2025-12-23 Nr. CB-6896-2-69-3-03319-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4347

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03319-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS

2025 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 12 d. paduotu atsakovų I. L., R. G., T. L., A. P., J. P., I. D., A. B., Ž. B., J. G., M. M. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo,

nustatė:

Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. L., R. L., J. Ž. ieškinį atsakovams ir atsakovų priešieškinį ieškovams dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują: ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams V. L., R. L. iš atsakovų lygiomis dalimis vienkartinę 7994 Eur kompensaciją, o ieškovei J. Ž. – vienkartinę 3570 Eur kompensaciją; priešieškinį tenkino visiškai ir iš ieškovų V. L., R. L. priteisė atsakovų naudai vienkartinę 223,75 Eur kompensaciją.

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų priteistos kompensacijos ieškovų naudai, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir ieškovų reikalavimą atmesti visiškai.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1) apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kai šioje instancijoje byla nagrinėjama jau antrą kartą, pažeidė CPK 314 straipsnio nuostatą, paneigė atsakovų teisę būti išklausytiems, teisę į sąžiningą (tinkamą) procesą, į ginčo išnagrinėjimą bent dviejų instancijų teismuose. Ieškovai dalį įrodymų pateikė tik kai byla antrą kartą buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismas jais pasirėmė, priimdamas sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nes net proceso operatyvumo siekis neleidžia atimti iš asmens jo teisės į ginčo dėl teisių išnagrinėjimą bent dviejų instancijų teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-74-469/2019). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314, 323, 318 straipsnių nuostatos leidžia spręsti, kad šalių teisės bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje yra esminiai siauresnės nei nagrinėjant pirmosios instancijoje tiek dėl galimybių nurodyti naujas faktines aplinkybes, tiek dėl galimybių pateikti naujus įrodymus, tiek dėl galimybių reikšti naujus argumentus aspektais. Ieškovus viso proceso metu atstovavo advokatai, todėl jie turėjo galimybę pateikti įrodymus jau pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui prijungus įrodymus bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš esmės buvo pažeistos atsakovų teisės tinkamai atsikirsti į ieškinį;

2) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.129, 4.138 straipsnių, 4.112 straipsnio 4 dalies, CPK 270 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktų nuostatas, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir draudimą piktnaudžiauti teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teismas kompensaciją už kelio servitutus ieškovams priteisė nesant pagrindo, nes jie ilgą laiką trukdė atsakovams naudotis servitutais, galiausiai kelią sąmoningai pavertė nepravažiuojamu. Nagrinėjant bylą pirmą kartą teismų procesiniais sprendimais konstatuota tai, kad ieškovai trukdė naudotis atsakovams kelio servitutu. Kadangi dėl servitutų ieškovai realiai nepatyrė nepatogumų ar praradimų, tai laikytina, kad jie neįgijo ir teisės į kompensaciją. Bylą antrą kartą nagrinėję teismai nenustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, taip pažeidė CK 4.129, 6.248 ir kt. straipsnių normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Kadangi teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovai trukdė (ir tebetrukdo) naudotis servitutu, tai nėra aišku, kodėl priteista kompensacija už naudojimąsi servitutu.

3) apeliacinės instancijos teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi tik ieškovams pasiūlė pateikti įrodymus, patvirtinančius jų žemės sklypų rinkos vertę ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau atsakovams tokios galimybės nesudarė. Be to, teismas nesumažino ieškovams priteisiamo iš atsakovų kompensacijos dydžio tuo pagrindu, kad servitutiniu keliu naudojasi ir patys ieškovai, nors atsakovams iš ieškovų priteisiamos kompensacijos dydį sumažino tuo pagrindu, jog servitutu naudosis ir patys atsakovai. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių procesinį ir materialinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis), teisę į sąžiningą (tinkamą) procesą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų bei teisės principų aiškinimo bei taikymo praktikos;

4) apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ankstesnis viešpataujančio sklypo savininkas tariamai nesinaudojo ieškovų žemės sklypais, prieštarauja kitoje byloje nustatytiems prejudiciniams faktams. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 18 straipsnį, nes iš naujo nustatinėjo aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos. Padarydamas klaidingas išvadas dėl iš naujo nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie klaidingos išvados;

5) apeliacinės instancijos teismas pripažino atsakovų dėl kelio servituto patirtų nuostolių dydį neįrodytu, nors ieškovai pirmosios instancijos teisme patys pripažino tokią aplinkybę. Dėl to buvo pažeista CPK 182 straipsnio 5 punkto, 187 straipsnio nuostatos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos. Ieškovams nurodžius, kad jei teismas neatmestų priešieškinio reikalavimų dėl senaties, tai jie neprieštarautų dėl priešieškinio reikalavimų tenkinimo. Taigi atsakovams nekilo pareiga atskirai įrodinėti tokį faktą;

6) apeliacinės instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad dalis bylinėjimosi išlaidų buvo patirta dėl kitų byloje nagrinėtų ieškovų bei atsakovų reikalavimų, kurie įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo išnagrinėti išimtinai atsakovų naudai ir ieškovų nenaudai; neįvertino, dėl kokių konkrečių reikalavimų nagrinėjimo susidarė bylinėjimosi išlaidos. Dėl to buvo pažeistos CPK 93, 98 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, šalių procesinio lygiateisiškumo ir proporcingumo principas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti atsakovų kasacinį skundą, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiai atsakovei I. L.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 11 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 1765480046578, kodas ZO99570.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas