0bbd9008-00b7-4308-b58f-bcbf92df6aba · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-2216-983/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00368-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.7.2; 13.9; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. birželio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. K., pareiÅ¡kėjo atstovui P. G., atsakovo atstovui L. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno teritorinei muitinei, V. B. (V. B.), A. K., dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : D. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ Nr. 1A-23;

2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ Nr. 9PM190112;

3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2020 m. sausio 10 d. sprendimÄ Nr. S-4 (7-142/2019);

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-117-365/2017, pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstomÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ .

Minėtu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kartu su kitais asmenimis – V. B. ir A. K. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei 2016 m. kovo 17 d. apie 2:00 val. iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , ne per pasienio ir muitinės kontrolės postÄ , tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0455 ir 0456, esančių (duomenys neskelbtini) ribose, Å alčininkų r., kontrabandos bÅ«du pergabeno 12004 vnt. cigarečių pakelių „Fest“.

Minėtu teismo nuosprendžiu nuspręsta 12004 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos rinktinėje, esančioje Alytaus g.1, Varėnoje, savadarbius naščius, saugomus VSAT Varėnos rinktinėje, konfiskuoti ir sunaikinti. Pažymi, kad Muitinės departamento sprendimas Nr. 1A-23, kuriuo nuspręsta pripažinti Kauno TM 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ Nr. 9PM190112, priimtas neatsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus faktus ir jame iÅ¡dėstytus teisinius argumentus, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. kovo 17 d., galiojusio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punkte buvo nustatyta, kad nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neiÅ¡ieÅ¡kojimu teisiÅ¡kai pripažinus skolininkÄ nemokiu, skola muitinei iÅ¡nyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Atkreipė dėmesį į tai, jog Å¡iuo atveju ne Bendrijos prekes, t. y. 12004 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, į Bendrijos muitų teritorijÄ buvo bandoma įgabenti neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ; kad VSAT pareigÅ«nai sulaikė pareiÅ¡kėjÄ bei kitus asmenis gabenant prekes ir užkirto keliÄ neteisėtam ne Bendrijos prekių patekimui į Bendrijos teritorijÄ ; kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-117-365/2017, 12004 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis buvo konfiskuotos ir sunaikintos.

Dėl to, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjas ne tik kad nepadarė ir neturėjo jokios fizinės galimybės padaryti neigiamo poveikio Bendrijos prekėms, minėtos prekės negalėjo bÅ«ti parduotos ar kitaip realizuotos, todėl Bendrijos prekėms ir saugomoms vertybėms negalėjo bÅ«ti padaryta ir nebuvo padaryta žala. Tad pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti priskaičiuotos į valstybės biudžetÄ mokėtinos mokestinės prievolės. Nurodo, kad 2013 m. spalio 7 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo patvirtintas Europos SÄ jungos muitinės kodeksas (toliau – ir SÄ jungos muitinės kodeksas) 124 straipsnio 1 dalies e punktas nustato, kad skola muitinei iÅ¡nyksta tuo atveju, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Minėto straipsnio f dalyje įtvirtinta, kad skola muitinei iÅ¡nyksta tuo atveju, kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiÅ«rint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-80-261/2019 yra konstatavęs, kad prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei iÅ¡nykimÄ tuo atveju, jei importo skola muitinei bÅ«tų atsiradusi ir prekės bÅ«tų konfiskuojamos ir sunaikinamos galiojant SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo neteisėta veika nors ir padaryta anksčiau (2016 m. kovo 17 d.), tačiau prekės konfiskuotos ir sunaikintos jau po 2016 m. gegužės 1 d., po SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies ei ir f punktų pakeitimų. Todėl nuo 2016 m. gegužės 1 d., nepaisant to, kada akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamos prekės buvo sulaikytos, bet jei jos vėliau konfiskuotos ir sunaikintos, todėl asmenų, neteisėtai atgabenusių prekes į Bendrijos teritorijÄ , atžvilgiu taikytina SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui skundžiamu sprendimu net negalėjo bÅ«ti priskaičiuotos mokestinės prievolės, tuo labiau jam negalėjo kilti pareiga tokias mokestines prievoles įvykdyti. Nagrinėjant PareiÅ¡kėjo skundÄ , nebuvo atsižvelgta į Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punkte bei SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose įtvirtintus imperatyvus bei kitas mokestinių teisės aktų nuostatas. Dar daugiau, tokiu skundžiamu sprendimu pažeisti ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 6 straipsnyje įtvirtinti teisingumo ir apmokestinimo aiÅ¡kumo principai.

Nurodo, kad pagal MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ ar neapskaičiuotÄ mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). PareiÅ¡kėjo atžvilgiu priskaičiuoti delspinigiai nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., kurių suma sudaro 9775 eurų. Tačiau pati mokestinė prievolė, už kurios neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ priskaičiuoti delspinigiai, priskaičiuota tik 2019 m. rugpjūčio 26 d.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (daugiau kaip 41 mėnesį) nebuvo pavėlavęs ar nesumokėjęs nustatyto mokesčio, nes minėtu laikotarpiu mokestis jam net nebuvo priskaičiuotas. Delspinigiai jam priskaičiuoti už 1257 dienas, tačiau MAÄ® 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos, o mokesčių administratorius apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Mokesčių administratorius ne tik kad nepagrįstai pareiÅ¡kėjui priskaičiavo mokėtinus delspinigius, bet ir nepagrįstai ir neteisėtai taikė tokiÄ delspinigių skaičiavimo trukmę. PaaiÅ¡kina, jog MAÄ® 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad už muitų administravimÄ Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – ir muitinė), o pridėtinės vertės bei akcizų mokesčius muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymus.

SÄ jungos muitinės kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėtinÄ importo ar eksporto muito sumÄ tuoj pat, kai gauna bÅ«tinÄ informacijÄ minėtam mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuoja muitinės įstaiga, kuri vykdo vietos, kurioje atsirado arba pagal 87 straipsnį laikoma atsiradusia skola muitinei, priežiÅ«rÄ . Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Nagrinėjamu atveju cigaretes „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais 2016 m. kovo 17 d buvo bandoma įgabenti į Bendrijos teritorijÄ per valstybės sienÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Å alčininkų r., tarp Lietuvos Respublikos sienÄ Å¾yminčių valstybės ženklų Nr. 0455 ir Nr. 0456, kuri yra Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje, todėl Kauno muitinė nebuvo kompetentinga nagrinėti pareiÅ¡kėjo mokestinės prievolės muitinei nustatymo klausimo, veikė ne savo teritorinės muitinės veiklos zonoje (pažeistas Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvas, kad skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimÄ lemiantys veiksmai).

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalis nustato, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo metu. Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir SÄ jungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolos muitinei atsiradimo data lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymÄ . BÅ«tent tokia skolos muitinei atsiradimo data ir lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymÄ .

Ä®siteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-117-365/2017 konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas neteisėtus veiksmus atliko 2016 m. kovo 17 d., tuo metu, kai galiojo Bendrijos muitinės kodeksas, numatęs skolos muitinei iÅ¡nykimÄ tik tada, kai prekės sulaikomos jų neteisėto vežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto norma, nustatanti skolos muitinei iÅ¡nykimÄ už konfiskuotas arba sulaikytas prekes, reglamentuoja tik tuos neteisėto prekių įvežimo atvejus, kurie įvyko nuo 2016 m. gegužės 1 d., nes Å¡i teisės norma įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 1 d.

Pažymi, jog Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkte yra nurodyta, kad skola muitinei išnyksta tuo atveju, jei prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei, yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Nepaisant to, prekių sulaikymo ir konfiskavimo atveju taikant baudžiamosios teisės aktus, kurie taikytini muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal valstybės narės baudžiamosios teisės aktus nustatant skiriamų baudų dydžius remiamasi muitais arba jeigu skolos muitinei atsiradimas laikomas pagrindu baudžiamai bylai iškelti.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-117-365/2017 konstatuota, kad cigaretės nebuvo pristatytos ir pateiktos muitinei, o buvo sulaikytos joms jau esant Bendrijos muitų teritorijoje, todėl Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto norma negali bÅ«ti taikoma. Nurodo, kad pagal MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ , deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje).

MAÄ® 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ . Vadinasi, mokesčiai turėjo bÅ«ti sumokėti prekių iÅ¡leidimo metu, t. y. tÄ dienÄ , kai neteisėtai įgabentos cigaretės pateko į Lietuvos Respublikos teritorijÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748, patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 6.2 papunktis).

SÄ jungos muito kodekso 114 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad delspinigiai už importo ar eksporto muito sumÄ skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki praneÅ¡imo apie jÄ dienos. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAÄ® 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos, o, mokesčių mokėtojui nesumokėjus mokesčių administratoriaus apskaičiuoto nedeklaruoto mokesčio, ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėtino termino.

Sustabdžius mokesčio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ MAÄ® 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visÄ sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Pažymi, kad teisė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę prievolę neatsirado, nes pareiÅ¡kėjas muitinės sprendimÄ apskundė (MAÄ® 10 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-412 patvirtintų Sulaikytų prekių apskaitymo F tipo muitinės sandėlyje taisyklių 3.1 papunktis nustato, kad F tipo muitinės sandėlis yra skirtas saugoti, apskaityti ir realizuoti Lietuvos Respublikos muitinės ir kitų valstybės institucijų sulaikytas ir (arba) konfiskuotas Bendrijos prekių muitinio statuso neturinčias prekes.

Minėtų taisyklių 14 punktas nustato, kad muitinės sandėlis, gavęs informacijÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės institucijų apie sulaikytas neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes, nedelsdamas turi imtis veiksmų, užtikrinančių Å¡ios mokestinės prievolės apskaičiavimÄ ir įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ teisės aktų nustatytais terminais. Mokesčių administratorius turėjo teisę skaičiuoti muito, PVM bei akcizo delspinigius už laikotarpį nuo prekių neteisėto patekimo į Bendrijos teritorijÄ dienos iki skundžiamo sprendimo, kuriuo buvo praneÅ¡ta apie skolÄ muitinei, suraÅ¡ymo dienos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog iÅ¡ įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-117-365/2017 matyti, kad cigaretės buvo sulaikytos ne pirmoje jų įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ muitinės įstaigos zonoje. Todėl atsižvelgiant į tuo metu buvusi teisinį reglamentavimÄ nėra pagrindo ginčo atveju neteisėtai įvežtų bei Bendrijos muitų teritorijoje gabenamų prekių sulaikymÄ ir konfiskavimÄ vertinti kaip skolos muitinei iÅ¡nykimo pagrindÄ Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punkto prasme.

Todėl Kauno TM, įvertinusi teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes, bei vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka, 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 9PM190112 pripažino pareiÅ¡kėjÄ kartu su kitais bendrininkais solidariais skolininkais muitinei ir įpareigojo sumokėti mokestinę prievolę (skolos atsiradimo data 2016 m. kovo 17 d.). Pažymi, kad SÄ jungos muitinės kodekso 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti SÄ jungos muitinės kodekso straipsniai taikomi nuo 2003 m. spalio 30 d., minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiti Å¡io kodekso straipsniai taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d.

SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos dėl atvejų, kuriais iÅ¡nyksta skola muitinei, taip pat taikomos nuo 2016 m. gegužės 1 d. Pagal SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f ir g punktus skola muitinei iÅ¡nyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo metu arba vėliau konfiskuojamos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, ir kai prekių dingimo arba muitų teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymo priežastis yra visiÅ¡kas minėtų prekių sunaikinimas arba negrÄ Å¾inamas praradimas, nulemtas prekių pobÅ«džio, nenumatytų aplinkybių, force majeure arba muitinės duotų nurodymų; taikant šį punktÄ , prekės laikomos negrÄ Å¾inamai prarastomis tada, kai jų nebegali panaudoti joks asmuo.

SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos dėl atvejų, kuriais iÅ¡nyksta skola muitinei yra materialinės normos, todėl jos taikomos santykiams, susiklosčiusiems jau galiojant Å¡ioms normos, tai yra tik situacijoms, susidariusioms nuo SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymo datos – 2016 m. gegužės 1 d. Nei SÄ jungos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei iÅ¡nykimÄ nustatančių normų galiojimo atgaline data. Nurodo, kad pagal MAÄ® 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarkÄ delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas apskundė Kauno TM 2019 m. rugpjūčio 26 sprendimÄ Nr. 9PM190112, Muitinės departamentas 2019 m. spalio 9 d. sprendime Nr. 1A-223 pagrįstai pažymėjo, kad teisė į priverstinį mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (iÅ¡skyrus muitÄ ), nėra atsiradusi. Ginčo atveju skola muitinei atsirado prekių sulaikymo dienÄ â€“ 2016 m. kovo 17 d., todėl Kauno TM pagrįstai, vadovaudamasi MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi, akcizo ir PVM delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2016 m. kovo 18 d. iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.

Muito delspinigiai pareiÅ¡kėjui pradėti skaičiuoti 2016 m. gegužės 1 d. vadovaujantis SÄ jungos 114 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės skunde nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 9PM190112, Muitinės departamento 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1A-223 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) 2020 m. sausio 10 d. sprendimÄ Nr. S-4 (7-142/2019) teisėtumo bei pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad minėtais Kauno TM ir Muitinės departamento sprendimais pareiÅ¡kėjui ir kitiems bendrininkams apskaičiuota skola muitinei (1 521 Eur, akcizas – 20 473 Eur, PVM – 5 173 Eur, muito delspinigiai – 104 Eur, akcizo delspinigiai – 7 720 Eur, PVM delspinigiai – 1 951 Eur) turėjo bÅ«ti pripažinta iÅ¡nykusi Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto ir SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų pagrindu; neteisingai yra apskaičiuoti delspinigiai ir skolÄ muitinei apskaičiavo ne tas teisės subjektas.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-117-365/2017, nustatyta ir (pareiškėjo neginčijama), kad pareiškėjas ir kiti bendrininkai neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 12004 pakeliais cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais (banderolėmis), t. y. nepažymėtomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė sudarė 29807 Eur.

PareiÅ¡kėjo ir kitų bendrininkų neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis juridinis faktas, kuris ir sÄ lygojo skolos muitinei atsiradimÄ buvo nustatytas 2019 m. kovo 17 d. Todėl bÅ«tent nuo Å¡ios datos, vadovaujantis Bendrijos mokesčių kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkto, 214 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsirado skola muitinei, už kurios sumokėjimÄ , vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi ir 213 straipsniu, solidariai atsako pareiÅ¡kėjas ir kiti bendrininkai.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, neginčydamas skolos muitinei atsiradimo bei jo ir kitų bendrininkų pripažinimo solidariais skolininkais aplinkybių, skunde teismui pažymi, kad ginčo atveju egzistuoja aplinkybės, leidžiančios atsiradusiÄ skolÄ muitinei pripažinti iÅ¡nykusia. Kauno TM 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 9PM190112 nusprendė D. K., V. B. ir A. K. pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei. Apskaičiuoti jiems mokestinę prievolę: muitÄ â€“ 1521, akcizÄ â€“ 20473 Eur ir PVM – 5173 Eur, apskaičiuoti ir delspinigius bei įpareigoti minėtus asmenis teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotÄ mokestinę prievolę muitinei.

Muitinės departamentas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 1A-233 patvirtino minėtÄ Kauno TM 2019-08-26 sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu apskundė jį Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. MGK 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. S-4 (7-142/2019) Muitinės departamento 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ Nr. 1A-223 patvirtino, motyvuodama, kad Muitinės departamentas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė mokestinio ginčo aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai taikė teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl skolos muitinei susidarymo – 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo patvirtintas tiesiogiai taikomas Lietuvoje Bendrijos muitinės kodeksas. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritorijÄ importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitÄ tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje.

Taikant šį straipsnį neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38 – 41 straipsnius ir 177 straipsnio antrÄ jÄ Ä¯traukos nuostatas. Å io kodekso 214 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad prekėms tuo metu importo muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad importo skolos muitinei atsiradimo atveju skolininku laikomas asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes, taip pat bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Taigi, jeigu asmenys neteisėtai įvežė prekes į Bendrijos muitų teritorijÄ , jie laikytini skolininkais muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies prasme. Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnis tiesiogiai įtvirtina solidariÄ skolininkų atsakomybę, numatydamas, kad jeigu vienÄ skolÄ muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokiÄ skolÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl solidariosios muitinės skolininkų pareigos taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnis bÅ«tent ir numato, kad jei vienÄ skolÄ muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokiÄ skolÄ (žr., pvz.

LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1773-662/2015). SolidariÄ jÄ atsakomybę muitinei yra pripažinęs ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), nustatydamas, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi norima plačiai apibrėžti skolininko sÄ vokÄ , atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytÄ to paties Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje, pagal kuriÄ keli asmenys, turintys sumokėti skolÄ muitinei, už tokiÄ skolÄ atsako solidariai (žr., pvz., ESTT 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ byloje C-414/02;

LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-840/2013). PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, jog jo veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. kovo 17 d. galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punkte numatyta, kad skola muitinei iÅ¡nyksta tuo atveju, kai prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei, yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo momentu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Taip pat skunde nurodoma, kad, į Bendrijos muitų teritorijÄ nors ir neteisėtai įvežta prekė negalėjo bÅ«ti parduota, taigi, remiantis konkurencijos normomis, negalėjo padaryti neigiamo poveikio Bendrijos prekėms, nes pareiÅ¡kėjo neteisėta veika buvo nutraukta ne Bendrijos prekes įvežant į Bendrijos muitų teritorijÄ , tačiau tuo pat metu prekės VSAT pareigÅ«nų buvo sulaikytos, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. Nl-117-365/2017, konfiskuotos ir sunaikintos.

Tokie veiksmai, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo atlikti tik po to, kai minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo, t. y. po 2017 m. gegužės 15 d., taigi jau galiojant SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams. PareiÅ¡kėjo vertinimu, tokie jo nurodyti faktai bei teisiniai argumentai lemia skolos muitinei iÅ¡nykimÄ , tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, nei atsakovas – Muitinės departamentas, nei Mokestinių ginčų komisija, nagrinėdami mokestinį ginÄÄ , į juos neatsižvelgė ir jų nevertino.

Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies (d) punkte yra nurodyta, kad skola muitinei išnyksta tuo atveju, jei prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei, yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Nepaisant to, prekių sulaikymo ir konfiskavimo atveju taikant baudžiamosios teisės aktus, kurie taikytini muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal valstybės narės baudžiamosios teisės aktus nustatant skiriamų baudų dydžius remiamasi muitais arba jeigu skolos muitinei atsiradimas laikomas pagrindu baudžiamajai bylai iškelti.

Teismas pažymi, kad LVAT dėl importo mokesčių skolos muitinei neteisėtu bÅ«du įvežus į Bendrijos muitų teritorijÄ prekes ir vėliau jas konfiskavus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, taip pat dėl skolos muitinei iÅ¡nykimo pagal SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, 2019 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1224-575/2019 konstatavo, kad skolos atsiradimo data lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymÄ .

Galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡iame kodekse aiÅ¡kiai nustatyta kitaip ir, nepažeidžiant 2 dalies, prekėms taikytino importo arba eksporto muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei. Skolos atsiradimo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punktas nustatė, kad nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neiÅ¡ieÅ¡kojimu teisiÅ¡kai pripažinus skolininkÄ nemokiu, skola muitinei iÅ¡nyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Pagal LVAT suformuotÄ praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011) ir ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (žr., pvz., 2009 m. balandžio 2 d. sprendimÄ byloje C-459/07 ir 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ byloje C-230/08) Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmos pastraipos d punktas turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad skola muitinei iÅ¡nyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės sulaikomos prieÅ¡ Å¡ių prekių iÅ¡vežimÄ iÅ¡ pirmos muitinės įstaigos.

Aplinkybė, kad ginčo prekės vėliau buvo sunaikintos, minėtai prievolei (importo (muitų) skolos muitinei) jokios reikÅ¡mės neturi. Pagal nusistovėjusiÄ ESTT praktikÄ , procesinės normos apskritai laikomos taikytinomis visiems jų įsigaliojimo metu nagrinėjamiems teisiniams ginčams, skirtingai nei materialinės normos, kurios paprastai aiÅ¡kinamos kaip netaikytinos iki jų įsigaliojimo susidariusioms situacijoms (žr., pvz. ESTT 1993 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Nr. C-121/91 ir C-122/91; 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimas byloje Nr. C-251/00).

LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 pažymėjo, kad SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto norma, nustatanti skolos muitinei iÅ¡nykimÄ importo arba eksporto muitu apmokestinamas prekes konfiskavus arba sulaikius ir tuo pat metu arba vėliau jas konfiskavus, yra materialinė, o ne procesinė, todėl galioja tik atvejams, atsiradusiems nuo SÄ jungos kodekso 124 straipsnio taikymo datos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 1 d., nei SÄ jungos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei iÅ¡nykimÄ nustatančių normų galiojimo atgaline data, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei iÅ¡nykimÄ tik tuo atveju, jei importo skola muitinei bÅ«tų atsiradusi galiojant SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d.

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktikÄ , bei įvertinęs baudžiamojoje byloje Nr. Nl-117-365/2017, nustatytas disponavimo cigaretėmis ir pareiÅ¡kėjo ir kitų bendrininkų sulaikymo aplinkybes (iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos buvo permestos dėžės su cigaretėmis, jas kaltinamieji priėmė, nešė į Lietuvos Respublikos gilumÄ apie 60 metrų, kol buvo sulaikyti pasienio pareigÅ«nų), konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punkte iÅ¡dėstytų sÄ lygų, kurioms esant skola muitinei iÅ¡nyksta, todėl Kauno TM ir Muitinės departamentas, atsižvelgdamos į tai, kad ginčo cigaretės nebuvo pristatytos bei pateiktos muitinei, o buvo sulaikytos joms jau esant Bendrijos muitų teritorijoje (Lietuvos Respublikos teritorijoje), pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto nuostata netaikytina.

Be to, teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo motyvus, susijusius su SÄ jungos muitinės kodekso nuostatų taikymu ginčo situacijoje, nes pareiÅ¡kėjas skolininku muitinei pripažintas pagal neteisėtų veiksmų atlikimo metu, t. y. 2016 m. kovo 17 d. galiojusias Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, tuo tarpu, kaip minėta, SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, reglamentuojančios skolos mitinei iÅ¡nykimÄ , galioja tik atvejams (situacijoms), susidariusiems nuo SÄ jungos muitinės kodekso 124 straipsnio 124 straipsnio taikymo datos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 1 d.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog jam nepagrįstai yra apskaičiuoti delspinigiai nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., nes pati mokestinė prievolė, už kurios neįvykdymÄ apskaičiuoti delspinigiai, jam priskaičiuota tik 2019 m. rugpjūčio 26 d., o MAÄ® 9 straipsnio 2 dalis numato 180 dienų delspinigių skaičiavimo trukmę, kuri, pareiÅ¡kėjo teigimu, ginčo atveju buvo pažeista. Teismas šį pareiÅ¡kėjo skundo motyvÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Delspinigių skaičiavimo trukmę reglamentuoja MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje), o pagal MAÄ® 97 straipsnio 2 dalį, MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per MAÄ® 81 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ (muitinės administruojamo mokesčio – per MAÄ® 81 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ ), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.

MAÄ® 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti Å¡io įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvienÄ dienÄ ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (sugrÄ Å¾inimo) į biudžetÄ dienÄ (įskaitytinai) arba tÄ dienÄ , kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais Å¡io įstatymo 93 straipsnyje nustatytais pagrindais. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti Å¡io įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ , jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (MAÄ® 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sustabdžius mokesčio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ MAÄ® 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (padavus skundÄ dėl mokestinio ginčo), delspinigiai skaičiuojami už visÄ sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.

Ä®vertinus tai, jog pareiÅ¡kėjas apskundė Kauno TM 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ Nr. 9PM190112, Muitinės departamentas 2019 m. spalio 9 d. sprendime Nr. 1A-223 pagrįstai pažymėjo, kad teisė į priverstinį mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (iÅ¡skyrus muitÄ ) nėra atsiradusi. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju 180 terminas netaikytinas. Pažymėtina, kad asmenims, pažeidusiems 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (2004 m. sausio 15 d.

įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 123 straipsnio 1 dalį ir 2001 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. XI-722 redakcija) 22 straipsnio 1 dalį, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Ginčo atveju skola muitinei atsirado prekių sulaikymo diena – 2016 m. kovo 17 d., todėl Kauno TM pagrįstai, vadovaudamasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 97 straipsnio 2 dalimi, akcizo ir PVM delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2016 m. kovo 18 d. iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d.

Ä®sigaliojus SÄ jungos muitinės importo ar eksporto muito kodeksui, kurio 114 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad delspinigiai už importo ar eksporto muito sumÄ skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki praneÅ¡imo apie jÄ dienos. Teismo nagrinėjamoje byloje yra nustatyta ir neginčijama, kad pareiÅ¡kėjo skola muitinei atsirado 2016 m. kovo 17 d., taip pat kad nei pareiÅ¡kėjas, nei kartu su juo solidariai atsakantys asmenys įregistruotos prievolės muitinei laiku neįvykdė. Todėl, vadovaujantis MAÄ® 96-98 straipsniais, Kauno TM pagrįstai pareiÅ¡kėjui akcizo ir PVM delspinigius skaičiavo nuo 2016 m. kovo 18 d. iki Kauno TM 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 9PM190112 priėmimo dienos, o muito delspinigius pradėjo skaičiuoti tik nuo 2016 m. gegužės 1 d., t. y. kai įsigaliojo SÄ jungos mitinės kodekso 114 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad delspinigiai už importo ar eksporto muito sumÄ skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki praneÅ¡imo apie jÄ dienos.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad delspinigiai skaičiuotini tik nuo jų suskaičiavimo Kauno TM sprendimu dienos arba nuo pareiÅ¡kėjo informavimo (jo sužinojimo) apie jam apskaičiuotÄ mokestinę prievolę dienos, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentu, kad jam skaičiuojant delspinigius nepagrįstai nebuvo taikytas MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje nurodytas 180 dienų terminas. Pažymėtina, kad MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje nustatytas 180 dienų terminas yra taikomas tiktai Å¡ioje dalyje numatytiems atvejams.

Minėtas 180 dienų terminas yra taikomas tik skaičiuojant delspinigius už laikotarpį nuo mokesčių įstatymuose numatytos teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo momento. Kitaip tariant, Å¡is terminas netaikomas situacijoms, kai delspinigiai apskaičiuojami už bet kokį kitÄ Ä¯statyme nustatytÄ laikotarpį, kada dar nėra atsiradusi mokesčių administratoriaus teisė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2385-575/2019; 2010 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-401/2010; 2009 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-206/2009).

Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TM 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ Nr. 9PM190112 apskundė Muitinės departamentui, todėl sutiktina su Muitinės departamento 2019 m. spalio 9 d. sprendime Nr. 1A-223 padaryta iÅ¡vada, kad teisė į priverstinį mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (iÅ¡skyrus muitÄ ) nėra atsiradusi. Todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama pareiÅ¡kėjo skunde, nagrinėjamu atveju 180 dienų terminas netaikytinas. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nurodyto 180 dienų delspinigių skaičiavimo termino taikymo sÄ lygų niekuo nepagrindė.

PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis MAÄ® 15 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 1B-373 „Dėl Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinių muitinių veiklos zonų nustatymo“ 1.1 papunkčiu, nurodo, kad skolos muitinei atsiradimÄ sÄ lygoję (nulėmę) veiksmai buvo atlikti Å alčininkų r. savivaldybei priklausančioje teritorijoje, o pastaroji priklauso Vilniaus TM veiklos zonai, todėl Kauno TM nagrinėjamu atveju buvo nekompetentinga spręsti klausimo dėl mokestinės prievolės muitinei apskaičiavimo.

Teismas, nesutikdamas su minėtu pareiÅ¡kėjo argumentu, pažymi, kad pareiÅ¡kėjas remiasi bendrosiomis nuostatomis dėl skolos muitinei apskaičiavimo ir teritorinių muitinių veiklos zonų paskirstymo, tačiau atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys į tai, jog neteisėtai į Lietuvos Respublikos muitų teritorijÄ Ä¯vežamoms prekėms (Å¡iuo atveju, kaip minėta, 2016 m. kovo 17 d. pareiÅ¡kėjas su bendrininkais į Lietuvos Respublikos teritorijÄ neteisėtai įvežė 12004 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo banderolėmis) taikomos specialios nuostatos.

Pagal skolos atsiradimo metu (2016 m. kovo 17 d.) galiojusiÄ Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 66 straipsnio 1 dalį, įgyvendinant Bendrijos muitinės kodekso 57 straipsnį, kai muitinė nustato, kad prekės buvo neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritorijÄ arba nuslėptos norint iÅ¡vengti muitinės priežiÅ«ros, taikomos Å¡io Ä®statymo 65 straipsnis. Ä®statymo 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog muitinės konfiskuotos prekės realizuojamos vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 867a straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 27 d.) buvo nustatyta, kad muitinės įstaigų kompetencijÄ muitų teisės aktų taikymo srityje nustato Muitinės departamentas, jeigu Å¡iuose teisės aktuose atskirai nenurodytos už jų nuostatų įgyvendinimÄ atsakingos muitinės įstaigos. Minėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje taikant Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas, kuriose sprendimo priėmimo teisė deleguota muitinei, sprendimus priima arba atitinkamų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarkÄ nustato Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliota muitinės įstaiga.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-412 „Dėl sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Sulaikytų prekių apskaitymo F tipo muitinės sandėlyje taisyklių 3.1. punkte yra nustatyta, kad F tipo muitinės sandėlis yra skirtas saugoti, apskaityti ir realizuoti Lietuvos Respublikos muitinės ir kitų valstybės institucijų sulaikytas ir (arba) konfiskuotas Bendrijos prekių muitinio statuso neturinčias prekes.

Minėtų taisyklių 14 punktas reglamentuoja, jog muitinės sandėlis, gavęs informacijÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės institucijų apie sulaikytas neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes, pateikia informacijÄ Kauno TM, kuri tais atvejais, kai atsiranda mokestinė prievolė, nedelsdama turi imtis veiksmų, užtikrinančių Å¡ios mokestinės prievolės apskaičiavimÄ ir įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ teisės aktų nustatytais terminais. Todėl Kauno TM teisėtai ir pagrįstai įregistravo mokestinę prievolę muitinei.

Atsižvelgdamas į sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad Kauno TM 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 9PM190112, Muitinės departamentas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 1A-23 ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. S-4 (7-142/2019) objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai taikė teisės normas bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė