0bb6f6d4-e07e-4d53-8dc4-8b7057fec2c6 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr2 -                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-92-124 /2015Teisminio proceso Nr.2-70-3-00880-2014-5                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 50.8;121.14(S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 3 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ apeliacinį skundÄ dėl 2014m.rugpjūčio 25d.

Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Arkada“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos santykių pripažinimo ir žemės nuomos mokesčio permokos už 2012 metus priteisimo ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieškovas prašė pripažinti, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „ARKADA“, kaip teisėtas akcinės bendrovės „ARKADA“ teisių ir pareigų perėmėjas, nuo 1992 m. birželio 26 d.

Å iaulių rajono valdybos potvarkio Nr. 283v priėmimo momento, yra 1,8 ha ploto, o nuo 2006 m. kovo 17 d. - 1,6652 ha, žemės sklypo, kuris žemės nuomos mokesčio deklaracijose identifikuojamas Nr. 4290000000005658/1, Å iauliai, faktiniuose ir juridiniuose nuomos santykiuose, valdantis žemės sklypÄ raÅ¡ytinės nuomos sutartimi, kuriÄ atstoja Å iaulių rajono savivaldybės 1992-06-26 potvarkis Nr. 283v „Dėl žemės sklypo suteikimo akcinei bendrovei „Arkada“; priteisti iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės 45 701 Lt žemės mokesčio permokÄ už 2012 metus.IeÅ¡kovas nurodė, kad Å iaulių rajono Valdybos 1992-01-23 potvarkiu Nr. 28v, ieÅ¡kovui buvo skirtas 1,8 ha žemės sklypas Å iaulių raj.

Dainų kaime, Å iaulių raj., vykdant gamybinės bazės projektavimo darbus, ne tik suteikė ieÅ¡kovui nurodyto dydžio žemės sklypÄ ir nurodė jo vietÄ , bet ir pripažino ieÅ¡kovui užstatymo teisę Å¡iame sklype. Å iaulių raj. valdyba 1992-06-26 galutinai potvarkiu Nr. 283v įformino žemės sklypo ieÅ¡kovui suteikimÄ , įpareigojo pervesti ankstesniems sklypo valdytojams potvarkyje nurodytas pinigų sumas jų turėtų nuostolių atlyginimui, kÄ Å¡is įvykdė. Žemės sklypas perduotas ieÅ¡kovui 1992-07-15 perdavimo-priėmimo aktu, už suteiktÄ Å¾emės sklypÄ nuo 1993-11-03 pradėjo mokėti valstybei žemės nuomos mokestį. 1993-11-23 ieÅ¡kovas minėtame žemės sklype užbaigė pirmo statinio (arkinio sandėlio) ir kitų statinių statybÄ , ieÅ¡kovo pastatyti žemės sklype statiniai 1996-06-18 įregistruoti registrų įmonės duomenų bazėje kaip bendrovės nuosavybė.

Nuo 1996-02-13 ieÅ¡kovo valdomas žemės sklypas priskirtas Å iaulių m. savivaldybės teritorijai. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2007-11-15 sprendimu Nr. 7-5055 iÅ¡ ieÅ¡kovo valdomo žemės sklypo buvo paimta 0,1348 ha ploto dalis, atitinkamai sumažinant jam skirtÄ plotÄ iki 1,6652 ha, kuri natÅ«ra buvo grÄ Å¾inta suinteresuotam asmeniui. IeÅ¡kovas nurodė, kad jau nuo 2008 m. kovo mėnesio jis ėmėsi veiksmų, kad bÅ«tų parengtas jam suteikto žemės sklypo detalusis planas, su kuo Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija sutiko, kad ieÅ¡kovas pradėtų žemės sklypo detaliojo plano parengimo procedÅ«rÄ .

Tačiau atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba 2010-10-29 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad jo naudojamas žemės sklypas jam bus iÅ¡nuomotas nedelsiant, kai ieÅ¡kovas pagal parengtÄ detalųjį planÄ parengs ir naudojamo žemės sklypo planÄ . Pastarasis atsakovas 2011-02-07 raÅ¡tu Nr. 31SS-193 ieÅ¡kovo parengtam detaliajam planui nepritarė(1t., 97 b. l.), laikė, kad suformuotas žemės sklypas neatitinka LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 28.1. ir 30.11. punktų reikalavimų, dėl ko iki Å¡iol nėra parengtas minėtas žemės sklypo planas, o ieÅ¡kovas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai nepripažįstant, kad tarp Å¡alių egzistuoja žemės nuomos santykiai pagal Å¡io atsakovo reikalavimÄ privalo mokėti į atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės sÄ skaitÄ padidintÄ Å¾emės nuomos tarifÄ už suteiktÄ esamÄ Å¾emės sklypo plotÄ (1,6652 ha).

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes jis laikytinas esantis žemės nuomos santykiuose su valstybe, net ir nesant raÅ¡ytinės žemės nuomos sutarties, kuria pakeičia Å iaulių raj. valdybos 1992-06-26 potvarkis Nr. 283v. IeÅ¡kovas atitiko sÄ lygas ir faktines aplinkybes, nustatytas LR Vyriausybės nutarimuose Nr.89 ir Nr.150, kurioms esant laikytina, kad jis yra teisėtas žemės sklypo nuomininkas. Taisyklių 17 punkte buvo nurodyta, kad Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatytÄ ja tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais...", o 18 punktas nustatė:

„Jeigu po šio nutarimo priėmimo dienos žemės sklypo naudotojas ir jo teisinis statusas nesikeičia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma. Žemės sklypo nuomos sutartį šiuo atveju atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti" - buvo suteikta rašytinės žemės nuomos sutarties prasmė ir jos pagrindu ieškovas įgijo nuomos teisę. Joks kitas teisės aktas šios ieškovo teisės nepanaikino. Minėtų Taisyklių 8.4 punkte buvo apibrėžtas ir nuomos terminas-nuomininko pageidaujamam laikui, bet ne ilgiau, kaip 99 metams.

Kadangi ieÅ¡kovas niekada neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios nutraukti nuomos santykius, tai ieÅ¡kovas yra teisėtas Å¡ios žemės nuomininkas, turintis teisę nuomoti šį žemės sklypÄ pageidaujamu laikotarpiu, bet neilgiau kaip 99 metus. IeÅ¡kovas mano, kad vėliau priimti teisės aktai jo neįpareigoja sudaryti su atsakovu Nacionaline žemės tarnyba raÅ¡ytinės žemės nuomos sutarties, o be to nė viena iÅ¡ Å¡io santykio Å¡alių neiÅ¡reiÅ¡kė reikalavimo nutraukti jas siejančius sutartinius santykius.

Atsakovas neteisingai taiko pagal Å iaulių miesto tarybos 2012-03-29 sprendimÄ Nr.T-71 maksimalų žemės mokestį kaip valstybinės žemės naudotojui, kuris nėra sudaręs žemės sklypo nuomos sutarties, tuo tarpu žemės sklypo skyrimo metu galioję teisės aktai nustatė, kad 1992-06-26 potvarkis Nr.283v laikytinas raÅ¡ytine nuomos sutartimi ir atskiro dokumento ieÅ¡kovui nebereikėjo sudaryti Tuo pačiu ieÅ¡kovas teigė, kad atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai neteisingai apskaičiuojant mokėtino žemės nuomos mokesčio dydį, atsakovas Å iaulių miesto savivaldybės administracija kaip administruojantis šį mokestį, įpareigotinas grÄ Å¾inti 45 701 Lt žemės nuomos mokesčio permokÄ už 2012 metus.Su ieÅ¡kinio reikalavimais atsakovai nesutiko.

                    II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių miesto apylinkės teismas 2014 rugpjūčio 25 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, pripažindamas, kad ieÅ¡kovas yra žemės sklypo naudotojas, kuriam valstybinė žemė suteikta pagal administracinį aktÄ - Å iaulių raj. valdybos 1992-06-26 potvarkį Nr. 283v. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2007-11-15 sprendimu Nr.7-5055 iÅ¡ ieÅ¡kovo valdomo sklypo sugrÄ Å¾inus žemės sklypo dalį 0,1348 ha, ieÅ¡kovas Å¡iuo metu valdo 1,6652 ha, sutiko su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos argumentais, iÅ¡dėstytais atsiliepime į ieÅ¡kinį.

Ä®vertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, CK 6.545, 6.547 str., reglamentuojančių žemės nuomos sutarties sampratÄ ir formÄ , nuostatas, į tai, kad žemės nuomos sutartis pirmiausia, yra raÅ¡ytinis dokumentas, kuriame užfiksuota dviejų Å¡alių suderinta valia prisiimti abipusius įsipareigojimus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad remiantis vienaÅ¡aliu administraciniu aktu 1992 m. birželio 26 d. Å iaulių raj. potvarkiu Nr. 283 v ir jį lydinčiais dokumentais teismui nėra teisinio pagrindo teismo sprendimu modifikuoti Å¡alis siejančių žemės naudojimo teisinių santykių į žemės nuomos teisinius santykius.

Tai, kad atsakovas nederino ieÅ¡kovo parengto Detaliojo plano nelaikė, jog yra sumažėjęs naudotojui skirto žemės sklypo plotas, kadangi tai tėra tik atskira žemės sklypo formavimo procedÅ«ra, kuri kaip jau teismas yra nurodęs negali formaliai (pvz., nesant administracinio akto) pakeisti ieÅ¡kovo ir valstybės daiktinių teisių turinio ir apimties. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi teisę ir toliau įgyvendinti daiktines teises ir naudotis 1,6652 ha žemės sklypu.Teismas atmetė ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žemės mokesčio permokos, pripažindamas, kad Å¡is mokestis buvo paskaičiuotas teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytÄ reikalavimÄ mokėti žemės naudotojams, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ tvarkÄ už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo mokėti žemės nuomos mokestį.Å iuos konkrečius mokesčių dydžius, remiantis LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 7 punktu nustatė Å iaulių miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-71(Tvarka), kuri ieÅ¡kovui taikė Tvarkos 1.3 punkte numatytÄ tarifÄ 4 procentus žemės nuomos mokesčio tarifÄ , skaičiuotinÄ nuo naudojamo žemės sklypo vertės pagal žemės verčių žemėlapius, kaip žemės naudotojui, nesudariusiam žemės sklypo nuomos sutarties.

Valstybinės žemės nuomos sutarties objektu gali bÅ«ti valstybinės žemės sklypas, kuris yra suformuojamas pagal atitinkamÄ teritorijų planavimo dokumentÄ â€“detalųjį planÄ . Nors ieÅ¡kovas ėmėsi veiksmų, kad bÅ«tų parengtas jam suteikto žemės sklypo detalusis planas, kuris galėjo bÅ«ti baigtas rengti, tik parengus ieÅ¡kovo žemės sklypo planÄ , o ieÅ¡kovas nesikreipė dėl žemės sklypo (1,6652 ha) ribų suformavimo. Sprendė, kad tik parengus žemės sklypo planÄ gali bÅ«ti baigtas rengti ir nurodytos teritorijos detalusis planas.Neesant suformuoto naudojamo valstybinės žemės sklypo pagal teisinių aktų reikalavimus, negalėjo bÅ«ti sudaryta su ieÅ¡kovu nuomos sutartis.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad jam netaikytinas didesnis žemės mokesčio tarifas, kadangi atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės tarybos priimtas teisės aktas yra galiojantis, jo galiojimas nėra apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, nėra pripažintas prieÅ¡taraujančiu aukÅ¡tesnės galios teisės aktui, todėl nagrinėjamu atveju jis taikytinas. Darė iÅ¡vadÄ , jog ginčo Å¡alis sieja teisiniai santykiai, kurie nėra įforminti raÅ¡ytine sutartimi, kaip to imperatyviai reikalauja teisės aktai (CK 6.547 str. 1d.), o atsakovų reikalavimas mokėti teisės aktu nustatytÄ Å¾emės mokestį, neprieÅ¡taravo ir atsakovų nurodytiems teisės aktams.

Todėl ieÅ¡kovui esant valstybinės žemės naudotoju, o ne nuomininku, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas perskaičiuoti žemės mokestį mokamÄ kaip nuomininko, nebuvo patenkintas.                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliantas UAB „Arkada“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. SprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis ieÅ¡kovo naudai visas byloje patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.             Apeliantas savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia Å¡iais argumentais:1.Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė procesinės normos taisykles, juos vertinant, iÅ¡vados prieÅ¡tarauja pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pagrindė įrodymais, kurių nenuneigė atsakovai. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba iÅ¡ pat pradžių pripažino žemės nuomos santykius. Pastarasis nepagrįstai mano, kad Å¡ie santykiai nutrÅ«ko priėmus naujÄ teisinį reglamentavimÄ ir kad nuomos santykiams patvirtinti reikalinga tik raÅ¡ytinė valstybinės žemės nuomos sutartis. Å ių nuomos santykių buvimÄ Ä¯rodo atsakovo pripažinimas, kad iÅ¡ pradžių Å¡alis siejo nuomos santykiai, sklypas buvo atribotas, perduotas naudoti ieÅ¡kovui, faktiniai nuomos santykiai tęsėsi 22 metus, dėl ko atsakovas neprieÅ¡taravo.

Å ios faktinės aplinkybės sudarė teismui pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ apie žemės sklypo nuomos santykių buvimÄ . Atmesdamas ieÅ¡kinį, teismas pažeidė proceso Å¡alių dispozityvumo ir rungimosi principus, priėmė sprendimÄ ne objektyviai ir teisingai vertindamas byloje esančius įrodymus, kaip to reikalauja pamatiniai civilinės teisės principai, o žiÅ«rėdamas tik atsakovų - valstybės ir savivaldos institucijų interesų ir naudos.2.Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, nustatydamas, kad ieÅ¡kovas yra žemės sklypo naudotojas.

Žemės sklypo naudotojas yra ne teisinį santykį nustatanti, o faktinį ryšį nurodanti aplinkybė, kurios niekas neginčijo. Tuo tarpu teisinis santykis liko neįvertintas. Nuomos santykių buvimÄ patvirtina ir potvarkio priėmimo metu galioję norminiai aktai, t.y. 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos" patvirtintos „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilėse statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės 17 bei 18 punktai, numatantys, kad asmenys, naudojantys nustatytÄ ja tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais...",o jeigu po Å¡io nutarimo priėmimo dienos žemės sklypo naudotojas ir jo teisinis statusas nesikeičia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma.

Žemės sklypo nuomos sutartį Å¡iuo atveju atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti. Apeliantas mano, kad Å¡iuo reglamentavimu potvarkiui buvo suteikta raÅ¡ytinės žemės nuomos sutarties prasmė ir jos pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuomos teisę, kadangi joks kitas teisės aktas Å¡ios ieÅ¡kovo teisės nepanaikino. Minėtų Taisyklių 8.4 punkte buvo apibrėžtas ir nuomos terminas -nuomininko pageidaujamam laikui, bet ne ilgiau, kaip 99 metams. IeÅ¡kovas niekada neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios nutraukti nuomos santykius, tai ieÅ¡kovas yra teisėtas Å¡ios žemės nuomininkas, turintis teisę nuomoti šį žemės sklypÄ pageidaujamu laikotarpiu, bet neilgiau kaip 99 metus.3.

Teisės normų kaita negali turėti įtakos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki Å¡ių aktų įsigaliojimo. Teisės normos, panaikinančios ankstesniÄ jÄ , įsigaliojimas reiÅ¡kia, kad panaikinta norma negalioja į ateitį, bet nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sÄ lygomis. Teisės ir pareigos automatiÅ¡kai neiÅ¡nyksta ir gali bÅ«ti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai teisės aktas yra pripažįstamas netekusiu galios vėlesniu teisės aktu, jeigu pastarajame nėra specialiai nurodyta, kad minėtos anksčiau įgytos civilinės teisės ir pareigos iÅ¡nyksta nuo naujo teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2002; 2002-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-782/2002).IeÅ¡kovo manymu teismas padarė teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidÄ , nes analizuojant ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir subjektų įgytas teises ir nustatytas pareigas, turėjo vadovautis tais teisės aktais, kurie galiojo Å¡ių aplinkybių buvimo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgytos teisės ir pareigos neiÅ¡nyksta ir gali bÅ«ti įgyvendinamos net ir tuo atveju, kai teisės aktas yra pripažįstamas netekusiu galios vėlesniu teisės aktu. Å iuo atveju kasacinis teismas suformavo universalų teisės taikymo principÄ , kuris taikytinas visose civilinėse bylose, nepriklausomai nuo bylos nagrinėjimo dalyko,Å¡is principas yra iÅ¡plėtotas taip pat ir Konstitucinio teismo doktrinoje. IeÅ¡kovas pagal to laikmečio teisės aktų reikalavimus tinkamai įgyvendino savo teisę į žemės sklypo nuomÄ , tuo pagrindu įgijo sukurtų teisinių santykių metu įgytų teisių įstatyminę apsaugÄ , kurios pirmos instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį neužtikrino.

Paskelbti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Nauji teisės aktai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po jų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios - svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės vieÅ¡patavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Pagal lex retro non agit principÄ , nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau esančius teisinius santykius.

Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, atgaline tvarka įsiterpiančias į jau esančius teisinius santykius, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ . O Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis galima tik tais atvejais, kai palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit) (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai).4.Vėliau galiojęs tolimesnis teisinis reglamentavimas imperatyviai nenurodė, kad asmenys iÅ¡sinuomoję valstybinę žemę iki Å¡ių teisės normų įsigaliojimo, prarado jų anksčiau įgytas nuomos teises ar privalo per naujÄ performinti turimÄ nuomos teisę ar kad yra nutraukiami anksčiau atsiradę žemės nuomos santykiai ar asmenys, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, privalo imtis naujų veiksmų, nustatytų žemės nuomos įgijimo tvarkoje, siekiant realizuoti savo turimas teises į nuomÄ .

Tai, kad vėliau pasikeitė žemės nuomos santykių įforminimo reikalavimai - kito reikalavimai nuomos teisės įgijimo pagrindams, žemės sklypų planams, jų formatui, reikalavimai nuomos santykius patvirtinantiems dokumentams, jų formai ir turiniui, niekaip neįtakoja ir negali įtakoti ieÅ¡kovo anksčiau įgytų žemės sklypo nuomos teisių. Visi Å¡ie teisės aktų pakitimai yra ir turi bÅ«ti taikomi iÅ¡imtinai tik naujiems teisinių žemės nuomos santykių dalyviams, kÄ patvirtina ir minėtų Taisyklių 18 punktas, numatantis kad jeigu po Å¡io nutarimo priėmimo dienos žemės sklypo naudotojas ir jo teisinis statusas nesikeičia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma.5.Teismas nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad nesudaryta atskira raÅ¡ytinė nuomos sutartis, kuri yra reikalinga iÅ¡imtinai tik atsakovui - Nacionalinei žemės tarnybai ir Å¡iuo formaliu pagrindu bandoma atimti iÅ¡ ieÅ¡kovo jam teisėtai nuomai perduotÄ Å¾emės sklypÄ ,kurį jis naudoja savo reikmėms vykdomojoje Å«kinėje veikloje.

Pastaroji nėra reikalinga ieÅ¡kovui, nes pagal teisinį reglamentavimÄ , jÄ atstoja Potvarkis Nr. 283v ir joks kitas teisės aktas neįpareigoja IeÅ¡kovÄ esant nepertraukiamiems nuomos santykiams, per naujÄ susitarti dėl nuomojamo žemės sklypo nuomos sÄ lygų, sudarant naujÄ nuomos sutartį. Bandant geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti šį klausimÄ , atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nepritardamas detaliojo plano sprendiniams, reikalaudamas tuo pačiu detaliuoju planu iÅ¡spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę Å¡ioje vietoje klausimÄ .

Atsakovams yra finansiÅ¡kai naudinga kaip galima ilgiau vilkinti klausimo dėl raÅ¡ytinės nuomos sutarties iÅ¡sprendimÄ , verčiant IeÅ¡kovÄ mokėti padidintÄ mokesčio tarifÄ , kuris yra net kelis kartus didesnis.6. Atsakovai savo veiksmais ne kartÄ patvirtino tai, kad pripažįsta ieÅ¡kovÄ kaip žemės sklypo nuomininkÄ , turintį žemės sklypo nuomos sutartį. IeÅ¡kovas nėra gavęs jokių kvietimų ar siÅ«lymų , kaip pastatų savininkas, kai žemės sklype buvo atliekami žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra darbai A.

K.,nėra gavęs praneÅ¡imų dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo prievolės,per visÄ Å¾emės sklypo naudojimo 22 metų laikotarpį nebuvo pasiÅ«lyta sudaryti raÅ¡ytinę sklypo nuomos sutartį, kas patvirtina faktÄ , kad patys atsakovai savo veiksmais pripažįsta, kad žemės sklypo nuomos sutartis su ieÅ¡kovu yra sudaryta.7. IeÅ¡kovas žemės sklypÄ visÄ laikÄ nepertraukiamai valdo nuomos teise, įgytÄ teisėtai pagal visus to laikmečio teisės aktų reikalavimus, raÅ¡ytinę nuomos sutartį atstoja Å iaulių rajono valdybos 1992 m. birželio 26 d. potvarkis Nr. 283v, tad nesant tam jokio teisinio ir faktinio pagrindo ieÅ¡kovo atžvilgiu yra netinkamai ir neteisėtai skaičiuojamas padidintas žemės mokestis kaip asmeniui, naudojančiam valstybinę žemė be jokio juridinio pagrindo.

Todėl yra visi juridiniai ir faktiniai pagrindai teigti, kad pirmos instancijos teismas sprendime padarytų iÅ¡vadų nepagrindė byloje surinktais įrodymais, vertindamas byloje surinktus įrodymus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko sprendime padarė klaidingas iÅ¡vadas, todėl toks Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimas yra naikintinas bei byloje priimtinas naujas sprendimas.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės Å«kio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko (2 t58-64 b. l.).Nurodo, kad žemės sklypo suteikimo metu galiojusi situacija, kai nebuvo reikalaujama sudaryti valstybinės nuomos sutarčių tęsėsi trumpÄ laikÄ .

Vėlesni Vyriausybės nutarimai, LR Žemės nuomos įstatymas numatė imperatyvų reikalavimÄ sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, jÄ Ä¯registruoti, numatė pasekmes dėl negaliojimo, nuomos sutarties turinį, nuomos objektÄ , kurį apibrėžė Žemės įstatymas. IeÅ¡kovo argumentus, kad vėliau priimti Vyriausybės nutarimai buvo taikomi tik naujiems naudotojams (naujiems teisinių santykių dalyviams), norintiems iÅ¡sinuomoti žemę, ir ieÅ¡kovas neturėjo jokios pareigos įforminti žemės nuomos teisę (nebuvo pagrindo keisti nusistovėjusius teisinius santykius), paneigia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos" (redakcija galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d.) patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos taisyklių 17,18,19 punktai.Laiko nepagrįstÄ apelianto argumentÄ , kad Å¡i sutartis reikalinga tik atsakovui, tačiau pats ginčas įrodo, kad ieÅ¡kovas neturėdamas žemės sklypo plano, nesant įregistruoto žemės sklypo kaip daikto, nežino, koks tikslus jo naudojamas žemės sklypo plotas, kokia paskirtis ir naudojimo bÅ«das, nėra susitaręs dėl naudojimosi žeme sÄ lygų ir tvarkos.

IeÅ¡kovas kasmet Å iaulių miesto savivaldybėje mokesčių tikslu deklaruoja, kad naudoja 1,6652 ha ploto žemės sklypÄ , tačiau nesant sudarytos raÅ¡ytinės žemės nuomos sutarties jam kyla problemų dėl nustatyto mokesčio dydžio už valstybinės žemės naudojimÄ .Nesutinka, kad atsakovas reikalavo ieÅ¡kovo jo lėšomis spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus, ar tuo pačiu detaliuoju planu formuoti žemės sklypų, galimų grÄ Å¾inti natÅ«ra. Detaliajam planui rengti buvo iÅ¡duotos sÄ lygos, todėl detaliojo plano apraÅ¡omojoje dalyje kvalifikacijÄ turintis architektas turėjo pagrįsti atitinkamo ploto žemės sklypo, reikalingo UAB „Arkada" nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jų pagrindinę paskirtį, suformavimo pagrįstumÄ t.y., įrodyti, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise turimiems statiniams, kurie pastatyti žemės sklype, eksploatuoti reikalingas bÅ«tent projektuojamo dydžio žemės plotas, ir kad Å¡ioje vietovėje nėra laisvos neužstatytos žemės, kuri bÅ«tų nepriskirtina valstybės iÅ¡perkamai žemei.Taip pat nesutiko su apelianto argumentais, kad atkuriant nuosavybės teises A.

K., atsakovas turėjo siųsti ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ , kviesti jį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, nes Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, nurodyta apeliaciniame skunde, yra taikoma formuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkÅ«rimui kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet nėra nėra taikoma formuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkÅ«rimui miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, miestuose grÄ Å¾inami natÅ«ra laisvi, neužstatyti kitų asmenų nuosavybės teise priklausančiais pastatais, žemės sklypai.Å iuo atveju nesant suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo (nesant žemės nuomos sutarties objekto) nesant parengto žemės sklypo plano su žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje nėra pagrindo pripažinti esant sudaryta žemės nuomos sutartį, taip pat nėra pagrindo ir sudaryti Å¡iÄ sutartį, ieÅ¡kovas nėra pateikęs ir dokumentų, nurodytų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 34 punkte, reikalingų žemės nuomos sutarčiai sudaryti, žemės sklypas niekada nebuvo įregistruotas registre, nebuvo susitarta dėl žemės nuomos sÄ lygų.

Todėl remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimÄ " 1 punktu asmenys, nesudarę žemės nuomos ar pirkimo- pardavimo sutarčių, laikomi valstybinės žemės naudotojais ir už naudojimÄ si valstybinės žemės sklypais moka mokestį, kuris vadinamas „nuomos mokesčiu".Mano, kad teismas pagrįstai laikė ieÅ¡kovÄ valstybinės žemės naudotoju, padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija nesutiko su apeliaciniu skundu (2t., 53-56 b.l.).Nurodo, kad atsakovas yra kaip nuomos mokestį už valstybinę žemę administruojanti institucija, kurį apskaičiuoja remdamasi iš Nacionalinės žemės tarnybos gautomis žemės nuomos sutartimis, jai nesuteikti įgaliojimai spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sudarymo klausimus ar jų pripažinimo laikyti sutartiniais nuomos santykiais. Neesant nuomos sutarties, mokestis apskaičiuojamas pagal mokėtojų, naudojančių valstybinę žemę, pateiktas deklaracijas.

Žemės nuomos mokestis paskaičiuojamas atitinkamÄ Å¾emės sklypo vertę padauginus iÅ¡ atitinkamo savivaldybės tarybos nustatyto tarifo. Ginčo atveju nuomos mokestį apskaičiavo remiantis ieÅ¡kovo pateikta deklaracija, vadovaujantis Å iaulių miesto savivaldybės tarybos kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punkto nuostatomis, nustatytais tarifais, taikant 4 procentus žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.

Neesant sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties, UAB „Arkada“ pagrįstai buvo apmokestinta kaip valstybinės žemės naudotoja.Kadangi savivaldybės administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, mokesčius paskaičiavo pagal esamus duomenis, todėl iÅ¡ jo patenkinus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo neturėtų bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,                                               teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo UAB „Arkada“ apeliacinio skundo ribose. Byloje kilo ginčas, kokie teisiniai santykiai sieja ieÅ¡kovÄ su žemės sklypo savininke –valstybe, kuriÄ atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, bei kilo ginčas dėl ieÅ¡kovui skaičiuojamo žemės mokesčio dydžio.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra įgijęs teisę naudotis valstybės žeme, kuriÄ jam suteikė administracinis aktas 1992m. birželio 26 d.

Å iaulių rajono valdybos potvarkis Nr.283V „Dėl žemės sklypo suteikimo akcinei bendrovei „Arkada“(1t., 32 b. l.).Å iuo administraciniu aktu, vadovaujantis LR Vyriausybės 1992-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr.150 bei Å iaulių rajono valdybos 1992-06-26 posėdžio nutarimu akcinei bendrovei „Arkada“ (gamybinei bazei statyti) nuolatiniam naudojimui buvo suteiktas „Naujo gyvenimo“ žemės Å«kio įmonės 1,8 ha sklypas. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos siejančius teisinius santykius.

Tokius savo teiginius grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos" patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 17 punktu ir 18 punktu. Mano, jog su valstybe yra susiklostę nuomos santykiai, o žemės sklypo nuomos sutartį atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti (potvarkis), kÄ patvirtina ir atsakovų veiksmai per 22 metų laikotarpį.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad joks vėliau įsigaliojęs teisės aktas, Å¡ios ieÅ¡kovo teisės nepanaikino, o vėliau priimti aktai atgal negalioja. Pažymėtina, kad žemės sklypas ieÅ¡kovui buvo suteiktas žemės reformos metu. Pačiame nutarime buvo nurodyta apie jo laikinÄ galiojimÄ , 11 punktas numatė, kad 1992-03-09 nutarimas Nr.89 galioja tik iki 1993 gruodžio 31 d. Priimant šį norminį aktÄ dar galiojo LTSR Žemės kodeksas ( iki 1994-07-20, neteko galios 1994-07-12 d.

įstatymu Nr. I-535 ), kiek jis neprieštaravo Laikinajam Pagrindiniam įstatymui. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo visa žemė buvo valstybės nuosavybė. Žemės kodekso 13 str. numatė, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka. Iki naujojo Žemės kodekso priėmimo ( priimtas 1994-04-26,įsigaliojo nuo 1994-07-01 ), 1993-12-23 d. buvo priimtas Žemės nuomos įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 1994 m. sausio 12 d. Žemės skyrimo klausimas buvo reglamentuotas LR Vyriausybės nutarimais.

Å iaulių rajono valdybos potvarkio priėmimo metu galiojo Žemės reformos įstatymo (1992-05-07 d.įstatymo redakcija), kurio 5 straipsnis numatė dvi žemės nuosavybės rÅ«Å¡is: t.y. valstybinę ir privatinę nuosavybę. Ä®statymo 15 straipsnis numatė valstybinės žemės suteikimo naudojimui, tvarkÄ , kuria yra įgyvendinama teisė į nuomÄ , numatydamas (1 d.), kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys nuomoti žemę, reformos metu turi pateikti paraiÅ¡kas apylinkių agrarinės reformos tarnyboms, nurodydami pageidaujamos žemės plotÄ , Å«kinės veiklos bÅ«dÄ , naudojimo terminÄ , sklypo vietÄ ir, esant reikalui, žemės poreikio, techninį-ekonominį pagrindimÄ ;( 2d.) pagal fizinių ir juridinių asmenų praÅ¡ymus, atsižvelgiant į turimos neprivatizuotos žemės plotÄ ir žemės naudotojų bei valstybės interesus, žemės reformos žemėtvarkos projekte numatomas žemės ploto paskirstymas naujiems žemės naudotojams.

Patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , žemės sklypai iÅ¡nuomojami neterminuotam arba terminuotam naudojimui.Tokia pati Å¡io straipsnio redakcija buvo ir pirminė įstatymo redakcijoje (1991-07-25). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos", patvirtintų žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 17 punktu buvo numatyta, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus laikomi naudojamų valstybinės žemės sklypų nuomininkais, o 18 punktu numatė, kad jeigu po Å¡io nutarimo priėmimo dienos žemės sklypo naudotojas ar jo teisinis statusas nesikeičia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma.

Žemės sklypo nuomos sutartį atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti. Å is nutarimas galiojo iki 1993-07-29 (neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 pagrindu), todėl situacija, kai nebuvo reikalaujama sudaryti raÅ¡ytinių valstybinės žemės nuomos sutarčių juridiniams, tęsėsi ribotÄ laikÄ ir buvo taikoma ankstesniems naudotojams.Minimų Taisyklių 19 punktas numatė, kad po Å¡io nutarimo priėmimo dienos keičiantis žemės sklypo naudotojui, su naujuoju naudotoju sudaroma nauja sutartis, o Taisyklių 20 punktas numatė, kas turėjo bÅ«ti nurodyta Å¡ioje žemės nuomos sutartyje(tame tarpe nuomojamo žemės sklypo vieta, dydis, nuomos sutarties terminas, metinė nuomos mokesčio suma ir mokėjimo tvarka, nuomos sÄ lygos, galimi apribojimai ir kt.).Taisyklių 21 punktas numatė nuomos sutarties tvirtinimo tvarkÄ , įregistravimÄ , jų nesilaikymo pasekmes bei tai, kad kitų nuomos pagrindais naudojamų žemės sklypų teisinis įregistravimas atliekamas palaipsniui, Žemės Å«kio ministerijos nustatyta tvarka.

Pačiame nutarime buvo nurodyta apie jo laikinÄ galiojimÄ , 11 punktas numatė, kad 1992-02- nutarimas Nr.89 galioja tik iki 1993 gruodžio 31 d. Taigi ieÅ¡kovui 1.8 ha žemės sklypas buvo suteiktas po minėto nutarimo priėmimo, vykdant žemės reformÄ ; anksčiau Å¡io sklypo naudotojas buvo „Naujo gyvenimo“ žemės Å«kio įmonė. SklypÄ paskyrus Å iaulių rajono valdybos 1992-06-26 potvarkiu Nr.283 v (iki tol ieÅ¡kovui buvo leista tik atlikti pirmaeilės statybos teritorijoje gamybinės bazės projektavimo darbus(1t., 21 b. l.) naudoti neterminuotai, pripažintina, kad sklypas buvo skirtas naujam naudotojui, todėl tarp rajono valdybos bei ieÅ¡kovo turėjo bÅ«ti sudaryta žemės nuomos sutartis.

IeÅ¡kovas pripažįsta, kÄ ir teismas nustatė, jog tokia sutartis nebuvo sudaryta nei įregistruota iki Žemės nuomos įstatymo (priimtas 1993-12-23, įsigaliojo nuo 1994-01-12 ), nei iki Žemės įstatymo (priimtas 1994-04-26,įsigaliojo nuo 1994-07-01) įsigaliojimo dienos, taip pat nėra sudaryta ir iki Å¡ios bylos nagrinėjimo teisme. Vėliau dalis sklypo 0,1348 ha buvo suformuotas ir grÄ Å¾intas natÅ«ra A. K. 2003-liepos 24 d. Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu T-798, kurio teisėtumÄ , pagrįstumÄ nagrinėjo Å iaulių apygardos administracinis teismas bylos Nr.I-398-355/2007 bei Lietuvos Apeliacinis adm. bylos Nr.A 10 -861/2007, konstatuodami Å¡io nutarimo teisėtumÄ , pagrįstumÄ bei tai, kad ieÅ¡kovo naudojamas sklypas nėra įgytas privatinėn nuosavybėn ar iÅ¡sinuomotas UAB „Arkada“.

LR Žemės nuomos įstatymo (1993-12-23 redakcija) 3 straipsnis numatė ne tik privalomÄ Å¾emės sutarties sudarymÄ , bet ir jos įregistravimÄ , numatė ir teisines pasekmes, jame imperatyviai nurodyta, kad žemės nuomos sutartis sudaroma raÅ¡tu ir registruojama valstybinį žemės kadastrÄ tvarkančioje įstaigoje Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyta, kad jei Å¡ių taisyklių nesilaikoma, žemės nuomos sutartis negalioja.4 straipsnis detaliai ir įsakmiai apibÅ«dino nuomos sutarties turinį. 8 straipsnyje nurodyta, kad žemės nuomos objektas yra žemės sklypas, įregistruotas valstybiniame žemės registre, arba tokio žemės sklypo dalis, suformuota pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ teritorinio planavimo dokumentÄ .

Nuo 1994 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnyje buvo pateikta žemės sklypo sÄ voka (žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį). IeÅ¡kovas mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino buvus nuomos santykius, nes ir atsakovas iÅ¡ pradžių neneigė susidarius nuomos santykiams. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalykÄ sudarė reikalavimas pripažinti, kad ieÅ¡kovas nuo 1992-06-26 potvarkio priėmimo momento yra 1,8 ha ploto, o nuo 2006-03-17-1,6652 ha faktiniuose ir juridiniuose nuomos santykiuose, valdantis žemės sklypÄ raÅ¡ytinės nuomos sutartimi, kuriÄ atstoja 1992-06-26 potvarkis Nr.283v „Dėl žemės sklypo suteikimo akcinei bendrovei „Arkada“.

Mano, kad teismas tinkamai nenustatė Å¡alis siejančių teisinių santykių ir jų tinkamai nekvalifikavo, teismo iÅ¡vada kad ieÅ¡kovas yra ne nuomininkas, o naudotojas yra ne teisinį santykį, o faktinį ryšį nurodanti aplinkybė, kadangi tarp Å¡alių net nėra ginčo dėl to, ar ieÅ¡kovas naudoja šį sklypÄ . Apeliantas nepagrįstai mano, kad teismas netinkamai įvertino Å¡alis siejančius teisinių santykių buvimÄ . IeÅ¡kovas mano, kad jo atžvilgiu, teisiniams santykiams tęsiantis nuo 1992 m. vis toliau besikeičiantis žemės nuomos teisinis reglamentavimas ieÅ¡kovo atžvilgiu neturi bÅ«ti taikomas, Å¡is įforminimas taikomas tik naujai atsirandantiems santykiams.

Be to pabrėžia, kad pats atsakovas neginčijo šių santykių 22 metus. Vien ta aplinkybė, jog viena iš santykio šalių neginčija kitos šalies veiksmų (naudojimosi žeme), savaime negali reikšti nei sutartinių, nei nuomos santykių atsiradimo ar pripažinimo, nei siekio šiuos santykius palaikyti (CK 1.64 str.3 d, 6.173 str.1 d., 6.547 str.1d.).Valstybės ir jos institucijų, kaip nuomotojo, ir jų atstovų neveikimas negali būti savaime  vertinamas kaip konkliudentiniais veiksmais išreikštas žemės nuomos santykių su ieškovu palaikymas ar pripažinimas.

Kaip minėta, ieÅ¡kovui nesudarius nuomos sutarties ir priėmus įstatymus raÅ¡ytinė valstybinės žemės nuomos sutarties forma tapo privaloma, taip pat buvo numatytas privalomas sutarties registravimas. Todėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginiai, kad galima raÅ¡ytine žemės nuomos sutartimi laikyti Potvarkį Nr. 283v yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Potvarkis Nr.283v yra naujo žemės sklypo skyrimÄ patvirtinantis vienasmenis administracinis aktas, todėl ieÅ¡kovas nuo 1994 m. liepos 1 d. turėjo teisę kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo arba dėl žemės sklypo pirkimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas raÅ¡ytinės sutarties nesudarė, laikytina, kad žemės nuomos santykiai ieÅ¡kovo su valstybe dėl 1,80 ha ploto ar 1,6652 ha ploto žemės sklypų nesiejo.Å iÄ aplinkybę patvirtino ir Å iaulių apygardos administracinis teismas bei Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas anksčiau minėtose bylose, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovo naudojamas sklypas nėra įgytas privatinėn nuosavybėn ar iÅ¡sinuomotas UAB „Arkada“. Apelianto argumentai, kad vėliau priimti Vyriausybės nutarimai buvo taikomi tik naujiems naudotojams, norintiems iÅ¡sinuomoti žemę, o ieÅ¡kovas neturėjo pareigos įforminti nuomos teisę ir nebuvo pagrindo keisti nusistovėjusius teisinius santykius, paneigia Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos" (redakcija galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d.) patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos nuostatai bei Taisyklės. Pastarųjų 17 punkte buvo nurodyta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys (iÅ¡skyrus valstybines ir savivaldybių įstaigas bei organizacijas, iÅ¡laikomas Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis), naudojantys jiems nustatytÄ ja tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus ne žemės Å«kio veiklai, taip pat turintys pastatų, statinių bei įrenginių (kai Å¡iems objektams nėra priskirta žemės sklypų), laikomi valstybinės žemės nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės nuomos sutartį miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyboje", o Å¡ių taisyklių 18 punkte nurodyta kokius dokumentus juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę iÅ¡sinuomoti jų faktiÅ¡kai naudojamus žemės sklypus, turi pateikti miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnybai (praÅ¡ymÄ ; sklypo suteikimo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; sklypo inventorizavimo planus; nekilnojamojo turto, esančio sklype, teisinio registravimo dokumentus;

įmonės registravimo pažymėjimÄ ). Taisyklių 19 punkte buvo numatyta, kad iÅ¡nuomojamos valstybinės žemės sklypo dydis nustatomas ir žemės sklypo brėžinys parengiamas, kaip numatyta Å¡iuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5 punkte. Taisyklių 20 punktas numatė, kad prie nuomos sutarties pridedamas nuomojamo žemės sklypo brėžinys. Žemės sklypas (nuomos objektas) turi bÅ«ti įbraižytas žemės kadastro žemėlapyje iki nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo.Miesto (rajono) valdyba dėl valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo priima sprendimÄ , o valstybinės žemės nuomos sutartį tos valdybos pavedimu pasiraÅ¡o žemėtvarkos tarnybos vadovas.

Å alių pasiraÅ¡yta sutartis per 3 mėnesius turi bÅ«ti įregistruota valstybiniame žemės kadastro duomenų registre. Žemės nuomininkui iÅ¡duodama valstybinės žemės nuomos teisę patvirtinanti registro pažyma bei nuomojamo sklypo brėžinio kopija. Taisyklių 21 aptarė, kokiÄ tvarka iÅ¡nuomojami nauji žemės sklypai.Patvirtintos tvarkos dėl naudojamų žemės sklypų nuomos 5 punkte buvo numatyta, kad naudojami sklypai parduodami ar iÅ¡nuomuojami tik miestų (rajonų) valdyboms patvirtinus jų dydį.Taip pat numatė, kad valdybos įvertina juridinius žemės sklypų suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, patikrina sklypuose esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimÄ faktinį žemės sklypo naudojimÄ jo ploto atitikimÄ Ä¯registruotÄ gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtÄ statiniams, bet tam nepanaudotÄ sklypo plotÄ , ir priima sprendimÄ dėl sklypo dydžio.

Sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys. Parduodamų ar išnuomojamų ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui komercinei-ūkinei ir nekomercinei veiklai valstybinės žemės sklypų (išskyrus esamų namų valdų ir sodininkų bendrijų narių sodo sklypų) brėžiniai rengiami žemę perkančių ar išsinuomojančių asmenų lėšomis, - atliekami tikslūs geodeziniai matavimai ir nustatomos sklypų ribų posūkių taškų koordinatės valstybinėje arba vietinėje koordinačių sistemoje.

Nepagrįstai ieÅ¡kovas teigia, kad Å¡i sutartis reikalinga tik atsakovams ir teismas gina tik jų interesus. Tai teigdamas, ieÅ¡kovas pats sau prieÅ¡tarauja, nes tai rodo ir Å¡io teisinio ginčo pradėjimas, nuo to, ar yra sudaryta nuomos sutartis, priklauso ir atitinkamos ieÅ¡kovo teisės. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, jog valstybiniams žemės nuomos santykiams yra bÅ«dingas imperatyvus teisinis reguliavimas ir teisinis apibrėžtumas, kuris riboja Å¡ių santykių Å¡alių galimybę vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurios įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyvios įstatymų nuostatos.

Vadovaujantis paminėtais įstatymais, raÅ¡ytinė valstybinės žemės nuomos sutarties forma tapo privaloma, taip pat buvo numatytas privalomas sutarties registravimas, numatytos jo pasekmės. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginiai, kad galima raÅ¡ytine žemės nuomos sutartimi laikyti Potvarkį Nr. 283v yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Potvarkis 283v yra naujo žemės sklypo skyrimÄ patvirtinantis dokumentas, kuriuo 1,8 ha žemės sklypas paimamas iÅ¡ buvusio ankstesnio Å¡io sklypo naudotojo „Naujo kelio“ žemės Å«kio bendrovės ir perduodamas kitam naudotojui.

Iki Å¡ios dienos nuomos sutartis nesudaryta. Atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos santykių teisinį reglamentavimÄ nesant suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo (nesant žemės nuomos sutarties objekto), nesant parengto žemės sklypo plano su žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatėmis valstybinėje koordinačių(t.y. kad žemės sklypas yra suformuotas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektÄ ), nėra pagrindo pripažinti esant sudaryta žemės nuomos sutartį, taip pat pagrindo ir sudaryti valstybinę žemės nuomos sutartį.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas numatė ne tik privalomÄ raÅ¡ytinę valstybinės žemės nuomos sutarčių formÄ , bet ir apsprendė turinį, numatė privalomÄ nuomos sutarčių registracijÄ , kėlė reikalavimÄ parengti iÅ¡nuomojamų žemės sklypų planus parengtus pagal tikslius kadastrinius matavimus, taip pat suteikė teisę institucijoms, iÅ¡nuomojančioms valstybinės žemės sklypus įvertinti faktinį žemės sklypo naudojimÄ , įvertinti projekte skirtÄ statiniams, bet tam nepanaudotÄ sklypo plotÄ , ir priimti sprendimÄ dėl sklypo dydžio.

IeÅ¡kovas nebuvo parengęs ir pateikęs naudojamo žemės sklypo plano, parengto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" nustatyta tvarka, kuriame bÅ«tų nurodytos žemės sklypo ribų posÅ«kių taÅ¡kų koordinatės valstybinėje arba vietinėje koordinačių sistemoje. IeÅ¡kovo nurodomo dydžio (1,8 ha ploto ar 1,6652 ha ploto) žemės sklypo niekada nebuvo įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, taip pat nebuvo susitarta dėl žemės nuomos sÄ lygų.

Ieškovas nebuvo teikęs Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 34 punkte nurodytų dokumentų, reikalingų žemės nuomos sutarčiai sudaryti.Ieškovo veiksmai rodo, kad jis pats pripažino, jog jo teisiniai santykiai yra nepabaigti forminti. Teismas dėl to detaliai pasisakė.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde kelia klausimÄ , kad teisiniai santykiai buvo neįforminti dėl atsakovo kaltės, tačiau ieÅ¡kovas nesikreipė dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, o teismo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo pagrindo sudaryti žemės nuomos sutartį, neesant žemės nuomos sutarties objekto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.546 straipsnyje nurodyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Pasisakydamas dėl CK 6.546 straipsnio, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tai yra imperatyvioji įstatymo norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2006), todėl valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis. Sutiktina su teismo išvadomis, kad šiuo atveju ieškovas yra žemės sklypo naudotojas, kuriam žemės sklypas suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka.

Tarp ginčo Å¡alių buvo susiklostę ne faktiniai žemės nuomos santykiai, o specialiųjų teisės aktų reglamentuotas valstybinės žemės naudojimas, kÄ ilgÄ laikÄ pripažino ir ieÅ¡kovas, mokėdamas atitinkamo dydžio mokestį. Å i žemės sklypo naudotojo sÄ voka buvo apibrėžta Žemės įstatymo 8 straipsnyje (1994-04-26 d. redakcija). Ginčo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai".Ta pati nuostata pakartojama ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimÄ " 1 punkte.

Å ios nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad asmenys, nesudarę žemės nuomos ar pirkimo- pardavimo sutarčių, laikomi valstybinės žemės naudotojais ir už naudojimÄ si valstybinės žemės sklypais moka mokestį, kuris vadinamas nuomos mokesčiu. Kasacinis teismas , pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, yra konstatavęs, kad valstybinės nuomos mokestis gali bÅ«ti mokamas ne tik už iÅ¡nuomotÄ , bet ir kitais teisiniais pagrindais suteiktÄ Å¾emę(LAT Civilinių bylų kolegijos nutartys 2009—birželio 26 Nr.3K-3-231/2009. 2009m. spalio 23 d.Nr.3K-3-437/2009).

Nors sklypas nėra įregistruotas vieÅ¡ajame registre, nereiÅ¡kia, kad jis nebuvo suteiktas naudotis ir kad už naudojimÄ si neturėjo bÅ«ti mokamas žemės nuomos mokestis, nes žemės nuomos mokestis neimamas tik už valstybinės žemės sklypo naudojimÄ si panaudos pagrindu, taip pat vieÅ¡ajam interesui. IÅ¡nuomojant valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du, nuomos mokesčio tarifas metams negali bÅ«ti mažesnis kaip 0,1 proc. ir didesnis kaip 4 proc. žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ ne aukciono bÅ«du, tarifÄ , nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra iÅ¡nuomojama valstybinė žemė, taryba (2,3,4,7 punktai).

Taigi savivaldybėms valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo srityje suteikti įgalinimai priimti norminius teisės aktus. Teismų praktikoje pripažinta, kad savivaldybių tarybų sprendimai nustatant žemės nuomos mokesčio tarifus nėra kvestionuojami, tačiau Å¡i institucija, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, neturi visiÅ¡ko savarankiÅ¡kumo pasirinkti tam tikrÄ teisinio reguliavimo bÅ«dÄ Å¡ioje srityje, jos diskrecijos teisę riboja ne tik Vyriausybės nutarimu įtvirtinti reikalavimai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymo, nustatytos valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ribos bei numatyta teisė savo biudžeto sÄ skaita mažinti šį mokestį ar iÅ¡ viso nuo jo atleisti, tačiau ir iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys imperatyvai, inter alia teisėkÅ«ros reikalavimai vieÅ¡ojo administravimo subjektams, asmenų lygybės įstatymui, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo ir apsaugos, teisingumo, teisinio tikrumo ir aiÅ¡kumo, proporcingumo ir kt.Žemės nuomos mokestis atsakovui apskaičiuotas pagal Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2012m. kovo 29 sprendimÄ Nr. T-71, priimtÄ Â Ä¯gyvendinant valstybines funkcijas, perduotas savivaldybėms (Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kuris nustatė skirtingus tarifus asmenims, sudariusiems žemės nuomos sutartį ir asmenims, naudojantiems žemės sklypus be tokių sutarčių(1t., 113-114 b. l.).

Å iuo tarybos sprendimo 1.3 punktu nustačius 4 procento žemės vertės mokesčio tarifÄ Å¾emės sklypo naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypo nuomos sutarties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žemės nuomos mokestis ieÅ¡kovui buvo paskaičiuotas teisingai, todėl atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl mokesčio permokos grÄ Å¾inimo.              Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl civilinio proceso normų pažeidimo dispozityvumo ir rungimosi principų pažeidimo.Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi vertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ atsižvelgdamas į byloje surinktus faktinius duomenis, bylos medžiagÄ , bei įrodymų vertinimui taikytinas taisykles, civilinio proceso reikalavimų bei CPK 42, 185 straipsnių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir argumentuotas, teismo sprendime įrodymai iÅ¡analizuoti, todėl kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

        Apibendrinus įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmeta. Atmetus apeliacinį skundÄ , netenkintinas apelianto praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies, 1 punktÄ n u t a r i a :                                     Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                          Laisvė Aleknavičienė                                                                                                                               Rasa Bartašienė                                                                                                          Egidijus Mockevičius