0bbb8445-2eef-439f-9aa8-50825733131b · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-2820-618/2019 Proceso Nr. 2-06-3-00931-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.5.; 2.3.10.9.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.4.5.13. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Larisa Å imanskienė, sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos L. L. (O.) atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. L. (O.) pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Teismas nustatė:

1. pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus iÅ¡vadÄ Nr. 28-245, įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į „L.“ ir iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji sudarė santuokÄ su Å veicarijos piliečiu M.

R. L.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius 2018-01-02 pateikė iÅ¡vadÄ Nr. CM 28­-245, kuria netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pakeisti pavardę iÅ¡ „L.“ į „L.“. PareiÅ¡kėja nurodo, kad viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių yra teisė į privatų ir asmeninį gyvenimÄ . Teisė į privatų gyvenimÄ , tai ne tik teisė į vardÄ , pavardę, bet ir galimybė juos pakeisti, norint atgauti jų originaliÄ sias formas.

Akivaizdu, kad „L.“ ir „L.“ nėra tapačios pavardės, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus atsisakymas registruoti pavardę „L.“ pažeidžia pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos privatų gyvenimÄ . Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėja ir jos Å¡eima nuolat patiria daug nepatogumų, kadangi jiems keliaujant tarp Lietuvos ir Å veicarijos bei po kitas valstybes nuolat tenka įrodinėti visų Å¡eimos narių tapatybes.

Pažymi, kad atsisakymas leisti pareiÅ¡kėjai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos privatų gyvenimÄ , teisę puoselėti savo kultÅ«rÄ , kalbÄ , o taip pat juos diskriminuoja. Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų (Lietuvos Respublikos piliečių), kurių pavardės raÅ¡omos su raide „w“. Taigi, tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas, neigiamų pasekmių nesukėlė.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

2. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o dėl pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo (toliau – Civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymas) 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai raÅ¡omi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 23 punkte numatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba ir Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetÄ , integruoja pilietinę tautÄ , užtikrina tautos suvereniteto raiÅ¡kÄ , valstybės vientisumÄ ir jos nedalomumÄ , normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimÄ . Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiÅ¡kumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sÄ lygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.

Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip Å¡ios kalbos vartojimas užtikrinamas vieÅ¡ajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal KonstitucijÄ Ä¯gijusi valstybinės kalbos statusÄ , privalo bÅ«ti privalomai vartojama visose vieÅ¡ojo gyvenimo srityse. Konstitucinis Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialusis dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, tai yra asmens pilietybę, o pilietybės teisiniai santykiai yra vieÅ¡ojo valstybės gyvenimo sritis, taigi asmens vardas ir pavardė asmens pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas paneigtų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos ir kaip konstitucinės vertybės, statusÄ . Tokiu bÅ«du nustatytas konstitucinis imperatyvas pasireiÅ¡kia bÅ«tinumu asmens – Lietuvos Respublikos piliečio – vardÄ ir pavardę asmens dokumentuose raÅ¡yti pagal lietuvių kalbos taisykles, taigi visi civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai taip pat turi bÅ«ti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles. RaÅ¡ant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duodamas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us.

Vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktais, pareiÅ¡kėjos L. L. (O.) santuokos sudarymo įraÅ¡e Nr. 1167, sudarytame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, jos pavardė po santuokos ir buvo įraÅ¡yta lietuvių kalbos raÅ¡menimis, neįraÅ¡ant su lietuvių kalbai nebÅ«dinga priebalse „w“, neturint teisinio pagrindo. Toks teisinis pagrindas galėtų bÅ«ti priimtas tik teismo sprendimu. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

3. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – Komisija) pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas raÅ¡yti pavardę „L.“ prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Taisyklių 23 punktÄ civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal tinimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

Komisija nurodo, jog Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653,NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 komisija pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys.

Viena jų - su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ . Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti Komisijos atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas 4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad valstybė privalomai registruoja santuokos sudarymÄ .

Pagal Civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės bÅ«klės aktai registruojami sudarant civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä ir elektroniniu bÅ«du pateikiant įraÅ¡Ä Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai raÅ¡omi lietuvių kalba (Civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis). Taisyklių 3.1. punkte nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos registruoja CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus civilinės bÅ«klės aktus.

Civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento.

Vardas ir pavardė paraidžiui gali bÅ«ti perraÅ¡yti be Å¡alutinių (diakritinių) ženklų, jei techniÅ¡kai jų įraÅ¡yti negalima. Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos į apskaitÄ Ä¯traukiamos sudarant santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo įraÅ¡Ä perraÅ¡omi iÅ¡ užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimÄ . Sutuoktinių vardai ir pavardės santuokos sudarymo įraÅ¡e raÅ¡omi Å¡ių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 23, 96, 97 punktai).

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimÄ â€žDėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duodamas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

6. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06).

Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja L. O. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su Å veicarijos piliečiu M. R. L.. Po santuokos sudarymo pareiÅ¡kėja pasirinko pavardę „L.“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pareiÅ¡kėjos pavardė – „L.“, pareiÅ¡kėjos sutuoktinio M. R. pavardė - „L.“. PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu Å¡iuo metu gyvena Ispanijoje.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji kartu su sutuoktiniu dažnai keliauja į Å veicarijÄ , LietuvÄ ir bei kitas valstybes, todėl jai nuolat tenka įrodinėti visų Å¡eimos narių tapatybes, dėl ko pareiÅ¡kėja patiria daug nepatogumų. Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybės, darytina iÅ¡vada, jog atsisakymas įtraukti į apskaitÄ bei iÅ¡duoti santuokos liudijimÄ pareiÅ¡kėjos pasirinkta sutuoktinio pavarde –„L.“ sukeltų pareiÅ¡kėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , o ateityje galimai susiduriant su problemomis susilaukus vaikų, registruojant jų gimimÄ , įteisinant bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise įgytÄ turtÄ ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje.

Teismo vertinimu, draudimas įraÅ¡yti pavardę su raide „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiÅ¡kėja neiÅ¡davus jai santuokos liudijimo pasirinkta sutuoktinio pavarde –„L.“. Minėtas draudimas taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ , teisės į vardÄ pažeidimÄ (CK 2.20 straipsnis).

8. Ä® bylÄ pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog Komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui iÅ¡vadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir iÅ¡sakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų bÅ«ti raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, bet, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios iÅ¡imtys. Viena jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ .

9. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti pareiÅ¡kėjos teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principais, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2019 m. sausio 2 d. iÅ¡vadÄ Nr. 28-245 dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo, iÅ¡taisymo, papildymo, atkÅ«rimo ar anuliavimo.

Ä®pareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos L. L. (O.), a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iÅ¡ „L.“ į „L.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Civilinę bylÄ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų civilinių bylų raÅ¡tinei.

Teisėja Larisa Šimanskienė