimÄ . Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu.

Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p. sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara.

Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų ir jose esančio sanitarinio mazgo įrengimas atitinka keliamus teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė kamerų, kuriose buvo laikomas, plotÄ (8 kv. m.), baldų iÅ¡matavimus, kad buvo laikoma po du žmones, kad vienam asmeniui teko po 4 kv. m. ploto, neatskaitant baldų užimamo ploto, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ių nurodytų aplinkybių nepateikia kaip jo teisių pažeidimo.

Todėl teismas dėl to nepasisako. Juolab, pažymėtina tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , vienam asmeniui tenkantis plotas tokiu atveju turi bÅ«ti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, iÅ¡ kurio neturi bÅ«ti eliminuojamas baldų užimamas plotas. Taigi, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Todėl vadovaujantis TIÄ®ET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo vietos įrengimas atitiko sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus.

Siekiant gerinti nuteistųjų sÄ lygas sanitariniam mazgui uždengti buvo įrengtos užuolaidos. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362, 6 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei nepažeidė bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai sÄ moningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių, siekė pažeminti pareiÅ¡kėjÄ nepagrįstai jį stebėdami. Kaip minėta, sanitarinis mazgas uždengtas užuolaida. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių (kada, kokiomis aplinkybėmis buvo užtiktas besinaudojantis sanitariniu mazgu ir pan.), įtakojusių jo teisės į privatumÄ pažeidimÄ Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė tik tai, kad pareigÅ«nai ir kiti asmenys galėjo jį stebėti, tačiau iÅ¡samesnių paaiÅ¡kinimų, aplinkybių dėl Å¡io pažeidimo (kada tokie įvykiai buvo, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė ir pan.), nenurodė. Pagal TIÄ®ET 14.2. punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Taigi, nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis dėl konkrečių jo teisių pažeidimo galimai jį stebint atliekantį gamtinius reikalus kitų asmenų per stebėjimo akutę kameros duryse.

PareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad dažno pareigÅ«no elgesys jo atžvilgiu buvo netgi sadistiÅ¡kas, Å¡iai aplinkybei pagrįsti, nenurodė konkrečių faktų ar įvykio dėl konkretaus pareigÅ«no elgesio jo atžvilgiu, lėmusio jo tam tikrÄ teisių pažeidimÄ . Todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė yra pagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobÅ«džio, jis nenurodė konkrečių pareigÅ«nų, jų vardų, pavardžių, konkrečių pareigÅ«nų elgesio atvejų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie jų netinkamÄ , žiaurų ar sadistiÅ¡kÄ elgesį, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai pareigÅ«nų veiksmų neskundė, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, todėl bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negali nustatyti galimai neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

Nors teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, tačiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

Todėl pagal byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d.), tuo metu, kada pareiÅ¡kėjas buvo kamerose su dar kitu asmeniu, jam nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais 26 paras. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameros buvo avarinės bÅ«klės, senai remontuotos. Tačiau konkrečių jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu nenurodė, nusiskundimų nepagrindė. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles. Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad kamerose buvo parazitų, pareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė jokių konkrečių įvykių, faktų dėl Å¡io jo teisių pažeidimo, tiesiogiai įtakojusių jam sukeltas neigiamas pasekmes. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, buvo iÅ¡duodamas tam skirtas inventorius ir valymo priemonės. PareiÅ¡kėjas skunde neneigia Å¡ių aplinkybių.

Be to, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama (b. l. 61-64, 65-68). Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nėra pateiktų duomenų ir įrodymų apie pareiÅ¡kėjo nurodomus pažeidimus Å¡iais aspektais. PareiÅ¡kėjo teigimu kamerose buvo blogas natÅ«ralus dienos apÅ¡vietimas, taip pat, kad kameroje degė viena 20 vatų lemputė.

Taip pat teigia, kad buvo bloga ventiliacija. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 10 d.) 11.6 papunktį, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ (PĮĮET 11.5 papunktis).

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (aktuali teisės akto redakcija galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 14 punktu, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas), gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas atitinkantis teisės aktų reikalavimus (PĮVTT 16.7 punktas).

Pažymėjo, kad kamerose buvo naudojamos sveikatai nekenksmingos lemputės. LukiÅ¡kių TI-K kamerų apÅ¡vietimui buvo naudojamos lemputės, perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieÅ¡ tai atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu. Lemputės atitinka Europos sÄ jungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sÄ jungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos.

Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo, kad gaminys tos šalies rinkai yra tiekiamas legaliai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad langų išmatavimai buvo 110 cm x 90 cm, ir tai atitinka PĮĮET 11.5 papunkčio reikalavimus. Teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl lemputės, apšvietimo, vertina kritiškai, jie nepagrįsti, neišsamūs, deklaratyvūs. Pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai jam kilo neigiamos pasekmės dėl tariamų pažeidimų.

Nors nurodė, kad dėl blogo apšvietimo skaudėjo akis, tačiau iš byloje pateiktų pareiškėjo medicininiuose dokumentuose esančių įrašų nenustatyta, kad su tokio pobūdžio sveikatos sutrikimais pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus ar kad būtų gydytas dėl akių skausmo (b. l. 70-77). Nenustatyta, kad pareiškėjo minimi kamerų netvarkos, avarinės būklės, apšvietimo, ventiliacijos, kiti higienos normų trūkumai būtų fiksuoti kompetentingų institucijų.

PareiÅ¡kėjas su tokio turinio skundais nesikreipė į įstaigos administracijÄ , Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ . Atsakovės atstovas pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės, taip pat nemalonaus kvapo gyvenamosiose kamerose. Atskiros oro Å¡alinimo sistemos įrengimo kamerose nenumato galiojantys teisės aktai. IÅ¡ į bylÄ pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras) patikrinimo aktų bylai aktualiu laikotarpiu nenustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tame tarpe ir kamerose Nr. 117, 164, 114, 292, 106, 358 nustatyti higienos reikalavimų (ventiliacijos, apÅ¡vietimo, drėgmės, kamerų tvarkos, bÅ«klės) pažeidimai (b. l. 36-39, 44-46, 48-50).

Todėl remiantis išdėstytu, pareiškėjo argumentai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai, kad pastato konstrukcijoje buvo asbesto, kas sukėlė pavojų jo sveikatai, atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog Lukiškių TI-K 1 - ojo, 2 - ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nebuvo. Šiferio lakštais buvo padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai.

LakÅ¡tai nebuvo laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose buvo tvirtai suriÅ¡ti su užpildu. Todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskirdavo ir sveikatai nebuvo pavojingi. III - io korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rų Å¡iferio padengimas pilnai buvo pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te, taip pat Å¡iferio padengimas buvo baigtas keisti ir I - ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose. Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai nebuvo vedami.

Pažymėjo, kad šiferis nebuvo laužomas, jis buvo tvarkingai nuimtas ir sudėtas, todėl asbesto dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo. Susidariusios statybinės ir griovimo atliekos, tame tarpe ir šiferis, buvo surinktos į konteinerius ir išvežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones. Taigi, teismas, remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis neturi pagrindo manyti priešingai, abejoti teikiama informacija, kurios pareiškėjas nepaneigia jokiais įrodymais.

Savo nusiskundimus pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė deklaratyviai, nenurodydamas jokio konkretaus įvykio, situacijos ar fakto, tiesiogiai įtakojusio jo asmenį, pasireiÅ¡kusio neigiamomis pasekmėmis pareiÅ¡kėjui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 ir kt.).

PareiÅ¡kėjui pakankamai nepagrindus tokios rizikos buvimo, jo argumentai dėl pavojaus jo sveikatai ir gyvybei dėl asbesto buvimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skundė nurodė, kad 1 valandos pasivaikščiojimas prieÅ¡tarauja Europos komiteto iÅ¡aiÅ¡kinimui. Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 - ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne mažiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ mankÅ¡tintis atvirame ore.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVÄ®) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) (toliau – ir Komitetas) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nurodyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose, užsiimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Taigi, minėtame standarte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikomas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose. Be to, teismas atsižvelgia, kad Komitetas aukščiau nurodytÄ rekomendacijÄ teikė Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3], vertindamas tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų sÄ lygas. Be to, teismas pažymi, kad Komitetas tos pačios ataskaitos 48 punkte nurodė, jog reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad asmenų, laikomų kalinimo įstaigose, teisė į nacionaliniais teisės aktais nustatytus vienos valandos trukmės pasivaikščiojimus gryname ore neprieštarauja tarptautiniams dokumentams, todėl pareiškėjo argumentai, jog vienos valandos trukmės pasivaikščiojimo gryname ore praktika prieštarauja Komiteto rekomendacijoms, atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas neneigia, kad pasivaikščiojimo teisę jis turėjo. Konkretaus savo teisių pažeidimo šiuo aspektu nenurodo.

Pareiškėjas nurodė, jog jam buvo išduotas tik 1 tualetinio popieriaus ritinėlis, be to, popierius buvo nekokybiškas. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas buvo aprūpintas pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - ir Norma).

Vadovaujantis Norma LukiÅ¡kių TI-K visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo skirta higienos priemonių mėnesio norma: tualetinis popierius (vyrams - 1 vnt., moterims - 2 vnt.), 200 gr. skalbiamojo muilo, 100 gr. tualetinio muilo, pagal nustatytÄ bendrÄ tvarkÄ buvo iÅ¡duodama mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad 1 ritinėlis tualetinio popieriaus jam buvo iÅ¡duotas. Argumentas, kad Å¡i higienos priemonė nekokybiÅ¡ka ir tokiu bÅ«du yra pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas, nepagrįstas ir neįrodytas, be to, subjektyvaus, deklaratyvaus pobÅ«džio.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Norma, galiojančia nuo 2017 metų, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai iÅ¡duodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Tuo atveju, kai suimtasis (nuteistasis) per mėnesį iki praÅ¡ymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Vadovaujantis Norma higienos reikmenys: tualetinis popierius (3 vnt. - vyrams, 4 vnt. - moterims ritinėliai), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), avalynė ir drabužiai iÅ¡duodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ bÅ«tų kreipęsis su raÅ¡tiÅ¡kais praÅ¡ymais pagal NormÄ dėl papildomų higienos reikmenų iÅ¡davimo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sÄ lygų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , buvo sužalota jo sveikata. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį);

į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mÄ stÄ , intensyvumÄ ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pažeidžiant pareiÅ¡kėjo privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais 26 paras, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 40 Eur.

Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad didžiÄ jÄ dalį ginčo laikotarpio pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, taip pat tai, kad kiti pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę sveikatos sutrikimai. Be to, Å¡iuo atveju nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 900 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 40 Eur suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. K. 40 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė