0bbb75ec-e016-4ae4-9a42-48f5807d4cec · Å irvintų rajono apylinkės teismas

BaudžByla Nr. 1-11-94/2012 m.Proceso 1-95-1-00294-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4. 1.2.4.5. 2.3.6.4.5. (S) ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2012m. vasario 21 d.Širvintos                          Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Šuminaitė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,kaltinamiesiems V. V. ir M. M.,kaltinamųjų gynėjams advokatams Irinai Kizinai ir Jonui Ramanauskui,nukentėjusiam A.

K.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. V. a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Å irvintose, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , neteistas, nedirbantis, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 284 str. 1 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktÄ ;M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Å irvintose, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),kaltinamas pagal BK 284 str. 1 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :

             2011 m. spalio 1 d. apie 17 valandÄ (duomenys neskelbtini) netoli tvenkinio kitoje pusėje kelio ant sudėtų cementinių blokų V. V., M. M., broliai Nerijus ir D. M. gėrė alų. Tuo metu ant tvenkinio kranto ties kalniuku meÅ¡kere gaudė žuvį A. K.. Po kurio laiko V. V. ėmė mėtyti ties kalniuku į tvenkinį akmenis. A. K., užlipęs ant kalniuko, pareikalavo akmenų nemėtyti ir netrukdyti meÅ¡kerioti. Tada V. V. jį iÅ¡koliojo necenzÅ«riniais žodžiais ir, nusimovęs virÅ¡utines kelnes, parodė A.

K. savo nuogus sėdmenis. Pastarajam toliau meÅ¡keriojant, V. V. numetė dar kelis akmenis į tvenkinį. Tada A. K. sėdo į maÅ¡inÄ ir privažiavo prie gėrusių alų. Jam priėjus ir ėmus aiÅ¡kintis, kodėl pastarieji trukdo jam žvejoti, V. V. ėmė ginčytis, kad jo žvejojant nematė, pavadino necenzÅ«riniais žodžiais, mosikuodamas rankomis, prisiartino prie A. K.. Pastarasis jį pastÅ«mė ir V. V. pargriuvo. Tada V. V., atsikėlęs nuo žemės, puolė A. K., kumščiu sudavė jam į petį ir penkis smÅ«gius į veidÄ .

Tuo pačiu metu A. K. puolė muÅ¡ti ir M. M., suduodamas jam į nugarÄ ir kairę veido pusę viso ne mažiau keturių smÅ«gių. Tokiu bÅ«du muÅ¡dami, V. V. ir M. M., sužalojo A. K. apatinę lÅ«pÄ ir keturis dantis, nesunkiai sutrikdydami jo sveikatÄ .Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad su M. M. sėdėjo. Broliai (duomenys neskelbtini) atsinešė alaus. Sugalvojo mesti akmenis į prÅ«dÄ , buvo įdomu, ar iki tvenkinio numes. Tvenkinio nesimatė, jis buvo už kalniuko, tačiau jis žinojo, kad ten yra tvenkinys.

Numetė gal tris akmenis, kol A. K. atsirado. Jis užlipo ant kalniuko ir ėmė reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , kodėl mėto jie akmenis. Tada jis jam parodė savo nuogus sėdmenis. Tai padarė, norėdamas, tikriausiai, pasityčioti iÅ¡ jo. Po Å¡io jo veiksmo, A. K. nulipo žemyn prie kÅ«dros, o jis numetė dar kelis akmenis, tačiau ne ten, kur buvo A. K., labiau į Å¡onÄ . Po kurio laiko A. K. privažiavo prie jų, iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos priėjo ir paklausė, „kas mėtė akmenis“, visi parodė į jį, jis ir pats prisipažino, tai daręs. Ėmė abu kalbėtis, žodis po žodžio ir abu ėmė bartis, kolioti.

Jis jam sakė, kad jo žvejojant nematė. A. K. priėjo pirmas ir trenkė, jis pargriuvo. Tada ir jam užvirė kraujas. Jis trenkė jam ranka, kur pataikė, pasakyti negali. Ä® veidÄ sudavė du kartus, kiti smÅ«giai gal buvo į kojÄ , petį. Kai pamatė, kad iÅ¡ lÅ«pos bėga kraujas, jis muÅ¡tines baigė.Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Jis paaiÅ¡kino, kad susitiko visi apie 17 valandÄ . Visi sėdėjo ant blokų. Nei iÅ¡ Å¡io nei iÅ¡ to V. V. ėmė mėtyti akmenis į tvenkinį.

Atsirado A. K., ėmė reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ dėl akmenų mėtymo, abu pradėjo ginčytis, tada V. V. jam ir parodė savo nuogus sėdmenis. Kažkur po 10-15 minučių privažiavo prie jų su maÅ¡ina A. K. ir, priėjęs ėmė klausti, kodėl mėtėm akmenis. Broliai Matuliai pasakė, kad tai darė V. V.. Tada ėmė abu ginčytis, koliotis, kol priėjo iki muÅ¡tynių. A. K. sudavė V. V.. Pastarasis pargriuvo. Atsikėlęs, puolė A. K.. Tada jis žodžiais ėmė juos skirti.

V. V. buvo įniršęs, abu mosikavosi. Norėdamas juos iÅ¡skirti, priėjo prie jų. Tačiau tuo metu A. K., gal ir netyčia, pataikė jam į lÅ«pÄ . Jis supyko ir sudavė jam vienÄ smÅ«gį. Nuo Å¡io smÅ«gio gal ir galėjo sužaloti lÅ«pÄ , sukelti skausmÄ . Dėl įvykusio gailisi.Kaltinamųjų kaltė yra įrodyta.Nukentėjusis A. K. paaiÅ¡kino, kad spalio 1 d. apie 17 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pažvejoti tvenkinyje. Ten buvo ir jie, triukÅ¡mavo, rėkavo. Mano, kad turėjo jį matyti.

Galėjo nematyti, tik kai užėjo už kalniuko. Užmetė meÅ¡kerę ir laukia. Vienu momentu pro ausį 10 centimetrų atstumu praÅ¡vilpė akmuo. Tada užlipo ant kalniuko ir paprašė nesimėtyti akmenimis. Tada vienas ėmė keiktis ir atsuko jam plikÄ užpakalį, papliuÅ¡keno per jį. Jis nekreipdamas dėmesio, nuėjo toliau žvejoti. Po kurio laiko vėl atskrido akmuo, tik Å¡iek tiek toliau. Kol surinko meÅ¡keres, atskrido trečias akmuo. Nutarė iÅ¡važiuoti, bet pravažiuodamas pamatė sėdinčius keturis jaunuolius.

Pažino brolius Matulius, iÅ¡ matymo pažino ir M. M.. Jis sustojo, jam paaiÅ¡kino, kad akmenis mėtė V. V.. Pastarasis patvirtino, kad jis mėtė, tačiau aiÅ¡kino, kad mėtė ne į jį, buvo nusiteikęs agresyviai, pradėjo mosikuoti rankomis, jis jį nustÅ«mė nuo savęs, bet jis paslydo ir pargriuvo. Pradėjo smÅ«giuoti, bet nepataikė. Tada gavo stiprų smÅ«gį nuo M. M. į pakaušį, iÅ¡ kairės pusės į veidÄ , smÅ«gių buvo daug. O tada V. V. pradėjo jį daužyti iÅ¡ priekio į dantis, pasipylė kraujas.

Ä® policijÄ atvažiavo kraujuotas ir sumuÅ¡tas. Liudytojai D. M. ir N. M. patvirtino, kad visi gėrė alų, A. K. nematė, V. V. dėl kažko ėmė mėtyti tvenkinio pusėn akmenis, ant kalno pasirodė A. K., priekaiÅ¡tavo dėl mėtymo, V. V. parodė jam užpakalį. Po kurio laiko prie jų privažiavo A. K., ėmė su V. V. vienas ant kito Å¡aukti, muÅ¡tis. Pirmas pastÅ«mė A. K., V. V. trenkė atgal. Ä® muÅ¡tynes įsitraukė ir M. M., irgi trenkė A. K.. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad A.

K. padaryta apatinės lūpos kiauryminė muštinė žaizda su apatiniu 4 dantų pakenkimu, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.V. V. ir M. M. veiksmai yra kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 1 dalį, nes jie abu, bendrai veikdami, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Ikiteisminio tyrimo jų abiejų veiksmai yra kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 dalį – viešosios tvarkos pažeidimas ir 138 str.  2 dalies 8 punkto – nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų – sutaptį.

ChuliganiÅ¡kos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. V., A. K. papraÅ¡ius nemėtyti akmenų į tvenkinį, nes tai trukdo jam žvejoti, jį iÅ¡koliojo necenzÅ«riniais žodžiais, parodė jam nuogus sėdmenis. Tokiais veiksmais jis parodė nepagarbÄ visuomenei ir jo tokie veiksmai vertintini, kaip nedidelis chuliganizmas. Tačiau muÅ¡tynės įvyko tada, kai A. K., nutraukęs žvejybÄ , pats priėjo prie V.

V. ir M. M., priekaiÅ¡taudamas jiems dėl trukdymo jam žvejoti ir aiÅ¡kindamas, kad jie turėjo jį matyti. Kilus tarpusavio ginčui ir stumdymuisi, kas virto muÅ¡tynėmis, A. K. V. V. ir M. M. buvo tyčia sužalotas. Tai duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad teisiamojo V. V. vėlesni veiksmai ir M. M. veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir neturėjo chuliganiÅ¡kų paskatų, o kilo dėl abipusio konflikto ir buvo nukreipti prieÅ¡ nukentėjusiojo A. K. asmenį. Todėl pagal BK 284 str. 1 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktÄ byla yra nutraukiama.Teismas, skirdamas bausmę abiems nuteistiesiems, atsižvelgia į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., taip pat į BK 55 str.Padaryta nusikalstama veika yra nesunki.

Abiejų kaltinamųjų nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.V. V. teisiamas pirmÄ kartÄ , kaltu prisipažino, linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, už kÄ ne vienÄ kartÄ yra baustas administracinėmis nuobaudomis. Jis buvo aktyvus Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytojas. Atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas jam skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.M. M. teisiamas pirmÄ kartÄ , kaltu prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Ä® muÅ¡tynes įsivėlė V.

V. įtakotas ir siekdamas jam padėti. Atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, jam skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.Nukentėjęs A. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjęs prašo iš abiejų teisiamųjų priteisti 19 tūkst. litų turtinės žalos ir 20 tūkst. neturtinės žalos. Nurodo, kad buvo sumušta galva, apatinis žandikaulis ir pakaušis, apatinė lūpa, kuri buvo susiūta, buvo išmušti keturi dantys.

Vieno danties implantacija Biohorizons sistemos implantu kainuoja 2200 litų. Po Å¡io įvykio negalėjo fiziÅ¡kai dirbti statybose pagal verslo liudijimÄ . Nedirbdamas per 52 dienas prarado 9400 litų. Apatinė lÅ«pa, žandikaulis ir pakauÅ¡is gyjo du mėnesius, pÅ«liavo žaizda lÅ«poje. Negalėjo kramtyti maisto, pas stomatologÄ turėjo važinėti du kartus į savaitę. Nuo galvos sumuÅ¡imo pablogėjo sveikata, neturi keturių dantų, vaistams iÅ¡leido 273,43 litus. Turėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė kvitus apie vaistų pirkimÄ .

Dantys neprotezuoti, tačiau protezavimo iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė amicudentis odontologijos klinikos internetiniame tinklalapyje patalpintÄ kainoraÅ¡tį apie įvairių teikiamų paslaugų kainas.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Bylos medžiagos duomenys rodo, kad V. V. ir M.

M. nusikalstamais veiksmais sužalojo A. K. sveikatÄ , padarydami jam turtinės ir neturtinės žalos. Todėl turi teisę į jos atlyginimÄ . Nukentėjęs, grįsdamas praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį nurodė, kad jam yra iÅ¡muÅ¡ti keturi dantys dar nėra įdėti, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių implantavimo kainos. Nukentėjęs turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo iÅ¡laidų pagrįstumÄ , turi bÅ«ti konstatuotas, kad gydymo iÅ¡laidų bÅ«tinumas yra akivaizdus, kad iÅ¡laidos susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu.

Dėl negavus papildomos medžiagos, teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio ne tik dėl turtinės žalos, bet ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nukentėjusiam yra pripažįstama teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka(BPK 115 str. 2 dalis). Civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė Valstybinė ligonių kasa, kuri praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 56,95 litus už nukentėjusiojo gydymÄ .

Iš prie ieškinio pateiktos medžiagos matyti, kad nukentėjusiam VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje 2011.10.01 buvo suteikta skubios pagalbos paslauga dėl lūpos žaizdos, kurios kaina yra 56,95 litai. Pagal CK 6.280 str. ir 6.283 str. 1 dalį, taip pat LR sveikatos draudimo įstatymo 15 str., 31 str. ir 33 str. teisiamieji privalo atlyginti Valstybinės ligonių kasos turėtas išlaidas.Vadovaudamasis LR BPK 302 str., 303 str. 2 dalimi,n u s p r e n d ž i a:             V.

V. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu vieneriems metams. Įpareigoti V. V. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.             M. M. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių. Įpareigoti M. M. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.Kol įsiteisės nuosprendis V.

V. ir M. M. paskirti kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos.Pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 dalies 8 punktÄ abiejų teisiamųjų atžvilgiu bylÄ nutraukti.Priteisti Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimÄ :iÅ¡ V. V. – 28,47(dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis lt 47 ct)litus, iÅ¡ M. M. – 28,47(dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis lt 47 ct)litus.Pripažinti A. K. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o jo dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismo nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                        Danguolė Å uminaitė