0bbf059d-e258-4c35-986b-13311108cc05 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla 1S-294-312/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01613-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Gintaro Dzedulionio ir Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei , dalyvaujant prokurorui Stanislavui (Stanislav) Barsul, kaltinamojo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo V. J. (V. J.) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 19 d., panaikinimo, n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-1057/2020 V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į saugyklÄ ), 182 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto įgijimas apgaule), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas apgaule įgyti nedidelės vertės svetimÄ turtÄ ), 182 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule), 214 straipsnio 1 dalyje (disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), 289 straipsnyje (valstybės pareigÅ«no vardo pasisavinimas), 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimas ir juo disponavimas).

2. V. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Po įtariamojo sulaikymo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė skirti įtariamajam V. J. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir paskyrė kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ 3 mėnesiams, tačiau vėliau V. J. vėl buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 1 d. jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. kovo 19 d. nutartimi suėmimo terminas nustatytas 1 mėnesiui.

Suėmimo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo nutartimis. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi suėmimo terminas V. J. pratęstas 2 mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 19 d., esant manymui, kad bÅ«damas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

3. Skundu aukÅ¡tesnės instancijos teismui kaltinamasis V. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir skirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ ar kitas, Å¡velnesnes nei suėmimas, kardomÄ sias priemones.

4. Skunde kaltinamasis pažymi, jog yra suimtas nuo 2018 m. kovo 17 d., t. y. 2 metus ir 7 mėnesius. Jis Vilniaus miesto apylinkės teisme, sprendžiant kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo klausimÄ prašė skirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo nevertino ir dėl jo nepasisakė. Nors teismas pažymi, jog jam buvo taikyta Å¡velnesnio pobÅ«džio kardomoji priemonė, tačiau neįvertino tai, jog jau praėjo trys metai. Nurodo, jog anksčiau jam buvo taikyta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas, o ne intensyvi priežiÅ«ra, kaip teigė prokuroras. Dėl teismo argumento, jog liko neaiÅ¡ki jo pozicija dėl dviejų veikų, kaltinamasis pažymi, kad ne jo kaltė, jog prokuroras surašė netikslų kaltinamÄ jį aktÄ , kurį dabar reikia tikslinti.

5. Kaltinamasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad turi garbaus amžiaus senelius, kuriems nustatytos lėtinės ligos, todėl paskyrus jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , galėtų jiems padėti. Jis turi susiradęs darbÄ , kurį galėtų dirbti nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ namų, be to, gauna naÅ¡laičių pensijÄ . Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis bendradarbiauja su Kriminaliniu policijos biuru ir padėjo atskleisti ne vienÄ nusikaltimÄ , galėjusį įvykti už įkalinimo įstaigos ribų bei jos viduje.

6. Kaltinamajam nesuprantama, kodėl jam, kuriam maksimali laisvės atėmimo bausmė yra Å¡eÅ¡eri metai, negali bÅ«ti taikoma intensyvi priežiÅ«ra, kuri yra taikoma ir sunkesniais nusikaltimais (disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nusikalstamas susivienijimas, nužudymas) įtariamiems asmenims arba kardomosios priemonės jiems iÅ¡ viso netaikomos. Prie skundo prideda internetiniame portale www.teismai.lt paskelbtÄ Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros doktorantės ir Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus vadovės L. M. straipsnį.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo V. J. gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. Skundas atmestinas.

8. Kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be Å¡ių BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų suėmimo sÄ lygų turi bÅ«ti ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo pagrindų.

9. IÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ baudžiamosios bylos Nr. 1-36-1057/2020 medžiagÄ ir kaltinamojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V. J. atžvilgiu tebeegzistuoja suėmimo pagrindai ir sÄ lygos, todėl ginčijama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas jam pratęstas pagrįstai.

10. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad joje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, apžiÅ«rų protokoluose, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose ir kitoje raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje.

11. Kaltinamasis V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo pagrindÄ .

12. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytas pagrįstai. BPK 122 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti du alternatyvÅ«s BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindÄ pagrindžiantys atvejai – kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ , gali tÄ nusikaltimÄ padaryti.

Taigi, V. J. galimai padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä .

13. V. J. praeityje yra jau teistas du kartus už sukčiavimÄ , Å¡iuo metu jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, priimtas 2019 m. birželio 13 d., kuriuo jis taip pat nuteistas už sukčiavimÄ . Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje V. J. pateikti kaltinamai padarius 45 nusikalstamas veikas, bendrininkaujant su kitais asmenimis. Be to, dalis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimai buvo padarytos po teismo jam iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo, tai yra, kai sulaikius jį jam buvo paskirtas ne suėmimas, o Å¡velnesnė kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas, kas rodo, kad taikyta Å¡velnesnė kardomoji priemonė nebuvo efektyvi ir nesulaikė kaltinamojo nuo galimų naujų nusikalstamų veikų darymo.

14. Nors skunde atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamasis yra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais, gyvena pas senelius, gauna naÅ¡laičio pensijÄ , yra susiradęs darbÄ , kurį galėtų dirbti paskyrus jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , vis tik kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis leidžia pagrįstai manyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas jis galėjo gauti ir neteisėtų pajamų, todėl, bÅ«damas laisvėje, siekdamas gauti pajamų, kaltinamasis gali daryti naujus panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimus.

15. Tai, jog, kaip nurodo V. J., asmenims kituose ikiteisminiuose tyrimuose, įtariamiems sunkesniais nusikaltimais, yra taikoma intensyvi priežiÅ«ra arba kardomosios priemonės jiems iÅ¡ viso netaikomos, nepaneigia kaltinamajam taikomo kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes kardomoji priemonė asmeniui skiriama individualiai, atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ .

16. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar suÅ¡velninti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumÄ . Å iuo konkrečiu atveju, aukščiau aptarto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo V. J. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis rodo, kad Å¡velnesnės kardomosios priemonės – intensyvi priežiÅ«ra ar kitos nebus pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti.

Å velnesnės kardomosios priemonės, taip pat ir intensyvi priežiÅ«ra, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir mastÄ , taip pat į visas aukščiau iÅ¡vardintas aplinkybes, nėra pakankamos užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Aptariamu atveju, kaltinamojo naujų nusikalstamų veikų darymo rizika gali bÅ«ti paÅ¡alinta tik taikant griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Å iuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiÅ«riu ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Nors skundžiamoje nutartyje dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo detaliai neaptartos kiekvienos iÅ¡ BPK numatytų Å¡velnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti iÅ¡ nutarties motyvų, pagrindų skirti Å¡velnesnę ar kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, žemesnės instancijos teismas nenustatė. Intensyvi priežiÅ«ra ar kitos kardomosios priemonės, atsižvelgiant į kardomosios priemonės pratęsimÄ Ä¯takojančių aplinkybių visumÄ ir kardomosios priemonės pratęsimo tikslus, Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti pripažintos pakankamomis BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams užtikrinti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu., 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu, n u t a r i a : kaltinamojo V. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Gintaras Dzedulionis Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė